Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Hidro sistemos“ ieškinį atsakovui A. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis numato, kad tokiais atvejais, jei atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jeigu yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovui teismo procesiniai dokumentai (ieškinio, jo priedų kopijos ir CPK 142 straipsnio 1 dalies pagrindu priimtas teismo pranešimas) buvo įteikti 2018 m. gegužės 7 d. per darbovietę (CPK 123 straipsnio 3 dalis). Kadangi atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismas priima sprendimą už akių.

Ieškinys tenkintinas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Byloje esančiais ieškovo pateiktais rašytiniais įrodymais teismas nustatė, kad atsakovas A. K. 2017 m. spalio 30 d. išdavė ieškovui UAB „Hidro sistemos“ paprastąjį neprotestuotiną vekselį 6 500,00 Eur sumai, pagal kurį įsipareigojo UAB „Hidro sistemos“ iki 2017 m. gruodžio 31 d. sumokėti 6 500,00 Eur paskolintą sumą, tačiau to nepadarė. Ieškovas taip pat teigia, kad 2018 m. sausio 16 d. siuntė atsakovui raginimą padengti skolą, bet atsakovas į raginimą nereagavo. Byloje duomenų, kad atsakovas susidariusį įsiskolinimą ieškovui būtų padengęs, taip pat nėra (CPK 177, 178, 185 straipsniai).

Pažymėtina, kad vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.101 straipsnis). Vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įpareigojimų pagal vekselį asmenų santykius reglamentuoja 1999 m. kovo 16 d. Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas (toliau – ĮPVĮ). Įstatyme vekselis, kaip vertybinis popierius, apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalis). CK 1.105 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad vekselis gali būti įsakomasis arba paprastasis. Įsakomuoju vekseliu jo davėjas paveda kitam asmeniui, kad šis vekselio sumą sumokėtų jame nurodytam asmeniui, o paprastuoju vekseliu jo davėjas pats įsipareigoja sumokėti jame nurodytą sumą (CK 1.105 straipsnio 3, 4 dalys, ĮPVĮ 2 straipsnio 3, 4 punktai). Byloje nustatyta, kad atsakovas A. K. įsipareigojo iki 2017 m. gruodžio 31 d. sumokėti UAB „Hidro sistemos“ 6 500,00 Eur sumą. ĮPVĮ 55 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu vekselio turėtojas nepateikia vekselio akceptuoti vekselio davėjo sąlygoje nustatytu laiku, jis netenka reikalavimo teisės, atsirandančios ir dėl neapmokėjimo ir dėl neakceptavimo. Nagrinėjamu atveju, vekselis mokėjimui turėjo būti pateiktas paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas (ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalis); atsakovas vekselyje yra nurodęs, jog atleidžia ieškovą nuo pareigos įforminti protestą dėl vekselio neapmokėjimo, taigi nagrinėjamu atveju vekselio protestas nebuvo privalomas (ĮPVĮ 48 straipsnis). Teismui nepateikti įrodymai, kad ieškovas laiku kreipėsi į atsakovą prašydamas sumokėti vekselyje nurodytą sumą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas konstatuoja, jog vekselis netenka galios ir iš esmės tampa skolos rašteliu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog teisminiams ginčams, kilusiems iš paskolos teisinių santykių, yra taikomos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos (CPK XIII skyrius) bei materialinio šių teisinių santykių reguliavimo nulemtos taisyklės. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnis), todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2013). Be to, nagrinėjant iš paskolos teisinių santykių kilusius ginčus yra svarbu atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas prezumpcijas, t. y. į faktus, aplinkybes, kuriems įstatymo suteikiama tam tikra teisinė reikšmė, kol nėra įrodyta priešingai. Įstatymo reikalavimus atitinkančios paskolos sutarties buvimas pas kreditorių yra pakankamas pagrindas preziumuoti, kad sutartis sudaryta ir pinigus ar daiktus paskolos gavėjas gavo, tačiau kartu įstatymas suteikia teisę paskolos gavėjui šią prezumpciją nuginčyti ir įrodyti, kad paskolos sutartis nebuvo sudaryta (CK 6.875 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2013).

Vadovaujantis CK 6.873 straipsnio 1 dalimi, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. CK 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. Šiuo atveju byloje yra pateikta vekselio originalaus egzemplioriaus kopija, šis dokumentas reiškia, kad ieškovas UAB „Hidro sistemos“ paskolino atsakovui A. K. pinigus ir kad jis jų iki šiol nėra atidavęs. Kadangi atsakovas nepateikė jokių duomenų šiai prezumpcijai paneigti (CPK 178 straipsnis), ieškovo reikalavimas dėl 6 500,00 Eur skolos yra tenkintinas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl ieškovui, iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (6 500,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. vasario 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 146,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad iš atsakovo priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra mažesnės negu Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/ 1K-355 nustatyta minimali 3,00 Eur suma, todėl nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „Hidro sistemos“, juridinio asmens kodas 302634497, naudai: 6 500,00 Eur (šešių tūkstančių penkių šimtų eurų) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą (6 500,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. vasario 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 146,00 Eur (vieno šimto keturiasdešimt šešių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovas per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.