Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens O. Ū. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Kauno apygardos prokuratūros pareiškimą dėl fizinio asmens O. Ū. pripažinimo neveiksnia ir ribotai veiksnia tam tikrose srityse, suinteresuoti asmenys A. Ū., K. Ū., O. Ū., išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teismas 2020 m. spalio 19 d. nutartimi civilinėje byloje dėl O. Ū. pripažinimo neveiksnia ir ribotai veiksnia tam tikrose srityse paskyrė teismo psichiatrinę ekspertizę O. Ū. psichinei būklei nustatyti, pavedė ją atlikti Kauno 1-ojo teismo psichiatrijos skyriaus ekspertams atsakant į nutartyje nurodytus klausimus ir civilinę bylą sustabdė.

2. Suinteresuotas asmuo O. Ū. 2020 m. spalio 27 d. pateikė atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. nutarties dalies, kuria suinteresuotam asmeniui paskirta teismo psichiatrinė ekspertizė, nurodant, kad procesiniai dokumentai nebuvo išversti į suinteresuotam asmeniui suprantamą rusų kalbą, todėl suinteresuotas asmuo negali suprasti nutarties esmės, nutartis neturi metaduomenų, dėl ko suinteresuotas asmuo negali įsitikinti jos tikrumu, įvardijami įvykiai, nesusiję su nagrinėjama byla, abejojama bylą nagrinėjančios teisėjos įgaliojimais. Reikalaujama išversti procesinius dokumentus į rusų kalbą, pateikti bylą nagrinėjančios teisėjos įgaliojimus patvirtinančius dokumentus, bylą nagrinėjančios teisėjos ir Kauno apylinkės teisme dirbančių valstybės tarnautojų išsilavinimą patvirtinančius dokumentus, Kauno apylinkės teismo teisę veikti kaip teisminė institucija patvirtinančius dokumentus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 5 d. nutartimi atsisakė priimti suinteresuoto asmens O. Ū. atskirąjį skundą.

4. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 334 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo CPK numatytais atvejais arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo atskiruoju skundu skundžia 2020 m. spalio 19 d. nutartį, kuria buvo paskirta teismo ekspertizė ir sustabdytas bylos nagrinėjimas iki ekspertizės atlikimo. Pagal CPK XIII skyriaus, reglamentuojančio įrodymus ir įrodinėjimą, nuostatas eksperto išvada yra viena iš įrodinėjimo priemonių, kurių pateikimas teismui yra proceso šalies, įrodinėjančios tam tikrą aplinkybę, pareiga (CPK 178 straipsnis), o teismas priima, tiria ir vertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą (CPK 181, 183 ir 185 straipsniai). Pagal CPK 212–219 straipsnių nuostatas ekspertizės skyrimas yra teismo teisė ir atskirojo skundo pateikimo dėl teismo nutarties skirti byloje ekspertizę ir konkretų ekspertą ar atsisakyti skirti ekspertizę, galimybė nėra numatyta. Taigi nutartis dėl ekspertizės skyrimo yra neskundžiama atskiruoju skundu, kadangi ekspertizės skyrimas neužkerta kelio tolesnei bylos eigai.

5. Teismas atkreipė dėmesį, kad 2020 m. spalio 19 d. nutarties rezoliucinėje dalyje teismas išaiškino, jog skundžiama yra tik nutarties dalis dėl civilinės bylos sustabdymo (CPK 165 straipsnis), tačiau suinteresuotas asmuo O. Ū. atskirajame skunde reikalavimo susijusiu su bylos sustabdymu nepareiškė, neginčijo bylos sustabdymo pagrindo. Atsižvelgiant į tai, jog CPK nenumato galimybės apeliacine tvarka apskųsti teismo nutartį dėl ekspertizės skyrimo, į tai, jog pateiktas skundas dėl nutarties dalies, kuri pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas, teismas sprendė, kad skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

6. Suinteresuotas asmuo O. Ū. informuota, kad teismo procesas Lietuvos Respublikoje vyksta valstybine kalba. Asmenims, nemokantiems valstybinės kalbos, garantuojama teisė naudotis vertėjo paslaugomis (CPK 11 straipsnis). Teismas įvertinęs suinteresuoto asmens O. Ū. pateiktus procesinius dokumentus, neturėjo pagrindo abejoti, kad suinteresuotam asmeniui O. Ū. valstybinė kalba yra suprantama, todėl prašymo dėl procesinių dokumentų vertimų rusų kalba pateikimo netenkino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7. Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo O. Ū. prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 5 d. panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Suinteresuotam asmeniui nėra suprantamas skundžiamos nutarties turinys, nes skundžiama nutartis neišversta į rusų kalbą. Nežinodama bylos esmės suinteresuotas asmuo O. Ū. negali efektyviai naudotis jai suteiktomis procesinėmis teisėmis ir teismine gynyba, nors byla susijusi su jos asmeniu.

7.2. Suinteresuotas asmuo atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo nutarties pateikė laiku įstatymo nustatyta tvarka. Techninės kliūtys sutrukdė suinteresuotam asmeniui visus procesinius dokumentus teikti laiku, apie tai buvo informuoti reikiami Kauno apylinkės teismo darbuotojai. Šios aplinkybės neturi būti priežastis atsisakyti priimti suinteresuoto asmens atskirąjį skundą.

8. Pareiškėja Kauno apygardos prokuratūra atsiliepime į suinteresuoto asmens O. Ū. atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį, teisingai įvertino aplinkybes O. Ū. interesų užtikrinimo aspektu ir priėmė pagrįstą sprendimą paskirti teismo psichiatrinę ekspertizę ir bylą sustabdyti. O. Ū. atskirasis skundas rašytas dviem kalbom, lietuvių kalba ir rusų kalba, taigi visa savo apimtimi jis nėra teikiamas valstybine kalba ir pažeidžia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 11 straipsnio nuostatas.

8.2. Apeliantės teigimas, kad ji nemoka lietuvių kalbos yra deklaratyvus, apeliantė nepateikė jokių argumentų įrodančių šį jos teiginį. O. Ū. gyvena Lietuvoje, visą savo darbinę veiklą (kaip ji pati nurodo) vykdė taipogi Lietuvoje. Teismo psichiatrinės ekspertizės atlikimo metu ji nurodė, jog dirbo pamainos viršininke gamykloje, vėliau turėjo individualius verslus. Iš civilinės bylos medžiagos ir iš paties atskirojo skundo matyti, kad O. Ū. geba lietuviškai skaityti ir rašyti, todėl vertinti, kad O. Ū. nemoka valstybinės (lietuvių) kalbos nėra jokio pagrindo. O. Ū. yra paskirtas advokatas, kuris atstovauja jos teises ir gali bei privalo teikti apeliantei teisinius paaiškinimus, konsultacijas ir kt., susijusius su bylos eiga, procesiniais dokumentais bei jų turiniu.

8.3. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai vertino, kad 2020-10-19 nutarties dalis dėl ekspertizės skyrimo neskundžiama pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį, nes ekspertizės skyrimas yra teismo teisė ir atskirojo skundo pateikimo dėl teismo nutarties skirti byloje ekspertizę ir konkretų ekspertą ar atsisakyti skirti ekspertizę, galimybė nėra numatyta. Nutartis dėl ekspertizės skyrimo yra neskundžiama atskiruoju skundu taip pat ir dėl to, kad ekspertizės skyrimas neužkerta kelio tolesnei bylos eigai.

9. Suinteresuotas asmuo A. Ū. atsiliepime į suinteresuoto asmens O. Ū. atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad suinteresuotam asmeniui kaip O. Ū. sūnui yra žinoma, kad jo mama puikiai kalba skaito ir rašo lietuviškai, nes sūnus su ja bendrauja lietuviu kalba, O. Ū. gimė ir užaugo Lietuvoje, Lietuvoje baigė lietuvišką (duomenys neskelbtini) mokyklą su pagyrimu, studijavo ir dirbo Lietuvoje, nuolat teikia įvairius raštus, skundus prašymus įvairioms valstybės institucijoms. Jos pačios atskirojo skundo turinys įrodo, kad jai suprantama lietuvių kalba, tačiau nenuoseklus minčių dėstymas ir skundo rašymas tai lietuvių kalba, tai rusų kalba patvirtina esant psichikos sveikatos problemų. O. Ū. tam tikrą laiką gyveno Rusijos Federacijoje iš kurios buvo deportuota, ten gydyta psichiatrijos įstaigose. Pastaruoju metu jos psichinės sveikatos būklė pablogėjo, dėl ko ir tenka spręsti klausimą dėl jos pripažinimo neveiksnia ir ribotai veiksnia tam tikrose srityse.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarčių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų (CPK 329, 338 straipsniai).

11. Pagal CPK 334 straipsnį pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) CPK numatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su suinteresuoto asmens O. Ū. atskiruoju skundu dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. nutarties, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atskiruoju skundu yra skundžiama ta nutarties dalis, kuria suinteresuotam asmeniui O. Ū. paskirta teismo psichiatrinė ekspertizė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 212 straipsnyje, kuriame reglamentuojama ekspertizės ir ekspertų skyrimo tvarka, galimybė skųsti teismo nutartį, kuria paskirta ekspertizė nėra numatyta. Nutartis skirti ekspertizę taip pat neužkerta kelio bylos eigai. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti suinteresuoto asmens O. Ū. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. nutarties dalies skirti ekspertizę nesant CPK 334 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų apskųsti minėtos nutarties dalį. Šių aplinkybių pagrindu taip pat darytina išvada, kad suinteresuoto asmens O. Ū. atskirąjį skundą nebuvo atsisakyta priimti dėl tos priežasties, jog jis ar jo priedai buvo pateikti pavėluotai.

12. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nutartis, kurios apskundimas negalimas pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį, netampa apeliacijos objektu ir dėl to, kad suinteresuotas asmuo nurodo nesuprantantis valstybinės kalbos. Be to, civilinės bylos medžiaga paneigia šią suinteresuoto asmens O. Ū. nurodomą aplinkybę, nes suinteresuotas asmuo į bylą teikia savo ranka pakankamai taisyklinga lietuvių kalba surašytus įvairius dokumentus, prie jų prideda lietuvių kalba surašytus dokumentus. Atsižvelgiant į tai nėra pagrindo spręsti, kad suinteresuotam asmeniui reikalinga išversti procesinius dokumentus į rusų kalbą.

13. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, konstatuoja, kad apeliantės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.