Tauragės apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam V. V., Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Institucija) atstovei L. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto V. V. skundą dėl Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014-05-12 nutarimo panaikinimo ir bylos nutraukimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014-05-12 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. Ž5-507 V. V. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 172 straipsnio 1 dalį, paskiriant 7500 Lt baudą, ją išdėstant trims mėnesiams po 250 Lt, už tai, kad jis, eidamas (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas ir būdamas atsakingas už savalaikį mokesčių sumokėjimą, nesumokėjo: 394 Lt pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM), kuris turėjo būti sumokėtas 2013 m. spalio 25 d.; 143 Lt PVM, kuris turėjo būti sumokėtas 2013 m. gruodžio 27 d.; 281 Lt PVM, kuris turėjo būti sumokėtas 2014 m. vasario 25 d., tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVM įstatymas, ar Įstatymas) 90 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. V. skundu prašo Institucijos 2014-05-12 nutarimą panaikinti ir bylą jo atžvilgiu nutraukti, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 172 straipsnio 1 dalyje, įvykio ir sudėties. Skunde nurodo, kad Institucijos atstovė nagrinėdama administracinio teisės pažeidimo bylą pažeidė ATPK procesines teisės normas, nes byla buvo išnagrinėta jam nedalyvaujant, dėl ko buvo atimta iš jo teisė pateikti į bylą įrodymus, patvirtinančius, jog dėl PVM nesumokėjimo nėra jo kaltės, taip pat būti išklausytam, t.y. teisę į teisingą jo bylos išnagrinėjimą. Taip pat nurodo, kad neginčija fakto, jog (duomenys neskelbtini) nesumokėjo PVM, tačiau dėl to nėra jo, kaip direktoriaus, kaltės, nes bendrovė yra sunkioje finansinėje padėtyje, turi virš 4 mln. litų debitorinę skolą, kurią šiuo metu dalimis išsiieško teisminiu būdu. Kadangi bendrovė turi virš 1 mln. litų įsiskolinimą, o tiek įmonės, tiek jo, kaip direktoriaus, sąskaitos yra areštuotos, todėl neturi galimybių laisvai disponuoti lėšomis įplaukiančiomis į sąskaitas., nes vos tik sąskaitose atsiranda lėšų jos yra areštuojamos antstolių ir paskirstomos kreditoriams eilės tvarka, tame tarpe ir Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – ir VMI). Būtent dėl šios priežasties nei (duomenys neskelbtini), nei jis, kaip šios bendrovės direktorius, neturi galimybės sumokėti PVM, nors apskaitą veda tvarkingai, apie savo mokestines prievoles žino, jų neginčija, deda maksimalias pastangas, kad jos būtų įvykdytos. Civilinėje byloje Nr. 2-12951-592/2014 (duomenys neskelbtini) išsiieško jai priklausančias pinigines sumas iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos, turėdama tikslą padaryti priešpriešinį vienarūšių piniginių reikalavimų įskaitymą. Tvirtina, kad nebuvo įrodyta, jog dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 172 straipsnio 1 dalyje, padarymo jis, kaip (duomenys neskelbtini) direktorius, yra kaltas.

Atkreipia dėmesį į tai, kad atsakomybė už PVM įstatymo pažeidimą įtvirtinta šio įstatymo XV skyriuje „Atsakomybė už šio įstatymo pažeidimus“. Minėto Įstatymo 123 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu nustatoma, kad apmokestinamasis asmuo arba bet koks kitas asmuo, nesantis PVM mokėtoju, tačiau šio Įstatymo nustatyta tvarka privalėjęs mokėti į biudžetą PVM, jo nesumokėjo, apskaičiuojama mokėtina į biudžetą PVM suma ir skiriama nuo 10 iki 50 procentų apskaičiuotos PVM sumos dydžio bauda. Ši norma yra specialioji, numatanti sankcijas PVM įstatymą pažeidusiems asmenims. Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. V. yra įsitikinęs, kad specialistai, nustatę PVM įstatymo 90 straipsnio 1 dalies pažeidimą privalėjo taikyti šio Įstatymo 123 straipsnio 3 dalyje numatytas sankcijas ir paskirti nuo 10 iki 50 procentų baudą nuo nesumokėto į valstybės biudžetą PVM. Tačiau teisinį santykį kvalifikavus pagal ATPK 172 straipsnio 1 dalį buvo pritaikytos netinkamos teisės normos, dėl ko skundžiamas nutarimas turi būti panaikintas, o administracinio teisės pažeidimo byla jo atžvilgiu nutrauktina.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. V. prašo skundą tenkinti jame išdėstytų motyvų pagrindu ir papildomai paaiškino, kad administracinė atsakomybė pagal ATPK 172 straipsnio 1 dalį taikoma tik tais atvejais, kai PVM ne tik nesumokamas, bet ir bandoma jį nuslėpti, t.y. PVM nėra deklaruojamas. Tik šių abiejų sąlygų visuma užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę. Nagrinėjamu atveju PVM tik nebuvo sumokėtas, bet nebuvo slepiamas, o tvarkingai uždeklaruotas, duomenys pateikti mokesčių administratoriui. Tai patvirtina ir jo pateiktos (duomenys neskelbtini) 2013-10-24, 2013-12-23 ir 2014-02-24 PVM deklaracijos. Kadangi PVM įstatymo 123 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto mechanizmo taikymas nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku, dėl šios normos taikymo bylą turi išnagrinėti bei atitinkamas išvadas padaryti VMI atstovai. Teisinį santykį kvalifikavus pagal ATPK 172 straipsnio 1 dalį, kai faktinių bylos aplinkybių sudėtis aiškiai sudarė pagrindą taikyti PVM įstatymo 123 straipsnio 3 dalį, buvo pritaikytos netinkamos teisės normos, dėl ko skundžiamas nutarimas turi būti panaikintas, o administracinio teisės pažeidimo byla jo atžvilgiu nutraukta nesant jo veiksmuose teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Institucija atsiliepimu į skundą ir jos atstovė teismo posėdyje prašo skundo reikalavimų netenkinti.

Skundas tenkintinas.

ATPK 301 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

ATPK 272 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nesant šio asmens, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą.

Kadangi iš bylos medžiagos matyti, kad V. V. buvo tinkamai buvo pranešta apie 2014-05-12 bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, išsamiai išaiškintos ATPK 272 straipsnyje numatytos jo, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, teisės, taip pat teisinės pasekmės už neatvykimą į administracinės teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą, tačiau pastarasis iki bylos nagrinėjimo pradžios rašytinių paaiškinimų, papildomų įrodymų nepateikė, į bylos nagrinėjimą neatvyko, tinkamu atstovavimu nepasirūpino, Institucijai nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimo, dėl ko administracinės teisės pažeidimo byla buvo išnagrinėta iš esmės V. V. ar jo atstovui nedalyvaujant ir priimtas nutarimas (b.l. 7-10), todėl skundo argumentas dėl ATPK 272 straipsnio pažeidimo laikytinas nepagrįstu.

ATPK 172 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybę už komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimą. ATPK 172 straipsnio 1 dalies dispozicija yra blanketinė – nukreipianti į kitus teisės aktus, reglamentuojančius tam tikrą ūkinę ar komercinę veiklą.

Byloje nustatyta, kad V. V., būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir atsakingu asmeniu už mokesčių sumokėjimą, iki 2013-10-25 nesumokėjo 394 Lt PVM už 2013 m. rugsėjo mėnesį, iki 2013-12-27 nesumokėjo 143 Lt PVM už 2013 m. lapkričio mėnesį bei iki 2014-02-25 nesumokėjo 281 Lt PVM už 2014 m. sausio mėnesį. Pareiškėjas V. V. paaiškinimuose ir savo skunde teismui pripažino, kad jis, kaip (duomenys neskelbtini) direktorius, administracinio teisės pažeidimo nutarime nurodytais laikotarpiais nesumokėjo PVM dėl bendrovės sunkios finansinės padėties, nes turi virš 4 mln. litų debitorinę skolą, kuri dalimis išsiieškoma teisminiu būdu, tačiau savalaikiai ir tinkamai pateikė pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas mokesčių administratoriui - VMI (b.l. 3-5, 20, 21, 60-67). Faktą, jog (duomenys neskelbtini), vadovaujama direktoriaus V. V., nesumokėjo PVM minėtais laikotarpiais patvirtina ir duomenys iš VMI integruotos kliento informacinės sistemos (b.l. 18, 19). Taigi, šie paminėti duomenys patvirtina, kad V. V. laiku nesumokėdamas VPM pažeidė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 90 straipsnio 1 dalies nuostatą, jog už mokestinį laikotarpį mokėtina į biudžetą PVM suma privalo būti sumokėta į biudžetą ne vėliau kaip iki šio Įstatymo 85 ar 115³ straipsnyje nustatyto mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos (šiuo atveju ne vėliau kaip iki kito mėnesio 25 dienos, jeigu mokestinis laikotarpis yra vienas kalendorinis mėnuo (minėto Įstatymo 85 straipsnio 1 dalis)). Kadangi PVM sumokėjimas į valstybės biudžetą nesusijęs su įmonės komercine ar ūkine veikla, nes pagal teismų praktiką ūkinė veikla suprantama kaip įvairiausia gamybinė veikla, susijusi su prekių gaminimu, pardavimu bei paslaugų teikimu, o komercinė veikla – veikla, susijusi su prekių pirkimu ar pardavimu, išskyrus atvejus, kai fiziniai asmenys prekę įsigyja asmeninimams ir namų ūkio poreikiams tenkinti, todėl teismas daro išvadą, kad V. V. neteisėta veika nepagrįstai kvalifikuota kaip ATPK 172 straipsnio 1 dalies pažeidimas. Pagal PVM įstatymo 123 straipsnį asmenims, pažeidusiems šio Įstatymo nuostatas, delspinigiai skaičiuojami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Taigi, V. V. už PVM įstatymo 90 straipsnio 1 dalies nuostatos pažeidimą privalo būti taikomos Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme numatytos nuobaudos – delspinigiai ir pan., ir ginčas dėl PVM nesumokėjimo laiku turi būti sprendžiamas mokestinių ginčų tvarka. Duomenų, kad mokesčių administratorius (šiuo atveju VMI) ragino pareiškėją V. V. sumokėti laiku nesumokėtą PVM, taikė delspinigius ar kitas mokestines poveikio priemones, byloje nėra, todėl daroma išvada, kad V. V. padarytą Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės įstatymo pažeidimą galima išspręsti ne teismine tvarka.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuojama, kad Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014-05-12 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. Ž5-507 yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas, o administracinio teisės pažeidimo bylos teisena V. V. atžvilgiu nutrauktina, nesant jo veiksmuose ATPK 172 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Administracinėn atsakomybėn patraukto V. V. skundą tenkinti.

Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014-05-12 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. Ž5-507, kuriuo V. V. už pažeidimą, numatytą ATPK 172 straipsnio 1 dalyje, paskirta 750 Lt bauda, panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną V. V. atžvilgiu nutraukti, nesant jo veiksmuose ATPK 172 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Šilutės rajono apylinkės teismą.