Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja Regina Nenortienė, sekretoriaujant Jolantai Maleronkienei,

dalyvaujant ieškovei V. P., jos atstovei advokatei Danutei Giedraitienei, išvadą teikiančios institucijos Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Justinai Batulevičiūtei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjus civilinę bylą pagal ieškovės V. P. ieškinį atsakovui A. P., tretysis asmuo AB bankas Swedbank, išvadą teikianti institucija Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų reikalavimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas A. P. teismui atsiliepimo nepateikė, ieškinio ir jo priedų kopijos jam buvo įteiktos asmeniškai (b.l. 26). Kadangi atsakovo A. P. buvimo vieta tapo nežinoma, atsakovui viešo paskelbimo būdu pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką (b.l. 51). Atsakovas į bylos nagrinėjimą neatvyko, iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant (LR CPK 246 str. 2 d.).

Išvada teikianti institucija Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius teismui pateikė išvadą (b.l. 43), kurioje nurodė, kad ieškovė su vaikais Kostu ir L. P. gyvena nuosavame 3 kambarių bute. Vaiko teisių apsaugos skyriuje nėra gauta duomenų, kad ieškovė netinkamai vykdytų savo motiniškas pareigas, todėl neprieštarauja, jog nepilnametės L. P. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove V. P.. Atstovė teisme palaikė išvadoje išdėstytą poziciją ir neprieštaravo ieškinio patenkinimui, palaikė ieškovės prašymą dėl išlaikymo priteisimo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš santuokos liudijimo matyti, kad ieškovė V. P. ir atsakovas A. P. santuoką įregistravo 1989 m. birželio 10 d. Ukmergės rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 156 (b.l. 4).

Ieškovė teismui pateikė ieškinį, prašydama santuoką nutraukti dėl atsakovo A. P. kaltės, motyvuodama tuo, kad jie nesugyveno, atsakovas ją įžeidinėjo, jų santuoka pagrįsta nepasitikėjimu, taip pat dėl to, kad atsakovas ištisai gėrė. Ieškovės ir atsakovo sūnus K. P. teisme paliudijo, kad jau dvejus metus tėvai nesutaria tarpusavyje, tėvas pradėjo gerti, o dėl skyrybų kaltas tėvas, tačiau teismas kritiškai vertina šiuos sūnaus parodymus, kadangi jis gyvena su motina, šiuo metu mokosi mokykloje, motina jį išlaiko, todėl yra suinteresuotas palaikyti motinos pusę. Liudytoja R. K. teisme paliudijo, kad gyvena kaimynystėje jau dvidešimt metų, V. P. būdavo viena su vaikais, sutarimo jų šeimoje nebūdavo, kadangi V. P. matydavo vieną dirbančią, nematė, kad A. P. rūpintųsi vaikais, taip pat paliudijo, kad girto A. P. taip pat nėra mačiusi. Be to, kaip matyti iš pačios ieškovės paaiškinimų teisme, kad kai atsakovas buvo Lietuvoje, jis duodavo pinigų vaikų išlaikymui, taip pat jis siunčia sms žinutes iš užsienio, pranešdamas, kad jam viskas gerai, todėl teismas negali konstatuoti, kad atsakovas visiškai nesirūpina šeima ar yra kitų LR CK 3.60 str. įtvirtintų pagrindų. Byloje nustatyta, kad patikimų ir pakankamų įrodymų, pagrindžiančių atsakovo kaltę dėl šeimos iširimo byloje nepateikta, todėl teismas daro išvadą, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, santuokos iširimo priežastimi laiko skirtingus šalių požiūrius į bendrą gyvenimą, jo vertybes, atskirų problemų sprendimą, nebenorėjimą spręsti konfliktų. Esant tokioms aplinkybėms, teismas pripažįsta, kad šalių sudaryta santuoka faktiškai yra iširusi. Kadangi santuoka yra faktiškai iširusi ir nebegalima tikėtis, kad sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu, santuoka nutrauktina (LR CK 3.49 str. 2 d.). Teismas, įvertinęs įrodymus bei bylos aplinkybes, pripažįsta, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (LR CK 3.61 str.). Todėl šioje dalyje ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies. Po santuokos nutraukimo ieškovei V. P. paliktina santuokinė pavardė – P., atsakovui A. P. paliktina pavardė – P. (LR CK 3.69 str.).

Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir jų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus.

Byloje nustatyta, kad ieškovė V. P. ir atsakovas A. P. gyvendami santuokoje susilaukė trijų vaikų. (duomenys neskelbtini) gimęs sūnus J. P. yra pilnametis. Ieškovei kreipiantis į teismą, sūnus K. P., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 6, 7), buvo nepilnametis, tačiau (duomenys neskelbtini) jam sukako 18 metų, todėl ieškovė atsisako ieškinio dalies dėl išlaikymo šiam vaikui priteisimo. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovės atsisakymas nuo ieškinio šioje dalyje priimtinas, nes jame yra pilnai ir laisvanoriškai išreikšta ieškovės valia, ir toks atsisakymas nepažeidžia nei šalių, nei kitų suinteresuotų asmenų interesų, o civilinė byla šioje dalyje yra nutrauktina LR CPK 293 str. 1 d. 4 p. pagrindu. Spręsti klausimą dėl K. P. gyvenamosios vietos nustatymo, jam sulaukus pilnametystės, nebeliko teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ir atsakovo nepilnametė dukra L. P., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 8), gyvena kartu su ieškove, į tai, kad atsakovas nuo 2012 m. vasario 7 d. išvykęs į užsienį (b.l. 42), į nepilnametės dukros interesus, į teismo posėdyje išdėstytą Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės poziciją, nepilnametės L. P. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su jos motina ir ieškinys šioje dalyje yra tenkintinas LR CK 3.174 str. pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nedraudžia bendrauti atsakovui su dukra, byloje dėl dukters auklėjimo ir bendravimo su atsakovu ginčų nekilo, teismui nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nėra pagrindo (LR CK 3.170 str.).

LR CK 3.192 str. 1 d. įtvirtinta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ši pareiga tenka abiem tėvams proporcingai jų turtinei padėčiai (LR CK 3.192 str. 3 d.). LR CK 3.129 str. 2 d. nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai periodinėmis išmokomis po 300 litų kas mėnesį. Kadangi ieškovė teismui įrodymų, patvirtinančių dukros poreikius, nepateikė, teismas vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009) pripažintu orientaciniu kriterijumi, pagal kurį priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas.

Įstatyme (LR CK 3.192 str. 2 d.) įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Iš ieškovės paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių įrodymų (b.l. 19) matyti, kad ieškovė yra dirbanti, atsakovas, nors šiuo metu yra išvykęs į užsienį, 2011 metais dirbo (duomenys neskelbtini). Ieškovei ir atsakovui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), bei automobilis. Atsakovas A. P. teismui savo pozicijos dėl galimybės teikti nepilnametei dukrai išlaikymą, nepateikė. Esant tokioms aplinkybėms ir atsižvelgdamas į bendrą ekonominį lygį šalyje, į tai, kad vaikas auga, įvertinęs vaiko poreikius, teikdamas pirmumą vaiko teisių ir interesų apsaugai, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma įvertina vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgia, užtikrina jų apsaugą ir visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo vertinamos vaiko interesų naudai (LR CK 3.3 str. 1 d.), daro išvadą, kad ieškovės prašoma išlaikymo suma po 300 Lt kas mėnesį iš atsakovo pusės yra ta suma, kuri leis patenkinti vaiko poreikius, užtikrins būtinas sąlygas vaikui vystytis, įskaitant būsto išlaikymą, maistą, vaiko sveikatos, higienos priežiūros, kitų būtiniausių prekių išlaidas, vaiko mokymo ir lavinimo išlaidas. Ieškovės ieškinys dalyje dėl išlaikymo priteisimo nepilnametei dukrai iš jos tėvo tenkintinas LR CK 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p. pagrindu, priteisiant iš atsakovo 300 litų dydžio išlaikymą per mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y. nuo 2012 m. sausio 11 d. Ieškovė V. P. skirtina jos dukrai L. P. išlaikymo, priteisto iš tėvo, tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 str.).

Byloje nustatyta, kad ieškovei V. P. ir atsakovui A. P. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b.l. 18), ir butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 47-49).

Ieškovė teisme prašė santuokoje įgytą automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 500 Lt vertės, priteisti jai, o butą padalinti paliekant jai 55,90 buto dalis, atsakovui - 44,10 buto dalis, motyvuodama tuo, kad su ja lieka gyventi du vaikai, iš kurių vienas yra nepilnametis. Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad buto vidutinė rinkos vertė yra 23400 Lt ( b.l. 47). LR CK 3.127 str. 3 d. nustatyta pirmenybė santuokinio turto padalijimui natūra. Šiame straipsnyje nurodyti ir kiti atvejai, kai turtas dalijamas kitais būdais – jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.

Iš ieškovės paaiškinimų byloje nustatyta, kad automobiliu (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), naudojasi ji, jai automobilis reikalingas ir darbui, kadangi ji dirba laiškininke. Esant tokioms aplinkybėms ir vadovaujantis minėtais pagrindais, bei atsižvelgiant į tai, kad atsakovas prieštaravimo dėl automobilio priteisimo ieškovei nepateikė, o automobilis yra toks turtas, kurio natūra padalinti negalima, automobilis po santuokos nutraukimo priteistinas ieškovei, įpareigojant atsakovui kompensuoti jo dalį pinigais, t.y. 250 Lt.

Byloje nustatyta, kad butas, priklausantis ieškovei ir atsakovui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise yra trijų kambarių, kurio bendras plotas yra 56.67 kv.m., o gyvenamas plotas – 39,04 kv.m. (b.l. 47). Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, ir atsižvelgiant į nepilnametės L. P., kurios gyvenamoji vieta nustatyta kartu su motina, interesus, ir siekiant užkirsti kelią galimiems nesutarimams tarp šalių ateityje dėl naudojimosi šiuo butu, teismas daro išvadą, kad butas turi būti padalintas nenukrypstant nuo lygių dalių principo, todėl butas dalintinas po ½ dalį nekilnojamojo turto ieškovei ir atsakovui, paskiriant ieškovei naudotis 14,96 kv.m. kambariu ir 7,91 kv.m. kambariu, o atsakovui paskiriant naudotis 16,17 kv.m. kambariu su balkonu, kitas buto patalpas ir rūsį paliekant šalims naudotis bendrai.

Ieškovė prašo atsakovo vardu paimtą kreditą iš AB „Swedbank“ pagal 2011-10-17 kredito sutartį Nr. 11-049488-GV palikti atsakovui A. P.. Kadangi tretysis asmuo AB „Swedbank“ su šia sąlyga sutinka (b.l. 30, 31), prievolė pagal minėtą sutartį po santuokos nutraukimo lieka atsakovui.

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys yra darbingo amžiaus, pretenzijoms dėl tarpusavio išlaikymo nėra pagrindo, šalys nepareiškė prašymų priteisti tarpusavio išlaikymą, todėl tarpusavio išlaikymas nepriteistinas.

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu (b.l. 21-23) ieškovė V. P. 100 procentų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų, todėl atsižvelgiant į tai, kad ¾ dalys ieškovės reikalavimų buvo patenkinti, ir vadovaujantis LR CPK 96 str. 1 d., 99 str., iš atsakovo priteistina 459,00 Lt žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista, 21,00 Lt pašto išlaidų ir 410,10 Lt valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Santuoką, sudarytą 1989 m. birželio 10 d. Ukmergės rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 156, tarp ieškovės V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei V. P. palikti pavardę – P., o atsakovui A. P. palikti pavardę – P.

Nustatyti nepilnametės L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su motina V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini),

Priteisti iš atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametei dukrai L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 300,00 Lt (tris šimtus litų 00 centų) kas mėnesį, pradedant nuo 2012 m. sausio 11 d. iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymui skirtas lėšas pavedant tvarkyti uzufrukto teise nepilnametės motinai V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priimti ieškovės V. P. ieškinio atsisakymą dalyje dėl išlaikymo priteisimo K. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir bylą šioje dalyje nutraukti.

Padalinti ieškovės V. P. ir atsakovo A. P. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą turtą taip:

Po santuokos nutraukimo automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 500 Lt vertės, priteisti ieškovei V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise;

Priteisti iš ieškovės V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 250,00 Lt (du šimtus penkiasdešimt litų 00 centų) kompensacijos už jai tenkančią didesnę turto dalį atsakovo A. P., a.k. (duomenys neskelbtini), naudai;

Po santuokos nutraukimo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovei V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovui A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kiekvienam po ½ dalį asmeninės nuosavybės teise, nustatant ieškovei V. P. naudotis dviem 14,96 kv.m. ir 7,91 kv.m. ploto kambariais, o atsakovui A. P. nustatant naudotis 16,17 kv.m. ploto kambariu su balkonu, bendrai šalims naudotis paliekant koridoriumi 7,84 kv.m., virtuve 6,50 kv.m., vonia 2,17 kv.m., tualetu 1,12 kv.m. ir rūsiu, pažymėtu R-13.

Nustatyti, kad prievolė AB bankui „Swedbank“, atsiradusi pagal 2011-10-17 kredito sutartį Nr. 11-049488-GV lieka vykdyti atsakovui A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 459,00 Lt (keturis šimtus penkiasdešimt devynis litus 00 centų) žyminio mokesčio, 21,00 Lt (dvidešimt vieną litą 00 centų) pašto išlaidų ir 410,10 Lt (keturis šimtus dešimt litų dešimt centų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai.

Informuoti atsakovą, jog žyminis mokestis (459,00 Lt) ir pašto išlaidos (21,00 Lt) valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, banko kodas 73000, nurodant įmokos kodą 5660, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos (410,10 Lt) sumokamos į tą pačią sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5630.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Ukmergės rajono apylinkės teismą.