Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Audriaus Meilučio ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. A. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. kovo 3 d. nuosprendžio, kuriuo G. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė įsibrovus į L. A. gyvenamąją patalpą) – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė įsibrovus į V. B. gyvenamąją patalpą) – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (vagystė iš V. S. automobilio) – 30 parų areštu;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (I. M. automobilio vagystė) – laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams;

pagal BK 302 straipsnio 1 dalį – (V. R. asmens tapatybę patvirtinančio dokumento vagystė) – laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos jas apimant ir iš dalies sudedant, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir G. A. skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Priteista iš G. A. nukentėjusiesiems L. A. 221,50 Eur turtinei žalai atlyginti, V. S. – 200,00 Eur turtinei žalai atlyginti, V. B. – 500,00 Eur turtinei žalai atlyginti ir 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1.1. 2021 m. gegužės 28 d. apie 23.00 val. (duomenys neskelbtini) tyčia pro neužrakintas duris įsibrovė į patalpą – gyvenamąjį namą, iš kur pagrobė svetimą turtą – nukentėjusiajam L. A. priklausančias belaides ausines „AirPods Pro“, kurių vertė 221,50 Eur, tuo nukentėjusiajam L. A. padarė 221,50 Eur turtinę žalą;

1.2. 2021 m. gegužės 29 d. apie 4.25 val. (duomenys neskelbtini) tyčia pro neužrakintas duris įsibrovė į patalpą – gyvenamąjį namą, iš kur pagrobė svetimą turtą – nukentėjusiajai V. B. priklausantį planšetinį kompiuterį „Samsung Tab A“, kurio vertė 200 Eur, planšetinį kompiuterį ,,Huawei Media Pad T5“, kurio vertė 100 Eur, mobiliojo ryšio telefoną „Iphone 7“, kurio vertė 100 Eur, bei iš piniginės pagrobė 1 kupiūrą 50 Eur, 2 kupiūras po 20 Eur, 1 kupiūrą 10 Eur (iš viso 100 Eur), tuo pagrobė 500 Eur vertės svetimą V. B. priklausantį turtą ir nukentėjusiajai V. B. padarė 500 Eur turtinę žalą;

1.3. 2021 m., laikotarpyje nuo gegužės 28 d. 11.00 val. iki gegužės 29 d. 7.00 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo kieme esančioje automobilio stovėjimo aikštelėje, iš nukentėjusiajam V. S. priklausančio neužrakinto automobilio ,,Nissan X-trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tyčia pagrobė medžioklinius žiūronus, kurių vertė 200 Eur, tuo nukentėjusiajam V. S. padarė 200 Eur turtinę žalą

1.4. 2021 m., laikotarpyje nuo gegužės 28 d. 23.50 val. iki gegužės 29 d. 5.20 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo kieme esančioje automobilio stovėjimo aikštelėje patekęs į neužrakintą automobilį ir radęs jame užvedimo raktelius, tyčia pagrobė svetimą, I. M. priklausantį, turtą – automobilį ,,VW Caddy Life“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), kurio vertė 2 500 Eur, tuo padarydamas nukentėjusiajai I. M. 2 500 Eur turtinę žalą;

1.5. 2021 m., laikotarpyje nuo gegužės 28 d. 22.00 val. iki gegužės 29 d. 14.00 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo kieme esančioje automobilio stovėjimo aikštelėje, iš nukentėjusiojo V. R. priklausančio neužrakinto automobilio ,,Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tyčia pagrobė fizinio asmens dokumentą – V. R. išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2014 m. gegužės 26 d. Migracijos departamento (duomenys neskelbtini) skyriuje.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos įtvirtintos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Alytaus apylinkės teismo 2022 m. kovo 3 d. nuosprendį skundžia G. A., prašydamas bausmę pakeisti į švelnesnę arba nuodugniai ištirti įrodymus. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija bylą patikrina įrodymų vertinimą ir bausmių skyrimą reglamentuojančių baudžiamojo ir baudžiamojo proceso normų taikymo aspektu.

7. Duomenų pripažinimą įrodymais ir jų vertinimą reglamentuoja BPK 20 straipsnis. Pagal šio straipsnio 5 dalį teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Ši baudžiamojo proceso įstatymo norma nustato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma, nė vienas įrodymas iš anksto nėra svarbesnis už kitą, nepriklausomai nuo įrodymų šaltinio (kaltinamojo, liudytojo, nukentėjusiojo parodymai, specialisto išvada ir pan.). Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas savaime nėra esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų, o teismo išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

8. Teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamąją bylą, skundžiamą nuosprendį, įvertinusi bylos įrodymus bei nuteistojo skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas G. A. kaltės padarius jam inkriminuotas, BK 178 straipsnio 2 dalyje (3 veikos), 178 straipsnio 4 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, klausimą, įrodymų vertinimą reglamentuojančių baudžiamojo proceso normų nepažeidė, baudžiamąjį įstatymą G. A. pritaikė teisingai. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, įrodymų vertinimo klaidų ar kitų baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, galėjusių sutrukdyti teismui objektyviai ir visapusiškai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą procesinį sprendimą, nenustatė.

10. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nuteistasis G. A. savo kaltę dėl visų nusikalstamų veikų padarymo pripažino, prašė bylą nagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Parodė, kad tikriausiai eidavo į svetimus namus, vogdavo daiktus, pavogė žiūronus. Nežino, kokiu tikslu patekdavo į svetimus namus, nukentėjusiųjų nepažįsta. Pavogė automobilį, planšetinius kompiuterius, kažkiek eurų kupiūromis, ausines, asmens tapatybės kortelę. Neatsimena, kur padėdavo pavogtus daiktus. Pasiūlydavo gatvėje, parduodavo pigiai. Kam buvo reikalingas automobilis „Caddy“, negali paaiškinti, jame buvo užvedimo rakteliai, su juo važiavo į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Ausines pavogė patekęs į namą, jas ir žiūronus kažkam atidavė. Planšetinius kompiuterius, telefoną kažkam pardavė. Neatsimena, ar buvo sutikęs žmonių, kai buvo įėjęs į namus. Po vagysčių pasigedo telefono „Sony“. Neatsimena, kur jį paliko. Su ieškiniais sutinka. Mano, kad galima vadovautis nukentėjusiųjų parodymais, nes jie geriau atsimena įvykius (6 t., b. l. 159–161). Taigi, kaip matyti iš nuteistojo nagrinėjant bylą teisme duotų parodymų, nors visų su padarytomis nusikalstamomis veikomis susijusių detalių jis neatsiminė, kaltinamajame akte nurodytas nusikalstamų veikų faktines aplinkybes G. A. pripažino, t. y. nuteistasis neneigė, kad kaltinamajame akte nurodytas nusikalstamas veikas padarė būtent jis. Nuteistojo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme duotų parodymų nelaikyti patikimais ir jais nesivadovauti nėra pagrindo, kadangi juos patvirtina ir kiti bylos duomenys.

12. Aptarti nuteistojo, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, kiti bylos duomenys, juos įvertinus tiek kiekvieną atskirai, tiek visumos aspektu, neabejotinai įrodo, kad G. A. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Prieštaravimai nuteistojo, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymuose nenustatyti, jų parodymus patvirtina ir kiti pirmosios instancijos teismo ištirti bei įvertinti ir šioje nutartyje dar kartą aptarti įrodymai. Duomenys, kuriais grindžiamas G. A. pareikštas kaltinimas ir kuriuos pirmosios instancijos teismas pripažino BPK 20 straipsnio reikalavimus atitinkančiais įrodymais, gauti teisėtu būdu, baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta tvarka, dėl jų leistinumo ir sąsajumo su nagrinėjamoje byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis abejonių nekyla. Nors nuteistasis G. A. 2021 m. gruodžio 2 d. teisiamajame posėdyje parodė, kad dėl kaltinimų neturi ką pasakyti, nieko kalbėti nenori, to, kuo yra kaltinamas, nepadarė, nenori, kad būtų uždavinėjami klausimai (6 t., b. l. 84), 2022 m. vasario 3 d. teisiamajame posėdyje G. A. savo kaltę pripažino visiškai, prašė bylą nagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, jam išaiškinus sutrumpinto įrodymų tyrimo ypatumus, nuteistasis pozicijos nekeitė, dėl nusikalstamų veikų davė parodymus (6 t., b. l. 159–161). Nuteistajam savo kaltę visiškai pripažinus, dėl nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių nekylant abejonių ir proceso dalyviams dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo neprieštaraujant, bylos įrodymai buvo ištirti BPK 273, 291 straipsniuose nustatyta tvarka, o iš nuosprendžio turinio, jame išdėstytų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų vertinimo motyvų matyti, kad baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios įrodymų vertinimo procesą, pažeistos nebuvo. Tai leidžia daryti išvadą, kad spręsdamas G. A. baudžiamosios atsakomybės klausimą, įrodymų vertinimo klaidų, kitų baudžiamojo proceso pažeidimų, teismas nepadarė, baudžiamąjį įstatymą G. A. taikė teisingai.

14. Nuteistasis G. A., kaip minėta, dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų davė parodymus, nors visų aplinkybių tiksliai neatsiminė, tačiau patvirtino, kad pavogė nukentėjusiųjų nurodytus daiktus, juos pavogė iš namų, automobilio, taip pat pavogė automobilį, su kuriuo važinėjo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) o vėliau jį paliko. Šiuos nuteistojo pirmosios instancijos teisme duotus parodymus, kaip minėta, patvirtina kiti bylos įrodymai, dėl kurių patikimumo, jų įrodomosios reikšmės, taip pat dėl įrodymų vertinimo proceso atitikimo baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimams, esant aukščiau aptartų aplinkybių visumai, jokių abejonių nekyla. Abejonių nekelia ir bylą išnagrinėjusio teismo nešališkumas. Pats nuteistasis nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nušalinimo bylą nagrinėjančiai teisėjai nereiškė (6 t. b. l. 48). Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis, aplinkybių, sudarančių pagrindą konstatuoti, kad teismas bylą išnagrinėjo esant baudžiamojo proceso įstatyme nurodytiems nušalinimo (nusišalinimo) pagrindams, byloje surinktus įrodymus vertino tendencingai, šališkai, turėjo išankstinį nusistatymą šioje byloje, dėl to bylą išnagrinėjo neteisingai, nenustatė. Teisiamųjų posėdžių protokolų turinys patvirtina, kad procesas vyko laikantis rungimosi principo, proceso dalyvių teisės nebuvo suvaržytos, G. A. teisė į teisminę gynybą buvo užtikrinta – G. A. teisiamuosiuose posėdžiuose dalyvavo, naudojosi advokato teisine pagalba, jam buvo sudaryta galimybė teikti paaiškinimus, reikšti savo nuomonę byloje nagrinėjamais klausimais, pasinaudoti kitomis procesinėmis teisėmis, numatytomis BPK. Esant šių aplinkybių visumai, teisėjų kolegija nuteistojo G. A. skundo argumentus dėl to, kad jis bijojo neprisipažinti dėl to, kad teismas korumpuotas, vertina kaip deklaratyvius ir atmeta, kaip nepagrįstus.

15. Dėl skundo prašymo nuodugniai ištirti įrodymus, visų pirma pažymėtina, kad šis nuteistojo prašymas nėra konkretizuotas, iš skundo nėra aišku, kokius įrodymus nuteistasis laiko nepilnai ištirtais, kokių įrodymų pirmosios instancijos teismas neištyrė, dėl to juos reikalinga ištirti apeliacinėje instancijoje. Kaip jau minėta, nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų faktinėms aplinkybėms esant aiškioms ir nenustačius iš skirtingų įrodymų šaltinių gautų duomenų prieštaringumo, G. A. pripažinus savo kaltę ir išreiškus prašymą bylą nagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, byloje surinkti įrodymai teisiamajame posėdyje buvo ištirti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. turintys reikšmės bylai duomenys buvo paskelbti juos išvardinant, kaip tai nurodyta BPK 290 straipsnyje. Sutrumpinto įrodymų tyrimo ypatumai nuteistajam buvo išaiškinti, pastabų, prašymų, papildymų po to, kai teismas išvardino bylos įrodymus, nuteistasis neturėjo (6 t., b. l. 164). Nuteistasis dalyvavo ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje, tačiau prašymo atlikti įrodymų tyrimą nereiškė, prašymo dėl įrodymų ištyrimo nepatikslino, į teismo užduodamus klausimus neatsakinėjo (7 t., b. l. 80–83). Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija priėmė protokolinę nutartį įrodymų tyrimo apeliacinėje instancijoje neatlikti, apsiriboti jų vertinimu (7 t., b. l. 82).

16. Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat nurodo, kad policijos pareigūnai neteisėtai pasisavino jo asmens dokumentą, teisėsauga jam tyčia kenkė, tačiau šie teiginiai jokiais objektyviais duomenimis nėra pagrįsti. Kaip jau minėta, šioje byloje nėra įrodymų, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, taip pat ir ikiteisminio tyrimo metu, G. A. procesinės teisės būtų pažeistos ar jo atžvilgiu atliekami neteisėtai veiksmai, jam daromas poveikis. Tokių duomenų apeliaciniame skunde nenurodė ir pats apeliantas. Taigi šie argumentai taip pat atmetami, kaip nepagrįsti.

17. Įvertinus aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus ištyrė ir įvertino laikydamasis BPK reikalavimų, teisingai nustatė G. A. veiksmuose visus, tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius BK 178 straipsnio 2, 4 dalyse, 302 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų požymius ir pagrįstai jį pripažino kaltu dėl šių nusikalstamų veikų padarymo. Byloje surinkti, pirmosios instancijos teismo betarpiškai ištirti ir įvertinti, bei šioje nutartyje dar kartą aptarti įrodymai patikimai įrodo, kad G. A. pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis įvykdė nukentėjusiesiems L. A., V. B., V. S., I. M., V. R. priklausančio turto vagystes. Nuosprendis, kuriuo G. A. pripažintas kaltu dėl BK 178 straipsnio 2 dalyje (3 veikos), 178 straipsnio 4 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo, yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jį keisti ar naikinti ir nuteistojo atžvilgiu priimti naują išteisinamąjį nuosprendį nėra pagrindo.

18. Apeliaciniame skunde yra keliamas ir paskirtos bausmės klausimas, prašoma ją švelninti, tačiau tokį prašymą pagrindžiantys argumentai, aplinkybės, įrodymai, skunde nenurodyti. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą bausmių skyrimą reglamentuojančių normų taikymo aspektu, aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas nuteistajam paskirtą bausmę švelninti, taip pat nenustatė.

19. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

20. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas taip pat įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

21. Aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste vertinant pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį matyti, jog skirdamas bausmę G. A., apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės nenustatytos, tačiau nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas G. A. padarė būdamas recidyvistas. Buvo vertinta ir tai, kad G. A. yra ne kartą teistas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje (5 t., b. l. 40–58), taip pat ir už tokio paties pobūdžio nusikalstamas veikas kaip šioje byloje (teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams), daug kartų baustas administracine tvarka (5 t., b. l. 107–139), ne kartą baustas už smulkias vagystes pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnį, didžioji dalis už administracinius nusižengimus paskirtų baudų yra nesumokėtos (5 t., b. l. 140–141). Taip pat iš nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę G. A., atsižvelgė ir į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (padaryti keturi apysunkiai nusikaltimai, vienas baudžiamasis nusižengimas, nusikalstamos veikos baigtos), kaltės formą (veikos padarytos tyčia), taip pat ankstesniais nuosprendžiais, baudžiamaisiais įsakymais taikytų bausmių neveiksmingumą. Kaip matyti iš bylos duomenų, G. A. buvo skirtos baudos, laisvės apribojimo bausmės, ne kartą skirta ir laisvės atėmimo bausmė, taip pat taikytos BK 75 straipsnio nuostatos ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas, tačiau nuteistasis išvadų nepadarė, savo elgesio nekeičia ir toliau daro tyčines nusikalstamas veikas. Šios aplinkybės skundžiamame nuosprendyje įvertintos, kaip rodančios nuteistojo nenorą laikytis įstatymų reikalavimų, jo polinkį nusikalsti ir nesutikti su tokiu vertinimu teisėjų kolegija neturi pagrindo. Nuteistojo nenorą laikytis nustatytų reikalavimų ir keisti savo elgesį, mąstymą, požiūrį, rodo ir duomenys apie jo elgesį pataisos įstaigoje laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. (duomenys neskelbtini) pataisos namų 2021 m. birželio 4 d. charakteristikoje G. A. charakterizuojamas neigiamai, nurodoma, kad nuteistasis nelinkęs analizuoti savo poelgių, stokoja socialinių įgūdžių, vertybių sistemoje dominuoja į asocialų elgesį orientuotos hedonistinės vertybės, į pareikštas pastabas reaguoja nenoriai, linkęs pažeidinėti vidaus tvarkos ir elgesio taisykles, baustas drausmine tvarka, neskatintas, laisvalaikį leido beprasmiškai, į auklėjamojo pobūdžio priemones reaguodavo nenoriai (5 t., b. l. 103).

22. Įvertinusi aptartų aplinkybių, susijusių su G. A. padarytomis nusikalstamomis veikomis, jo asmenybe, visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad BK nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimo ypatumus, šiuo atveju pažeistos nebuvo. Aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant G. A. paskirtą bausmę, buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam, net ir įvertinus jo iš esmės neigiamai charakterizuojamą asmenybę, ankstesnius teistumus, tai, kad nenustatytos atsakomybę lengvinančios, tačiau nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, už atskiras nusikalstamas veikas buvo paskirtos mažesnės, negu vidurkis, laisvės atėmimo bei arešto bausmės. Bausmės buvo subendrintos apėmimo ir nuteistajam palankesniu dalinio sudėjimo būdu ir, įvertinus, kad nuteistasis kaltę pripažino, subendrintai bausmei buvo taikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos – bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bausmė, susijusi su realiu laisvės atėmimu, G. A. paskirta teisėtai ir pagrįstai, savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta ar neproporcinga, parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį, į visas bausmės individualizavimui reikšmės turinčias teisines ir faktines aplinkybes buvo atsižvelgta, jos buvo įvertintos, todėl dar labiau bausmę švelninti (trumpinti laisvės atėmimo bausmės terminą, skirti kitos rūšies bausmę, taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuojančias BK nuostatas), nėra pagrindo.

23. Įvertinus aptartų aplinkybių visumą konstatuojama, kad Alytaus apylinkės teismo 2022 m. kovo 3 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, nuosprendyje padarytos išvados dėl G. A. kaltės padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje (3 nusikalstamos veikos), 178 straipsnio 4 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, išsamiai argumentuotos ir pagrįstos įrodymais, įvertintais nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Skiriant bausmę G. A., buvo atsižvelgta į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, į BK 61 straipsnio nuostatas, BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, bausmės rūšies ir dydžio parinkimas nuosprendyje išsamiai argumentuotas. Bendrinant bausmes, BK 63 straipsnio pažeidimai nepadaryti. Alytaus apylinkės teismo 2022 m. kovo 3 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti ar keisti nėra pagrindo.

24. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus patikslinta pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, teikiant teisinę pagalbą nuteistajam G. A., kurias sudaro 130 Eur (7 t., b. l. 74). Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos taikomos ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Tačiau išlaidų advokato paslaugoms apmokėti klausimą sprendžiant apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas taip pat į tai, ar nuteistasis buvo informuotas apie tokių išlaidų išieškojimo iš jo galimybę.

25. Baudžiamoji byla apeliacine tvarka išnagrinėta pagal nuteistojo G. A. apeliacinį skundą, kuris atmetamas, kaip nepagrįstas. Nuteistasis G. A. apie galimybę išieškoti iš jo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidas buvo informuotas išsiunčiant jam Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 27 d. nutartį dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkto gynėjo paskyrimo (7 t., b. l. 56, 57). Apie šias išlaidas informacija buvo pateikta ir 2022 m. gegužės 18 d. apeliacinės instancijos teismo posėdyje (7 t., b. l. 81). Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad nors nuteistajam G. A. ir buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalbą, atsižvelgiant į tai, kad pagal BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatas gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka yra būtinas nepriklausomai nuo nuteistojo valios, taip pat į tai, kad nuteistasis nedirba, praeityje ne kartą teistas, šiuo metu taip pat atlieka laisvės atėmimo bausmę, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo G. A. apeliacinį skundą atmesti.

Iš nuteistojo G. A. valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro 130 Eur (vienas šimtas trisdešimt eurų), neišieškoti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.