Šiaulių apygardos teismo sprendimas

Šiauliu apygardos teismo teiseja Regina Agota Gutauskiene, sekretoriaujant Dijanai Drizgienei, dalyvaujant ieškovems V. B., V. B., V. S., atsakovo „Swedbank lizingas“ UAB atstovui teisininkui T. V. (b.l. 69),

teismo posedyje žodinio proceso tvarka, išnagrinejo civiline byla pagal ieškovu bankrutuojancios UAB „Videlena“ kreditoriu V. B., V. B. ir V. S. ieškini atsakovui „Swedbank lizingas“ UAB ir treciajam asmeniui bankrutuojanciai UAB „Videlena“ del vekselio pripažinimo negaliojanciu ir,

Aprašomoji dalis

nustate:

Ieškovai bankrutuojancios UAB „Videlena“ kreditoriai V. B., V. B. ir V. S. ieškiniu praše pripažinti 2008-08-29 paprastaji vekseli, kuri atsakovui išdave UAB „Videlena“, o laidavo ieškovai, negaliojanciu ir priteisti iš atsakovo „Swedbank lizingas“ UAB bylinejimosi išlaidas. Ieškovai ieškinyje nurode, kad 2002-05-02 UAB „Videlena“ su buvusiu UAB „Hansa lizingas“, o dabar „Swedbank lizingas“ UAB pasiraše faktoringo sutarti UAB „Videlena“ pateiktai produkcijai Prancuzijos firmai Francodim apmoketi. Sutartis buvo sudaroma metams laiko ir kiekvienais metais pratesiama. UAB „Videlena“ 2008-05-09 iš UAB „Hansa lizingas“ gavo rašta, kad 2008-05-29 diena baigiasi 2002-05-02 pasirašyta šaliu faktoringo sutartis Nr. 50297/1, pagal kuria UAB „Videlenai“ buvo suteiktas 800 000 Lt limitas. Faktoringo sutartis buvo pratesta menesiui laiko, o po to visai nutraukta. Atsakovo „Swedbank lizingas“ UAB reikalavimu UAB „Videlena“ 2008-08-29 pasiraše paprastaji vekseli, kuriuo UAB „Videlena“ isipareigojo atsakovui iki 2008-09-05 dienos sumoketi 473 098,67 Lt. Už šio isipareigojimo ivykdyma, pagal paprastaji vekseli laidavo ieškovai ir akcininkai V. B., V. B., V. S., nes to reikalavo atsakovas. Vilniaus rajono 7-ojo notaru biuro notare Jurgita Šukiene 2008-10-07 išdave vykdomaji iraša pagal aukšciau mineta paprastaji vekseli, ir nurode, kad reikalauja iš skolininkes UAB „Videlena“ ir laiduotoju V. B., V. B. ir V. S., vekselio turetojo UAB „Hansa lizingas“ naudai, per vekselio mokejimo termina nesumoketa vekselio suma – 332 606,34 Lt su priklausanciomis šešiu procentu metinemis palukanomis, priskaiciuotomis iki prievoles ivykdymo. Vykdomojo irašo sudarymo metu, UAB „Videlena“ skola atsakovui buvo tik 213 938,57 Lt ir tai patvirtina atsakovo siusta faksograma UAB „Videlena“, iš kurios matyti saskaitos limitai 2008-10-23 dienai, banko laikomas rezervas sudaro 101 662,85 Lt, limitas 315 601,39 Lt, ši suma sutampa ir su Lietuvos banko aprobuotais duomenimis 2009-10-08 dienai, todel reali bankui skola buvo 213 938,57 Lt. Vekselyje nurodyta suma, 473 098,67 Lt neatitiko tuo metu realios UAB „Videlena“ skolos atsakovui „Swedbank lizingas“ UAB. Vekselyje nurodyta suma apeme ne tik realia UAB „Videlena“ skola, bet ir rezervo pagal faktoringo sutarti su atsakovu suma. Tai reiškia, kad vekselio suma apeme ir skola ir rezerva, kurio pagal faktoringo sutarti UAB „Videlena“ niekada iš atsakovo jokia forma negavo ir negalejo gauti. Vekselio teksta paruoše atsakovas, o UAB „Videlena“ direktore ir ieškovai neturejo galimybiu atsisakyti pasirašyti vekseli, kadangi tikejosi, kad pavyks dar susitarti su atsakovu del finansavimo, be to buvo daromas didelis ekonominis spaudimas. Ieškovai mano, kad nurodytos aplinkybes irodo vekselio gavejo ir atsakovo „Swedbank lizingas“ UAB nesažininguma ir ekonomini spaudima ir tai sudaro galimybe reikalauti pripažinti vekseli (kaip vienašali sandori) negaliojanciu (b.l. 1-6).

Teismo posedžio metu ieškovai praše ieškini tenkinti, nurode, kad iš atsakovo puses patyre ekonomini spaudima, del ko buvo priversti pasirašyti vekseli, kuri dabar gincija. Kad ieškovai patyre ekonomini spaudima, patvirtina ir iš Lietuvos banko gautas 2009-09-07 raštas, kuriame buvo nurodyta, kad paskolos gaveja pakeicia kitu gaveju. Ieškovai buvo kvieciami i banka pasiaiškinti ir nurode, kad, ieškovams atsisakius pasirašyti vekseli, bankas pagrasino visa medžiaga perduoti prokuraturai. Bijodami tokiu banko veiksmu, ieškove V. B. vekseli pasiraše už UAB „Videlena“, o ieškovai V. B. ir V. S. ir V. B. pasiraše kaip laiduotojai. Mano, kad vekselis pasirašytas, taikant ekonomini spaudima ieškovams, turi buti pripažintas negaliojanciu.

Teismo posedžio metu atsakovo atstovas praše ieškini atmesti, nurode, kad ieškovams niekas negrasino, vekselis buvo pasirašytas gera valia, UAB „Videlenos“ skola buvo perkelta i vekseli. Nurode, kad ieškovai netenka teises gincyti sandori, kurio dalis yra ivykdyta. Nesutinka su ieškovu argumentais del skolos dydžio, nurodo, kad skolos dydis buvo 473098,67 Lt, tokiai sumai ir buvo išduotas vekselis.

Tretysis asmuo bankrutuojancios UAB „Videlena“ bankroto administratorius i teismo posedi neatvyko, apie posedi bankroto administratoriui pranešta tinkamai (b.l. 79).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys netenkintinas (LR CPK 178, 185 straipsniai).

Teismo nustatytos faktines aplinkybes ir priimto sprendimo motyvai.

Kaip matyti iš šaliu paaiškinimu, bylos medžiagos ieškovai pareiške ieškini del 2008-08-29 paprastojo vekselio ir jo laidavimo nugincijimo, motyvuodami tuo, kad atsakovas ieškovams dare ekonomini spaudima ir todel ieškovai buvo verciami pasirašyti vekseli ir vekselio laidavima (b.l. 116). Faktoringo sutartimi atsakovas ir UAB „Videlena“ susitare, jog pastaroji perleis reikalavimus i pirkejus už parduotas prekes ar suteiktas paslaugas, o atsakovas šiu saskaitu pagrindu suteiks UAB „Videlena“ tam tikra finansavima. Pažymetina, jog UAB „Videlena“ isipareigojo užtikrinti, jog atsakovui bus pateiktos tikros saskaitos už realiai parduotas prekes. Vykdant sutarti, atsakovui tapo žinoma, jog UAB „Videlena“ finansavimui pateike fiktyvias pirkejui Francodim išrašytas saskaitas, t.y. prekiu pirkimas – pardavimas pagal šias prekes nebuvo vykdomas. Ši aplinkybe tapo žinoma gavus 2008 m. rugpjucio 6 diena pirkejo Francodim rašta (b.l. 30,31). Taigi atsakovui tapo žinoma, kad UAB „Videlena“ finansavimui pateike fiktyvias PVM saskaitas – fakturas ir apgaules budu gavo iš atsakovo finansavima. Kadangi tokie UAB „Videlena“ vadovu ir jos vardu veikusiu asmenu veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso draudžiamos veikos požymius, atsakovas ketino kreiptis i atsakingas institucijas su prašymu atlikti ikiteismini tyrima del tokiu UAB „Videlena“ vadovu veiksmu, taciau UAB „Videlena“ geranoriškai sutiko atlyginti padaryta žala ir 2008 m. rugpjucio 29 d. UAB „Videlena“ direktore V. B. pasiraše paprastaji neprotestuotina vekseli visai fiktyviai išrašytu saskaitu sumai. Vekselio apmokejimas buvo užtikrintas ieškovu V. B., V. S. ir V. B. laidavimu.

Atsakovas 2010 m. lapkricio 25 diena kreipesi i Šiauliu apygardos prokuratura su pranešimu apie galimai ivykdyta nusikalstama veika. Pagal ši atsakovo pranešima yra pradetas ir vyksta ikiteisminis tyrimas, kurio metu bus nustatyta ar finansavimas iš atsakovo iš tiesu buvo gautas apgaule (b.l. 33-36).

Šiauliu apygardos teisme vykusio 2011-03-02 teismo posedžio civilineje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) metu V. B. pripažino, jog finansavimas iš atsakovo buvo gautas remiantis dokumentais, kurie neatitiko faktoringo sutarties reikalavimu. Ši aplinkybe yra užfiksuota ir 2011 m. kovo 2 d. Šiauliu apygardos teismo nutartyje.

Ieškovai gincija vekseli motyvuodami tuo, kad buvo priversti ji pasirašyti del atsakovo grasinimu bei ekonominio spaudimo. Grasinimai ieškovu teigimu pasireiške tuo, kad atsakovas nurode, jog neapsirašius vekselio, atsakovas kreipsis i teisma ar teisesaugos institucijas, o ekonominis spaudimas pasireiške tuo, kad buvo atsisakyta pratesti faktoringo sutarties galiojima. Šie ieškovu, argumentai yra nepagristi ir neirodyti, todel nesudaro pagrindo gincijama vekseli pripažinti negaliojanciu.

Vekselis turi viešo patikimumo savybe, kuri reiškia tai, kad sažiningas šio vertybinio popieriaus turetojas gali pasitiketi tuo, jog dokumentas, atitinkantis istatymo vekseliui nustatytus formalius reikalavimus, patvirtina, kad jis yra teisetas šiame dokumente išreikštos teises subjektas. Vekseliu išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokejimo, reikalavimu, atsirandanciu pagal vekseli, pareiškimo ir patenkinimo tvarka bei isipareigojusiu pagal vekseli asmenu santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos isakomuju ir paprastuju vekseliu istatymas. Iš itvirtintos vekselio, kaip vertybinio popieriaus, savokos matyti, kad tiek isakomasis, tiek paprastasis vekselis yra dokumentas, kuriame itvirtinta besalygiška mokejimo pareiga ir iš šios pareigos atsiradusi reikalavimo teise. Vekselio teisines savybes universalu šio vertybinio popieriaus naudojima civilineje apyvartoje. Del vekselio viešo patikimumo savybes asmuo, kuris yra skolininkas pagal vekseli, neturi teises atsisakyti sumoketi vekselyje nurodyta suma, remdamasis aplinkybemis, nenurodytomis jame, tarp ju ir tuo, kad nebuvo pagrindo šiam vertybiniam popieriui išduoti, arba tuo, kad tas pagrindas negalioja, nebent butu irodyta, kad igydamas vekseli asmuo žinojo arba turejo žinoti apie šiuos trukumus, t.y. buvo nesažiningas igijejas. Vekselio viešo patikimumo savybe galioja tik sažiningiems vekselio turetojams. Ši savybe taip pat suponuoja tai, kad vekselio turetojas tol, kol neirodyta priešingai, laikomas sažiningu jo savininku, kuriam priklauso visos teises pagal ši vertybini popieriu.

Iš šaliu paaiškinimu, byloje surinktu irodymu visumos matyti, kad ieškovai ieškinio reikalavimu neirode. Ieškovai savo reikalavimus grindžia Lietuvos CK 1.91 straipsniu, t.y. bendra civilines teises norma ir nurodo, kad atsakovas prieš ieškovus panaudojo ekonomini spaudima. Nurode, kad vekselio apmokejimo laikas buvo tik 7 dienos, nors suma buvo pakankamai didele. Pagal LR CK 1.91 straisnio Lietuvos Aukšciausiojo Teismo praktikoje ne karta buvo kalbama apie LR CK 1.91 str. itvirtintos teises normos taikymo praktika ir pažymeta, jog tam, kad butu gincijama laidavimo sutartis pripažinta negaliojancia LR CK 1.91 straipsnio pagrindu, reikia byloje nustatyti šias aplinkybes: 1) ar buvo grasinama; 2) ar grasinimas buvo realus; 3) ir ar sutarti asmuo sudare grasinimo itakoje. Realaus grasinimo samprata apibrežta LR CK 1.91 straipsnio 4 dalyje. Pagal ja „realus grasinimas“ reiškia kitos sandorio šalies ar treciojo asmens nepateisinamus ir neteisetus veiksmus, kurie duoda pagrinda manyti, kad gali buti padaryta žalos šiems asmenims, ju turtui ar reputacijai, ir šaliai nelieka kitos protingumo kriterijus atitinkancios alternatyvos, kaip tik sudaryti sandori. Realiu grasinimu taip pat laikoma kitos sandorio šalies ar treciojo asmens grasinimas panaudoti ekonominio spaudimo priemones, ekonomiškai silpnesne ar iš esmes ekonomiškai priklausoma sandorio šali priversti, kad ši sudarytu jai ypac ekonomiškai nenaudinga sandori. Nustatydamas, buvo ar ne realus grasinimas, teismas turi atsižvelgti i sandorio šalies, kuriai buvo grasinta, amžiu, finansine ir ekonomine bukle, veiksmu pobudi ir kitas reikšmingas bylai aplinkybes.

Grasinimo padariniu realumas turi buti grindžiamas irodymais, kuriuos šiuo atveju privalejo pateikti ieškovai (LR CPK 178 straipsnis). Tokiu irodymu ieškovai nepateike, todel ieškovu teiginys, kad vekseli ir laidavima ieškovai pasiraše del atsakovo ekonominio grasinimo, byloje neirodytas. Atsakovo darbuotoju ketinimas kreiptis i teisesaugos institucijas del ikiteisminio tyrimo inicijavimo del UAB „Videlenos“ darbuotoju neteisetu veiksmu, fiktyviu saskaitu pateikimo, negali buti pripažistamas ekonominiu ar net psichologiniu spaudimu ar grasinimu, nes toks kreipimasis yra teiseta priemone, kuria siekiama išsiaiškinti, ar skolininkas ir jo akcininkas savo veiksmais nedaro kreditoriui žalos.

Pažymetina, kad ginco vekselis buvo pasirašytas tik del to, kad UAB „Videlena“ bei jos akcininkai pripažino, kad nepagristai gavo finansavima iš atsakovo. Vekselio suma sudaro saskaitu suma, kuria atsakovas finansavo. Butent tokia suma atsakovas turejo teise reikalauti iš UAB „Videlena“.

Pažymetina ir tai, jog didžioji dalis vekselio sumos jau yra apmoketa. UAB „Videlena“ iš dalies sumokedama vekselio suma, patvirtino savo prievole sumoketi vekselio suma ir ja iš dalies ivykde. Kadangi vekselio suma iš dalies ivykdyta, ieškovai netenka teises gincyti vekseli (b.l. 119, LR CK 1.79 str. 1 d.).

Išdestyti argumentai leidžia pagristai teigti, jog šioje byloje ieškovai neirode, kad vekselis buvo pasirašytas ir už ji laiduota, buvus realaus ekonominio spaudimo itakoje.

Ieškovai teisingai nurodo, jog baigiantis faktoringo sutarties galiojimo terminui jie kreipesi i atsakova su prašymu dar karta pratesti sutarties galiojima, taciau atsakovas, ivertines galima sandorio rizika, sutiko sutarties galiojima pratesti tik vieno menesio laikotarpiu, tokiu budu sudarant salygas UAB „Videlena“ susirasti kita finansuotoja. Atsakovas yra atsakinga finansu istaiga, todel privalo laikytis ir laikosi Lietuvos Respublikos finansu istaigu istatyme nustatytu pareigu. Šis teises aktas ipareigoja visas finansu istaigas sudarant, bet kokius finansavimo sandorius kruopšciai ivertinti visa su jais susijusia rizika. Bet koks finansavimo sandoris gali buti sudaromas (ar pratesiamas jo galiojimo terminas) tik, jei nera prisiimama nepagristai didele rizika. Vertinant galimybes sudaryti faktoringo sutarti ar pratesti jos galiojimo termina yra atsižvelgiama ne tik i tam tikros bendroves finansine padeti, bet ir i daugybe kitu veiksniu iskaitant ir tai kaip atitinkamas klientas vykde sutartinius isipareigojimus praeityje. Šiuo atveju atsižvelgiant i tai, kad atsakovas gavo informacijos apie tai, jog UAB „Videlena“ netinkamai vykdo isipareigojimus pagal faktoringo sutarti, buvo nuspresta sutarties galiojimo nepratesti dar vieneriems metams. Pažymetina, jog priešingai nei teigia ieškovai, faktoringo sutarties terminas nebuvo pratestas ne remiantis AB „Lietuvos bankas“ „Paskolu rizikos duomenu bazeje“ esancia informacija, o tai kad atsakovas prarado pasitikejima UAB „Videlena“, nes pastaroji pateike atsakovui fiktyvias PVM saskaitas fakturas, kuriu pagrindu ir gavo iš atsakovo finansavima.

Teismas pažymi, kad LR CK 6.156 straipsnyje itvirtintas sutarties laisves principas draudžia versti civiliniu teisiniu santykiu subjektus sudaryti tam tikras sutartis. Remiantis šiuo teises principu, atsakovas negali buti ipareigotas ar priverstas prieš savo valia sudaryti tam tikra sutarti ar pratesti atitinkamos sutarties galiojimo termina, taigi atsisakymas pratesti sutarties galiojimo termina nera ir negali buti laikomas neteisetais veiksmais ar ekonominiu spaudimu.

Išdestytos aplinkybes patvirtina, jog ieškovai neirode buvus realaus grasinimo fakta, tuo paciu neirodyti ir UAB „Videlena“ bei ieškovu valios trukumai, pasirašant gincijama vekseli, todel nera jokio teisinio pagrindo pripažinti vekseli negaliojanciu.

Ieškovai yra verslininkai, akcininkai, kuriems žinomos akcininku istatymines teises ir pareigos. Byloje nenustatyta jokiu aplinkybiu, kad bankas kaip vekselio turetojas butu tycia (atlikes kokius neteisetus veiksmus prieš ieškovus ar imone) del vekselio ir laidavimo pasirašymo. Jokiu vekselio rekvizitu trukumu nera, todel vekselio ir laidavimo nugincyti taip pat nera pagrindo (LR isakomuju ir paprastuju vekseliu istatymo 19, 77 straipsniai).

Teismas, atmesdamas ieškovu ieškini, šaliu bylinejimosi išlaidas paskirsto LR CPK 93 straipsnio pagrindais. Valstybei iš ieškovu priteistinos išlaidos, susijusios su procesiniu dokumentu iteikimu (LR CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263,270 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

Ieškini atmesti.

Priteisti iš ieškovu V. B., V. B., V. S. po 10,89 Lt (dešimt litu 89 centus) išlaidu, susijusiu su procesiniu dokumentu iteikimu, valstybei.

Sprendimas per 30 dienu gali buti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skunda paduodant per Šiauliu apygardos teisma.