Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2021-10-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-501-992/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-10-19
Bylos Nr.
1-501-992/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-51006-2019-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Viktorija Šelmienė
Kaltinamasis
D. R.
Civilinis ieškovas
I. K., Vilniaus teritorinės ligonių kasos
Nukentėjusysis
I. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-501-992/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-51006-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.26.2.; 1.1.6.6. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 19 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė,sekretoriaujant E. G.,dalyvaujant prokurorei R. Š.,kaltinamajam D. R., jo gynėjui advokatui E. D.,

nepilnamečio nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo I. K. atstovei pagal pavedimą advokatei J. R. - Gvozdovičienei,

nedalyvaujant nukentėjusiajam I. K., jo atstovei pagal įstatymą motinai R. K.,civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos atstovui,

viešame žodiniame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), studijuojantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, baustas administracine tvarka,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. R. pažeidė viešąją tvarką. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: D. R. 2019 m. lapkričio 30 d., laikotarpiu nuo maždaug 21.00 val. iki 21.30 val., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su tyrimo nenustatytais asmenimis, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, tyčia kumščiais sudavė I. K. į veido sritį ne mažiau kaip penkis smūgius. I. K. pradėjo bėgti į L. gatvę, D. R. jį pasivijo ir spyrė į dešinės pusės išorinę blauzdą, dėl to nukentėjusysis nukrito, tuomet D. R. sudavė ne mažiau kaip tris smūgius į galvos ir veido sritį, ir, įsiterpus praeiviams, pasišalino. Tokiais savo veiksmais D. R. I. K. padarė kraujosruvas dešinio smilkinio bei apatinio žandikaulio kairės pusės srityje, poodinę kraujosruvą su jos fone esančiu odos nubrozdinimu dešiniame klube, odos nubrozdinimus dešinėje rankoje, dešinėje blauzdoje, kliniškai diagnozuotą kairės čiurnos raiščių plyšimą, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, t. y., padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.

Kaltinamasis D. R. teismui paaiškino, kad supranta, kuo yra kaltinamas, savo kaltę visiškai pripažįsta, sutinka duoti parodymus. Paaiškino, kad 2019 m. lapkričio 30 d. po darbo buvo susitaręs susitikti su L., buvusia I. drauge. Alkoholio jis nevartojo, buvo eglutės įžiebimas, su L. nuėjo iki Katedros aikštės. Paskui prie Novotelio viešbučio matė einantį didelėje kompanijoje I., jie juokėsi, rodė visokias veido mimikas. Kadangi jie į jį žiūrėjo, jis paklausė, kas yra, I. nuėjo toliau, o jis [kaltinamasi] L. paprašė, kad duotų I. numerį, norėjo išsiaiškinti, kodėl I. taip elgėsi. Susiskambino su I., klausė, kur jis, nes nori pasiklabėti, jis sako, kad yra Vilniaus gatvėje, kad ateitų. Šalia bromo susitiko su I. kompanija, jam pasirodė, kad I. yra pavartojęs alkoholio, nes nuo jo sklido alkoholio kvapas. I. nuo jo stovėjo per ištiestos rankos atstumą, vaikinai iškart atsistojo eilute už I., jis paklausė, kas nutiko ir kodėl šaipėsi. I. pasiuntė jį [kaltinamąjį] ir klausė, ko stumdosi, nors tuo metu nieko dar nebuvo padaręs, tada I. jį pastūmė, suprato, kad neišvengs jo draugų užpuolimo ir su I. prasidėjo grumtynės, kitų asmenų nelietė, abu krito ant žemės, I. atsistojo ir pradėjo bėgti į L. gatvę, ten I. sudavė smūgį į petį, tada įsiterpė pašalinis žmogus. Tuo metu, kai ėjo su I. pakalbėti, neturėjo jokių minčių dėl muštynių. K. I. jį pastūmė ir pasiuntė, viskas taip pasisuko. Tuo metu buvo dar moksleivis, dabar supranta, kad nereikėjo smurtauti, kad reikėjo reaguoti šaltu protu. Šiuo metu studijuoja, dirba, sportuoja. Ligonių kasų civilinį ieškinį atlygino. I. K. įsipareigoja atlyginti žalą tiek, kiek priteis teismas, mano, kad jo prašoma suma dėl neturtinės žalos kiek per didelė, su prašoma turtinės žalos suma sutinka. Gailisi dėl to, kas įvyko, įsitikinęs, kad tokios ar panašios situacijos tikrai nepasikartos, prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jo močiutės A. B. žinion. Kaltinamasis atsakė į teismo ir proceso dalyvių klausimus.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta A. B. prašė teismo perduoti D. R. jos žinion pagal laidavimą ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Liudytoja atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. K. paaiškino, kad yra I. K., gim. 2003 m., motina, 2019 m. gruodžio 1 d., 21.58 val., gavo sms žinutę iš savo sūnaus, jog jį gatvėje sumušė nepažįstami asmenys, su savo vyru vyko pas sūnų, prie Šv. Kotrynos bažnyčios sutiko sūnų, kuris buvo su dar dviem draugais, kiek žino, tai - M. P. ir K. M.. I. buvo šiek tiek patinęs veidas, paraudusi oda, patinusi kairė koja. Ji iš karto pranešė policijos pareigūnams, visi laukė jų atvykstant. Atvykus pareigūnams, buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, kuri apžiūrėjo jos sūnų vietoje, sutarė, kad patys nuveš sūnų į Santariškių klinikas apžiūrai. Klinikose sūnus buvo apžiūrėtas, jam diagnozuotas kairės čiurnos raiščių plyšimas, dešinės pusės galvos smilkinio ir skruostikaulio sumušimai, kairiojo žandikaulio sumušimai, po apžiūros paleistas namo.

Iš sūnaus pasakojimo žino, kad 2019 m. lapkričio 30 d. jis su draugais M. P., K. M., M. P. ir K. P. buvo Vilniaus miesto senamiestyje, jiems einant Vilniaus gatve, link Vokiečių gatvės, laikotarpiu nuo 21.00 val., iki 21.30 val., maždaug šalia pastato pavadinimu (duomenys neskelbtini), žemėlapyje adresas (duomenys neskelbtini), į jų pusę, iš V. gatvės ėjo keletas nepažįstamų asmenų, 5 ar 6 asmenys, maždaug 17-18 metų amžiaus, kurie priėjo prie jos sūnaus ir jo draugų M. P. bei K. P.. Tarp jų įvyko kažkoks žodinis konfliktas ir 2 ar 3 asmenys iš tos kompanijos, kurios sūnus nepažįsta, be jokios priežasties užsipuolė jį, pradėjo smūgiuoti kumščiais į galvos sritį. Kiek sūnus jai sakė, jam sudavė apie 5-6 smūgius į galvos ir veido sritį, tada pastūmė į stulpą, o I. pradėjus bėgti tie patys asmenys jį vijosi. Jie bėgo V. gatve ir jam nubėgus į L. gatvę minėti asmenys jam spyrė per kojas, dėl to jis pargriuvo, jam bandant atsistoti, jam sudavė dar apie 2-3 smūgius į galvos ir veido sritį, tuomet įsiterpė praeiviai, kurie garsiai šaukė, kad skirstytųsi, minėti asmenys išsilakstė į skirtingas puses. Sūnus sakė patyręs fizinį skausmą. Dėl ko galėjo įvykti incidentas, sūnus nežino. Per savo draugų draugus jos sūnus sužinojo, kad vienas iš galimų mušeikų gali būti D. R.. Vėliau kartu su sūnumi peržiūrėjo tokiu vardu ir pavarde pasivadinusį asmenį programoje „Facebook“, sūnus sakė, kad jo nepažįsta, bet jis labai panašus į pagrindinį muštynių iniciatorių, kuris aršiausiai užsipuolė ir smūgiavo sūnui. Įvykio vietoje ji nebuvo, visko tiksliai nežino, remiasi sūnaus pasakojimais (1 t., 93 – 96 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis I. K. paaiškino, kad 2019 m. lapkričio 30 d. ėjo V. gatve, link V. gatvės, laikotarpiu nuo 21.00 val. iki 21.30 val., maždaug šalia pastato, pavadinimu (duomenys neskelbtini), žemėlapyje (duomenys neskelbtini) adresas, į jo pusę, iš V. gatvės ėjo keletas, penki ar šeši nepažįstami asmenys, kurie buvo akivaizdžiai agresyviai nusiteikę, tai gali teigti iš eisenos, laikysenos ir bendro elgesio, maždaug 17-18 metų amžiaus, kurie priėjo prie jo ir kartu stovėjusių draugų K. M. ir M. P., taip pat dviejų brolių M. P. ir K. P.. M. P. nepažįstamas asmuo pastūmė iš nugaros ir netrukus 2 arba 3 asmenys iš tos kompanijos, kurių jis nepažįsta, be jokios priežasties užsipuolė jį, vienas iš jų jį mušė, pradėjo smūgiuoti kumščiais į galvos sritį, sudavė apie 4 -5 smūgius į galvos ir veido sritį, tuomet pastūmė į stulpą, jis nukrito, bet greitai atsikėlė. Ar kiti jį mušė, nežino, rankomis dengėsi veidą nuo smūgių. Jis pradėjo bėgti, nepažįstami asmenys jį vijosi, jie bėgo V. gatve, nubėgo į L. gatvę, ten jį pasivijo galimai tas pats asmuo, kuris užpuolė, spyrė per dešinės pusės išorinę blauzdą, todėl krisdamas nikstelėjo kairės kojos čiurną, nugriuvo, bandė atsistoti keturiom, asmuo vėl sudavė dar apie 2-3 smūgius į galvos ir veido sritį, tuomet įsiterpė praeiviai ir pradėjo skirstyti užpuolikus garsiais žodžiais, šaukė, minėtas asmuo nuėjo atgal į Vilniaus gatvės pusę. Dėl patirtų smūgių juto fizinį skausmą. Dėl ko galėjo įvykti incidentas, nežino. Per draugų draugus, kurių duomenų atskleisti nenori, sužinojo, kad vienas iš galimų mušeikų gali būti D. R.. Vėliau kartu su mama R. K. peržiūrėjo tokiu vardu ir pavarde pasivadinusį asmenį programoje „Facebook“, asmuo yra labai panašus į pagrindinį muštynių iniciatorių, kuris aršiausiai užsipuolė ir smūgiavo. 2020 m. vasario 18 d., apie 18.10 val., (duomenys neskelbtini) , prie „Maxima“ parduotuvės prie jo priėjo į užpuoliką panašus asmuo, kreipėsi vardu ir grasino, sakė „ Aš tave bet kur surasiu ir pasivažinėsim po Nemenčinės miškus, jei per tave man kas nors nutiks“. Su juo [nukentėjusiuoju] minėtu laiku buvo K. U., kuri pasakė, kad tas asmuo yra D. R.. Mano, kad grasinimai jo atžvilgiu yra realūs, jis labai bijo (1 t., 113 – 115 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, paaiškino, kad jie trise su I. K. ir broliu stovėjo ir šnekėjo, tada atėjo gal šešių asmenų gauja ir apstojo juos aplinkui. Vienas asmuo įsirėmė jam su galva į krūtinę ir pastūmė, jis pasakė „Kodėl stumdaisi?“, tada jam trenkė į žandikaulį. Jis iš karto pabėgo, buvo strese ir matė, kaip jie visi puola I., kaip bando pargriauti, muša. Jie pradėjo gaudyti I., jis pradėjo bėgti į kitą gatvę, jį gaudė visa gauja, pasuko į gatvelę prie (duomenys neskelbtini) kavinės. Tada jį pasivijo, pargriovė, pradėjo spardyti, jis bėgo iš paskos ir prašė, kad baigtų. Tada ėjo kažkoks žmogus ir pasakė, kad baigtų arba iškvies policiją. Įvykis buvo per eglutes įžiebimą, vakare, tikslaus laiko nepamena. Jie buvo Vilniaus gatvėje, kažkur netoli (duomenys neskelbtini) kavinės. I. vėliau iš nuotraukų atpažino R., kuris jam įrėmė galvą ir jį pastūmė. Kiek pamena, trise I. iš visų pusių smūgiavo, I. tik gynėsi. T. I. iš to rato bandė bėgti, jie visi pradėjo vytis jį, pasuko į gatvelę, kurioje jį pargriovė prie stulpo ir spardė. T. R., kuris jam įrėmė galvą, irgi prisidėjo prie muštynių, jie kažkaip norėjo I. sumušti, o juos [M. ir K.] norėjo išskirti. Nežino, dėl ko nusprendė I. sumušti. Pirmoje vietoje I. ilgai smūgiavo kumščiais, gal kokių 20 smūgių, pataikė į pilvą, veidą, galvą, I. bandė apsiginti, susirietė, kad apsisaugotų. K. I. nubėgo į kitą gatvę, visi šeši nubėgo paskui, pargriovė prie stulpo ir spardė jį, sulaužė jam čiurną jam sulaužė. Įtaria, kad ir iš kumščių sudavė. D. K. M., M. P. matė, kas vyko. Liudytojas atsakė į proceso dalyvių klausimus (1 t., 155 – 158 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas K. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, paaiškino, kad per eglutės įžiebimą buvo mieste ir po įžiebimo V. gatvėje jis, jo brolis ir nukentėjusysis stovėjo puslankiu. Atėjo šešių žmonių grupelė ir R. į jo brolio pilvą įsirėžė. R. pasakė „Kak ti“? M. atsakė „Ko stumdaisi?“, jie vienu kartu užšoko ant jų, jam trenkė prie ausies. Juos su M. atskyrė nuo I., I. nukrito. Jį nuspyrė kažkas, šone buvo jo draugai, jis atsitraukė, o I. nubėgo į kažkokią gatvę, M. iš paskos. Kiti išsilakstė. Jie ėjo ieškoti I. su M. ir paskui nuėjo į Kotrynos bažnyčios parkelį nusiraminti, kažką pakalbėjo, I. sakė, kad jam tikriausiai lūžo koja. Tada tiesiog išsiskirstė. Nežino, kodėl tas įvykis įvyko, vėliau I. sakė, kad L. V. matė, gal dėl jos tai įvyko. Kai ėjo į V. gatvę, pats matė, kaip L. kalbėjo su R. ir tais draugais. Žino, kad I. su L. buvo pora, gal dėl to viskas. Nežino, ar po įvykio buvo susisiekę kažkas su kažkuo. Liudytojas atsakė į papildomus proceso dalyvių klausimus (1 t., 161 – 164 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, paaiškino, kad buvo eglutės įžiebimas centre, ėjo namo V. gatvėje, sutiko draugus, I. K., pakalbėjo su jais, nuėjęs gal 100 metrų, išgirdo, kad ten kažkas rėkauja. 6 ar 8 vaikinai pristojo, pradėjo vieni kitus mušti, pradėjo bėgioti po gatvę, žmonės stebėjo ir nieko nedarė. Viskas vyko V. gatvėje, ten yra „bromas“ (tarpuvartė). Iš tos pristojusios kompanijos buvo vienas mažesnis asmuo, jį matė rytais einant į mokyklą, „Facebooke“ jis pasivadinęs A. B., o „Instagrame“ - „A. K.“. Matė, kad A. B. ar K. trenkė pirmą smūgį. Tada visi pradėjo muštis. M. P. ir K. prieš visus kitus. A. B. sudavė pirmą smūgį, jam atrodo, M. P. pataikė į galvą. Spardė I. K., pataikė į koją. Jam I. K. vėliau parodė sumuštą koją, buvo juoda, matėsi muštynių žymės ant veido, žandikaulio. I. pradėjo bėgti, jie pradėjo I. gaudyti, I. nubėgo V. gatve. Atsakydamas į papildomus proceso dalyvių klausimus, liudytojas parodė, kad nelabai matė, ką muštynių metu darė I. K., grįžo susinervinęs, drebėjo, nejaukiai jautėsi, visur dairėsi, sakė, kad skauda koją. Negirdėjo, ar asmenys keikėsi necenzūriniais žodžiais. Po muštynių I. K. matė, buvo Vokiečių gatvėje, jam skaudėjo koją, iškvietė taksi. L. V. mokėsi jo mokykloje, ji buvo I. K. panelė. Muštynių dieną L. V. matė mieste, jam atrodo, ji buvo toje kompanijoje, kurie mušėsi. P. L. su ta kompanija praėjo, o po to kompanija grįžo ir mušėsi (1 t., 176 – 178 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. V., apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo, paaiškino, kad žino, jog susimušė D. R. ir I. K.. Tuo metu gerai sutarė su D., tą vakarą jis jos paprašė I. numerio, ji nedavė, tada D. dingo, ji jam rašė, bet jis neatrašė. Vėliau sužinojo, kad jis susitiko su I. ir susimušė. Žino, kad muštynių iniciatorius buvo D., nes jis jos prašė I. numerio. Žino, kad D. savo ginčus sprendžia daugiau veiksmais nei žodžiais. Tas įvykis įvyko gruodžio mėnesio pradžioje, buvo eglutės įžiebimas. Apie muštynes sužinojo iš D., jis pats pasakė. Apie šį įvykį taip pat kalbėjo didelis ratas žmonių. Tą patį vakarą, apie 22 - 23 val., D. jai papasakojo apie muštynes, pasakė, kad susitiko su I., kad jie susimušė. Žino, kad muštynės vyko Vilniaus gatvės pabaigoje. Atsakydama į papildomus klausimus, liudytoja parodė D. jai neaiškino, kodėl susimušė su I. Mano, kad D. buvo blaivus. Su I. K. buvo artimi draugai, daug bendravo, tuo metu, kai įvyko incidentas, su I. K. jau nebendravo apie metus, su juo nebuvo jokio kontakto. Liudytoja atsakė į papildomus proceso dalyvių klausimus (1 t., 12 – 14 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, paaiškino, įvykio vakarą eglutės įžiebime buvo su draugais M. P., K. P., K. M. ir I. K.. Nepažįstamų asmenų buvo 5 - 6, jų nepažįsta, neatpažintų. Gerai pamena, kai M. vijosi. Po įvykio visi turėjo sumušimų. Prisimena žmogų, pravarde „R.. Prisimena, kad I. gulėjo ant grindų ir jį spardė. Jis norėjo stotis, jį į stulpą nustūmė. Pradėjo dairytis, ką kiti žmonės daro. Viskas labai greitai vyko. Vėliau visi susitiko ir nuėjo į „D. B.“ pavalgyti. Kai išeidinėjo, I. pasakė, kad jam koją skauda. Jie jį nunešė prie Kotrynos bažnyčios, ten atvažiavo I. tėvai ir policija. Liudytojas atsakė į papildomus proceso dalyvių klausimus ( 1 t., 25 – 28 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas K. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, paaiškino, kad apie įvykį per eglutės įžiebimą prisimena tiek, kad jie stovėjo su I., dviem M. ir K. V.gatvėje. Jis su M. P. nuėjo kiek toliau atsisėsti, tuo metu abu buvo nusisukę. Vėliau atsisukę pamatė, kaip I. užpuolė. Matė, kad visi žmonės stumdosi, buvo apspitę I., atrodo, viduryje buvo ir M. P.. Matė skriejančius kumščius, bet į kokias vietas mušė, nematė. Atrodo, kad du žmonės mušė I., I. gynėsi. Vėliau išsilaisvinęs nubėgo V. gatve, jį nusivijo visi, kas jį užpuolė, gal 5 žmonės. Nepamena, ar I. skundėsi skausmu. Vėliau visi nuėjo pavalgyti į kavinę, tada I. pradėjo skaudėti, pamatė, kad jis negali paeiti dėl ištinusios čiurnos. I. sakė, kad kai jis bėgo, jam spyrė į čiurną. Nežino, kodėl įvyko muštynės, I. nepasakojo. Išsigando, todėl nepuolė padėti I.. I. minėjo, kad galbūt užpuoliką žino. Vėliau papasakojo, kad kažkaip išsiaiškino, kas jį užpuolė, parodė to asmens Facebook profilį. Po įvykio I. sutiko tą žmogų, kuris jį užpuolė. Tas žmogus I. pagrasino, kad išsiveš į Nemenčinės miškus. Mano, I. suprato, jog jam grasinama. Liudytojas atsakė į papildomus proceso dalyvių klausimus ( 1 t., 40 – 43 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja K. U. paaiškino, kad 2020 m. vasario 18 d., tikslaus laiko nepamena, su I. K. ėjo į bankomatą prie „Maxima“ parduotuvės. D. R. ėjo už jų su 4 - 5 asmenimis. I. nuo D. R. ir tų vaikinų traukėsi toliau. D. R. paklausė I., kodėl jis nesisveikina. Tiksliai atkartoti, ką sakė D., negali, gerai atsimena, kai jis pasakė I. „pasiimsiu pasivaikščioti po N. miškus“ ir „čia, mieste, prie kamerų nieko nedarysiu“. Ji suprato, kad D. R. grasino I. Visą tą laiką I. tik tylėjo ir nieko nesakė D. Mano, kad D. nebūtų ką nors daręs I. Mano, kad jo grasinimai buvo nerealūs. Tuo metu D. ir I. buvo susijaudinę ir veikiami emocijų dėl kažkokio konflikto. Pati nedalyvavo konflikte (muštynėse). Apie jas girdėjo ir iš D., su juo yra kelis kartus bendravusi. Liudytoja atsakė į papildomus proceso dalyvių klausimus (2 t., 50 – 51 b. l.).

Įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys patvirtina, kad apžiūrėta įvykio vieta Vilniuje, kryptimi nuo (duomenys neskelbtini). (1 tš., 40 – 41 b. l.).

BIRT ataskaitos žiūryklės duomenimis, 2019 m. lapkričio 30 d., 22.21 val., kreipėsi R. K., pranešė, kad jos 16 metų sūnų sumušė du jaunuoliai ir pasišalino. Policijos ekipažui pranešėja R. K. pateikė pareiškimą, kad 2019 m. lapkričio 30 d., apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini) jos sūnus I. K., gim. (duomenys neskelbtini) , buvo užpultas dviejų nepažįstamų paauglių, kurie I. K. trenkė kelis kartus per galvą, tada I. K. pradėjo bėgti, jie jam kojomis spyrė per kojas, I. K. pargriuvo, tada nepažįstami jaunuoliai porą kartų vėl trenkė per galvą. Praeiviai juos sustabdė ir nepažįstami paaugliai pabėgo. Jaunuolių, kurie užpuolė R. K. sūnų, I. K. nepažįsta. Po pusvalandžio nuo incidento I. K. pajuto tinstant koją. Nepažįstami jaunuoliai savo veiksmais I. K. sukėlė fizinį skausmą, galvos srityje po dešiniu smilkiniu, ant skruosto patinę, sutinusi kairės kojos čiurna (1 t., 27 b. l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 4332/2019 (01) konstatuota, kad I. K. nustatytos kraujosruvos dešinio smilkinio bei apatinio žandikaulio kairės pusės srityje, poodinė kraujosruva su jos fone esančiu odos nubrozdinimu dešiniame klube, odos nubrozdinimai dešinėje rankoje, dešinėje blauzdoje, kliniškai diagnozuotas kairės čiurnos raiščių plyšimas. Sužalojimai padaryti kontaktuojant kietais bukais daiktais, galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2019 m. lapkričio 30 d.). Sužalojimai visumoje kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu; paprastai tokie sužalojimai sugyja be pasekmių; nėra būdingi savęs žalojimui. Sužalojimai padaryti per trumpą laiko tarpą vienas po kito, todėl pasakyti, kuris iš jų padarytas anksčiau, kuris - vėliau, nėra galimybės. Neatmetama galimybė, kad I. K. sužalojimų padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., 59 – 60 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. R. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikaltimo visiškai pripažino, per nukentėjusiojo atstovę advokatę I. K. atsiprašė, detaliai paaiškino įvykio aplinkybes, atsakė į visus teismo ir proceso dalyvių klausimus. Kaltinamojo įvardintas aplinkybes patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklaustų nukentėjusiojo I. R., jo motinos R. K., apie įvykį sužinojusios tiesiogiai iš sūnaus, taip pat liudytojų M. P., K. P., M. G., L. V., K. P., K. M., K. U. parodymai. Esminių prieštaravimų tarp šių liudytojų bei kaltinamojo parodymų teismas nenustatė, todėl jie pripažįstami kaltinamojo D. R. kaltės įrodymu. I. K. D. R. nusikalstamais veiksmais padaryti sužalojimai konstatuoti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 4332/2019 (01), specialisto įvertinti nežymiu sveikatos sutrikdymu.

(duomenys neskelbtini)gatvės, kuriose kaltinamasis D. R. sudavė smūgius nukentėjusiajam I. K., be jokios abejonės, yra vieša vieta. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis anksčiau tiesiogiai pažįstami nebuvo, ankstesnių konfliktų, nesutarimų neturėjo. Kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu įvardintą aplinkybę, kad nukentėjusysis buvo pavartojęs alkoholio, patvirtina alkotesterio rodmenų blankas (I. K. 2019 m. lapkričio 30 d., 22.41 val., nustatytas 1,11 promilės girtumas (1 t., 35 b. l.), todėl manytina, kad dviejų jaunuolių konfliktui įsižiebti galėjo turėti įtakos kaltinamojo įvardintas I. K. provokuojantis elgesys. Nepaisant to, ši aplinkybė D. R. atsakomybės nešalina. Teigtina, kad D. R. dėl menkavertės priežasties pavartojo fizinį smurtą prieš I. K., tokiais savo veiksmais peržengė bet kokias tinkamas konflikto sprendimo ribas, todėl buvo neabejotinai sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Įvertinus visa tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kaltinamojo veiksmai pagal BK 284 straipsnį kvalifikuoti tinkamai ir teisingai.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis)

Kaltinamojo D. R. gynėjas pateikė teismui A. B. prašymą atleisti D. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį A. B. atsakomybėn. Laiduotoja prašanti būti pripažinta kaltinamojo močiutė A. B. parodė, kad D. R. pažįsta nuo jo gimimo, ilgą laiką jos dukra, kaltinamojo motina, su šeima gyveno jos namuose, todėl galima sakyti, kad A. B. D. R. užaugino. Apie įvykį sužinojo iš dukters, jai tai buvo didelis netikėtumas, nes smurtinis elgesys D. R. nėra būdingas, anūką pažįsta kaip atsakingą, rimtą, sportuojantį, besimokantį, dirbantį, turintį tikslų ir jų siekiantį jaunuolį. Su D. R. daug kalbėjosi apie įvykį, analizavo elgesį, kalbėjo apie tai, kaip reikia spręsti problemas. D. R. paiso jos nuomonės, jos klauso, todėl įsitikinusi, kad jam gali daryti teigiamą įtaką.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalis įtvirtina sąlygų visumą, kurioms esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 2 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-648/2017, 2K-67-511/2017 ir vėlesnės).

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formaliosios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl D. R. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. D. R. padarė nesunkų nusikaltimą, anksčiau nėra teistas, baustas administracine tvarka, bet baustas ne už smurtinį elgesį. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, Vilniaus teritorinės ligonių kasos pateiktą civilinį ieškinį atlygino, įsipareigojo atlyginti nukentėjusiajam teismo priteistą žalą.

BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta dar viena sąlyga, kurią kaltinamasis turi atitikti, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, D. R. šią sąlygą atitinka. Jo močiutė A. B., kuri sutinka būti laiduotoja, D. R. charakterizavo teigiamai, teigė, kad jų tarpusavio santykiai geri, jos nuomonės kaltinamasis paiso, klauso, todėl ji gali jam daryti teigiamą įtaką. Pats D. R. teismo posėdyje neigiamai vertino savo elgesį, nesistengė pateisinti ir sumenkinti savo veiksmų pavojingumo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, daroma išvada, kad D. R. laikysis ateityje įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl yra vertas teismo pasitikėjimo.

BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat kitus duomenis.

Spręstina, kad D. R. močiutė A. B. yra verta teismo pasitikėjimo, nes nėra teista ar bausta administracine tvarka, darbdavio charakterizuojama teigiamai, pozityvios vertybinės orientacijos. Spręstina, kad A. B. gali daryti teigiamą įtaką D. R. (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys), todėl nustačius visas BK 40 straipsnio 1 - 3 dalyse numatytas sąlygas D. R. atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, skiriant laidavimo terminą, lygų įstatymo nustatytam minimaliam vienerių metų terminui, nenustatant užstato.

Dėl civilinių ieškinių

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa atsisakė ikiteisminio tyrimo metu pateikto civilinio ieškinio dėl 145,67 eurų turtinės žalos atlyginimo, kadangi D. R. šią žalą civilinei ieškovei atlygino (2 t., 149 b. l.).

Nukentėjusiojo I. R. atstovė pagal pavedimą advokatė J. R. - Gvozdovičienė pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo I. K. naudai uzufrukto teise lėšų naudotoja paskiriant jo atstovę pagal įstatymą motiną I. K. priteisti 87 eurų dydžio turtinę žalą bei 4000 eurų dydžio neturtinę žalą.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs (pavyzdžiui, nutartis Nr. 2K-68/2008), jog deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y., kaip jos paveiks tolimesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

Teismui nekyla abejonių, kad kaltinamojo D. R. smurtiniai veiksmai prieš I. K., atlikti viešoje vietoje, turėjo neigiamų pasekmių nukentėjusiojo I. K. sveikatai, tačiau sprendžiant pagal byloje esančius duomenis apie nukentėjusiojo sveikatos būklę, esminių ilgalaikių neigiamų pokyčių ar neatstatomų pasekmių I. K. nesukėlė, nėra duomenų, kad praėjus beveik dvejiems metams po įvykio gydytųsi būtent D. R. sukeltų sužalojimų pasekmes. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgdamas į kaltinamojo ir nukentėjusiojo teisėtų interesų ir lūkesčių pusiausvyrą, į Lietuvos teismų suformuotą praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo bylose, kurių aplinkybės panašios į nagrinėjamą atvejį (asmenys nuteisti už viešosios tvarkos pažeidimą, kurio metu nukentėjusiajam padaromas ir nežymus sveikatos sutrikdymas), sprendžia, kad I. K. ieškinys dėl neturtinės žalos pagrįstas iš dalies, todėl nukentėjusiojo I. K. prašoma priteisti neturtinės žalos suma mažintina iki 1750 eurų. Kadangi nuosprendžio priėmimo dieną nukentėjusysis I. K. jau yra sulaukęs pilnametystės, nusikaltimu patirtos žalos atlyginimas priteisiamas tiesiogiai nukentėjusiajam.

Nukentėjusiojo civilinio ieškinio reikalavimas dėl 87 eurų turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai, kadangi yra pagrįstas dokumentais, prašoma suma reali.

Dėl išlaidų už advokato paslaugas ir proceso išlaidų

Nukentėjusiojo atstovė pagal pavedimą prašo priteisti išlaidas už teisines paslaugas. Byloje pateikti pavedimo mokėjimo kvitai patvirtina, kad nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą sumokėjo advokatei iš viso 1700 eurus už civilinio ieškinio parengimą ir atstovavimą teisme. Atsižvelgiant į byloje atliktų ikiteisminio tyrimo veiksmų, kuriuose dalyvavo nukentėjusiojo atstovė skaičių, bylos sudėtingumą, tokia proceso išlaidų suma laikytina pagrįsta, todėl prašymas tenkintinas, iš kaltinamojo D. R. nukentėjusiojo I. K. motinai I. K. priteistina 1700 Eur (BPK 106 straipsnis), kadangi būtent R. K. minėtas išlaidas patyrė, savo lėšomis apmokėjo advokato paslaugas.

Prokurorė teismo prašė pripažinti proceso išlaidomis ir iš kaltinamojo priteisti iš viso 93,77 eurus, sumokėtus psichologo, dalyvavusio apklausiant nepilnamečius asmenis, paslaugoms apmokėti. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsnio 3 punkto pagrindu proceso išlaidomis pripažintinos psichologų, dalyvavusių apklausiant nepilnamečius nukentėjusįjį I. K. ir liudytoją K. U., išlaidos, kurios Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 104 straipsnio pagrindu priteistinos iš D. R. valstybės naudai.

Dėl kardomųjų priemonių, laikinojo sulaikymo, kitų klausimų

D. R. laikinai sulaikytas nebuvo.

Ikiteisminio tyrimo metu D. R. kardomoji priemonė nebuvo paskirta, šioje proceso stadijoje neskirtina kaip netikslinga.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, kompaktiniai diskai su nepilnamečių liudytojų apklausų vaizdo ir garso įrašais paliktini saugoti baudžiamojoje byloje Nr. 1-501-992/2021.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytas nebuvo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendžia:

D. R., a. k. (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos A. B. atsakomybėn be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Iš dalies tenkinti nukentėjusiojo I. K. atstovės pagal pavedimą civilinį ieškinį ir iš D. R. I. K. priteisti 1750 EUR (vieną tūkstantį septynis šimtus penkiasdešimt eurų) jo patirtai neturtinei žalai bei 87 EUR (aštuoniasdešimt septynis eurus) turtinei žalai atlyginti.

Tenkinti nukentėjusiojo I. K. atstovės pagal pavedimą prašymą ir priteisti iš kaltinamojo D. R. nukentėjusiojo motinai R. K. 1700 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus eurų) proceso išlaidų už advokato pagalbą.

Priteisti iš D. R. valstybės naudai 93,77 EUR (devyniasdešimt tris eurus 77 eurocentus), patirtus psichologo, dalyvavusio apklausiant nepilnamečius asmenis, paslaugoms apmokėti.

D. R. kardomosios priemonės neskirti.

Kompaktinius diskus nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje Nr. 1-501-992/2021.

Išaiškinti D. R., kad:

1. jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

2. jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti A. B., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Viktorija Šelmienė