- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-16
- Bylos Nr.
- AN2-3-417/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01219-2018-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eduardas Maškevičius
- Pažeidėjas
- M. Š.
- Advokatai
- Gintaras Aleknavičius
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto M. Š. atstovo advokato Gintaro Aleknavičiaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 16 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. M. Š. administracinio nusižengimo protokolas surašytas už tai, kad Inspekcijos viršininko pavaduotojo suformuoto pavedimo pagrindu atlikus gydymo paskirties pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklype, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) statybos pagal 2011 m. projektuotojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtą statinio projektą „Gydymo paskirties pastato statyba“ Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2011 m. rugpjūčio 18 d. išdavė leidimą Nr. LNS-31-110818-00151 statyti naują gydymo paskirties pastatą, patikrinimą ir 2018 m. liepos 2 d. surašius statybos patikrinimo aktą (kontrolinį klausimyną), registracijos Nr. SPA-947, buvo nustatytas pažeidimas – statytojas, statydamas gydymo paskirties pastatą (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastogėje atliko statybos darbus, nukrypdamas nuo neesminių statinio projekto, kuriam 2011 m. rugpjūčio 18 d. išduotas statybą leidžiantis dokumentas Nr. LNS-31-110818-00151, sprendinių, tai yra įrengė vidines nelaikančias atitvarines konstrukcijas ir eksploatuoja pastogę. Ypatingo statinio, adresu (duomenys neskelbtini), projekto vykdymo priežiūrą vykdęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ projekto vadovas M. Š. netinkamai vykdė savo pareigas, neužtikrino, kad statinio statyba būtų atliekama pagal statinio projektą, į statybos darbų žurnalą nesurašė atliktų statybos darbų, neatitinkančių statinio projekto sprendinių, taip pat neteikė nurodymų ir reikalavimų tiems neatitikimams ištaisyti, taip pažeisdamas Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 91.3 ir 91.5 punktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
2. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Institucija) 2018 m. rugsėjo 6 d. nutarimu Nr. VTPSI-ANR_N-86-2018 M. Š. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 361 straipsnyje, paskirta administracinė nuobauda – 875 Eur bauda.
Šalies argumentai
3. Nesutikdamas su Institucijos 2018 m. rugsėjo 6 d. nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas M. Š. kreipėsi su skundu į Klaipėdos apylinkės teismą, prašydamas šį nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą jam nutraukti.
4. Skundžiama 2018 m. lapkričio 16 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi M. Š. skundas atmestas ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2018 n. rugsėjo 6 d. nutarimas Nr. VTPSI-ANR_N-86-2018 paliktas nepakeistas.
Šalies argumentai
5. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto M. Š. atstovas advokatas G. Aleknavičius prašo panaikinti 2018 m. rugsėjo 6 d. Institucijos nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, nes veika neturi administracinio nusižengimo požymių.
5.1. Skunde nurodo, kad nesutinka su skundžiama nutartimi, nes teismas sąmoningai ignoravo dalį esminių aplinkybių, dėl to priėmė neteisingą ir neteisėtą nutartį. Visų pirma teismas pats pripažino ir nutarime detaliai aprašė, jog bet kokio statinio statybos metu statinio projekto vykdymo priežiūrą gali atlikti tiek vienas, tiek ir keli asmenys, kadangi ši funkcija atliekama (paslauga teikiama) pagal atskirą sutartį, sudarytą tarp statytojo ir statinio projektuotojo arba kito asmens (Statybos įstatymo 36 straipsnio 3 ir 4 dalys). Vadinasi, asmuo, vykdantis statinio projekto vykdymo priežiūrą, įstatymo nustatytas funkcijas atlieka tik tol ir tik tuo metu, kol yra galiojanti su juo sudaryta sutartis, kurios pagrindu jis ir atlieka statinio projekto vykdymo priežiūros funkcijas. Būtų nelogiškai ir absurdiška, jei su tokiu asmeniu statytojui nutraukus sutartį bei pasamdžius kitą prižiūrėtoją, pirmasis vis tiek bandytų patekti į statybos objektą bei reikalautų jam pateikti statybos darbų žurnalą bei projektą tam, kad jis padarytų įrašus jame. Taigi M. Š. kaip asmuo, kuris pagal sutartį atliko įstatymuose numatytą statinio projekto vykdymo priežiūros funkciją, gali būti traukiamas atsakomybėn už netinkamą pareigų vykdymą tik tuo laikotarpiu, kol turėjo teisę ir pareigą vykdyti atitinkamą funkciją, t. y. tik už pareigų nevykdymą, kol galiojo su juo statytojo sudaryta sutartis dėl statinio projekto vykdymo priežiūros paslaugų teikimo. Nagrinėjamu atveju su M. Š. buvo sudaryta sutartis, kurios pagrindu jis teikė projekto priežiūros vykdymo paslaugą iki statybos darbų užbaigimo, nes būtent tokia ir yra šios įstatyme nustatytos funkcijos esmė – tikrinti, kad rangovas, atlikdamas statybos darbus, nenukryptų nuo statinio projekto. Kai baigiami statybos darbai, rangovas objektą palieka, jo atliekamų darbų tikrinti nebereikia, nereikalingas tampa ir projekto vykdymo priežiūrą vykdantis asmuo. Yra užpildomas statybos darbų žurnalas ir dalyviai išsiskirsto, o statytojas inicijuoja statybos užbaigimo akto sudarymą. Šiame procese projekto vykdymo priežiūrą vykdantis subjektas jau nedalyvauja, statytojas šį etapą atlieka pats arba samdo kitus asmenis šių funkcijų atlikimui (nagrinėjamu atveju statytojas taip pat samdė M. Š., tačiau tai neturi nieko bendro su jo funkcijomis projekto priežiūros vykdymo metu).
5.2. Skunde taip pat nurodoma, kad Institucijos, surašiusios protokolą, atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, jog nei Statybos įstatymas, nei Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas, nei STR 1.05.01:2017 nenumato, jog baigus atlikti statybos darbus privaloma nedelsiant arba tą pačią dieną organizuoti statybos užbaigimo procedūrų atlikimą. Nuo fizinio statybos darbų užbaigimo ir atliktų darbų akto su rangovu pasirašymo iki statybos užbaigimo akto patvirtinimo gali praeiti tam tikras neapibrėžtas laiko tarpas. Be to, nurodyti teisės aktai nenumato, jog projekto vykdymo priežiūrą vykdantys subjektai dalyvauja statybos užbaigimo procese – jie neįeina į komisijos sudėtį, taip pat jie nėra statytojai. STR 1.05.01:2017 72 punktas numato, kad komisijai jos darbo metu statytojas (ar jo įgaliotas atstovas) pateikia Reglamento 10 priede nurodytus dokumentus (bendruoju atveju), teikia reikalingus paaiškinimus. Paaiškinimus komisijai taip pat gali teikti statinio projekto vadovas, statinio projekto ekspertizės vadovas, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovas, statinio statybos techninis prižiūrėtojas, statinio statybos vadovas, statinio statybos specialiųjų darbų vadovai, daugiabučio namo savininkų bendrijos atstovas ar šių savininkų įgaliotinis ar daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorius. Kilus neaiškumų, komisijos pirmininkas gali prašyti kompetentingų asmenų (ekspertų, mokslininkų) nuomonės, išvadų. STR 1.06.01:2016 91 punktas net nenumato, kad projekto vykdymo priežiūrą atliekantis subjektas turėtų pareigą teikti paaiškinimus komisijai statinio perdavimo metu, jei ši to prašytų. Statybos užbaigimo procedūroje projekto vykdymo priežiūros subjektai nedalyvauja. Tačiau visi anksčiau minėti teisės aktai numato, jog projekto vykdymo priežiūra – tai veiksmai, atliekami statybos metu, kai kontroliuojama, kaip statant statinį įgyvendinami projekto sprendiniai (Statybos įstatymo 36 straipsnis, STR 1.06.01:2016 4.2. punktas). Taigi po to, kai yra baigiami atlikti statybos darbai, užpildomas statybos darbų žurnalas, jį pasirašo statybos techninis prižiūrėtojas, projekto vykdymo priežiūrą atliekantis asmuo bei kiti statybos dalyviai ir statybos darbų žurnalas grąžinamas statytojui, visos projekto vykdymo priežiūrą atliekančio subjekto funkcijos bei pareigos ir teisės baigiasi. Jei po to statytojas (užsakovas) atlieka bet kokius statybos darbus, kurie nėra aprašomi statybos darbų žurnale ir tikrinami techninio prižiūrėtojo bei projektą vykdančio asmens, tai tokių darbų atlikimas negali turėti jokios įtakos šių asmenų teisėms ir pareigoms. Nagrinėjamu atveju M. Š. savo funkcijas ir pareigas atliko taip, kaip numato teisės aktai, viso statybos darbų atlikimo metu, t. y. iki 2017 m. balandžio 11 d., kai paskutinį kartą matė ir užpildė statybos darbų žurnalą. Iki šios dienos jokių inspekcijos patikrinimo metu aptiktų pertvarų nebuvo, todėl projekto vykdymo priežiūrą atlikęs subjektas neturėjo jokios pareigos apie jų pašalinimą pažymėti statybos darbų žurnale. Teismas padarė klaidingą išvadą, kad projekto vykdymo priežiūrą atliekančio asmens pareigos tęsiasi iki „statybos pabaigos“, o ne „statybos darbų pabaigos“. Pažymi, kad net statybos darbų žurnalas vadinasi būtent „statybos darbų žurnalu“, o ne „statybos žurnalu“, jame fiksuojami veiksmai, kurie atliekami statinio faktinės statybos metu. Po to, kai fiziškai yra baigiami statybos darbai, statybos darbų žurnalas yra pasirašomas statybos dalyvių ir grąžinamas užsakovui ir jame jokių įrašų statybos dalyviai padaryti negali, nes statybos darbai yra faktiškai baigti.
5.3. Atstovas taip pat nesutinka su teismo argumentais, kad statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo veikla prasideda nuo jų paskyrimo (pasamdymo) į šias pareigas dienos ir trunka iki statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto pasirašymo dienos. Tai klaidinga STR interpretacija, nes po statybos darbų užbaigimo statinio projekto vykdymo priežiūros vadovas jokių funkcijų daugiau neatlieka. Statybos darbų žurnalas yra grąžinamas užsakovui ir jame net norėdamas M. Š. negalėtų padaryti jokių įrašų. Teismas nurodė, kad M. Š. vis dėlto buvo tas asmuo, kuris teikė statytojo vardu prašymą dėl statinio užbaigimo akto išdavimo. Tačiau šis veiksmas neturi nieko bendro su projekto vykdymo priežiūra, nes prašymą dėl akto išdavimo teikia išimtinai tik statytojas pats asmeniškai arba jo įgaliotas asmuo (STR 1.05.01:2017 60 punktas). Tai, kad statytojas po metų pasamdė tą patį asmenį – M. Š., kad jis inicijuotų akto išdavimo procedūrą ir pateiktų komisijai prašymą, neturi nieko bendra su M. Š. prieš metus laiko vykdyta statinio projekto vykdymo priežiūra. Teismas akivaizdžiai painioja skirtingas statybos bendrąja prasme stadijas ir joje dalyvaujančius subjektus.
5.4. Skunde teigiama, kad Institucija suklaidino teismą teikdama 2017 m. kovo 6 d. kadastrinių duomenų matavimo bylą Nr. 21/66266 ir nurodydama, kad jau 2017 m. kovo 6 d. objekte buvo įrengtos ginčo pertvaros. Palyginus šioje kadastrinių duomenų matavimo byloje palėpėje pažymėtas atitvarines konstrukcijas ir jų lokalizaciją palėpėje, aiškiai matosi, kad tai ne tos pačios konstrukcijos, kurias Institucija aptiko patikrinimo metu – t. y. 2018 m. birželio 19 d. Akivaizdu, kad 2018 m. birželio 19 d. rastos pertvaros nėra tos pačios, kurios fiksuotos 2017 m. kovo 6 d. M. Š. pateikė teismui 2017 m. liepos 20 d. kadastrinių duomenų matavimo bylą ir joje aiškiai matyti, kad palėpėje jokių pertvarų nėra, tačiau teismas šį įrodymą ignoravo ir dėl jo vertinimo net nepasisakė, nors nutarimo aprašomojoje dalyje paminėjo, kad toks įrodymas yra pateiktas. Todėl kyla klausimas, kur ir kada „dingo“ 2017 m. kovo 6 d. kadastrinių duomenų matavimų byloje palėpėje fiksuotos pertvaros, jei 2017 m. liepos 20 d. jų jau nebebuvo, ar šios 2018 m. birželio 19 d. rastos pertvaros egzistavo 2017 m. balandžio 11 d., jei ne, kada jos atsirado? Teismas nepagrįstai nurodė, jog versija, kad pertvaros atsirado po 2017 m. balandžio 11 d., nešalina M. Š. atsakomybės, nes tai nėra versija, o yra nenuginčytas faktas, kadangi 2017 m. liepos 20 d. nebuvo jokių pertvarų. Teismas visiškai netyrė šios aplinkybės ir ją ignoravo. Institucijos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad protokolo surašymo data nesutampa su tariamo pažeidimo (pertvarų įrengimo) data, taip pat nurodė, kad Institucija nenustatė ir nežino to, kada buvo fiziškai įrengtos pertvaros, ši aplinkybė nebuvo tirta ir nustatinėjama protokolo surašymo metu. Tuo tarpu M. Š. nurodė, jog 2017 m. balandžio 11 d. pertvarų nebuvo, ir pateikė duomenis apie tai, jog 2017 m. liepos 20 d. pertvarų taip pat dar nebuvo. Atstovo manymu, tai esminė teisiškai svarbi aplinkybė, kadangi M. Š. negali būti traukiamas atsakomybėn už neveikimą, kai neturėjo pareigos veikti, t. y. kai buvo baigta statinio statyba, užpildytas ir statytojui perduotas statybos darbų žurnalas. Be to, faktą, jog statybos darbai buvo baigti dar 2017 m. balandžio 11 d. ir jokių darbų nebeatliko rangovas (vadinasi, ir projekto vykdymo priežiūrą atlikęs subjektas) patvirtina ir tai, kad rangovas net savo privalomą civilinę atsakomybę buvo apdraudęs iki 2017 m. balandžio 17 d. Todėl gynėjui neaišku, ką turi tikrinti projekto vykdymo priežiūrą atliekantis subjektas, jei pastatas pastatytas, atlikti darbai perduoti užsakovui, sudarytas statybos užbaigimo aktas, užpildytas statybos darbų žurnalas, kuriame nurodoma, kad statybos darbai jau baigti, ir žurnalas perduotas užsakovui.
5.5. Taip pat nurodoma, kad teismas nepagrįstai teigia, kad duomenys apie pertvarų nebuvimą 2017 m. liepos 20 d. yra „gynybinė versija“ ir nepagrįstai remiasi 2017 m. kovo 6 d. kadastrinių duomenų matavimo byla, kurioje fiksuotas pertvarų egzistavimas (realiai visai kitų pertvarų, o ne tų, kurios rastos 2018 m. birželio 19 d.). Skunde pažymima, jog M. Š. atsakomybėn yra traukiamas dėl to, kad statybos darbų žurnale nepadarė įrašo apie nukrypimą nuo projekto sprendinių, t. y. nepadarė įrašo apie pertvarų įrengimą. Vadinasi, pažeidimas padarytas pertvarų įrengimo metu, nes jas įrengus turėjo būti padaryti atitinkami įrašai. Tokiu atveju neatmestina ir gana realu yra tai, kad pažeidimas padarytas dar 2016 metais, jei jų egzistavimas fiksuotas 2017 m. kovo 6 d. kadastrinių matavimų byloje. Tuo tarpu veikoms, padarytoms iki ANK įsigaliojimo 2017 m. sausio 1 d., nepriklausomai nuo to, ar veika kvalifikuojama pagal pažeidimo padarymo metu galiojusį ATPK, ar perkvalifikuojama pagal šiuo metu galiojantį ANK, taikomi ATPK 35 straipsnyje nustatyti administracinės nuobaudos skyrimo terminai. Todėl skundžiamoje nutartyje nurodyti teiginiai apie tai, jog nustatyti pertvarų įrengimo momento nebūtina, nes vis tiek bus nesuėję 2 metų senaties terminai, yra nepagrįsti. Jei pažeidimas padarytas iki 2017 m. sausio 1 d., tuomet administracinės nuobaudos skyrimo terminas yra ne dveji metai, o 6 mėnesiai, ir jis yra suėjęs. Vadinasi, pertvarų įrengimo momentas yra teisiškai reikšmingas keliant klausimą dėl M. Š. kaip projekto vykdymo priežiūrą vykdžiusio asmens atsakomybės.
5.6. Be to, skunde apylinkės teismui taip pat buvo keltas klausimas, ar pertvarų egzistavimas (įrengimas) laikytinas esminiu nukrypimu nuo esminių projekto sprendinių, kurio egzistavimas privalo būti fiksuojamas statybos darbų žurnale. Statybos darbų žurnale net nėra atitinkamos grafos, kurioje projekto vykdymo priežiūrą atliekantis asmuo galėtų daryti kokius nors įrašus. Tačiau teismas apie tai net nepasisakė. Jei jau buvo padaryta išvada, jog M. Š. po to, kai pastatas buvo pastatytas, buvo pasirašytas statybos užbaigimo aktas ir užpildytas statybos darbų žurnalas grąžintas statytojui, vis dar neribotą laiką atliko projekto vykdymo priežiūros veiklą, tuomet turėjo būti analizuojama ir tai, ar pertvaros laikytinos esminiu ar neesminiu nukrypimu nuo neesminių projekto sprendinių bei kurioje statybos darbų žurnalo vietoje (skiltyje) turėjo būti atliktas trūkstamas įrašas. Tačiau tai nepadaryta ir teismas šių aplinkybių net netyrė.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija nurodo, kad nesutinka su pateiktu apeliaciniu skundu, kadangi Institucijos nutarimas, kuriuo M. Š. pripažintas kaltu pagal ANK 361 straipsnį, yra teisėtas, o apylinkės teismas, atmesdamas M. Š. skundą, įvertino faktus ir aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį.
3.1. Institucija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 11 punktu, 2018 m. liepos 2 d. surašė statybos patikrinimo aktą Nr. SPA- 947, kuriame konstatavo, kad ypatingojo gydymo paskirties pastato, adresu (duomenys neskelbtini), pastogėje atlikti statybos darbai nukrypstant nuo neesminių statinio projekto sprendinių, kuriam 2011 m. rugpjūčio 18 d. išduotas statybą leidžiantis dokumentas Nr. LNS-31-110818-0015. Nustatyta, kad 2017-04 techninio darbo projekto Nr. 09.02.44 B laidos brėžinyje, kurio žymėjimas yra SP 09.02.44-01-TP-BD-A05, numatyta neeksploatuojama pastogė. 2018 m. birželio 19 d. patikrinimo metu nustatyta, kad pastogė yra eksploatuojama ir yra įrengtos vidinės nelaikančiosios atitvarinės konstrukcijos. Nustatyta tvarka neatlikti neesminių statinio projekto sprendinių pakeitimai susiję su ypatingojo gydymo paskirties pastato, adresu (duomenys neskelbtini), pastogėje įrengtomis vidinėmis nelaikančiomis atitvarinėmis konstrukcijomis. Pastogėje atlikti vidinių atitvarų statybos darbai neaprašyti statybos darbų žurnale, neužregistruota visa gauta statinio projektinė ir techninė dokumentacija, kuria vadovautasi statant statinį. Anksčiau minėtas pastatas naudojamas neįvykdžius Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalies reikalavimų, t. y. neturint statybos užbaigimo akto. Šio statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo funkcijas vykdė M. Š..
3.2. Atsiliepime nurodoma, kad nutarime ir 2018 m. rugpjūčio 8 d. administracinio nusižengimo protokole Nr. VTPSI-ANR_P-462-2018 pažeidimo paaiškėjimo data ir laikas nurodyti kaip nusižengimo padarymo data ir laikas, tačiau iš tikrųjų tai žymi pažeidimo paaiškėjimo Institucijai, atlikusiai tyrimą, datą ir laiką, kurie fiksuoti statybos patikrinimo akte, ir nerodo faktinės pažeidimo padarymo datos ir laiko. Nors statybos darbų žurnale Nr. 1 nurodyta, kad M. Š. objekte, adresu (duomenys neskelbtini), projekto vykdymo priežiūros vadovo funkcijas baigė vykdyti 2017m. balandžio 11 d. bei M. Š. prie apeliacinio skundo pateikia UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštą, kad ginčijamus darbus atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau tai vertintina kaip apelianto gynybinė versija, kadangi toks įrodymas pateiktas tik su apeliaciniu skundu, teiktu teismui 2018 m. gruodžio 4 d. (statytojos UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. gruodžio 3 d. raštas). Institucija taip pat pažymi, kad statinio, adresu (duomenys neskelbtini), statybos techniniam prižiūrėtojui A. E. 2018 m. rugpjūčio 8 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. VTPSI-ANRP-463-2018 dėl pažeidimo, numatyto ANK 361 straipsnyje, t. y. dėl statinio, adresu (duomenys neskelbtini), statybos techninę priežiūrą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų pažeidimų. A. E. pažeidimo įvykdymo fakto neginčijo ir baudą sumokėjo.
3.3. Institucija nurodo, kad nors apeliantas teigia, kad statinio, adresu (duomenys neskelbtini), projekto vykdymo paslaugų nuo 2017 m. balandžio 11 d. nebeteikė ir poziciją grindžia statybos darbų žurnale Nr. 1 užfiksuotu įrašu, tačiau šiuo įrašu nepasibaigia statinio projekto vykdymo priežiūra. Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-848, (toliau – Reglamentas) 4.2. punkte nurodyta, kad statinio projekto vykdymo priežiūros vadovas – architektas, statybos inžinierius, vadovaujantis statinio projekto dalių vykdymo priežiūros vadovams ir prižiūrintis statinio projekto sprendinių įgyvendinimą statybos metu. Minėto statybos techninio reglamento 74 punkte nurodyta, kad statinio projekto vykdymo priežiūra privaloma, kai statomas naujas ypatingasis statinys. Reglamento 81 punkte pažymėta, kad statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo ir statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo paskyrimas (samda) turi būti įformintas įsakymu arba statinio projekto vykdymo priežiūros sutartimi. Paskirtų (pasamdytų) statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo ir statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovų vardai, pavardės ir dokumentų, suteikiančių teisę eiti sutartyje nurodytas pareigas, išdavimo, galiojimo datos ir numeriai įrašomi Statybos darbų žurnale (Reglamento IV skyrius). Reglamento 89 punkte nurodyta, kad statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo ir statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo veikla prasideda nuo jų paskyrimo (pasamdymo) į šias pareigas dienos ir trunka iki statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto pasirašymo dienos. Reglamento 91.3 punkte pažymėta, kad statinio projekto vykdymo priežiūros vadovas privalo tikrinti, ar statinys statomas ir / ar griaunamas laikantis statinio projekto sprendinių, ir apie tai įrašyti į statybos darbų žurnalą. Todėl atmestinas apelianto teiginys, kad jo, kaip projekto vykdymo priežiūros vadovo, funkcijų atlikimas dėl statomo statinio, adresu (duomenys neskelbtini), baigėsi 2017 m. lapkričio 4 d.
3.4. Institucija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinės sistemos „Infostatyba“ duomenimis, prašymus dėl statinio, adresu (duomenys neskelbtini), statybos užbaigimo akto išdavimo 2018 m. kovo 12 d., 2018 m. balandžio 4 d., 2018 m. spalio 2 d., 2018 m. spalio 17 d. pateikė pats apeliantas. Tai parodo, kad M. Š., veikdamas statytojo vardu ir už jį atlikdamas statybos užbaigimo procedūras, toliau dalyvavo šiame statybos procese ir buvo aktyvus jo dalyvis. Apelianto teiginys, kad statytoja UAB „(duomenys neskelbtini)“ po 2018 m. balandžio 11 d. samdė apeliantą statybos užbaigimo procedūroms atlikti, patvirtina minėtas aplinkybes. Motyvas, kad M. Š. nuo 2017 m. balandžio 11 d. su ginčo objektu nebeturėjo jokių sąsajų ir jame nebedirbo, todėl negali atsakyti už jame atliktus statybos darbus, prieštarauja anksčiau nurodytiems faktams. Duomenų apie pasamdytą kitą pastato, adresu (duomenys neskelbtini), projekto vykdymo priežiūros vadovą byloje nėra pateikta.
3.5. Be to, aplinkybes, kad Apeliantui turėjo būti žinoma apie pastato, adresu (duomenys neskelbtini), pastogėje atliktus statybos darbus nukrypstant nuo neesminių statinio projekto sprendinių ir kad tokie darbai buvo atlikti, įrodo tas faktas, kad Leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ su A. Š. (statytoja UAB „(duomenys neskelbtini)“) 2017 m. balandžio 24 d. pateiktu prašymu išduoti pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių yra pateikta kadastrinių matavimų byla Nr. 21/66266, kuri parengta 2017 m. kovo 6 d. bei kurioje yra fiksuotos statinio, adresu (duomenys neskelbtini), palėpėje įrengtos atitvarinės konstrukcijos. Minėtos bylos 1A formoje nurodyta, kad pagrindinio pastato, jo dalių ir priestatų, adresu (duomenys neskelbtini), duomenys užfiksuoti 2017 m. vasario 15 d., t. y. M. Š. vykdant statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo funkcijas. Kaip buvo minėta, vadovaujantis Reglamento 89 punktu, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo ir statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo veikla prasideda nuo jų paskyrimo (pasamdymo) į šias pareigas dienos ir trunka iki statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto pasirašymo dienos.
Motyvuojamoji dalis
4. Apeliacinis skundas atmestinas.
5. Susipažinęs su bylos medžiaga ir apeliacinio skundo argumentais, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius duomenis vertino nepažeisdamas ANK 569 straipsnio reikalavimų ir pagrįstai M. Š. atstovo apskųstą Institucijos nutarimą paliko nepakeistą. Apygardos teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus konstatuoja, kad M. Š. yra pagrįstai nubaustas pagal ANK 361 straipsnį. Nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai dėl M. Š. kaltės. Patikrinus bylą įrodymų vertinimo aspektu, skundą nagrinėjantis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog M. Š. padarė jam inkriminuotą ANK 361 straipsnyje numatytą pažeidimą. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad Klaipėdos apylinkės teismas išsamiai išnagrinėjo M. Š. atstovo skundą, skundžiamoje nutartyje motyvuotai pasisakė dėl M. Š. kaltės pagal ANK 361 straipsnį, išsamiai išnagrinėjo administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus ir pateikė motyvuotas išvadas. Šioms Klaipėdos apylinkės teismo išvadoms pritaria ir skundą nagrinėjantis teismas ir jų nebekartoja.
6. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ANK 569 straipsnio taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
7. Nagrinėjamu atveju nekyla ginčo, kad 2018 m. birželio 19 d. atlikus patikrinimą nustatyta, kad statytojas, statydamas gydymo paskirties pastatą (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastogėje atliko statybos darbus, nukrypdamas nuo neesminių statinio projekto, kuriam 2011 m. rugpjūčio 18 d. išduotas statybą leidžiantis dokumentas Nr. LNS-31-110818-00151, sprendinių, tai yra įrengė vidines nelaikančias atitvarines konstrukcijas ir eksploatuoja pastogę. Tai, kad vidinės nelaikančios atitvarinės konstrukcijos jau buvo įrengtos patikrinimo metu, patvirtina šis patikrinimo aktas ir prie jo pridėtos nuotraukos bei schemos (b. l. 23 – 43). M. Š. yra nubaustas už tai, kad netinkamai vykdė savo pareigas, t. y. neužtikrino, kad statinio statyba būtų atliekama pagal statinio projektą, į statybos darbų žurnalą nesurašė atliktų statybos darbų, neatitinkančių statinio projekto sprendinių, taip pat neteikė nurodymų ir reikalavimų tiems neatitikimams ištaisyti, taip pažeidė Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 91.3 ir 91.5 punktų reikalavimus.
8. Pagal Statybos įstatyme pateiktą sąvokų išaiškinimą, statinio projekto vykdymo priežiūra – statytojo (užsakovo) organizuota statinio projektuotojo atliekama statybos priežiūra, kurios tikslas – kontroliuoti, kad statinys būtų statomas pagal statinio projektą ir kad būtų įgyvendinta statinio projekte sukurta statinio architektūra (Statybos įstatymo 2 straipsnio 70 punktas). Statinio projekto vykdymo priežiūrą reglamentuoja Statybos įstatymo 36 straipsnis, kurio 3 ir 4 dalyse nustatyta, kad statinio projekto vykdymo priežiūrą (statybos metu) statinio projektuotojo pavedimu atlieka statinio projekto rengėjas pagal statytojo (užsakovo) ir statinio projektuotojo sutartį. Statinio projektuotojo rašytiniu sutikimu arba kai statinio projektuotojo nebėra (nebeveikia statinio projektą parengusi projektavimo įmonė, statinio projektuotojas – fizinis asmuo – jau nesiverčia projektavimo veikla, neturi šios veiklos verslo liudijimo ar statinio projekto vadovo atestato arba yra miręs), statinio projekto vykdymo priežiūrą gali atlikti kitas statytojo (užsakovo) pasirinktas statinio projektuotojas. Jeigu statinio projektuotojas nevykdo ar pažeidžia statinio projekto vykdymo priežiūros reikalavimus (nustatytus Vyriausybės įgaliotos institucijos), statytojas (užsakovas) turi teisę nutraukti statinio projekto vykdymo priežiūros sutartį ar pasirinkti kitą statinio projektuotoją (neprojektavusį statomo statinio) šiai priežiūrai atlikti. Statinio projekto vykdymo priežiūros vadovą samdo (skiria) statytojas (užsakovas) arba statinio projektuotojas (tas, kas skyrė ar pasamdė statinio projekto vadovą).
9. M. Š. inkriminuoti Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 91.3 ir 91.5 punktų reikalavimų pažeidimai. Šiuose Reglamento punktuose numatyta, kad statinio projekto vykdymo priežiūros vadovas privalo tikrinti, ar statinys statomas ir / ar griaunamas laikantis statinio projekto sprendinių, ir apie tai įrašyti į Statybos darbų žurnalą bei į Statybos darbų žurnalą surašyti atliktus statybos darbus, neatitinkančius statinio projekto sprendinių, taip pat nurodymus ir reikalavimus tiems neatitikimams ištaisyti. M. Š. atstovas nesutikimą su skundžiamu nutarimu ir teismo nutartimi iš esmės motyvuoja tuo, kad 2017 m. balandžio 11 d. pastato, esančio (duomenys neskelbtini), statybos darbai buvo baigti, todėl jo pareiga vykdyti projekto priežiūrą baigėsi ir jis neturėjo pareigos pildyti Statybos darbų žurnalą, o būtent tą dieną, t. y. 2017 m. balandžio 11 d., pastato pastogėse nebuvo pertvarų, kurios buvo rastos 2018 m. birželio 19 d. patikrinimo metu. Tačiau tokius jo teiginius paneigia administracinio nusižengimo byloje surinkti duomenys, nes byloje esanti kadastrinių matavimų byla Nr. 21/66266, parengta 2017 m. kovo 6 d. (b. l. 64–78), patvirtina, kad pastato palėpėje užfiksuotos įrengtos atitvarinės konstrukcijos, kurios statinio projekte numatytos nebuvo. Nors M. Š. ir teigia, kad pertvaras pastato pastogėje galbūt įrengė statytojas, jam nustojus teikti statinio projekto priežiūros paslaugas, tačiau pagal Reglamento 89 punktą statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo ir statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo veikla trunka iki statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto pasirašymo dienos. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad M. Š. pareigos, kaip statinio projekto priežiūros vadovo, nepasibaigė pasibaigus statybos darbams, nes iš byloje esančių duomenų matyti, kad pats M. Š., atlikdamas statybos užbaigimo procedūras, teikė prašymus dėl šio statinio statybos akto išdavimo (b. l. 79–107), statinio statybos aktas nėra išduotas iki šiol, duomenų apie kitą statinio projekto priežiūros vadovą byloje nėra. Todėl skundą nagrinėjantis teismas pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad nagrinėjamu atveju M. Š. netinkamai vykdė savo pareigas, tai yra neužtikrino, kad statinio statyba būtų atliekama pagal statinio projektą, į statybos darbų žurnalą nesurašė atliktų statybos darbų, neatitinkančių statinio projekto sprendinių, taip pat neteikė nurodymų ir reikalavimų tiems neatitikimams ištaisyti. Pažymėtina, kad M. Š. atstovo skunde nurodytos analogiškos aplinkybės, kurias jis nurodė ir apylinkės teismui paduotame skunde, taigi iš esmės naujų aplinkybių, kurios nebūtų žinomos ir neaptartos skundžiamoje nutartyje, skunde nenurodoma, jų nenustatė ir apygardos teismas, todėl vien tai, kad M. Š. atstovo skundą nagrinėjęs teismas padarė kitokias išvadas, negu to norėjo administracinėn atsakomybėn patrauktas M. Š. ar jo atstovas, savaime nereiškia, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta.
10. Skunde taip pat keliamas klausimas dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino šioje byloje. ANK 39 straipsnyje numatyta, jog administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos.
10.1. ANK 361 straipsnyje numatytas nusižengimas yra trunkamasis, taigi terminų skaičiavimui itin svarbi šio nusižengimo paaiškėjimo diena. Skundžiamoje nutartyje teismas pažymėjo, kad Institucija 2018 m. birželio 19 d. atliko patikrinimą, surašė Statybos patikrinimo aktą, M. Š. pats dalyvavo minėtame patikrinime, kurio metu buvo nustatytas pažeidimas (b. l. 23–34). Pagal ANK 39 straipsnio nuostatas, administracinė nuobauda už šį nusižengimą gali būti skiriama ne vėliau kaip per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos, tai yra per dvejus metus nuo 2018 m. birželio 19 d. Skundžiamu nutarimu M. Š. administracinė nuobauda paskirta 2018 m. rugsėjo 6 d. dar nepasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui. Nors skunde akcentuojama aplinkybė, kad pertvaros pastogėje galbūt galėjo būti pastatytos 2016 m., tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ANK 361 straipsnyje numatytam nusižengimui konstatuoti nepakanka vien fakto, kad statinyje yra pastatytos pertvaros, kurios neatitinka projekto neesminių sprendinių, nes M. Š. nėra kaltinamas dėl šių pertvarų pastatymo, o yra kaltinamas, kad neužtikrino, jog statinio statyba būtų atliekama pagal statinio projektą, į statybos darbų žurnalą nesurašė atliktų statybos darbų, neatitinkančių statinio projekto sprendinių, taip pat neteikė nurodymų ir reikalavimų tiems neatitikimams ištaisyti. Tam, kad būtų nustatyti šie pažeidimai, turi būti atliktas išsamus statinio patikrinimas, įtarus esant pažeidimą, surinkti įrodymai. Nagrinėjamu atveju turi būti įvertinti ne tik atitinkamų institucijų veiksmai nustačius nusižengimo požymius, bet ir daromo nusižengimo pobūdis.
10.2. Administracinis nusižengimas, numatytas ANK 361 straipsnyje, kaip jau minėta, yra trunkamasis. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, trunkamojo teisės pažeidimo padarymo atveju nuobaudos skyrimo terminas turi būti skaičiuojamas atkreipiant dėmesį į tai, kada trunkamasis teisės pažeidimas buvo baigtas. Jei paaiškėja trunkamasis teisės pažeidimas, kuris vis dar daromas jo paaiškėjimo metu, tai nuobaudos skyrimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo paaiškėjimo dienos. Antra vertus, įstatymo nuostatos dėl nuobaudos skyrimo termino negali būti aiškinamos kaip leidžiančios daryti trunkamąjį teisės pažeidimą, nerizikuojant sulaukti įstatyme numatytų sankcijų pritaikymo tais atvejais, kai kompetentingiems subjektams pirmą kartą nustačius galbūt daromo trunkamojo pažeidimo požymius administracinė nuobauda nėra paskiriama per numatytus terminus. Trunkamojo teisės pažeidimo sudėties tapatūs ar iš dalies skirtingi požymiai gali būti nustatomi (gali paaiškėti) ir kelis kartus, pavyzdžiui, atliekant naujus, pakartotinius patikrinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 13 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-15-2015). Taigi aplinkybė, kad daromas trunkamasis administracinis nusižengimas, paaiškėjo 2018 m. birželio 19 d. atlikus statinio statybos patikrinimą ir surašius patikrinimo aktą, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad pažeidimas galbūt yra padarytas 2016 metais ir turėtų būti kvalifikuojamas pagal iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą.
11. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas mano, kad apylinkės teismas teisingai įvertino įrodymus, tinkamai aiškino jų turinį ir padarė pagrįstą išvadą, kad M. Š. padarė ANK 361 straipsnyje numatytą nusižengimą. Naikinti ar keisti skundžiamą nutartį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo, Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 16 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 16 d. nutartį palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto M. Š. atstovo advokato Gintaro Aleknavičiaus skundo netenkinti.