- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2007-05-31
- Bylos Nr.
- I-7223-426/2007
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Audrius Bakaveckas, Rūta Miliuvienė (pran.)
- Pareiškėjas
- T. K.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus apskrities viršininko administracija
- Advokatai
- Aurimas Mieželaitis
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko, Rūtos Miliuvienės (pranešėja),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T. K. prašymą dėl terminų prašymui bei dokumentams dėl nuosavybės teisių atkūrimo paduoti atnaujinimo (tretysis suinteresuotas asmuo – Vilniaus apskrities viršininko administracija).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja T. K. prašo (b. l. 3-5) atnaujinti terminą pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į testatorės S. V. turėtą 16,6339 ha žemės sklypą, buvusį Nemenčinės vls., Santakos dv., bei. pateikti pilietybę, nuosavybės teises bei ryšį su buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus.
Paaiškino, kad yra 1979 m. kovo 15 d. mirusios kaimynės S. V. turto paveldėtoja pagal testamentą. Jos vyras V. mirė apie (duomenys neskelbtini). Vaikų šie sutuoktiniai neturėjo. Po vyro mirties S. V. gyveno viena. Ji buvo surašiusi testamentą, kuriame turto paveldėtoja nurodyta pareiškėja. Dokumentas 1972 m. sausio 21 d. patvirtintas Nemenčinės apylinkės tarybos Vykdomajame Komitete. 1972 m. gruodžio 1 d. su šia piliete pasirašė turto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos sutartį. Pagal sutartį S. V. perdavė T. K. nuosavybėn pusę medinio gyvenamojo namo, kurio bendras naudingasis plotas sudaro 119,0 kv. m., iš jų 60,4 kv. m. gyvenamasis plotas, ir pusę tvarto, esančius (duomenys neskelbtini) kaime, tarybinio ūkio „Raudondvaris“ teritorijoje. Minėta sutartimi pareiškėja įsipareigojo S. V. iki gyvos galvos teikti materialinį aprūpinimą natūra: jos amžiui ir slaugai tinkamą maistą, būtiną pagalbą, gydymą ir slaugą ligos metu. Pagal 1972 m. sutartį nuolatiniam naudojimuisi atiteko trys kambariai, virtuvė, sandėlis, koridorius, pusė verandos, pusė tvarto, nuosavybės teise priklausiusių S. V.. Pareiškėja rūpinosi S. V., teikė jai materialinį išlaikymą, prižiūrėjo ir slaugė iki pat jos mirties. Po S. V. mirties Vilniaus valstybinės notarinės kontoros valstybinis notaras 1979 m. lapkričio 19 d. išdavė teisės į palikimą pagal testamentą liudijimą, kuriame nurodyta, jog paveldimą turtą sudaro ½ dalis gyvenamojo namo, kurio bendras naudingasis plotas sudaro 88,5 kv. m., iš kurių - 81,5 kv. m. gyvenamasis plotas, ir ½ tvarto dalis, esantys (duomenys neskelbtini) kaime. Tokiu būdu tapo viso S. V. priklausiusio turto savininke.
Pareiškėja nurodo, kad jos dukra L. V. (ikisantuokinė pavardė – K.) savo iniciatyva 2007 m. vasario 2 d. kreipėsi į Lietuvos centrinį valstybės archyvą. 2007 m. vasario 9 d. gavo pažymą Nr. R4-736 apie nekilnojamąjį turtą. Šia pažyma L. V. informuota, jog Vilniaus apygardos teismo ipotekos archyviniame fonde, nekilnojamojo turto ipotekos knygoje Nr. 1709 yra 1937 m. balandžio 20 d. notarinis aktas, pagal kurį V. ir S. V. bendron nuosavybėn lygiomis dalimis buvo parduoti Santakos (Santoka) dv. sklypai Nr. 14 ir Nr. 18, kurių bendras plotas -16,6339 ha.
Akcentuoja, kad 1972 m. gruodžio 1 d. sudarytoje turto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos sutartyje minėtas žemės sklypas nebuvo minimas. Apie jį iki 2007 m. vasario 9 d. nežinojo. Pareiškėjai diagnozuota arterinė hipertenzija, ūmus kvėpavimo nepakankamumas. Dėl minėtų sveikatos sutrikimų vargina širdies priepuoliai, dusulys fizinio krūvio metu, yra didelės rizikos grupės ligonė. Būdama senyvo amžiaus, silpnos sveikatos, menko išprusimo, turėdama tik pradinį (keturių klasių) išsilavinimą, nemokėdama lietuvių kalbos, gyvendama atokiame kaime, galimybių anksčiau negu 2007 m. sužinoti apie S. V. nuosavybės teise valdytą žemės sklypą neturėjo. S. V. taip pat buvo silpnos sveikatos, uždaro būdo, visą jos priežiūros ir slaugymo laikotarpį neminėjo turėjusi 16,6339 ha žemės sklypą. Tais laikais nebuvo įprasta kalbėti apie tarpukario metu turėtą nuosavybę.
Atsiliepimas
Tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepime (b. l. 35-36) pažymėjo, kad jei bus pripažinta, jog pareiškėjos nurodytos terminų praleidimo priežastys yra svarbios, neprieštaraus, kad praleisti terminai būtų atnaujinti.
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas prašymą palaikė jame nurodytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas atmestinas.
Pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau - Atkūrimo įstatymas) 17 str. 1 d., Žemės reformos įstatymo 16 str. 1 d., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 98, 103-105, 112-113, 115 p. nuostatas, piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius nagrinėja žemėtvarkos skyriai pagal žemės, miško ar vandens telkinio buvimo vietą, o sprendimus grąžinti, perduoti, suteikti nuosavybėn žemę neatlygintinai priima apskričių viršininkai. Atkūrimo įstatymo 10 str. (iki 2004 m. spalio 26 d. galiojusi įstatymo redakcija) nustatytas prašymų atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą padavimo terminas (iki 2001 m. gruodžio 31 d.) ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų pateikimo terminas (iki 2003 m. gruodžio 31 d.) turėjo naikinamųjų terminų pobūdį, nes, pagal tuomet galiojusias įstatymo redakcijas, šių terminų praleidimo faktas buvo siejamas su teisės į nuosavybės teisių atkūrimą netekimu, nesvarbu, dėl kokių priežasčių (objektyvių ar subjektyvių) šie terminai buvo praleisti. Pagal šio straipsnio 2004 m. spalio 12 d. įstatymo Nr. IX-489 redakciją (įsigaliojusią nuo 2004 m. spalio 26 d.), nurodyti terminai prarado naikinamąją reikšmę ir tapo atnaujintinais terminais. Tai rodo straipsnio 1 ir 4 d. nuostatos, kad piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.
Nagrinėjamų teisės normų prasme svarbiomis priežastimis, dėl kurių buvo praleistas terminas dokumentams pateikti, laikytinos nuo pareiškėjos valios nepriklausančios aplinkybės, kurios objektyviai buvo kliūtimi realizuojant įstatymo numatytas teises. Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą būtina atsižvelgti ir į pačių terminų trukmę, nes laiko faktorius negali būti atsiejamas nuo asmens objektyvios galimybės elgtis taip ar kitaip prašomo atnaujinti termino eigoje.
T. K. nurodyta aplinkybė, kad ji iki 2007 m. vasario mėn. nežinojo apie S. V. turėtą nuosavybės teisę į žemę negali būti pripažinta objektyvia kliūtimi paduoti atitinkamą prašymą (pateikti atitinkamus dokumentus), nes toks nežinojimas išimtinai priklausė nuo pareiškėjos pasirinkto elgesio modelio – nesidomėjimo savo galimomis teisėmis, suteiktomis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“, o nuo 1997 m. - Atkūrimo įstatymo, t. y. termino praleidimas šiuo atveju buvo sąlygojamas išimtinai subjektyvaus pobūdžio priežasčių. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad į archyvus dėl S. V. nuosavybės teise valdytos žemės negalėjo kreiptis kur kas anksčiau, kol įstatymo nustatyti terminai pateikti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir reikiamus dokumentus dar buvo nepasibaigę.
Svarbia priežastimi sprendžiant klausimą dėl terminų atnaujinimo negali būti laikoma pareiškėjos prašyme nurodyta aplinkybė, jog ją nuolat vargino sveikatos sutrikimai. Teisę į nuosavybės teisių atkūrimą pareiškėja galėjo įgyvendinti per kitus asmenis, tačiau tokia galimybe nepasinaudojo, veikė nepakankamai rūpestingai. Pareiškėja nepateikė teismui neginčijamų įrodymų, liudijančių, jog ji ilgą laikotarpį buvo gydyta stacionare ir negalėjo kontaktuoti su asmenimis, kurie galėtų jai padėti įgyvendinti savo teises nuosavybės teisių atkūrimo procese. Be to, iš byloje esančių dokumentų apie T. K. sveikatos būklę, negalima daryti išvados, kad pareiškėjos sveikatos būklė buvo kliūtis net ir pačiai pareiškėjai nuvykti į žemėtvarkos skyrių ir pateikti atitinkamus prašymus. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad byloje esantys medicininiai dokumentai (b. l. 15-31) liudija apie sveikatos sutrikimus nuo 2002 m., kai terminas pateikti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo jau buvo pasibaigęs.
Nors pareiškėjai yra 81 m., pagal susiklosčiusią teisminę praktiką, asmens, prašančio atstatyti įstatymo nustatytą terminą, amžius nėra veiksnys, savaime leidžiantis konstatuoti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Be to, tai, kad pareiškėja dėl teisinio neišprusimo, lietuvių kalbos nemokėjimo nesugebėjo tinkamai ginti savo teises, teisėjų kolegijos nuomone, taip pat nėra laikytina svarbia, praleistus terminus pateisinančia priežastimi. Visi asmenys privalo laikytis galiojančių teisės aktų nuostatų, o ne savarankiškai pasirinkinėti savo elgesio modelį.
Darytina išvada, kad T. K. nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad buvo svarbios priežastys, objektyviai trukdžiusios jai realizuoti savo teisę nustatytais terminais kreiptis dėl nuosavybės teisių atkūrimo, todėl jos prašymas laikytinas nepagrįstu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytu ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 88 str. 1 d. 1 p., 127 str. 1 d.,
nuspren d ė:
T. K. prašymą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.