Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2015-06-12 · Civilinė byla Nr. e2-2531-494/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-06-12
Bylos Nr.
e2-2531-494/2015
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-01714-2015-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Zeniauskaitė
Ieškovas
UAB „Gelvora“
Atsakovas
M. Š.
Kategorijos
  • 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 36.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-2531-494/2015Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01714-2015-3Procesinio sprendimo kategorija: 35.5; 36.1; 37; 42.10; 99.1.5; 99.5; 113.2; 114.9.3.1; 114.11; 116.5.1.
VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 12 d.Vilnius

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Dalia Zeniauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovui M. Š. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo M. Š. 1367,30 Eur skolą, 1562,42 Eur sutartines palūkanas, 248,96 Eur delspinigius, 284,61 Eur palūkanų delspinigius, 140,85 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas, iš viso 3604,14 Eur, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 17,9 proc. sutartines palūkanas pagal kredito sutartį nuo pagrindinės skolos sumos (1367,30 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 81 Eur žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas bei grąžinti 23 Eur žyminio mokesčio permoką.

Ieškinyje nurodė, kad 2008-09-25 AB „Swedbank“ bankas (buvęs pavadinimas AB „Hansabankas“) ir atsakovas M. Š. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią bankas suteikė atsakovui sutartyje nurodyto dydžio kreditą, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka grąžinti kreditą bei mokėti palūkanas, delspinigius, kitas numatytas sumas banko naudai. Tačiau atsakovas savo įsipareigojimus vykdė netinkamai, todėl bankas sutartį nutraukė ir įgijo teisę reikalauti iš atsakovo grąžinti visą likusį kreditą bei pateikti reikalavimus atsakovui dėl atitinkamų palūkanų, delspinigių ir kitų susijusių piniginių sumų sumokėjimo. 2008-06-18 AB „Swedbank“ bankas ir ieškovas sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pradinis kreditorius AB „Swedbank“ perleido visus reikalavimus atsakovo atžvilgiu ieškovui. Ieškovas CK 6.109 str. nustatyta tvarka pranešė atsakovui apie reikalavimo perleidimą ir pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus pagal sutartį, tačiau atsakovas jų nėra įvykdęs. Visas ieškovo reikalavimas pagal sutartį sudaro 3604,14 Eur. Atsakovas buvo raginamas atsiskaityti, bet visi bandymai susigrąžinti skolą ikiteismine tvarka buvo nesėkmingi. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį arba parengiamojo procesinio dokumento, prašo priimti sprendimą už akių.

Atsakovo gyvenamoji ir darbo vieta yra nežinomos, todėl procesiniai dokumentai jam įteikti viešo paskelbimo būdu (CPK 130 str.). Per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, dėl to yra visos sąlygos priimti sprendimą už akių (CPK 142 str. 4 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, atlikus jų formalų vertinimą pagal CPK 285 str. 2 d., nustatyta, kad 2008-09-25 tarp AB „Swedbank“ ir atsakovo M. Š. buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. 08-112047-GV, pagal kurią bankas suteikė atsakovui 5000 Lt kreditą iki 2013-08-27 su 17,90 proc. metine palūkanų norma, bendra kredito suma 7610,13 Lt. Už mokėjimo terminų praleidimą atsakovas įsipareigojo mokėti bankui 0,1 proc. delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną. Atsakovui nevykdant sutartinių įsipareigojimų, bankas 2009-04-10 raštu įspėjo atsakovą, kad iki 2009-04-23 neįvykdžius reikalavimo sumokėti visus pradelstus mokėjimus, sutartis bus laikoma nutraukta nuo 2009-04-24 ir dėl skolos išieškojimo bus kreipiamasi į teismą. Remiantis 2008-06-18 sudarytos reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. 08-20-15 2009-04-27 priedu (bylų perdavimo-priėmimo aktu) AB „Swedbank“ bankas perleido ieškovui UAB „Gelvora“ reikalavimo teises į 5010,52 Lt atsakovo skolą, kylančią iš 2008-09-25 vartojimo kredito sutarties. Perleistą skolą sudarė: 4721,02 Lt (1367,30 Eur) negrąžintas kreditas, 9,85 Lt (2,85 Eur) delspinigiai, 268,01 Lt (77,62 Eur) palūkanų įsiskolinimas ir 11,64 Lt (3,37 Eur) palūkanų delspinigiai. Ieškovas 2009-05-06 pranešimu informavo atsakovą apie reikalavimo perleidimą ir paragino per tris dienas nuo pranešimo gavimo sumokėti į ieškovo sąskaitą 5165,39 Lt sumą, tačiau atsakovas skolos nesumokėjo.

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38, 6.200 str., 6.256 str.). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 str., 6.189 str.). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.63 str., 6.205 str.). Neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs sutartinę prievolę, asmuo privalo atlyginti kitai šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), palūkanas, kurios laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.71, 6.256, 6.261 str.). LR CK 6.101 str. 1 d. nurodyta, jog kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės (CK 6.101 str. 2 d.). Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos A. T. 2010-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, pripažintina, kad atsakovas M. Š. savo sutartinių įsipareigojimų pagal 2008-09-25 vartojimo kredito sutartį neįvykdė, todėl reikalavimas dėl negrąžinto kredito tenkintinas, iš atsakovo priteistina ieškovui 1367,30 Eur negrąžinto kredito.

Ieškovas už laikotarpį nuo 2009-04-27 iki 2015-04-20, t.y. 2184 dienas paskaičiavo atsakovui vartojimo kredito sutartyje numatytas 17,90 proc. dydžio metines palūkanas nuo negrąžinto kredito (1367,30 Eur), kurios sudaro 1484,80 Eur. Teismui patikrinus ieškovo paskaičiavimus nustatyta, jog palūkanos paskaičiuotos neteisingai, nes 17,90 proc. palūkanos nuo 1367,30 Eur sumos už 2184 dienas sudaro 1463,28 Eur (1367,30 Eur x 17,90 % : 365 d. x 2184 d.), todėl pridėjus pradinio kreditoriaus ieškovui perleistas 77,62 Eur palūkanas, iš atsakovo priteistina ieškovo naudai 1540,90 Eur sutartinių palūkanų.

Už tai, kad atsakovas laiku neįvykdė savo piniginės prievolės pagal kredito sutartį, ieškovas prašo priteisti 248,96 Eur delspinigių už negrąžintą kreditą ir 284,61 Eur delspinigių už nesumokėtas palūkanas, paskaičiuotas už 180 pradelstų dienų, iš viso - 533,57 Eur delspinigių. Vartojimo kredito sutartyje nustatytas delspinigių dydis – 0,1 proc. už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną.

LR CK 6.73 str. 2 d. ir 6.258 str. 3 d. nustato, jeigu netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Lietuvos A. T. praktikoje pripažįstama, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės. Netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (LAT 2005-10-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005, 2005-11-28 nutartis Nr. 3K-3-578/2005, 2003-11-03 nutartis Nr. 3K-3-1094/2003 ir kt.). Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad mažindamas netesybas teismas pirmiausia atsižvelgia į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, šalių statusą, t.y. ar šalys yra vartotojai ar ne, taip pat į faktines bylos aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, bankų mokamų palūkanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, ar visiškai nuostolių atlyginimas nesukurs nepriimtinų ar sunkių padarinių; netesybų mažinimas taip pat gali būti nulemtas siekio įgyvendinti neteisėto praturtėjimo prevenciją arba siekio užtikrinti viešosios tvarkos apsaugą (LAT 2013-01-08 Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos A. T. praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1).

Nagrinėjamu atveju, vertinant prašomų priteisti netesybų dydį, atsižvelgtina į tai, kad atsakovas yra vartotojas, kuris sudarydamas sutartį buvo silpnesnioji sutarties pusė, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, į delspinigių normą – 0,1 proc., kuri teismų praktikoje, esant vartojimo teisiniams santykiams, laikoma per didelė, į prašomų priteisti delspinigių bei negrąžinto kredito santykį, specialiosios teisės normas, reglamentuojančias vartojimo kredito teisinius santykius (Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. numato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną), todėl siekiant užtikrinti prievolės šalių interesų pusiausvyrą bei, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, konstatuotina, kad prašomi priteisti delspinigiai yra aiškiai per dideli ir mažintini iki 0,05 proc. Dėl to iš atsakovo priteistini 264,84 Eur delspinigiai ((248,96 Eur delspinigių už negrąžintą kreditą + 280,73 Eur delspinigių už nesumokėtas 1540,90 Eur palūkanas) x ½) (CK 6.71 str., 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.).

Ieškovas taip pat prašo iš atsakovo priteisti 17,90 proc. dydžio sutartines palūkanas pagal 2008-09-25 vartojimo kredito sutartį nuo pagrindinės skolos sumos (1367,30 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

LR CK 6.872 str. 1 d. nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. CK 6.874 str. 1 d. nurodyta, kad jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui šio kodekso 6.210 str. nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų šio kodekso 6.37 str., mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Lietuvos A. T. yra išaiškinta, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (LAT 2010-12-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog pats teisių turėtojas pasirenka savo teisių gynimo būdą: sutartinį arba sutartinį ir įstatyme nustatytą (LAT 2014-03-19 nutartis Nr. 3K-3-98/2014). Pagal sutartį atsakovas įsipareigojo mokėti 17,90 proc. metines palūkanas, kurios skaičiuojamos nuo paimtos ir negrąžintos kredito sumos iki viso kredito grąžinimo bankui dienos (Vartojimo kredito sutarties 5.1 p.), dėl to ieškovo prašymas priteisti iš atsakovo 17,9 procento dydžio sutartines palūkanas, skaičiuojant nuo pagrindinės skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2015-05-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, tenkintinas.

Remiantis CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d., iš atsakovo priteistina ieškovui 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą 3173,04 Eur sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos 2015-05-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovo reikalavimas dėl 140,85 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų netenkintinas, nes ieškovo pateikta ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų išklotinė šių išlaidų dydžio nepagrindžia. Išklotinėje nurodytas išlaidas sudaro 1 registruotas ir 60 paprastų pranešimų Lietuvoje, 61 vokas po 0,50 Lt, 40 telefoninių skambučių, 40 automatinių skambinimų, 40 automatinių SMS žinučių, 6 užklausos nekilnojamojo turto registrui ir 60 užklausų gyventojų registro tarnybai. Pažymėtina, kad šios išlaidos yra tiesiogiai susijusios su ieškovo, užsiimančio skolų išieškojimo ūkine–komercine veikla, todėl negali būti pripažintos išlaidomis CK 6.63 str. 2 d., 6.249 str. 4 d. 3 punkto prasme. Išklotinėje nurodytos išlaidos darbo priemonėms nėra tiesiogiai susijusios su skolos išieškojimu iš atsakovo ir negali būti laikomos ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidomis. Išklotinėje nurodoma, jog ieškovas patyrė išlaidas 60 kartų siųsdamas pranešimus, taip pat užklausdama duomenų Nekilnojamojo turto registrą (6 kartus), Gyventojų registro tarnybą (60 kartus), tačiau nepateikė jokių šias ir kitas išlaidas patvirtinančių įrodymų, taip pat kartu su ieškiniu nėra pateikti išrašai iš minėtų registrų, ieškovas nepagrindė ar turėjo nuostolių, todėl jo reikalavimas priteisti ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178 str.).

Pagal CPK 93 str. 2 d. bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovas turėjo byloje 81 Eur bylinėjimosi išlaidų – už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio, todėl patenkinus ieškinį iš dalies (88 procentais), iš atsakovo priteistina ieškovui 71,28 Eur (81 Eur x 88 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

Teismo bylinėjimosi (pašto) išlaidų suma yra mažesnė nei nustatyta minimali į valstybės biudžetą priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, todėl šios išlaidos valstybei nepriteisiamos (CPK 92 str., 96 str. 6 d.).

Paduodamas ieškinį ieškovas sumokėjo 104,84 Eur (362 Lt) žyminio mokesčio, kai turėjo sumokėti 81 Eur, todėl 23,84 Eur permoka grąžintina ieškovui (CPK 87 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 262, 265, 285-286 straipsniais, teismas

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo M. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui UAB „Gelvora“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) 1367,30 Eur skolą, 1540,90 Eur sutartinių palūkanų, 264,84 Eur delspinigių, iš viso 3173,04 Eur (tris tūkstančius vieną šimtą septyniasdešimt tris eurus 04 ct), 17,9 proc. metinių palūkanų nuo pagrindinės skolos sumos (1367,30 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2015-05-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos 3173,04 Eur sumos nuo 2015-05-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 71,28 Eur (septyniasdešimt vieną eurą 28 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Grąžinti UAB „Gelvora“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) 23,84 Eur (dvidešimt tris eurus 84 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2014-12-17 mokėjimo dokumentu Nr. 70 banke AB „Swedbank“, permoką.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti apeliacine ir kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą Vilniaus rajono apylinkės teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka.

Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Sprendimo kopijas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo priėmimo dienos išsiųsti šalims.

Teisėja Dalia Zeniauskaitė