Kauno apygardos teismo nutartis

2014-02-06 · Civilinė byla Nr. 2S-347-264/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-02-06
Bylos Nr.
2S-347-264/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aušra Baubienė
Ieškovas
Daugiabučio namo savininkų bendrijos „Draugai“
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybei
Kategorijos
  • 118.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-347-264/2014Procesinio sprendimo kategorija 118.3; 122.2; 122.4 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 6 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės Daugiabučio namo savininkų bendrijos „Draugai“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-13350-752/2013 pagal ieškovės Daugiabučio namo savininkų bendrijos „Draugai“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl sumokėtų kaupiamųjų lėšų grąžinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš Kauno miesto savivaldybės 14608 Lt, surinktus iš DNSB „Draugai“ name (duomenys neskelbtini) esančių dviejų neprivatizuotų butų Nr. 42 ir 69, nuomininkų, šią sumą pervedant į DNSB „Draugai“ atsiskaitomąją sąskaitą AB Swedbank, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad nuo 2003-08-28 Kauno miesto savivaldybė savo pareigas valdyti ir prižiūrėti namo bendrojo naudojimo objektus perdavė DNSB „Draugai“ ir visus namo remonto, modernizavimo ir atnaujinimo darbus vykdo ir prižiūri bendrija. Tačiau nuo 2008 metų Kauno miesto savivaldybė pradėjo rinkti iš neprivatizuotų DNSB „Draugai“ butų bendrų patalpų administravimo ir priežiūros mokesčius, kaupiamas lėšas, nors tam nėra jokio įstatyminio pagrindo. Bendra iš šių butų surinktų lėšų (kaupiamųjų ir administravimo) suma sudaro 14608 Lt.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 7 d. nutartimi nutraukė civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovo Daugiabučio namo savininkų bendrijos „Draugai“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl sumokėtų kaupiamųjų lėšų grąžinimo. Teismas iš prijungtos civilinės bylos Nr. 2-5979-191/2012 medžiagos nustatė, kad dėl kaupiamųjų lėšų priteisimo iš Kauno miesto savivaldybės ieškovas kreipėsi į teismą antrą kartą. Šiuo klausimu jau yra priimtas teismo sprendimas, kuris yra įsiteisėjęs. Nors šioje byloje ieškovas ieškinį grindė ir tuo, kad bendrija nuo jos įregistravimo dienos - 2003 m. rugpjūčio 28 d.- iš bendrijos narių iš viso surinko 118769 Lt kaupiamųjų lėšų, iš kurių 71683Lt panaudojo namo atnaujinimo ir remonto darbams, tačiau iš savivaldybės prašė priteisti visas iš jai nuosavybės teise priklausančių butų Nr. 9, 42, 69 nuomininkų surinktas kaupiamąsias lėšas. Kaip ir nagrinėjamoje byloje, pagrindinis argumentas minėtoje išnagrinėtoje byloje buvo tai, kad Kauno miesto savivaldybė visas kaupiamąsias lėšas, surinktas iš jai nuosavybės teise priklausančių butų nuomininkų, privalėjo pervesti DNSB „Draugai“. Teismas nurodė, kad kaip matyti iš priimto ir įsitesėjusio teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5979-191/2012 bei iš 2012-12-28 Kauno apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-2359-264-2012, kuria minėtas sprendimas paliktas nepakeistas, bylą nagrinėję teismai vertino tiek ieškovo, tiek atsakovės išsakytus argumentus ne tik dėl mokesčių priteisimo iš Kauno miesto savivaldybės už bendrijos atliktus namo bendro naudojimo objektų remonto darbus, bet ir jų argumentus dėl iš neprivatizuotų butų nuomininkų surinktų kaupiamųjų lėšų pervedimo į bendrijos sąskaitą. Teismai išanalizavo savivaldybės renkamo gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio sudėtį, aptarė į šį mokestį įeinančias kaupiamąsias lėšas nuomojamoms gyvenamosioms patalpoms, taip pat su jomis susijusioms namo bendrosioms konstrukcijoms, bendrojo naudojimo patalpoms ir bendrajai inžinerinei įrangai (bendrojo naudojimo objektams) atnaujinti bei su nuomojamomis gyvenamosiomis patalpomis susijusių namo bendrojo naudojimo objektų administravimo ir nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) išlaidas ir gyvenamųjų patalpų nuomos administravimo išlaidas. Teismai priėjo išvados, kad šie mokesčiai renkamos teisingai ir pagrįstai, taip pat kad joks LR galiojantis teisės aktas neįpareigoja savivaldybę pervesti nuomos mokesčio dalį - kaupiamąsias lėšas bendrijoms. Taigi, ieškinyje suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) yra analogiškas ieškinio dalykui minėtoje išnagrinėtoje civilinėje byloje. Taip pat yra tapatus ir faktinis ieškinio pagrindas, nes ieškinyje nėra nurodyta kokių nors naujų aplinkybių, bei nepateikta kokių nors kitų įrodymų. Teismo nuomone, tai, kad skiriasi prašomos priteisti pinigų sumos dydis nesudaro pagrindo pripažinti, kad pateiktas naujas ieškinys, kadangi šiuo atveju lemiamą reikšmę vaidina ne prašoma priteisti pinigų suma, o ieškinio pagrindas, kuris yra tapatus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Ieškovė DNSB „Draugai“ atskiruoju skundu (1 t. b. l. 158-160) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013-11-07 nutartį ir perduoti klausimą dėl civilinės bylos nutraukimo nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirąjį skundą apeliantė grindžia šiais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškinyje suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) yra analogiškas ieškinio dalykui išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-5979-191/2012. Šioje civilinėje byloje ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 14.608 Lt surinktų kaupiamųjų lėšų iš name (duomenys neskelbtini) esančių dviejų neprivatizuotų butų Nr. 42 ir 69, nuomininkų. Tuo tarpu civilinėje byloje Nr. 2-5979-191/2012 ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš Kauno miesto savivaldybės 6153 Lt kaupiamojo mokesčio, surinkto iš name (duomenys neskelbtini), esančių butų Nr. 9, 42 ir 69, nuosavybės teise priklausančių Kauno miesto savivaldybei, nuomininkų, taip pat įskaityti buto Nr. 42, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininko A. V. P. į DNSB „Draugai“ sąskaitą įmokėtą 1788,96 Lt kaupiamąjį mokestį kaip atsakovo Kauno miesto savivaldybės sumokėtą kaupiamąjį mokestį DNSB „Draugai“. Tai yra, civilinėje byloje Nr. 2-5979-191/2012 buvo keliami du reikalavimai, tuo tarpu šioje civilinėje byloje yra keliamas tik vienas reikalavimas. Be to, skiriasi prašoma priteisti pinigų suma, kas taip pat patvirtina ieškinio dalykų skirtingumą. Taip pat šioje civilinėje byloje pateikto ieškinio reikalavime yra prašoma priteisti tik kaupiamąsias lėšas, surinktas iš dviejų neprivatizuotų butų Nr. 42 ir 69 nuomininkų.

2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad abejose bylose sutampa faktinis ieškinio pagrindas. Šioje civilinėje byloje ieškovė remiasi 2013-02-04 LR Aplinkos ministerijos raštu Nr. (13-l)D8-978, prie ieškinio taip pat yra pridėtas 2013-04-16 LR Aplinkos ministerijos raštas Nr. (13-1)D8-3180. Be to, namas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, yra įtrauktas į daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) skatinimo programą. Prie vykdomos namo renovacijos privalės prisidėti ir mokėti kaupiamąsias lėšas visi namo butų ir kitų patalpų savininkai, tarp jų ir savivaldybė. Taigi, ieškovės šioje civilinėje byloje pateikto ieškinio faktinis pagrindas yra skirtingas, ieškovė pridėjo papildomus įrodymus, kurie patvirtina, kad atsakovė Kauno miesto savivaldybė privalo mokėti kaupiamąsias lėšas.

3. Teismas, 2013-11-07 spręsdamas civilinės bylos nutraukimo klausimą, dar nebuvo išsprendęs ieškovės 2013-11-04 teismui pateikto ir registruoto patikslinto ieškinio priėmimo klausimo. Apelianto manymu, tik susipažinęs su patikslintame ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis ir ieškinio pagrindu, teismas galėjo spręsti bylos nutraukimo klausimą o ne atvirkščiai - nutraukęs bylą nurodyti, kad ieškinį atsisako priimti.

2013-12-16 Kauno apygardos teisme gautas ieškovės DNSB „Draugai“ patikslintas atskirasis skundas, kuriuo prašoma panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013-11-07 sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti iš Kauno miesto savivaldybės sukauptas lėšas 14608 Lt, šią sumą pervesti į DNSB „Draugai“ atsiskaitomąją sąskaitą AB Swedbank, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovė Kauno miesto savivaldybė atsiliepimu į atskirąjį skundą (2 t. b. l. 5-7) prašo atskirąjį skundą atmesti, o Kauno apylinkės teismo 2013-11-07 nutartį palikti nepakeistą. Kaip matyti iš priimto ir įsiteisėjusio teismo sprendimo c. b. Nr. 2-5979-191/2012 bei iš 2012-12-28 Kauno apygardos teismo nutarties c. b. Nr. 2A-2359-264/2012, bylą nagrinėję teismai vertino tiek ieškovės, tiek atsakovės išdėstytus argumentus ne tik dėl mokesčio priteisimo iš Kauno miesto savivaldybės už bendrijos atliktus namo bendro naudojimo objektų remonto darbus, bet ir argumentus dėl iš neprivatizuotų butų nuomininkų surinktų kaupiamųjų lėšų pervedimo į bendrijos sąskaitą. Teismai išanalizavo savivaldybės renkamų gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio sudėtį, aptarė į šį mokesti įeinančias kaupiamąsias lėšas nuomojamoms gyvenamosioms patalpoms, taip pat su jomis susijusioms namo bendrosioms konstrukcijoms, bendrojo naudojimo patalpoms ir bendrajai inžinerinei Įrangai (bendrojo naudojimo objektams) atnaujinti bei su nuomojamomis gyvenamosiomis patalpomis susijusių namo bendrojo naudojimo objektų administravimo ir nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) išlaidas ir gyvenamųjų patalpų nuomos administravimo išlaidas. Teismai konstatavo, kad šie mokesčiai renkami teisingai ir pagristai, taip pat, pagristai nurodė, kad joks LR galiojantis teisės aktas neįpareigoja savivaldybę pervesti nuomos mokesčio dalį - kaupiamąsias lėšas bendrijoms. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje pagrįstai nurodė, kad ieškinyje suformuotas reikalavimas (ieškinio dalykas) yra analogiškas ieškinio dalykui minėtoje išnagrinėtoje civ. byloje. Ieškovė į bylą nepateikė jokių naujų rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad Kauno miesto savivaldybė privalo, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, pervesti nuomos mokesčio dalį - kaupiamąsias lėšas bendrijoms. Minėta aplinkybė buvo analizuojama jau išnagrinėtoje c. b. Nr. 2-5979-191/2012. Teismas pagrįstai nurodė, kad yra tapatus ir faktinis ieškinio pagrindas, nes ieškinyje nėra nurodyta kokių nors naujų aplinkybių, bei nepateikta kokių nors kitu įrodymų. Skirtingas prašomos priteisti pinigų sumos dydis nesudaro pagrindo pripažinti, kad pateiktas naujas ieškinys, kadangi šuo atveju lemiamą reikšmę vaidina ne prašoma priteisti pinigų suma, o ieškinio pagrindas, kuris, teismo nuomone, yra tapatus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nutraukė civilinę bylą pagal ieškovo DNSB „Draugai“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl sumokėtų kaupiamųjų lėšų grąžinimo, kadangi dėl kaupiamųjų lėšų priteisimo iš Kauno miesto savivaldybės ieškovas kreipėsi į teismą antrą kartą, šiuo klausimu jau yra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-5979-191/2012, CPK 293 straipsnio 3 punktu. Apeliantė su tokia teismo išvada nesutinka atskirajame skunde nurodydama, jog teismas nepagrįstai nutraukė civilinę bylą, nes šioje byloje nagrinėjamo ieškinio dalykas ir pagrindas nėra tapatus ieškiniui išnagrinėtoje byloje.

CPK 293 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-13 nutartis c. b. Nr. 3K-3-486/2007; 2010-08-09 nutartis c. b. Nr. 3K-3-290/2010). Nesutampant nors vienam iš šių elementų, ieškiniai nelaikomi tapačiais. Nustačius ieškinių tapatumą pripažįstama, kad ieškovas jau įgyvendino savo teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, ir tai reiškia, kad ieškovas prarado teisę pakartotinai kreiptis į teismą su tapačiu ieškiniu ir negali prašyti to paties ar kito teismo iškelti dėl to paties ginčo dviejų ar daugiau bylų.

Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad abiejų bylų, tiek išnagrinėtos įsiteisėjusiu Kauno miesto apylinkės teismo 2012-07-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5979-191/2012, tiek šiuo atveju nagrinėjamos bylos, šalys yra tos pačios, nėra.

Ieškinio dalykas yra reikalavimas, kurį ieškovas pareiškia atsakovui (CPK 135 str. 1 d. 4 p.). Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Ieškinio pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (CPK 135 str. 1 d. 2 p.). Dėl to naujas ieškinio pagrindas yra tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugpjūčio 8 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-290/2010; 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-362/2010; kt.).

Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą įvertinęs išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-5979-191/2012 ir šios civilinės bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, įrodymų vertinimu bei išvadomis.

Iš išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-5979-191/2012 medžiagos nustatyta, kad ieškovė ieškiniu minėtoje byloje prašė priteisti iš atsakovės 6153 Lt kaupiamojo mokesčio, surinkto iš DNSB „Draugai“ name (duomenys neskelbtini), esančių butų Nr. 9, 42, 69, nuosavybės teise priklausančių Kauno miesto savivaldybei, nuomininkų, šią sumą pervedant į DNSB „Draugai“ atsiskaitomąją sąskaitą; įskaityti buto Nr. 42, (duomenys neskelbtini), nuomininko A. V. P. į DNSB „Draugai“ sąskaitą įmokėtą 1788,96 Lt kaupiamąjį mokestį, kaip atsakovės Kauno miesto savivaldybės sumokėtą kaupiamąjį mokestį DNSB „Draugai“. Šioje civilinėje byloje ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 14608 Lt, surinktus iš DNSB „Draugai“ name (duomenys neskelbtini) esančių dviejų neprivatizuotų butų Nr. 42 ir 69, nuomininkų, šią sumą pervedant į DNSB „Draugai“ atsiskaitomąją sąskaitą. Iš abiejų skirtingose bylose pateiktų ieškovės ieškinių matyti, kad ieškovė ieškinius grindžia CK 4.82 straipsnio 3 dalimi, kurioje įtvirtinta nuostata, jog butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Taip pat nurodo aplinkybes, jog nuo 2008 m. atsakovė pradėjo rinkti iš neprivatizuotų DNSB „Draugai“ butų kaupiamąsias lėšas, kurias privalo pervesti į DNSB „Draugai“ sąskaitą. Atsakovė abejose bylose savo atsikirtimus į ieškinį grindė tomis pačiomis aplinkybėmis, kurias išanalizavo pirmosios instancijos teismas: ieškinyje nėra nurodomi teisės aktai, reglamentuojantys bei įpareigojantys savivaldybę pervesti nuomos mokesčio dalį – kaupiamąsias lėšas bendrijoms; nuomos mokesčio surinkimo iš savivaldybei nuosavybės teise priklausančių butų nuomininkų tvarką reglamentuojantys teisės aktai yra visiškai nesusiję su namo administratoriaus kaupiamųjų lėšų kaupimo nustatyta tvarka; kaupiamųjų lėšų kaupimo tvarką bendrijoje reglamentuoja LR daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo nuostatos bei bendrijos įstatai; iš atsakovei nuosavybės teise priklausančių butų nuomininkų surinktų kaupiamųjų lėšų pervedimo į DNSB „Draugai“ sąskaitą nereglamentuoja galiojantys teisės aktai, taip pat, kad atsakovė neatsisako mokėti už jai nuosavybės teise priklausančius butus kaupiamųjų lėšų, vadovaujantis CK 4.82 straipsnio 3 dalimi, tačiau jos turi būti pagrįstos. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamoje nutartyje padaryta pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje byloje ieškinio dalykas yra analogiškas ieškinio dalykui minėtoje išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-5979-191/2012. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad abejose bylose tapatus ir faktinis ieškinio pagrindas, nes ieškinyje nėra nurodyta kokių nors naujų aplinkybių, bei nepateikta kokių nors kitų įrodymų. Apeliantės atskirajame skunde nurodyti argumentai, kad civilinėje byloje Nr. 2-5979-191/2012 buvo keliami du reikalavimai, o šioje civilinėje byloje – tik vienas reikalavimas bei skiriasi prašoma priteisti pinigų suma, nepaneigia minėtos pirmosios instancijos teismo išvados, kadangi apeliantė šioje byloje siekė inicijuoti procesą dėl iš atsakovei nuosavybės teise priklausančių butų nuomininkų surinktų kaupiamųjų lėšų nuo 2008 m. pervedimo į apeliantės sąskaitą, nors šiuo klausimu yra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas. Taip pat atmestinas skundo argumentas, kad šioje civilinėje byloje pateikto ieškinio reikalavime yra prašoma priteisti tik kaupiamąsias lėšas, surinktas iš dviejų neprivatizuotų butų nuomininkų, o išnagrinėtoje byloje – iš trijų, kadangi iš 2013-10-31 parengiamojo teismo posėdžio protokolo matyti, jog apeliantė pareiškė reikalavimą tik dėl dviejų butų, kadangi trečiojo buto nuomininkė visiškai nemoka kaupiamųjų lėšų (1 t. b. l. 149).

Nepagrįstas ir apeliantės skundo argumentas, kad šioje civilinėje byloje pateikto ieškinio faktinis pagrindas yra skirtingas, nes ji pridėjo papildomus įrodymus, kurie patvirtina, kad atsakovė privalo mokėti kaupiamąsias lėšas. LR Aplinkos ministerijos raštai 2013-02-04 Nr. (13-l)D8-978 ir 2013-04-16 Nr. (13-1)D8-3180 nepatvirtina jokių naujų aplinkybių, kurios nebuvo žinomos jau išnagrinėtoje byloje, nes atsakovė, kaip minėta, neatsisako mokėti už jai nuosavybės teise priklausančius butus kaupiamųjų lėšų, vadovaujantis CK 4.82 straipsnio 3 dalimi. Pažymėtina, kad apeliantė nepateikė įrodymų, jog ji kreipėsi į atsakovę dėl DNSB „Draugai“ 2012-05-30 narių susirinkimo nustatytų kaupiamų įmokų mokėjimo, tačiau atsakovė jų nemokėjo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad byla buvo nagrinėjama 2013-10-31 parengiamajame teismo posėdyje, procesinio sprendimo priėmimas atidėtas 2013 m. lapkričio 7 d. Ieškovas patikslintą ieškinį pateikė 2013-11-04, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai patikslinto ieškinio priėmimo klausimą sprendė po skundžiamos 2013-11-07 nutarties paskelbimo (CPK 258 str.).

Remiantis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs Kauno apylinkės teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, atskirojo skundo motyvais panaikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo. Skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Aušra Baubienė