Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-6366-815/2015

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2015-11-06
Bylos Nr.: I-6366-815/2015
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-00320-2015-6
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Ernestas Spruogis
Pareiškėjas: A. P.
Atsakovas: Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo

Kategorijos

1.15.1Civilinės atsakomybės samprata
1.15.2Civilinės atsakomybės sąlygos
1.15.2.3.2Neturtinė žala
1.37.2.3Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis
3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
3.21Teismo sprendimas

Administracinė byla Nr. I-6366-815/2015Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00320-2015-6Procesinio sprendimo kategorija 1.15.1; 1.15.2; 1.15.2.3.2; 1.37.2.3; 3.6; 3.21 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis, vaizdo konferencijos būdu, dalyvaujant pareiškėjui A. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

1. Pareiškėjas A. P. (toliau – ir pareiškėjas) su 2015 m. sausio 10 d. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 1 080 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1–4).

2. Pareiškėjas skunde nurodo, kad: jis negalėjo kreiptis į teismą ankščiau, nes Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) sprendimai dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio nėra išversti į lietuvių kalbą, iki šiol pareiškėjas susipažinęs su jais tik iš nuogirdų, taigi, labai ilgai negalėjo suprasti, kad jo teisės pažeidžiamos; pasak pareiškėjo, Konvencijos 2 ir 3 straipsniuose įtvirtintos absoliučios teisės, kurioms negali būti taikomi jokie apribojimai, o Konvencijos 3 straipsnis nenustato jokio senaties termino, taigi, tokio termino negali nustatyti ir nacionalinė teisė. Pareiškėjo skundas grindžiamas iš esmės tokiais argumentais.

2.1. Pareiškėjas dėl laisvės apribojimo laikytas Lukiškių TI-K, keturvietėse kamerose, kurių plotas buvo 6,45 m²–7,99 m², jose buvo stalas (90 cm x 50 cm), 2 dviaukščiai gultai (kiekvieno matmenys – 200 cm x 70 cm), sanitarinis mazgas (tualetas ir kriauklė) (80 cm x 90 cm), t. y. baldai ir sanitarinis mazgas užėmė 3,97 m² kameros ploto. Kamerose buvo šalta, drėgna.

2.2. Pareiškėjas laikytas: nuo 2010 m. gegužės 19 d. iki 2010 m. gegužės 20 d. kameroje Nr. 113 su dar 2 asmenimis, vienam asmeniui, atskaičiavus baldų ir sanitarinio mazgo plota, teko apie 0,76 m² ploto; nuo 2010 m. gegužės 20 d. iki 2010 m. gegužės 27 d. kameroje Nr. 263 (jos plotas – 7,83 m²) su dar 2 asmenimis, vienam asmeniui, atskaičiavus baldų ir sanitarinio mazgo plota, teko apie 1,28 m² ploto; nuo 2010 m. birželio 17 d. iki 2010 m. birželio 18 d. kameroje Nr. 116 (jos plotas – 7,49 m²) su dar 2 asmenimis, vienam asmeniui, atskaičiavus baldų ir sanitarinio mazgo plota, teko apie 1,17 m² ploto; nuo 2010 m. birželio 18 d. iki 2010 m. birželio 21 d. kameroje Nr. 272 (jos plotas – 7,75 m²) su dar 2 asmenimis, vienam asmeniui, atskaičiavus baldų ir sanitarinio mazgo plota, teko apie 1,26 m² ploto; nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 8 d. kameroje Nr. 277 (jos plotas – 7,99 m²) su dar 2 asmenimis, vienam asmeniui, atskaičiavus baldų ir sanitarinio mazgo plotą, teko apie 1,34 m² ploto. Pagal EŽTT praktiką minimalus vidutinis gyvenamasis plotas vienam nuteistajam / suimtajam privalo būti ne mažesnis kaip 4 m².

2.3. Pasivaikščiojimo kiemelių plotai sudarė nuo 15,5 m² iki 35 m², vienu metu po 1 val. kiemeliu naudojosi visi kameroje buvę asmenys. Pažymėtina, kad 1 val. pasivaikščiojimo praktika prieštarauja Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą išaiškinimui (antrajai bendrai ataskaitai [CPT/Inf (92) 3]), pagal kurį suimtasis / nuteistasis turi teisę į ne mažiau kaip 8 val. pasivaikščiojimo trukmę.

2.4. Pasak pareiškėjo, karštas vanduo į kameras netiekiamas, vienu metu prausykla naudojosi visi kameroje buvę asmenys. Kriauklių, įrengtų kamerose, matmenys – 40 cm x 40 cm, 40 proc.–70 proc. kriauklių paviršiaus aprūdiję (kamerose įrengta po vieną kriauklę). Dušu naudojosi 1 kartą per savaitę 15 min., dušo plotas – 11,7 m², įrengti 5 purkštuvai, vienu metu dušu teko naudotis visiems tuo metu kameroje buvusiems asmenims.

2.5. Kamerose buvo tamsinti langai, dėl esančių grotų juos įmanoma buvo atidaryti 10 cm–15 cm pločiu; kamerose veikė vienas dieninis dujinis šviestuvas, o nepakankamas natūralus apšvietimas labai pakenkė pareiškėjo regėjimui. Po signalo „miegas“ buvo griežtai draudžiama įjungti šviesą ar kitus elektros prietaisus. Ribota pareiškėjo teisė naudotis kompiuteriu: atvykus jis buvo paimamas neva patikrinimui, o gražinamas tik išvykstant iš Lukiškių TI-K.

2.6. Kamerose apie 40 proc. lubų, 60 proc. sienų, 50 proc. grindų buvo avarinės ir antisanitarinės būklės, iš darytina išvada, kad remontai kamerose daryti 2002 m.–2004 m.; iš lovų, baldų, patalynės spręstina, kad viskas pirkta taip pat 2002 m.–2004 m. Gyvenamosiose patalpose buvo žiurkių ir daug tarakonų. Pastato konstrukcijoje yra asbesto (sienose, kanalizacijoje), asbestas sukėlė pareiškėjui rimtą pavojų sveikatai, t. y. gadino ją kasdien.

2.7. Tualetas ir kriauklė (sanitarinis mazgas) nuo bendros kameros erdvės atskirti 1,2 m aukščio sienele, vienu metu tualetu naudojosi visi tuo metu kameroje buvę asmenys; tualete įrengta viena sėdima vieta, unitazas įrengtas, bet užsirakinti negalima. Pareiškėjui nebuvo išduodamas tualetinis popierius.

2.8. Giminės ir draugai neturėjo teisės perduoti pareiškėjui skanų ir kaloringą maistą, nors pareiškėjas – sportuojantis asmuo, jam neužteko įstaigos duodamo maisto. Pareiškėjui drausti ilgalaikiai pasimatymai, dėl to nutrūko jo socialiniai ryšiai, o socialinė integracija tapo sudėtingesnė. Pareiškėjui nė karto neleista išvykti namo. Lukiškių TI-K naudojami mobiliojo ryšio blokatoriai, dėl to pareiškėjui labai dažnai skaudėdavo galvą.

2.9. Atvykus / išvykstant etapu į / iš Lukiškių TI-K buvo daromos asmens kratos, tai daryta antisanitarinėmis sąlygomis, pareiškėjas buvo verčiamas nusirengti nuogai, nuogas daryti pritūpimus, savo daiktus turėjo dėti į nešvarias dėžes. Paprieštaravus dėl nežmoniško elgesio ir gyvenimo sąlygų, pareigūnai pradėdavo tyčiotis ir žeminti.

2.10. Pareiškėjas, pagrįsdamas skundą, remiasi, be kita ko, Konvencijos 3, 14 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271, 6.272 straipsniais, EŽTT praktika (pavyzdžiui, byla Canali prieš Prancūziją), nurodo, kad mažesnės neturtinės žalos priteisimas, motyvuojant maža mėnesio alga, yra diskriminacinis, o atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos valstybė nuolat pažeidinėja Konvenciją, priteisiant neturtinę žalą, atsakovei turi būti taikomas pakankamo atgrasinimo principas. Pasak pareiškėjo, nežmoniškos gyvenimo sąlygos, žeminančios elementarų žmogaus orumą, sukėlė pareiškėjui didelius dvasinius skausmus, depresiją, sužalojo jo sveikatą, t. y. pareiškėjui padaryta didelė ir nepataisoma žala.

II

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad pareiškėjo reikalavimas yra nepagrįstas, prašo skundo netenkinti, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais(b. l. 24–29).

1. Pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį reikalavimams dėl neturtinės žalos atlyginimo įstatymas nustato sutrumpintą 3 m. ieškinio senaties terminą; pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kurią asmuo sužino / turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pagal bendrąją ieškinio termino eigos pradžios taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo / turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Taigi, ieškinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviąja aplinkybe – asmens žinojimu / turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas teismui skundą parašė 2015 m. sausio mėn., vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 8 dalimi, pareiškėjo reikalavimui dėl padarytos žalos atlyginimo taikytinas 3 m. ieškinio senaties terminą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2011 m. kovo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1027/2011).

2. Nuo 2010 balandžio 11 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakyme Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 (toliau – ir įsakymas Nr. V-124) buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m² ploto.

3. Remiantis pareiškėjo asmens įskaitos kortelės kopija, 2010 m. gegužės 20 d. ryte, 2010 m. birželio 18 d. ryte, 2010 m. rugsėjo 2 d. ryte, 2010 m. rugsėjo 6 d. ryte vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus; taip pat 2010 m. gegužės 27 d. – 2010 m. birželio 17 d. ir 2010 m. birželio 21 d. – 2010 m. rugsėjo 1 d. pareiškėjo nebuvo įstaigoje.

4. Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanydama mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

5. Lukiškių TI-K – specifinė įstaiga, atliekanti tardymo izoliatoriaus ir kalėjimo funkcijas. Vadovaujantis įsakymu Nr. V-124, didžiausias tardymo izoliatoriuje leidžiamų laikyti suimtųjų skaičius Lukiškių TI-K neturi viršyti 625, didžiausias areštinėje leidžiamų laikyti areštą atliekančių nuteistųjų skaičius Lukiškių TI-K neturi viršyti 29. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakyme Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir PĮ taisyklės) 11.1 punktą nuteistųjų skaičius Lukiškių TI-K neturi viršyti 300 (kalėjime). Taigi, maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954, tačiau šis skaičius nuolat viršijamas, gali siekti daugiau kaip 1 000. Didžiausią dalį Lukiškių TI-K esančių žmonių sudaro suimtieji, taip pat laikomi asmenys, nuteisti laisvės atėmimu iki gyvos galvos (šiuo metu jie yra 87), ir nuteistieji, palikti įstaigoje atlikti ūkio darbus. Nuteistieji iki gyvos galvos užima kameras nuo 1 iki 75, atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus jie laikomi po vieną (tik labai retais atvejais, jiems prašant, jie gali būti laikomi po 2).

6. Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 8 straipsnis nustato asmenų pristatymą į tardymo izoliatorių. Asmenys, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, pristatomi į tardymo izoliatorių pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo paskirtą nutartį ar nuosprendį. Pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartį asmenys perkeliami ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme. Taigi, Lukiškių TI-K administracija negali turėti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti į įstaigą neturi teisinio pagrindo.

Skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų ir Įstatymo 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų.

7. Dėl šių aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Esant tokiai situacijai, Lukiškū TI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas, kitas teisės aktuose nustatytas inventorius.

8. Įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji. Reikalingas inventorius (šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras, taip pat kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui) visą laiką išduodami į kameras. Už administracijos reikalavimų nevykdymą skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jas plauna bei dezinfekuoja su išduotais valikliais. Siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kasmet ji buvo pratęsiama, vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.

9. Dėl kamerų remonto

Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Pažymėtina, kad suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadina elektros instaliaciją, daužo apšvietimo lemputes, laužo langus, daužo stiklus, klozetus, griauna atitvarines sieneles, skiriančias klozetą nuo miegamųjų vietų ir pan. Todėl visiškai suremontuotose Lukiškių TI-K kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotiną remontą.

10. Dėl kamerų įrengimo

Tardymo izoliatorių kamerų įrengimas įtvirtintas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakyme Nr. V-176 patvirtintose Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse (toliau – ir TI taisyklės), pagal kurių 14.6 punktą kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai).

Visose Lukiškių TI-K kamerose įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams ir higienos priemonėms laikyti. Atsižvelgiant į miegamųjų vietų skaičių kamerose pagamintos atitinkamo dydžio lentynos, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui ir higienos reikmenims sudėti. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų.

11. Dėl sanitarinio mazgo ir šalto vandens tiekimo

Pagal HN 76:2010 21 punktą pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų (HN 76:2010) reikalavimus.

12. Dėl ventiliacijos, vėdinimo

Pagal HN 24 punktą gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus, tai atitinka higienos normų reikalavimus. Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.

13. Dėl tualetinio popieriaus

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakyme Nr. 1R-139 patvirtintas Vyrų ir moterų, laikomų kardomojo kalinimo vietose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normas (toliau – ir Normos) Lukiškių TI-K vyrams muilas, tualetinis popierius išduodamas 2 kartus per mėnesį (mėnesio pradžioje ir mėnesio viduryje), tai atitinka nustatytas normas; pagal nustatytas normas suimtiesiems kas mėnesį išduodami dantų šepetėlis, dantų pasta, vienkartiniai skustuvai.

14. Dėl asbesto

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 1163 „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“ (toliau – ir nutarimas Nr. 1163) 3.1 punktą nuo 2001 m. sausio 1 d. draudžiama naudoti asbestcemenčio šiferio lakštus naujai statomuose gyvenamuosiuose namuose ir visuomenės paskirties objektuose (ligoninėse, mokyklose, vaikų darželiuose), nuo 2002 m. sausio 1 d. naudoti asbestcemenčio šiferio lakštai ir kiti gaminiai žmogaus sveikatai nekenkia.

Lukiškių TI-K šiferio lakštais padengti tik I ir III korpuso pasivaikščiojimo kiemelių kontūrai. Šiferio lakštai nėra laužomi, asbesto plaušeliai konstrukcijose tvirtai surišti su užpildu, todėl jie į aplinką neišsiskiria ir sveikatai nepavojingi. Pažymėtina, kad pasivaikščiojimo kiemeliai įrengti prieš įsigaliojant nutarimui Nr. 1163.

15. Pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, skunde nėra konkretumo. Būtina įrodyti, kad tam tikri pareiškėjo skunde minimi Lukiškių TI-K trūkumai tiesiogiai darė įtaką pareiškėjui ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes. Tam tikras suimtųjų / nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita.

16. Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Šios žalos atlyginimą įstatymas sieja su žalos atsiradimu dėl neteisėtų viešojo administravimo subjektų veiksmų / neveikimo viešojo administravimo srityje, t. y. žala atlygintina tais atvejais, kai minėti subjektai neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos arba atliko įstatymuose draudžiamus atlikti veiksmus, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnis). CK 6.271 straipsnyje nustatyta deliktinė atsakomybė, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų; pagal šio straipsnio 4 dalį valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos / jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė – viena iš civilinės atsakomybės rūšių, jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Sprendžiant dėl pareiškėjo skundo pagrįstumo nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė / neveikė, bet būtina nustatyti ir tai, ar toks veikimas / neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius, civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Nagrinėjamu atveju nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

III

Pareiškėjas, atsakydamas į Lukiškių TI-K atsiliepimą, prašyme teismui, be kita ko, pakartojo skunde nurodytus teiginius, kodėl negalėjo kreiptis į teismą anksčiau, bei dėl Konvencijos 2 ir 3 straipsniuose įtvirtintų absoliučių teisių, kurioms Konvencijoje nenustatyti jokie senaties terminai (taigi, tokio termino negali nustatyti ir nacionalinė teisė), prašo teismą netaikyti senaties arba apskundimo terminą visiškai atnaujinti, taip pat taikyti Konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintas sąlygas (dėl ploto, standartų), o ne tas, kurios įtvirtintos Lietuvos teisės aktuose, nes Lietuvos teisės aktai prieštarauja Konvencijai (b. l. 47).

IV

Teismo posėdyje pareiškėjas A. P., remdamasis skundu, prašė jo reikalavimą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

I

Šioje administracinėje byloje inter alia nustatyta:

1. Pareiškėjas A. P. Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo laikomas šiose kamerose (žr. atsiliepimą į pareiškėjo skundą (b. l. 24–29), asmens įskaitos kortelės kopiją (b. l. 30–31)):

– atvykęs į Lukiškių TI-K, 2010 m. gegužės 19 d. pareiškėjas buvo uždarytas į kamerą Nr. 113 (plotas – 6,43 m²); vakare kameroje buvo 3 asmenys;

– 2010 m. gegužės 20 d. perkeltas į kamerą Nr. 263 (plotas – 7,83 m²); kameroje ryte buvo 2, vakare – 4 asmenys;

– 2010 m. gegužės 21 d. – 2010 m. gegužės 24 d. kameroje Nr. 263 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;

– 2010 m. gegužės 25 d. kameroje Nr. 263 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;

– 2010 m. gegužės 26 d. kameroje Nr. 263 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;

– 2010 m. gegužės 27 d. išvyko į Marijampolės pataisos namus;

– 2010 m. birželio 17 d. atvykęs iš Marijampolės pataisos namų buvo uždarytas į kamerą Nr. 116 (plotas – 6,49 m²); vakare kameroje buvo 2 asmenys;

– 2010 m. birželio 18 d. perkeltas į kamerą Nr. 272 (plotas – 7,75 m²); kameroje ryte buvo 2, vakare – 3 asmenys;

– 2010 m. birželio 19 d. kameroje Nr. 272 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;

– 2010 m. birželio 20 d. kameroje Nr. 272 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;

– 2010 m. birželio 21d. išvyko į Klaipėdos areštinę;

– 2010 m. rugsėjo 1 d. atvykęs iš Klaipėdos areštinės buvo uždarytas į kamerą Nr. 121 (plotas – 7,38 m²), kameroje vakare buvo 4 asmenys; vėliau perkeltas į kamerą Nr. 277 (plotas – 7,99 m²), kameroje vakare buvo 4 asmenys;

– 2010 m. rugsėjo 2 d. kameroje Nr. 277 ryte buvo 2, vakare – 3 asmenys;

– 2010 m. rugsėjo 3 d. – 2010 m. rugsėjo 5 d. kameroje Nr. 277 ryte buvo 3, vakare – 3 asmenys;

– 2010 m. rugsėjo 6 d. kameroje Nr. 277 ryte buvo 2, vakare – 3 asmenys;

– 2010 m. rugsėjo 7 d. kameroje Nr. 277 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;

– 2010 m. rugsėjo 8 d. išvyko į Marijampolės pataisos namus.

2. 2010 m. gegužės 20 d. ryte, 2010 m. birželio 18 d. ryte, 2010 m. rugsėjo 2 d. ryte, 2010 m. rugsėjo 6 d. ryte vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus; taip pat 2010 m. gegužės 27 d. – 2010 m. birželio 17 d. ir 2010 m. birželio 21 d. – 2011 m. rugsėjo 1 d. pareiškėjo nebuvo Lukiškių TI-K (žr. atsiliepimą į pareiškėjo skundą (b. l. 24–29), asmens įskaitos kortelės kopiją (b. l. 30–31)).

3. Lukiškių TI-K, išnagrinėjus pareiškėjo 2013 m. lapkričio 21 d. prašymą suteikti informaciją (b. l. 6), 2013 m. lapkričio 21 d. rašte Nr. 22-1956 „Dėl A. P. prašymo“, be kita ko, nurodyta (b. l. 7–12):

3.1. Duomenys, kokiomis dienomis, kokiose kamerose (nurodant jų plotus) buvo laikomas pareiškėjas. Apskaita, kiek miegamųjų vietų yra Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose, kiek asmenų yra konkrečioje gyvenamojoje kameroje tam tikru laiku, nėra vedama. Gyvenamojoje kameroje galėjo būti laikoma iki 4 asmenų. Miegamųjų vietų skaičius nėra vienodas ir kinta, priklausomai nuo kameros dydžio. Visiems suimtiesiems suteikiama metalinė lova, tai nustatyta TI taisyklių 14.6 punkte, taip pat Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose. Gyvenamųjų patalpų matavimus Lukiškių TI-K atliko valstybės įmonės Registrų centro specialistai; gyvenamųjų patalpų matavimus atlikti iš naujo nereikia. Pareiškėjo noro dalyvauti matavimuose Lukiškių TI-K tenkinti negali, dėl matavimų atlikimų privačia tvarka siūloma kreiptis į valstybės įmonę Registrų centrą.

3.2. Lukiškių TI-K administracijoje nevedama statistika, ar asmenys yra rūkantys, ar nerūkantys. Pagal HN 76:2010 14 punktą laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Bendro naudojimo patalpų rūkantiems Lukiškių TI-K nėra.

3.3. Lukiškių TI-K bendras gyvenamųjų patalpų plotas yra 3 822,15 m². Koridorių bei kitų patalpų ploto apskaita nevedama ir pareiškėjui nesuteikiama. Lukiškių TI-K laikomų nuteistųjų, suimtųjų skaičius kasdien kinta. Tokio pobūdžio informacijos, kiek pareiškėjo gyvenimo laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo suimtųjų, nuteistųjų, suteikti nėra galimybės, nes tokio pobūdžio informacija nesuteikiama. Suimtieji ir nuteistieji turi teisę gauti rašytinę informaciją apie jų laikymo tvarką tardymo izoliatoriuje ir sąlygas, teises, pareigas ir jiems taikomus draudimus.

3.4. Duomenys apie pasivaikščiojimo kiemelių plotus. Pasivaikščiojimo kiemelių ploto matavimus Lukiškių TI-K atliko valstybės įmonės Registrų centro specialistai, ių naujo matavimų atlikti nereikia. Pareiškėjo noro dalyvauti matavimuose Lukiškių TI-K tenkinti negali, dėl matavimų atlikimų privačia tvarka siūloma kreiptis į valstybės įmonę Registrų centrą.

Į pasivaikščiojimo kiemelį vienu metu išvedami visi kartu apgyvendinti asmenys; jeigu kameroje apgyvendintas vienas asmuo, jis į pasivaikščiojimą išvedamas vienas į atskirą kiemelį.

3.5. Karštas vanduo tiekiamas tik į dušo patalpas. Prausykla gali naudotis visi kartu apgyvendinti toje pačioje gyvenamojoje kameroje asmenys.

3.6. Duomenys apie dušų skaičių ir jų plotus. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakyme Nr. 11R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir TI vidaus tvarkos taisyklės) 107 punktą bei HN 76:2010 68 punktą laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip 1 kartą per savaitę. Lukiškių TI-K direktoriaus 2010 m. kovo 4 d. įsakyme Nr. 1-40 „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų asmenų išvedimo į dušą tvarkos aprašo patvirtinimo“ analogiškai nustatyta, kad laikomi asmenims kartą per savaitę gali praustis duše. Naudotis dušu visi laikomi asmenys gali 15 min., tai reglamentuoja Lukiškių TI-K direktoriaus 2012 m. vasario 21 d. įsakymas Nr. 1-23 „Dėl Lukiškių TI-K direktoriaus 2010-03-04 įsakymo Nr. 1-40 ;,Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų asmenų išvedimo į dušą tvarkos aprašo patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“. Kiek žmonių kartu su pareiškėju naudojosi dušu, nėra galimybės atsakyti nes tokia statistika nevedama. Tuo pačiu metu į dušo patalpą vedama ne daugiau žmonių, negu yra purkštuvų.

3.7. Lukiškių TI-K dieninis apšvietimas išjungiamas suimtiesiems (nuteistiesiems) prašant.

3.8. Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose remontai buvo atliekami (eiliškumas nurodytas pagal remonto darbų atlikimą nuo metų pradžios): 2005 m. – gyvenamosiose kamerose Nr. 367; Nr. 108; Nr. 133; Nr. 207; Nr. 212; Nr. 107; Nr. 176; Nr. 177; Nr. 178; Nr. 179; Nr. 170; Nr. 180; Nr. 181; Nr. 182; Nr. 183; Nr. 184; Nr. 185; Nr. 186; Nr. 187; Nr. 188; Nr. 197; Nr. 189; Nr. 191; Nr. 192; Nr. 193; Nr. 194; Nr. 195; Nr. 196; Nr. 198; Nr. 44; Nr. 199; Nr. 200; Nr. 153; Nr. 174; Nr. 175; Nr. 112A; Nr. 154; Nr. 155; Nr. 156; Nr. 167; 2006 m. – gyvenamosiose kamerose Nr. 360; Nr. 361; Nr. 362; Nr. 157; Nr. 162A; Nr. 165; Nr. 166; Nr. 163; 164; Nr. 139; Nr. 159; Nr. 16; Nr. 161; Nr. 162; Nr. 124; Nr. 405; Nr. 398; Nr. 144; Nr. 146; Nr. 164; Nr. 379; 2007 m. – gyvenamosiose kamerose Nr. 120; Nr. 216; Nr. 219; Nr. 337; Nr. 338; Nr. 386; Nr. 387; Nr. 388; Nr. 389; Nr. 390; Nr. 391; Nr. 395; Nr. 396; Nr. 397; Nr. 220; Nr. 425; Nr. 426; Nr. 195; Nr. 115; Nr. 152; Nr. 155; Nr. 235A; Nr. 104; Nr. 105; Nr. 361; Nr. 139; Nr. 168; Nr. 169; Nr. 170; Nr. 126; Nr. 127; Nr. 171; Nr. 172; Nr. 173; 2008 m. – gyvenamosiose kamerose Nr. 174; Nr. 182; Nr. 223; Nr. 224; Nr. 279; Nr. 104; Nr. 105; Nr. 119; Nr. 175; Nr. 106; Nr. 107; Nr. 108; Nr. 109; Nr. 151; Nr. 110; Nr. 111; Nr. 112; Nr. 112A; Nr. 113; Nr. 114; Nr. 152; Nr. 153; Nr. 154; Nr. 115; Nr. 116; Nr. 117; Nr. 118; Nr. 119; Nr. 156; Nr. 155; Nr. 159; Nr. 120; Nr. 121; Nr. 122; Nr. 125; Nr. 160; Nr. 123; Nr. 124; Nr. 252; Nr. 149; Nr. 196; Nr. 232; Nr. 265; Nr. 161; Nr. 190; Nr. 194; Nr. 376; Nr. 380; Nr. 422; 2009 m. – gyvenamosiose kamerose Nr. 217; Nr. 220; Nr. 174; Nr. 175; Nr. 226; Nr. 205; Nr. 219; Nr. 104; Nr. 220; Nr. 223; Nr. 210; Nr. 211; Nr. 212; Nr. 213; Nr. 214; Nr. 215; Nr. 119; Nr. 120; 2010 m. – gyvenamosiose kamerose Nr. 224; Nr. 115; Nr. 279; Nr. 125; Nr. 185; Nr. 294; Nr. 306; Nr. 126; Nr. 127; Nr. 324; Nr. 204; Nr. 218; Nr. 320; 2011 m. – gyvenamosiose kamerose Nr. 224; Nr. 148; Nr. 202; Nr. 222; Nr. 145; Nr. 146; Nr. 147; Nr. 150; Nr. 200; Nr. 140; Nr. 141; Nr. 142; Nr. 143; Nr. 144; Nr. 422; Nr. 136; Nr. 137; Nr. 138; Nr. 139; Nr. 396; Nr. 111; Nr. 112; Nr. 128; Nr. 129; Nr. 130; Nr. 131; Nr. 132; Nr. 133; Nr. 134; Nr. 135; Nr. 105; Nr. 126; Nr. 127; Nr. 172; Nr. 208; Nr. 212; Nr. 217; Nr. 425; Nr. 158; Nr. 164; Nr. 198; Nr. 210; Nr. 404, atitvarinių sienelių paaukštinimas, glazūruotų plytelių klijavimas, dažymas gyvenamosiose kamerose Nr. 232; Nr. 254; Nr. 255; Nr. 256; Nr. 257; Nr. 258; 2012 m. – gyvenamosiose kamerose Nr. 389; Nr. 386; Nr. 96; Nr. 105; Nr. 108; Nr. 216; Nr. 81; Nr. 112A; Nr. 119; Nr. 210; Nr. 211; Nr. 212; Nr. 213; Nr. 214; Nr. 215; Nr. 220; Nr. 222; Nr. 223; Nr. 92; Nr. 212(1); Nr. 125; Nr. 203; Nr. 221; Nr. 224; Nr. 227; Nr. 234; Nr. 199; Nr. 217; Nr. 238; Nr. 385; Nr. 218; Nr. 202; Nr. 233; Nr. 237; Nr. 88; Nr. 201; Nr. 204; Nr. 243; Nr. 244; Nr. 264; Nr. 387; Nr. 391; Nr. 205; Nr. 206; Nr. 226; Nr. 228; Nr. 241; Nr. 242; Nr. 209; Nr. 219; Nr. 229; Nr. 383; Nr. 312; Nr. 235A; Nr. 232; Nr. 235; Nr. 240; Nr. 104; Nr. 207; Nr. 208; Nr. 230; Nr. 231; Nr. 236; Nr. 226A; Nr. 239; Nr. 106, atitvarinių sienelių paaukštinimas, glazūruotų plytelių klijavimas, dažymas gyvenamosiose kamerose Nr. 152; Nr. 180; Nr. 191; 2013m. – gyvenamosiose kamerose Nr. 107; Nr. 108; Nr. 109; Nr. 110; Nr. 111; Nr. 112; Nr. 112A; Nr. 113; Nr. 114; Nr. 115; Nr. 116; Nr. 117; Nr. 118; Nr. 119; Nr. 120; Nr. 121; Nr. 122; Nr. 254; iki 2013 m. pabaigos planuojama atlikti remontą gyvenamosiose kamerose Nr. 123; Nr. 124; Nr. 125; Nr. 252; Nr. 253; Nr. 255; Nr. 256; Nr. 257; Nr. 258; 2014 m. paprasto remonto darbai dar neplanuojami, nes nepatvirtinta kitų metų sąmata.

Visi remonto darbai vykdomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymu. Valstybės institucijos, pastoviai atliekančios patikrinimus Lukiškių TI-K, pastabų dėl valstybės lėšų naudojimo nebuvo pareiškusios. Informacija, kas buvo atlikta konkrečioje gyvenamojoje kameroje ir kiek tai kainavo, dėl didelių darbo sąnaudų bei pagal BVK 11 straipsnio 1 dalies 1 punktą pareiškėjui nebus suteikta.

3.9. Visi pirkimai, taip pat ir patalynės bei baldų, atliekami pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą. Informacija kokiam asmeniui išduota patalynė ar suteikti baldai, su kokia pirkimo data nevedama. Lukiškių TI-K naudojamos patalynės ir baldų būklė atitinka HN 76:2010 reikalavimus.

Pagal BVK 11 straipsnio 1 dalies 1 punktą bei dėl didelių darbo sąnaudų informacija apie pirkimus, sąskaitų faktūrų kopijos pareiškėjui nebus teikiama.

3.10. Pelės, žiurkės ir kiti kenkėjai bei parazitai naikinami. Lukiškių TI-K sudaręs sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri organizuoja profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją) bei teisės aktuose nustatyta tvarka atlieka visuomenės sveikatos priežiūros veiklą. UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ turi licenciją verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla.

3.11. Visose gyvenamosiose patalpose yra skaidraus stiklo langai. Lukiškių TI-K minimalus lango plotas yra 0,824 m² (0,8 m x 1,03 m), visi langų rėmai lengvai atidaromi. Pagal HN 76:2010 58 punktą laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose, tam tikslui jie turi būti aprūpinti švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi. Visos gyvenamosios kameros tvarkymo inventoriumi aprūpinamos. Vadovaujantis Įstatymo 32 straipsnio 1.3 punktu, tardymo izoliatoriaus administracijos paskyrimu suimtieji privalo eilės tvarka tvarkyti kameras, kuriose gyvena. Pagal BVK 134 straipsnio 1 punktą, nemokant už darbą, nuteistieji gali būti įtraukti tik į pataisos įstaigų ir gretimų teritorijų tvarkymo, taip pat į nuteistųjų kultūros ir buities sąlygų gerinimo darbus. Išvardyti teisės aktai reikalauja, kad įkalinimo įstaigose gyvenamąsias ir bendro naudojimo patalpas, taip pat ir langus, turi tvarkyti ir valyti ten apgyvendinti suimtieji bei nuteistieji.

3.12. Tualetas – tai sanitarinio mazgo patalpa gyvenamosiose kamerose, ši patalpa atitverta nuo likusio kameros ploto pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga (glazūruotomis plytelėmis). Tai atitinka TI taisyklių III skirsnio („Tardymo izoliatorių kamerų įrengimas“) reikalavimus. Sanitarinio mazgo patalpa užima mažiausiai 0,702 m² (0,78 m x 0,9 m). Ar pareiškėjui naktimis teko naudotis kibiru bei kokiais tikslais, Lukiškių TI-K nežino, tokia statistika nevedama, visose gyvenamosiose kamerose įrengtos sanitarinio mazgo patalpos, atitvertos nuo likusio kameros ploto, su sumontuotais klozetais. Tualetu gali naudotis visi kartu apgyvendinti asmenys. Tualete užsirakinti negalima.

3.13. Pagal Normas nuteistiesiems, suimtiesiems vyrams priklauso 1 ritinėlis tualetinio popieriaus per mėnesį. Normos nereglamentuoja techninių charakteristikų (kiek lapelių, jų ilgio) tualetinio popieriaus tiekimui. Tualetinis popierius perkamas, sudarius sutartį su tiekėjais, prieš tai atlikus viešuosius pirkimus, vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymu.

3.14. Pagal TI vidaus tvarkos taisyklių 83 punktą suimtiesiems leidžiama naudotis sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių perduotais televizoriais, radijo imtuvais, kompiuteriais, kompiuterinių žaidimų aparatais, neperrašomais kompaktiniais diskais, kitomis iki 4 GB talpos informacijos ir duomenų laikmenomis ir patalyne (išskyrus pagalvę, čiužinį ir antklodę), jeigu suimtasis raštu atsisako Įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje numatytos patalynės. Pledo paskirtis kaip ir antklodės, jo perduoti negalima. Vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2012 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-123 „Dėl nuteistųjų ir suimtųjų naudojimosi laisvės atėmimo vietose turimais asmeniniais kompiuteriais tvarkos aprašo ir leidimo nuteistiesiems ar suimtiesiems naudotis asmeniniais kompiuteriais ilgiau kaip tris valandas per parą kriterijų patvirtinimo“, nustatytas apribojimas nuteistiesiems ar suimtiesiems naudotis asmeniniais kompiuteriais ilgiau kaip 3 val. per parą (įsigaliojo 2012 m. balandžio 6 d.). Arbatinukus bei vandens kaitintuvus galima įsigyti parduotuvėje. Kiek pareiškėjas turėjo asmeninės patalynės arba buitinių prietaisų, kiek jais naudojosi per parą, Lukiškių TI-K negali atsakyti, nes tokio pobūdžio informacija nekaupiama.

3.15. Pagal Įstatymo 24 straipsnio 1 dalį suimtieji turi teisę per 3 mėnesius gauti 1 pašto ar perduodamą drabužių, avalynės siuntinį ir neribotą kiekį smulkiųjų paketų su spauda, pagal BVK 95 straipsnio 1 dalį nuteistiesiems leidžiama per 6 mėnesius gauti 1 pašto arba perduodamą drabužių, avalynės siuntinį. Maisto produktų perdavimo teisės aktai, reglamentuojantys tardymo izoliatorių bei pataisos įstaigų veiklą, nenustato. Įstatymo 24 ir 25 straipsniuose bei BVK 92 straipsnuje nustatyta, kad nuteistieji bei suimtieji už asmeninėje sąskaitoje turimus pinigus gali įsigyti maisto produktų.

3.16. Įstatymo 22 straipsnyje nustatyta, kad suimtiesiems pasimatymų su giminaičiais ir kitais asmenimis skaičius neribojamas, tačiau pasimatymą tardymo izoliatoriaus administracija leidžia tik norinčio pasimatyti suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniu sutikimu. Vienas suimtojo pasimatymas gali trukti ne ilgiau kaip 2 valandas. TI vidaus tvarkos taisyklių 65 punkte nustatyta, kad pasimatymas vyksta be fizinio kontakto. TI taisyklių IV skirsnyje („Pasimatymų patalpų įrengimas“) reglamentuotas pasimatymų patalpų įrengimas; ilgalaikių pasimatymų patalpų įrengimas tardymo izoliatoriuose nenumatytas. Vadovaujantis nurodytomis teisės aktų nuostatomis, ilgalaikis pasimatymas, pareiškėjui būnant Lukiškių TI-K, negalėjo būti suteiktas.

3.17. Nuteistųjų asmenų trumpalaikę išvyką į namus reglamentuoja BVK 104 straipsnio, pagal kurio 2 dalį leidimą parvykti į namus duoda pataisos įstaigos direktorius įsakyme, atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę, kokia bausmės dalis atlikta, elgesį bausmės atlikimo metu. Pareiškėjas Lukiškių TI-K bausmės neatlikinėjo, todėl ši teisė pareiškėjui negalėjo būti suteikta.

3.18. Lukiškių TI-K 1-ojo, 2-ojo bei 3-iojo gyvenamųjų korpusų, kur apgyvendinti visi laikomi suimtieji bei nuteistieji, statinių konstrukcijose asbesto nėra.

3.19. Pagal BVK 11 straipsnio 1 punktą nuteistieji turi teisę teisės aktuose nustatyta tvarka gauti rašytinę informaciją apie bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas, savo teises bei pareigas. Atsižvelgiant į tai, informacija apie telefoninio ryšio priemones nebus suteikiama.

3.20. Vadovaujantis Tarnybos kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Statuto 10 straipsnio 1 dalimi, į tarnybą Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose savanoriškumo ir atrankos pagrindu priimami ne jaunesni kaip 18 m. valstybinę kalbą mokantys Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie pagal išsilavinimą, asmenines savybes, dalykinį ir fizinį pasirengimą, sveikatos būklę tinka eiti Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų pareigas. Vadovaujantis BVK 11 straipsnio 1 punktu, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas atlieka bausmę Marijampolės pataisos namuose ir informacija apie Lukiškių TI-K pareigūnų paruošimą bei patikrinimą nėra susijusi su pareiškėjo laikymo sąlygomis, taigi, ji pareiškėjui nebus suteikta.

4. Lukiškių TI-K Ūkio skyrius 2015 m. sausio 26 d. pažymoje Nr. 24-386 „Dėl A. P. skundo“, be kita ko, nurodė (b. l. 32):

4.1. Lukiškių TI-K kamerų įrengimas atitinka Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių III skirsnio ir HN 76:2010 reikalavimus. Visose kamerose, kuriose buvo apgyvendintas pareiškėjas, yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu, ši patalpa atitverta nuo likusio kameros ploto 1,5 m aukščio pertvara, kuri padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Visos kameros vėdinamos natūraliai, per langą, kaip įtvirtinta HN 76:2010. Kamerose įrengtas praustuvas.

4.2. Kamerose Nr. 113, Nr. 116, Nr. 121, Nr. 263, Nr. 272, Nr. 277, kuriose pareiškėjas buvo apgyvendintas, yra: po stalą, lentyną maisto produktams laikyti, po 2 kėdutes, po 4 lovas ir 4 viršutinių drabužių pakabas. Stalo matmenys yra apie 0,6 m x 0,5 m (0,3 m²), taburetės – apie 0,07 m²), lovos – apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 m²), sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys – apie 0,8 m x 0,7 m (0,56 m²).

4.3. Dėl nurodytų kamerų sanitarinės būklės į Vilniaus visuomenės sveikatos centrą nesikreipta, todėl patikrinimo aktų apie sanitarijos pažeidimus nėra.

Lukiškių TI-K (užsakovas) ir UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“ (vykdytoja) 2009 m. gruodžio 24 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 102 (jos galiojimas – iki 2010 m. gruodžio 31 d.), pagal kurią vykdytoja, siekdama išaiškinti buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimą ir juos naikinti, įsipareigojo savo lėšomis ir darbo jėga atlikti šioje sutartyje nustatytų užsakovo patalpų priežiūrą, o užsakovas – apmokėti už paminėtus darbus pagal šios sutarties sąlygas (sutarties 1.1 punktas); vykdytoja, be kita ko, įsipareigojo: ištirti kenkėjų rūšį, lokalizacijos vietas, patekimo kelius ir nustatyti kenkėjų kontrolės priemones, užsakovo nurodytose patalpose profilaktiškai stebėti užkrėstumą kenkėjais ir savo medžiagomis bei darbo jėga juos naikinti; užsakovui pranešus apie pastebėtus kenkėjus, intensyviai juos naikinti jų veisimosi vietose per vieną darbo dieną (sutarties 4 punktas) (b. l. 33–36).

II

1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje kyla ginčas, ar pareiškėjas A. P. Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo laikomas tinkamomis sąlygomis. Pasak pareiškėjo, jam laisvė buvo apribota pažeidžiant galiojančius teisės aktus, nes jis buvo laikomas pažeidžiant vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimus, antisanitarinėmis, nežmoniškomis sąlygomis. Pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ minimalūs vienam kaliniui tenkantys kameros plotai nėra numatyti, o Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.) nustatyta, jog vienam asmeniui, laikomam Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Būtent šis plotas turi būti vertinimo kriterijumi šioje administracinėje byloje, nes A. P. keliamas ginčas apima laikotarpį nuo 2010 m. gegužės 19 d. (b. l. 24-29).

2. Minėta, kad pareiškėjas A. P. prašo teismą priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo, neturtinę žalą – 1 080 Eur.

2.1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiant, ar pareiškėjo prašymas yra pagrįstas ir gali būti tenkintinas, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis). Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iš minėtų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A858-2233/2011 konstatavo:

„Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant inter alia materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą (tai nereiškia, kad kai kada išties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtą moralinę žalą). Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais būdingi svarbūs ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kurią yra kompensuojama, turinio ir dėl to (jos dydis nesvarbu) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos. Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą). Iš esmės analogiška nuostata suformuluota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kuris yra konstatavęs, jog neturtinės žalos atlyginimas yra glaudžiai susijęs su idėjos, jog pareiškėjas turėtų likti indiferentiškas toms pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai, po to, kai ši žala buvo teisingai atlyginta, įgyvendinimu. Kitaip tariant, pareiškėjo, kuris patiria neturtinę žalą, statusas ex post turėtų kiek įmanoma labiau prilygti jo susikurtai gerovei ex ante (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008). Atkreiptinas dėmesys, jog visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais būdingi svarbūs ypatumai: neturtinė žala yra skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Neturtiniai praradimai susiję su netektimis, kurios negali būti nedelsiant apskaičiuojamos konkrečia materialine ekonomine forma.

Teismų praktikoje (žr., pvz., 2007 m. birželio 26 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-653/07; 2008 m. balandžio 16 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/08; Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); 2010 m. birželio 23 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A858-940/2010) taip pat laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma. Todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Tokiais atvejais bylą nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstu visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.

Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (žr., pvz., 2006 m. gegužės 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2006; 2007 m. lapkričio 15 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).“

2.2. Pabrėžtina, jog byloje nustatyta, kad pareiškėjas A. P. į Lukiškių TI-K atvyko 2010 m. gegužės 19 d., o išvyko 2011 m. rugsėjo 8 d. (be to, ilgą laiką pareiškėjo Lukiškių TI-K apskritai nebuvo, antai 2010 m. gegužės 27 d. – 2010 m. birželio 17 d. ir 2010 m. birželio 21 d. – 2011 m. rugsėjo 1 d.) (žr. atsiliepimą į pareiškėjo skundą (b. l. 24-29); asmens įskaitos kortelę (b. l. 30-31)). Tačiau akcentuotina ir tai, jog skundą teismui pareiškėjas išsiuntė tik 2015 m. sausio 12 d. (žr. voką, b. l. 20), o atsakovė prašo taikyti senaties terminą, numatytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalimi, t. y. pareiškėjo reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikytinas trejų metų senaties terminas, 1.127 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo tada, kai asmuo įgijo teisę į ieškinį. Nors teismas konstatuoja, jog nuo 2010 m. gegužės 19 d. iki 2011 m. rugsėjo 8 d. (išskyrus kai jo nebuvo Lukiškių TI-K, t. y. 2010 m. gegužės 27 d. – 2010 m. birželio 17 d. ir 2010 m. birželio 21 d. – 2011 m. rugsėjo 1 d.), t. y. iš viso 19 parų, pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K pažeidžiant Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 nustatytus reikalavimus (žr. šio sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 1 punktą), tačiau kartu konstatuotina, kad šiems reikalavimams dėl žalos priteisimo taikytinas senaties terminas. Teismas pabrėžia, kad ieškinio senaties terminas yra itin svarbus institutas santykių stabilumui užtikrinti, be kita ko, reiškiantis ir tai, kad praleidęs šį terminą asmuo yra itin silpnai suinteresuotas savo teisių gynyba. Teismas konstatuoja, kad pareiškėjas A. P. praleido ieškinio senaties terminą neturtinės žalos atlyginimui laikotarpiui nuo 2010 m. gegužės 19 d. iki 2011 m. rugsėjo 8 d., todėl gynė savo teises labai neapdairiai, jo skundo tenkinti nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjo motyvai, kad jis, tik sužinojęs apie teisinį reguliavimą (Europos žmogaus teisių teismo sprendimus), nusprendė kreiptis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo, reiškia, jog pareiškėjas neturtinės žalos realiai nebejaučia (galimai nejuto ir neteisėtų veiksmų darymo momentu), o tik siekia prisiteisti pinigus. Todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

3. Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę į teismo išlaidų atlyginimą, tačiau pareiškėjo skundas buvo nepatenkintas, todėl jo prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas taip pat negali būti tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Ernestas Spruogis