Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2020-07-09 · Baudžiamoji byla Nr. e1-766-224/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-07-09
Bylos Nr.
e1-766-224/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-21089-2020-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jonas Malinauskas
Kaltinamasis
K. Š.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-766-224/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21089-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.1; 1.1.7.2.1; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.8; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.8.15; 1.1.13; 1.2.4.6.2.1; 2.1.15.1.9; 2.1.15.1.13; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 9 d.Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėjas Jonas Malinauskas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro T. B. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, baustas administracine tvarka, teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2020 m. gegužės 31 d. apie 21.00 val. namuose adresu (duomenys neskelbtini) kaltinamasis K. Š., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilusio konflikto metu kambaryje tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį – sugyventinę L. Č., kuriai jis sudavė kumščiu vieną kartą į galvos sritį, vieną kartą kumščiu į pilvo sritį bei du kartus įspyrė į dešinės kojos šlaunį ir taip ją mušdamas sukėlė nukentėjusiajai L. Č. fizinį skausmą.

Kaltinamasis K. Š. ikiteisminio tyrimo metu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažino pilnai ir paaiškino, jog L. Č. yra jo sugyventinė, su kuria jis kartu gyvena jau 17 metų. Jie abu kartu veda bendrą namų ūkį. Jie kartu turi tris bendrus vaikus. Jis su L. Č. ir jų vaikais gyvena nuomojamame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Įprastai jis gerai sutaria su L. Č., tačiau kaip ir visose šeimose, tarp jų pasitaiko ir žodinio pobūdžio konfliktų. 2020 m. gegužės 31 d. apie 21.00 val. jis grįžo į namus ir buvo jau pavartojęs alkoholinių gėrimų. Jis tiksliai neprisimena visų šio įvykio aplinkybių, tačiau pamena, kad L. Č. tuo metu buvo kambaryje, o jis nuėjo į tą patį kambarį. Tuo metu L. Č. sėdėjo ant lovos ir dėl kažkokių priežasčių tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Įsiplieskus tam jų žodiniam konfliktui, pykčio pasekoje jis sėdinčiai L. Č. sudavė vieną kartą kumščiu į galvą bei vieną kartą kumščiu į pilvo sritį, o po to dar du kartus įspyrė jai į koją, tačiau jis nepamena, į kurią koją įspyrė. Daugiau smurto L. Č. atžvilgiu jis nenaudojo. Po viso šio jų konflikto L. Č. pabėgo ir iškvietė policijos pareigūnus. Ne už ilgo į jų namus atvyko policijos pareigūnai. Kai vyko šis jų konfliktas, tai namuose buvo ir jų vaikai, tačiau jie buvo kitame kambaryje ir nematė šio jų konflikto. Tai buvo pirmas kartas, kai jis smurtavo prieš L. Č. Jis supranta ir nuoširdžiai gailisi dėl to, kad smurtavo prieš L. Č. ir tuo sukėlė jai fizinį skausmą. Jis pažada, jog ateityje tai nepasikartos. Jo smurtavimui didelę įtaką turėjo ir tai, kad tą dieną jis buvo neblaivus (bylos lapai (toliau – b. l.) 41 – 44).

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo K. Š. prisipažinimo bei paaiškinimų, jo kaltę patvirtina ir byloje ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio prasme pripažįstami įrodymais.

Nukentėjusioji L. Č. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2020 m. gegužės 31 d. apie 21.00 val. ji buvo savo namuose adresu (duomenys neskelbtini). Namuose kartu su ja buvo ir jos mažamečiai vaikai – dukra I. Š. ir sūnūs K. Š. bei L. Š. Tuo pat metu į namus sugrįžo ir neblaivus jos sugyventinis K. Š. Tuomet tarp jos ir K. Š. kambaryje kilo konfliktas. Tas konfliktas kilo dėl to, jog K. Š. buvo nuėjęs pas jų kaimynę prašyti alkoholinių gėrimų, tačiau ta kaimynė nedavė jam tų gėrimų, kadangi ji (nukentėjusioji) paprašė jos, jog ši neduotų jam alkoholio. Todėl jos (nukentėjusiosios) sugyventinis K. Š. labai supyko ir, grįžęs į savo butą, pradėjo konfliktuoti. Šio konflikto metu ji sėdėjo ant lovos. K. Š., įėjęs į kambarį, jai pasakė „dabar tai tau jau bus“. Po šių K. Š. ištartų žodžių ji suprato, jog šis prieš ją smurtaus. Jai besėdint ant lovos, priėjęs K. Š. sudavė jai vieną smūgį kumščiu į galvos sritį – į viršugalvį. Šis smūgis buvo suduotas dešine ranka. Po suduoto smūgio į viršugalvį K. Š. sudavė jai antrą smūgį dešnės rankos kumščiu į pilvą. Po suduoto smūgio jai į viršugalvį ji trumpam prarado koordinaciją, o po suduoto smūgio į pilvą jai pritrūko oro. Po tokių K. Š. veiksmų ji jautė fizinį skausmą savo pilvo bei viršugalvio srityse. Dėl patirto fizinio skausmo ji toliau sėdėjo ant lovos susirietusi. K. Š. nenurimo ir toliau prieš ją naudojo fizinį smurtą – jis du kartus spyrė dešine koja jai į dešinės kojos šlaunies sritį. Po šių spyrių ji taip pat pajautė fizinį skausmą. Po šių spyrių ji atsistojo nuo lovos ir pabėgo iš buto. Išbėgusi iš buto, ji bėgo tolyn. Sugyventinis K. Š. bėgo paskui ir ją vijosi, tačiau dėl neblaivumo, išbėgęs į kiemą, jis netrukus grįžo atgal į butą. Pabėgusi nuo K. Š., ji paskambino į policiją. Šio konflikto metu jų vaikai buvo kitame buto kambaryje ir smurto jie nematė. Anksčiau tarp jos ir K. Š. smurto nėra buvę. Tarp jų būdavo konfliktų, tačiau K. Š. niekada nenaudodavo prieš ją fizinės jėgos. Dėl šio įvykio ji prašė pradėti ikiteisminį tyrimą. Ji nesikreips į teismo medicinos ekspertus, kadangi jos patirtų sužalojimų jau nematyti (b. l. 1 – 8).

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, kurio pagrindu buvo pradėtas šis ikiteisminis tyrimas, L. Č. pareiškė, jog 2020 m. gegužės 31 d. apie 21.00 val. (duomenys neskelbtini) ją sumušė jos sugyventinis K. Š. Todėl L. Č. prašė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl šio įvykio. Iš šio protokolo matyti ir tai, jog buvo atlikta nukentėjusiosios L. Č. apklausa bei apžiūrėta ir užfiksuota įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) esantis butas. Apžiūros metu tyrimui reikšmingų objektų nerasta ir niekas nepaimta. Apžiūra buvo užfiksuota fotonuotraukose. Taip pat šiame protokole nurodyta, jog 22 val. 7 min. alkoholio kiekio matuokliu „Drager“, Nr. ARJK-0143, K. Š. buvo nustatytas 1,94 promilių neblaivumas. Nukentėjusioji L. Č. buvo blaivi (b. l. 1 – 8).

Taigi aukščiau aptartų įrodymų pagrindu nagrinėjamoje byloje įrodyta, jog kaltinamasis K. Š., mušdamas savo šeimos narį – sugyventinę L. Č., sukėlė jai fizinį skausmą ir tuo jis padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Prokuroras pateikė teismui pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Prokuroro pareiškimas tenkinamas.

Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis K. Š., jam buvo išaiškinta baudžiamojo proceso įstatymo numatyta galimybė užbaigti baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, pasekmes suprato ir sutiko, jog prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis K. Š. sutiko ir su prokuroro pasiūlyta bausmės rūšimi – viešaisiais darbais bei jų trukme (b. l. 77 – 78).

Skirdamas bausmės rūšį ir jos dydį, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ir nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamasis K. Š. padarė nusikalstamą veiką, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamą nusikalstamą veiką kaltinamasis įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltinamasis K. Š. praeityje buvo teistas, tačiau visi jo teistumai jau yra išnykę (b. l. 50 – 51). K. Š. yra baustas administracine tvarka, tačiau jis neturi neįvykdytų administracinių nuobaudų (b. l. 65 – 72). Kaltinamasis yra nedirbantis, (duomenys neskelbtini), jis turi tris dar mažamečius vaikus (b. l. 49, 74). Byloje esantys duomenys patvirtina, jog kaltinamasis K. Š. turi tam tikrų sveikatos sutrikimų, susijusių su (duomenys neskelbtini), tačiau baudžiamojo įstatymo atžvilgiu jis yra visiškai pakaltinamas (b. l. 54, 62). Byloje daugiau nėra kitų neigiamai jį charakterizuojančių duomenų. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo K. Š. atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas; b. l. 41 – 44). Jo atsakomybę sunkina aplinkybė, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas; b. l. 1, 1 – 8).

Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Įvertinęs visas nustatytas ir ištirtas bylos aplinkybes bei kaltinamojo K. Š. asmenybę, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus pilnai įgyvendinta paskyrus K. Š. prokuroro pasiūlytą švelniausią straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – viešuosius darbus, kadangi ši bausmės rūšis visiškai atitiks bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus. Be to, ir pats kaltinamasis sutiko su šia bausmės rūšimi (b. l. 77 – 78).

Kaltinamojo K. Š. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu ir jis pilnai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinamasis K. Š. ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. gegužės 31 d. 22.00 val. iki 2020 m. birželio 2 d. 9 val. 45 min. (b. l. 33 – 34, 35 – 36). Šis laikas įskaitomas į K. Š. paskirtą bausmę (BK 66 straipsnis, BPK 140 straipsnio 9 dalis).

Šios bylos ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam K. Š. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 45 – 47). Ši kardomoji priemonė kaltinamajam panaikinama tik pradėjus jam paskirtos bausmės vykdymą (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais,

nusprendžia:

K. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti jį 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, K. Š. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti jam galutinę 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį neatlygintinai išdirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, įskaityti K. Š. į bausmės laiką laikinajame sulaikyme jo išbūtą laiką nuo 2020 m. gegužės 31 d. 22.00 val. iki 2020 m. birželio 2 d. 9 val. 45 min. (dvi dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.

Pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti K. Š. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti nuteistajam K. Š. tai, jog jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu nuteistasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Tokiu atveju teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė. Jeigu nuteistasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Patvirtintą šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą įteikti nuteistajam K. Š.

Teisėjas Jonas Malinauskas