- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-03-30
- Bylos Nr.
- 1A-252/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Viktoras Kažys, Albinas Bielskis (pran.), Linas Šiukšta
- Nuteistasis
- L. G.
- Advokatai
- Algimantas Šliaupa
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio, kuriuo L. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija), 227 straipsnio 1 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir nuteistas:
- pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – areštu keturiasdešimčiai (40) parų;
- pagal BK 199 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu trejiems (3) metams;
- pagal BK 227 straipsnio 1 dalį – areštu trisdešimčiai (30) parų.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtosios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė L. G. nustatyta laisvės atėmimas trejiems (3) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. G. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2010 m. lapkričio 9 d., apie 7 val. 30 min., vykdamas iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos sieną – Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio postą, esantį K. D. g. 2A, Panemunėje, Pagėgių sav., neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, paslėpęs savo džemperio kairės rankovės kišenėlėje, nepateikdamas muitinės kontrolei ir neturėdamas teisės importuoti psichotropines medžiagas, gabeno 100 tablečių psichotropinių vaistų „FENAZEPAM“, kurių sudėtyje yra 0,100 g psichotropinės medžiagos fenazepamo.
L. G. pagal BK 227 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2010 m. balandžio 23 d., apie 17 val. 32 min., Pakruojo m., Kruojos gatvėje, ties daugiabučiais namais Nr. 2 ir Nr. 4 tarnybiniame automobilyje ŠKODA OKTAVIA, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) Šiaulių apskrities Pakruojo rajono policijos komisariato viešosios tvarkos skyriaus patrulių būrio patruliui A. S. vykdant įgaliojimus – ruošiantis surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad 2010 m. balandžio 23 d. 17 val. 30 min. Pakruojo m. Mindaugo gatvėje ties daugiabučiais namais Nr. 2 ir Nr. 4 L. G. vairavo automobilį, būdamas neblaivus (jam nustatytas 1,33 promilių girtumas), davė 500 Lt kyšį, padėdamas prie stovėjimo stabdžio rankenėlės, tuo pageidaudamas patrulio A. S. teisėto neveikimo bei siekdamas išvengti administracinės atsakomybės.
Šalies argumentai
Nuteistasis L. G. savo apeliaciniame skunde nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis dalyje dėl jam paskirtosios laisvės atėmimo bausmės yra nepagrįstas, todėl keistinas. Anot apelianto, nuosprendį priėmęs teismas nepagrįstai nesvarstė galimybės jo atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir pagal BK 199 straipsnio 2 dalį paskirti su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Nuteistasis prašo atsižvelgti į tai, kad psichotropinius vaistus Rusijos Federacijoje jis įsigijo legaliai, vaistinėje, išimtinai savo reikmėms. Apeliantas išlaiko ir rūpinasi senyvo amžiaus motina ir trimis vaikais, o jo dukrai po atliktos galvos auglio operacijos reikalinga nuolatinė priežiūra. Nuteistasis prašo atsižvelgti ir į tai, kad jis anksčiau teistas nebuvo, nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, todėl yra pagrindas jo atžvilgiu pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę.
Nuteistasis L. G. apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį pakeisti ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 2 dalyje, paskirti su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.
Teismo posėdyje dalyvavęs nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo L. G. apeliacinis skundas tenkinamas.
L. G. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas pagal tris atskirus BK specialiosios dalies straipsnius. Griežčiausia bausmė, nulėmusi ir galutinės subendrintos bausmės dydį, L. G. paskirta pagal BK 199 straipsnio 2 dalį. Šio BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje įstatymų leidėjas nustatė tik laisvės atėmimo bausmę nuo trejų iki dešimties metų. Pirmosios instancijos teismas L. G. už šį nusikaltimą paskyrė minimalią sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą trejiems metams. Šia prasme pirmosios instancijos teismas nepažeidė BK 54 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos, kad bausmė skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą veiką, sankciją. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad individualizuojant bausmę ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes skiriant bausmę ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, susijusias su padaryto nusikaltimo pavojingumu, kaltės turiniu, nusikaltimo padarymo motyvais, kaltininko asmenybe.
Vienas fundamentalių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos Baudžiamajame kodekse yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Šie atvejai numatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir BK 62 straipsnyje. Paprastai švelnesnė negu numatyta įstatymo bausmė skiriama vadovaujantis BK 62 straipsnio nuostatomis, BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tada, kai sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir kai nėra galimybės paskirti švelnesnę bausmę, remiantis BK 62 straipsnio nuostatomis. Skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta bausmę, teismas gali tik tuo atveju, kai byloje yra nustatytos išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už jo nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Tačiau tai nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes, BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytų nuostatų taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatyta bausmė esti teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes.
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo nuteistojo L. G. atžvilgiu taikyti BK 62 straipsnio nuostatas. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog, nepaisant to, kad L. G. padarė sunkų tyčinį nusikaltimą, bausmės tikslai bus pasiekti, o pati bausmė atitiks teisingumo bei protingumo principus pritaikius jo atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir pagal BK 199 straipsnio 2 dalį paskyrus švelnesnę, nei įstatyme numatyta, bausmę.
BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymui būtina nustatyti, kad padaryto nusikaltimo (šiuo atveju – narkotinių ar psichotropinių medžiagų kontrabandos) pavojingumas, atsižvelgiant į padarytos veikos būdą, motyvus, kontrabandos dalyką, yra žymiai mažesnis, negu rūšinis nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje. L. G. pagal BK 199 straipsnio 2 dalį pripažintas kaltu už tai, kad iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką neturėdamas teisės gabeno 100 tablečių, kurių sudėtyje yra 0,100 g psichotropinės medžiagos – fenazepamo ir nepateikė jų muitinės kontrolei. Byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais duomenimis patikimai nustatyta, kad šias tabletes, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos, nuteistasis legaliai įsigijo Rusijos Federacijoje. L. G. viso proceso metu nuosekliai ir vienodai teigė, jog šie vaistiniai preparatai buvo skirti asmeniniam naudojimui. Be to, šie medikamentai nėra visiškai uždrausti apyvartoje, juos legaliai galima įsigyti ir vartoti pagal gydytojų išrašytą receptą. Šią aplinkybę patvirtina ir byloje esantys medicininiai išrašai, iš kurių matyti, kad L. G. medikai paskyrė naudoti tokios sudėties vaistus (3 t. 27-31 b.l.). Nors bylos medžiagoje yra duomenų, to neneigia ir pats nuteistasis, kad jis Lietuvos Respublikoje anksčiau neteisėtai prekiavo Rusijos Federacijoje įsigytais medikamentais, tačiau iš pirmiau aptartų bylos duomenų akivaizdu, jog šiuo atveju L. G. 100 tablečių vaistinio preparato „Fenazepam“ įsigijo būtent savo reikmėms, neturėdamas tikslo jų platinti. Ši aplinkybė ir sąlyginai nedidelis gabentų tablečių, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos, kiekis leidžia daryti pagrįstą išvadą dėl L. G. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 199 straipsnio 2 dalyje, mažesnio pavojingumo. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nors nuteistasis padarė tyčinį, baigtą nusikaltimą, tačiau juo iš esmės nebuvo sukelti žalingi padariniai, kadangi neteisėtai gabenti medikamentai buvo sulaikyti ir paimti policijos pareigūnų.
BK 54 straipsnio 3 dalies taikymui taip pat svarbu, kad kaltininko asmenybės įvertinimas leistų daryti išvadą, jog laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už padarytą nusikalstamą veiką nebūtų teisingas. Kaltininko asmenybės pavojingumą nulemia požymiai, charakterizuojantys jį iki nusikalstamos veikos padarymo, nusikaltimo darymo metu ir po jo. Nors L. G. anksčiau ne kartą baustas administracine tvarka, jis iki šios nusikalstamos veikos padarymo teistas nebuvo. Byloje esantys duomenys patvirtina apelianto teiginius, kad įvykdyti šią nusikalstamą veiką jį iš dalies paskatino sunki materialinė padėtis. L. G. šiuo metu niekur nedirba, tačiau išlaiko ir rūpinasi trimis savo vaikais. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistojo dukros S. G. sveikatos būklė yra bloga, jai buvo atlikta neurochirurginė operacija (3 t. 8-11 b.l.). Be to, nuteistasis rūpinasi ir teikia materialinę pagalbą savo senyvo amžiaus motinai, kuriai reikalinga nuolatinė priežiūra (3 t. 11 b.l.). Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Pakruojo seniūnijos išduotoje pažymoje L. G. charakterizuojamas teigiamai (3 t. 12 b.l.).
Nuteistasis L. G. apeliaciniame skunde teigia, kad jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe turėtų būti pripažinta tai, jog jis prisipažino padaręs BK 199 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Iš nuteistojo parodymų viso proceso metu matyti, kad jis savo kaltę dėl šios jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino tik iš dalies. Antai, L. G. viso proceso metu neigė tyčia slėpęs Rusijos Federacijoje įsigytus vaistus ir teigė nežinojęs, kad šių vaistų gabenimui privaloma turėti leidimą. Tai reiškia, kad nuteistasis savo parodymuose neigė dalį esminių BK 199 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra teisinio pagrindo pripažinti L. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi. Kita vertus, teisėjų kolegija, spręsdama klausimą dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo L. G. atžvilgiu, atsižvelgia į tai, kad šis nuo pat pirmosios apklausos ikiteisminiame tyrime nurodė visas aplinkybes, kuriomis jis įsigijo 100 vienetų tablečių vaistinio preparato „Fenazepam“. Be to, nors nuteistasis ir neigė dalį esminių jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, jis viso proceso metu davė nuoseklius ir vienodus parodymus, dėl savo padarytų nusikalstamų veikų nuoširdžiai gailėjosi. Byloje nenustatyta nuteistojo L. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių.
Įvertinusi pirmiau aptartas aplinkybes, susijusias su L. G. padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu, pavojingumo laipsniu, nuteistojo asmenybe, jo šeimine bei materialine padėtimi, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantui, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, skirtina švelnesnė bausmės rūšis, nei numatyta įstatymo. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, arešto bausmė leistų pasiekti bausmės tikslus, t. y. nuteistajam L. G. turėtų padaryti pakankamą poveikį, kad jis suvoktų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir žalingumą kitiems asmenims, visuomenei, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamų veikų padarymas sukelia pačiam kaltininkui. Ši bausmė turėtų ne tik nubausti L. G. už nusikalstamų veikų padarymą, bet ir sulaikyti jį nuo naujų nusikaltimų darymo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais,
nusprendžia:
Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nuosprendį pakeisti.
L. G., pripažintam kaltu ir nuteistam pagal BK 199 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti arešto bausmę keturiasdešimt keturioms (44) paroms.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, pagal BK 199 straipsnio 2 dalį paskirtąją bausmę apėmimo būdu subendrinti su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 259 straipsnio 1 dalį bei 227 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. VII-1968 2000-09-26 redakcija), ir galutinę subendrintą bausmę L. G. paskirti areštą keturiasdešimt keturioms (44) paroms.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.