- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-28
- Bylos Nr.
- ATP-658-174/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-02924-2015-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Violeta Miliuvienė
- Pažeidėjas
- M. U.
- Kategorijos
- 3.26.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto M. U. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarimo, kuriuo M. U. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. 28 Eur bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d. 868 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams, vadovaujantis ATPK 33 str., paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 868 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trejiems metams, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
2015 m. liepos 27 d. M. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2015 m. liepos 10 d., apie 13.15 val., Taikos pr. 61, Klaipėdoje, vairuodamas automobilį „Nissan Navara“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atbuline eiga, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko reikiamo saugaus atstumo ir kliudė stovintį automobilį bei pasišalino iš eismo įvykio vietos. Eismo įvykio metu apgadinti du automobiliai. Šiais veiksmais M. U. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9,126 ir 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu M. U. pripažino kaltu padarius ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus ir paskyrė jam pagal ATPK 127 str. 2 d. 28 Eur baudą, pagal ATPK 130 str. 1 d. 868 Eur baudą bei atėmė teisę vairuoti transporto priemones trejiems metams. Vadovaujantis ATPK 33 str., paskirtos nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 868 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trejiems metams.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas M. U. prašo sušvleninti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu jam paskirtą nuobaudą, neatimant teisės vairuoti transporto priemones. Nurodo, kad su paskirta pinigine bauda sutinka ir jos dydžio neginčija, taip pat sutinka atlyginti visus nukentėjusios patirtus nuostolius dėl padaryto eismo įvykio, tačiau, apelianto nuomone, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra neadekvati jo padarytam pažeidimui, numatytam ATPK 130 str. 1 d., nuobauda.
Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamas nutarimą neįvertino tos aplinkybės, jog apie sukeltą eismo įvykį jis nedelsdamas pranešė policijos pareigūnams, nurodydamas savo asmens duomenis bei eismo įvykio vietą. Iš įvykio vietos jis pasitraukė esant būtinajam reikalingumui – buvo užsiregistravęs atvykti pas Klaipėdos rajono 3-ojo notaro biuro notarę L. M. dėl paskolos sutarties sąlygų pakeitimo. Kadangi jis ir jo sutuoktinė eismo įvykio metu jau gyveno skyriumi, o notaro biure atliekant notarinį veiksmą privalėjo dalyvauti abu sutuoktiniai, dėl įtemptų šeiminių santykių būtų buvę sudėtinga pakeisti laiką kitu. Apie tai, kad 2015-07-10 laiku nuo 14.00 val. iki 14.20 val. jis buvo Klaipėdos rajono trečiajame notaro biure, patvirtina teismui pateiktas notaro raštas Nr. S-87. Minėtame notarų biure sutarties pakeitimas nebuvo patvirtintas, nes dokumentas nebuvo tinkamai paruoštas, tačiau jis tiesiogiai bendravo su notare, kuri buvo pasiruošusi patvirtinti paskolos sutarties pakeitimą. Jeigu jis būtų pasitraukęs iš įvykio vietos ne dėl svarbių aplinkybių, o dėl galbūt slepiamo girtumo, kaip nurodoma skundžiamame nutarime, notarė būtų privalėjusi atsisakyti atlikti notarinį veiksmą ir, remiantis Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 40 str., raštu išdėstyti atsisakymo priežastį.
Pabėgimas iš eismo įvykio vietos teismų praktikoje traktuojamas kaip atsakomybės vengimas ar pastangos paslėpti pažeidimą sunkinančias aplinkybes, tačiau, atsižvelgiant į anksčiau išdėstytus argumentus, apelianto teigimu, akivaizdu, kad jis nesistengė išvengti atsakomybės, nes pats informavo pareigūnus apie sukeltą eismo įvykį bei sutinka atlyginti visus nukentėjusios patirtus nuostolius. Tai, kad jis buvo blaivus, rodo faktas, jog notarė, pas kurią jis nuvyko iš karto po eismo įvykio, neatsisakė jam atlikti notarinio veiksmo, taip pat aptarė būsimus sutarties pakeitimus, tai, jeigu jis būtų buvęs neblaivus, prieštarautų notariato įstatymui.
Be to, M. U. pažymi, kad iš byloje esančio išrašas iš administracinių teisės pažeidimų registro matyti, kad jis nė karto nebuvo baustas už vairavimą esant neblaiviam ar kitus pažeidimus, susijusius su jo neblaivumu. Taip pat jis anksčiau nebuvo baustas už analogiško pobūdžio pažeidimus. Šie duomenys, M. U. teigimu, leidžia daryti išvadą, jog jis vairuoja atsargiai, stengdamasis nesukelti pavojaus sau ir aplinkiniams.
Apelianto nuomone, padaryto pažeidimo pavojingumo laipsnis neatitinka paskirtos nuobaudos. Kliudydamas nukentėjusiosios automobilį jis buvo įsitikinęs, kad tokiais veiksmais nesukels jokio pavojaus žmogaus sveikatai, nes automobilyje asmenų nebuvo. Be to, M. U. nurodo, jog, nepaisant to, kad jo automobilis draustas KASKO draudimu, jis savo lėšomis padengė automobilio remonto išlaidas, taip prisiimdamas visišką materialinę atsakomybę dėl sukelto eismo įvykio.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras prašo netenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto M. U. apeliacinio skundo ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-08-26 nutarimą, kuris, Institucijos nuomone, yra pagrįstas išsamiu, visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Iš administracinėn atsakomybėn patraukto M. U. apeliacinio skundo turinio matyti, kad ginčo dėl jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 3 d. ir 130 str. 1 d., padarymo ir pažeidėjo kaltės nėra, tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. Administracinėn atsakomybėn patrauktas M. U. teigia, kad jam pagal ATPK 130 str. 1 d. paskirta administracinė nuobauda yra neproporcinga padarytam pažeidimui, neatsižvelgta į tai, kad apie sukeltą eismo įvykį jis nedelsdamas pranešė policijos pareigūnams, nurodydamas savo asmens duomenis bei eismo įvykio vietą, o iš įvykio vietos nuvažiavo esant būtinajam reikalingumui, t. y. tik dėl to, kad buvo užsiregistravęs pas notarę. M. U. teigimu, teismas dėl galimo jo girtumo padarė tik prielaidą, kurią paneigia faktas, kad jis buvo nuvykęs pas notarę, kuri atliko notarinį veiksmą, to ji nebūtų galėjusi padaryti, jeigu jis būtų atvykęs neblaivus. Apelianto M. U. nuomone, šios aplinkybės yra pagrindas paskirti jam švelnesnę nuobaudą, neatimant teisės vairuoti transporto priemones.
Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, apylinkės teismas, atsižvelgęs į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – baustas administracine tvarkas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nenustatęs pažeidėjo M. U. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių, paskyrė jam minimalią ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatytą nuobaudą – 868 Eur baudą ir atėmė teisę vairuoti transporto priemones minimaliam sankcijoje numatytam laikotarpiui – trejiems metams.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimas M. U. už pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., padarymą skirti 868 Eur baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trejiems metams nėra teisingas, priimtas nepakankami atsižvelgus į padaryto pažeidimo pavojingumą. Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju teismas pažeidėjui M. U. paskyrė pernelyg griežtą ir neproporcingą padarytam pažeidimui nuobaudą.
Pažymėtina, jog Lietuvos teisėje yra įtvirtintas teisingumo principas. Administracinių teisės pažeidimų kodekso prasme teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą. Ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ATPK 30¹ str., kurio 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 str. 2 d., taip pat į ATPK 31 str. nustatytas bei kitas įstatymų nenurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-29-2013). Nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ATPK 30¹ str. nuostatos. LAT atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kitas aplinkybes, nėra per griežta (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-8-2013, 2AT-13-2013, 2AT-18-2014 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju M. U. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. patrauktas už tai, kad vairuodamas automobilį, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko reikimo saugaus atstumo, dėl to važiuodamas kliudė stovintį automobilį bei jį apgadino ir iš eismo įvykio vietos išvažiavo.
Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas numatytas dėl vieno iš M. U. inkriminuoto pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d.
ATPK 130 str. 1 d. inter alia nustatyta administracinė atsakomybė ir už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Šiame straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo objektu laikytina norminiuose teisės aktuose įtvirtinta kelių eismo organizavimo tvarka. Objektyvieji pažeidimo požymiai pasireiškia aktyviais pasitraukimo iš eismo įvykio vietos veiksmais. Kadangi šio nusižengimo požymiai aprašyti blanketinėje dispozicijoje, konstatuojant KET pažeidimo faktą, turi būti nurodomos vairuotojo pažeistos KET normos (straipsniai, punktai). Svarbus ir paties eismo įvykio konstatavimo faktas. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 11 punkte nustatyta, kad eismo įvykiu laikoma situacija, kai kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, dalyvaujant judančiai transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal ATPK 130 str. 1 d., turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys. Tai ypač aktualu, kai eismo įvykio metu kilusi turtinė žala yra akivaizdžiai mažareikšmė. Tokiais atvejais labai svarbu išsiaiškinti, kodėl asmuo nutarė pasišalinti, kaip jis vertino eismo įvykio kilimo priežastis, ar jis suvokė, kad tokiais savo veiksmais pažeidžia kito asmens teisėtus interesus ir pan.
Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad M. U. apie sukeltą eismo įvykį nedelsdamas pranešė telefonu 112, nurodydamas savo kontaktinius duomenis bei eismo įvykio vietą. Tą pačią dieną sulaukęs skambučio iš policijos nurodė, kad grįžti į įvykio vietą negali dėl svarbių priežasčių. Kaip matyti iš M. U. kartu su apeliaciniu skundu teismui pateikto notarės L. M. 2015-07-30 pranešimo (b. l. 43), M. U. ir jo sutuoktinė buvo užsiregistravę 2015-07-10 atvykti ir tą dieną laiku nuo 14.00 val. iki 14.20 val. atvyko į notaro biurą, adresu Kvietinių g. 17, Gargždai, dėl paskolos sutarties sąlygų pakeitimo. Taigi, kaip matyti, M. U. nepasiliko eismo įvykio vietoje, nes jis iš tiesų netrukus po įvykio, apie kurį nedelsdamas informavo pareigūnus, turėjo vykti ir buvo nuvykęs į notaro biurą. Tai, kad netrukus po eismo įvykio M. U. pranešė pareigūnams apie sukeltą autoįvykį, o, būdamas užsiregistravęs pas notarę, išvažiavo į notaro biurą, t. y. nepasiliko eismo įvykio vietoje, neleidžia daryti išvados, jog jis, išvažiuodamas iš įvykio vietos, sąmoningai ignoravo pareigą joje pasilikti. Kaip minėta, tokią pareigą asmuo sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan., tačiau tokios aplinkybės nagrinėjamoje byloje nenustatytos. M. U. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs jam inkriminuotus pažeidimus (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tuo tarpu jokių jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Pažymėtina ir tai, kad M. U. už tokio pobūdžio pažeidimus buvo baudžiamas pirmą kartą. Nors anksčiau jis buvo baustas administracine tvarka, tačiau už kitos rūšies KET pažeidimus, galiojančių administracinių nuobaudų neturi.
Įvertinęs šių aplinkybių visumą, M. U. padarytų pažeidimų pavojingumą, pažeidėjo asmenybę, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatytos nuobaudos – 868 Eur baudos ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo trejiems metams – paskyrimas M. U. būtų neproporcinga poveikio priemonė padarytam teisės pažeidimui. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad už padarytą administracinį teisės pažeidimą pagal ATPK 130 str. 1 d. M. U. paskirta administracinė nuobauda yra per griežta, todėl neteisinga. Šiuo atveju yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir M. U. paskirti švelnesnę nuobaudą, nei ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatyta minimali. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti, netaikant M. U. ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatytos papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Apygardos teismo vertinimu, už šį pažeidimą M. U. paskirta 868 Eur bauda nebus per švelni ir bus pakankama įgyvendinant administracinės nuobaudos tikslus, t. y. nubaudžiant M. U. už padarytą pažeidimą bei siekiant auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų ir daugiau nedarytų tokių pažeidimų ateityje. Todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarimas keistinas dėl netinkamai paskirtos nuobaudos.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą, kuriuo M. U. nubaustas pagal ATPK 130 str. 1 d. 868 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams, pakeisti:
M. U., taikant ATPK 30¹ str. 1 d., panaikinti pagal ATPK 130 str. 1 d. paskirtą nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trejiems metams.
Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., M. U. pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. paskirtas administracines nuobaudas subendrinti ir nustatyti galutinę subendrintą nuobaudą – 868 Eur baudą.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.