Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) su procesiniu dokumentu, pavadintu pareiškimu, kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) pripažinti, kad teiginiai, pateikti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, t. y. išaiškinta, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai, šiuo atveju prasilenkia ne tik su tiesa, bet ir morale, neatitinka faktinės (žr. Teisėjo etikos kodeksą) tikrovės; 2) pripažinti, kad nenagrinėjant teisme esančių administracinių (tarnybinių) ginčų, darbinių santykių, sąmoninga tyčia įšaldytas bylas, ne tik neatitinka nurodytų teiginių, elementarios moralės, vertybių sistemos / skalės, bet ir demokratinės valstybės, kurioje gyvena pareiškėjas, sampratos / esmės; 3) pripažinti tikslingai, tęstinai veikiant organizuotam / grupiniam susivienijimui, pareiškėjo atžvilgiu antrus metus vilkinant bylų / administracinių ginčų (iš)nagrinėjimą, sąmoninga tyčia vykdomos patyčios, savivaldžiaujant apribojama pareiškėjo veiklos laisvė ir priteisti iš atsakovo už neadekvačią vyksmui, jo destruktyvią / nepagarbią laikyseną 50 000 Eur moralinės / emocinės / psichologinės žalos / skriaudos / kenkimo atlyginimą; 4) pripažinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos elgseną neteisėtu neveikimu, diskredituojant pačią instituciją – teismą – piktybišku savavaldžiavimu ir įpareigoti Konstitucinį Teismą klausyti įstatymų, moralės / etikos principų nuostatų, paisyti savo veiksmų / elgsenos, atsakomybės ir privalomai vykdyti teisingumą; 5) nesielgti neteisėtai ir neversti pareiškėjo prievarta dalyvauti iliuzinio melo, o ne teisingumo vykdyme; 6) pagaliau nustoti sąmoningai savivaliaujant, pareiškėjui kenkti ir vadovaujantis turima teise (konstitucinė teisė į teisingą teismą inter alia (be kita ko) į objektyvų teismą – privalomai užtikrinti ją realiai ir visų lygybę prieš įstatymą, sudaryti tinkamas sąlygas pareiškėjui įstatymine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 str.) apginti neteisėtai Mažeikių rajono savivaldybės administracijos pažeistas teises, įstatymų saugomus interesus; 7) pripažinti ir priimti – Lietuvos Respublikos darbo kodekso 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą – įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai (...) privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise; 8) priimti tą akivaizdų faktą, kad net antrus metus nesugebama pripažinti neteisėtais – atstovo – Mažeikių rajono savivaldybės administracijos – įvykdytus sistemingus ir daugybinius įstatymų nuostatų, normų ir principų pažeidimus ir priimti pagrįstai reiškiamą nepasitikėjimą, iki šiol nesugebėjimą pamatyti juose (atsakovo atliktuose veiksmuose, neveikime, vilkinime ir t. t.) tiesą ir įvykdyti teisingumą, pripažinti tuos neįmanomus paslėpti, užgožti įrodymus, patvirtinančius tikrą neįgalumą.