- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-06
- Bylos Nr.
- ATP-417-309/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 4-47-3-00662-2011-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Zigmas Kavaliauskas
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracine tvarka nubausto G. S. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 21 d. nutarimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. S. nubaustas už tai, kad atlikdamas buto, esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Telšiuose, vonios kambario sienų pertvaros ardymo darbus, žodžiu susitaręs su A. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Telšiai, nedirbančiu, ir R. R., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbančiu, dėl darbo vietos, tam tikrų funkcijų (vonios kambario sienų ir pertvaros ardymo darbų), darbo atlikimo tvarkos, darbo laiko, nepasirašęs su darbuotojais rašytinės darbo sutarties, nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Telšių skyriui apie darbuotojų įdarbinimą, leido A. J. ir R. R. dirbti nelegalų darbą nuo 2011 m. gegužės 30 d. iki patikrinimo momento, t. y. iki 2011 m. gegužės 31 d. 14 val..
Žemesnės instancijos teismas
2011 m. spalio 21 d. Telšių rajono apylinkės teismo nutarimu G. S. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau–ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje ir nubaustas 8 000 (aštuonių tūkstančių) litų bauda.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu G. S. prašo Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 21 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Apeliantas skunde nurodo, jog Telšių rajono apylinkės teismo 2011 10 21 dienos nutarimas, jo nuomone yra nepagristas ir naikintinas, o administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina dėl šių motyvų.
Apelianto teigimu veika, draudžiama pagal ATPK 41³ straipsnį, apima tik atlygintinus darbo santykius. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime šio būtino požymio nenustatė, t.y. atlyginimas nėra įrodytas ir nebuvo įrodinėjamas jokiais leistinais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas nevertino reikšmingų aplinkybių, kurias patvirtino tiek apeliantas, tiek liudytojas A. J. - tai, kad vonios kambario sienos pertvaros ardymo darbus atlikę asmenys ir apeliantas yra draugai, jie talkino apeliantui, nebuvo tartasi dėl apmokėjimo už darbą ir joks atlygis nebuvo mokamas.
G. S. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog apeliantas ir A. J. bei R. R. susitarė, jog pastarieji, naudodami savo įrankius, atliks buto, adresu (duomenys neskelbtini), Telšiai, vonios kambario sienų pertvaros ardymo darbus, t.y. pagal apibrėžtą apelianto užduotį atliks statybos darbus (pasieks sutartą rezultatą). Nustatyta, jog darbus atliko A. J. ir R. R.. Tačiau nenustatė, jog apeliantas ir šie asmenys būtų susitarę, jog darbus atliks tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbus ar užims kokias nors pareigas ir vykdys kokias nors funkcijas. Nenustatė, kad apeliantas būtų organizavęs darbo procesą - suteikęs šiems asmenims kokius nors darbo įrankius (nustatyta priešingai - asmenys dirbo su savo įrankiais), darbo rūbus, būtų reikalavęs dirbančius asmenis paklusti kokiai nors darbo tvarkai, būtų susitarę dėl periodinio apmokėjimo už vykdomus darbus (kas yra būdinga darbo teisiniams santykiams), nenustatyta, kad darbų atlikimo metu apeliantas būtų davęs kokius nors privalomus nurodymus A. J. ir R. R. dėl statybos darbų atlikimo tvarkos, būdo, eiliškumo ar pan., t.y. nenustatyta darbo sutarties šalių (darbdavio ir darbuotojų) pavaldumo santykių. Apeliantas teigia, kad Darbo sutartis turi esminių požymių, skiriančių ją nuo kitų sutarčių. Visų pirma tai, kad darbuotojas privalo dirbti tam tikrą darbą arba eiti tam tikras pareigas, reiškia, kad jis turi atlikti ne konkrečias užduotis, o vykdyti tam tikrą darbo funkciją. Tuo darbo sutartis skiriasi nuo civilinių sutarčių: rangos, pavedimo, paslaugų teikimo, jungtinės veiklos. Civilinių sutarčių esmė – šalių įsipareigojimas atlikti tam tikrą iš anksto apibrėžtą užduotį, o darbo sutarties atveju darbuotojas privalo atlikti tam tikrą tęstinio pobūdžio funkciją, nesiejamą su gaunamu rezultatu. Antra, atlikdamas darbo funkciją, darbuotojas privalo laikytis darbo tvarkos ir paklusti darbdavio nurodymams, o civilinėse sutartyse šalių pavaldumo nėra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS 2002 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-264/2002, Teismų praktika 17, psl. 231-235; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS 2003 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2003). Iš to, kas aukščiau išdėstyta akivaizdu, kad A. J. ir R. R. atliekami statybos darbai nebuvo nelegalus darbas, t.y. apeliantą ir A. J. bei R. R. siejo ne darbo, o sutartiniai statybos rangos santykiai: statybos rangos sutarties šalys buvo susitarusios, kad rangovai, naudodami savo įrankius ir priemones atliks užduoti vonios kambario sienos pertvaros ardymo darbus. Apelianto manymu verslo liudijimo nebuvimas nėra nelegalaus darbo požymis, šis dokumentas taip pat neturi reikšmės veiką kvalifikuojant kaip nelegalų darbą. Atsakomybė pagal ATPK 41³ straipsnį galima tik tada, kai konstatuojami darbo sutarties teisiniai santykiai. Asmenų veikla, kuria vykdomos civilinės teisės reguliuojamos sutartys, nepatenka į ATPK 41³ straipsnio sudėtį. Šiame apeliaciniame skunde nurodytą praktiką teismams yra suformavęs Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas „Teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose dėl nelegalaus darbo apibendrinime ir teisės taikymo rekomendacijose“, aprobuotose 2005 07 14 dienos Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų 2005-07-14 pasitarime. Tokios praktikos turėtų laikytis ir bendrosios kompetencijos teismai, nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas dėl nelegalaus darbo.
Atsiliepimas
Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių teritorinio skyriaus (toliau–Valstybinės darbo inspekcijos Telšių teritorinis skyrius) vedėjas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo G. S. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad G. S. byloje surinktų įrodymų visuma leidžia pagrįstai teigti, kad G. S. administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu ir administracinės bylos nagrinėjimo teisme metu nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad darbai buvo atliekami teisėtai. Valstybinės darbo inspekcijos Telšių teritorinis skyriaus vedėjo manymu, byloje yra pakankamai duomenų pagrindžiančių G. S. kaltę padarius ATPK pažeidimą ir jam paskirta teisėta, ir pagrįsta administracinė nuobauda.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau–DK) 98 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra vertinama, kad siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009, Nr. N575-859/2011).
Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino byloje surinktus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Telšių rajono apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jo nekartoja.
G. S. yra UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ nekilnojamojo turto agentūros direktorius, t. y. įmonės, siekiančios pelno, vadovas, privalantis laikytis visiems verslo subjektams įprastų taisyklių.
Šalies argumentai
Apelianto teiginys, jog jį ir A. J. bei R. R. siejo ne darbo, o sutartiniai statybos rangos santykiai atmestinas, nes remontuojamas butas nebuvo skirtas gyventi pačiam G. S., butas buvo remontuojamas tikslu jį parduoti, G. S. jokių darbų bute neatliko, o davė nurodymus A. J. ir R. R. kokius darbus atlikti, o iš to neabejotinai seka, kad A. J. ir R. R. dirbo už atlyginimą pelno siekiančiame ūkio subjekte. Tokia veikla nėra talka. Byloje nustatyti visi nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo sudėties, objektyvieji požymiai.
Apibendrinęs tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, teismas nenukrypo nuo teisminės praktikos šios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylose, išsamiai ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, pakeisti ar panaikinti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹¹ straipsniu, 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
nutaria:
Palikti Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 21 d. nutarimą nepakeistą ir G. S. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.
.