- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-24
- Bylos Nr.
- II-79-610/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-28-3-00694-2017-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nerijus Brinevičius
dalyvaujant institucijos, priėmusios nutarimą ne teismo tvarka administracinio nusižengimo byloje – Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Marijampolės AVPK) įgaliotai atstovei V. D.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso išnagrinėjo D. N. skundą dėl ne teismo tvarka Marijampolės AVPK veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo A. Ž. 2017 m. rugsėjo 26 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 64NT_AN-119933297-17 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Marijampolės AVPK veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas A. Ž. 2017 m. rugsėjo 26 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 64NT_AN-119933297-17, kuriuo nutraukė administracinio nusižengimo teiseną. Nutarime nurodyta, kad įvykio tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad bendrasavininkų G. Ž. ir K. D. veiksmai buvo nukreipti į įstatymų nustatytos tvarkos nesilaikymą, vykdant savo ar tariamą teisę, tai yra savavaldžiavimą. Žvejoti privačiame vandens telkinyje galima tik gavus vandens telkinio savininko leidimą. Nesutarimas tarp asmenų negavus savininko leidimo žvejoti yra civilinės teisės dalykas, todėl asmenys iškilusius ginčus privalo spęsti civilinio proceso tvarka. Esant tokioms aplinkybėms G. Ž. ir K. D. veiksmuose nenustatyta administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnyje, sudėties
Šalies argumentai
D. N. skundu prašo panaikinti minėtą nutarimą ir grąžinti bylą Marijampolės AVPK atlikti tyrimą. Su nutarimu nesutinka, kadangi byloje nėra jokių oficialių duomenų, patvirtinančių, kad dalis Balsės upelio priklauso privatiems asmenims, įskaitant K. D.. Nenustačius vandens telkinio savininkų jo ir V. C. teisė nepagrįstai buvo susieta su K. D. leidimu, kaip būtina teisės žvejoti įgijimo sąlyga. Marijampolės AVPK padaryta išvada, kad žvejoti privačiame telkinyje galima tik gavus vandens telkinio savininko leidimą nėra pagrįsta jokiu šiuo metu galiojančiu teisės aktu. Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. Dl-14 (toliau – Taisyklės), 16³ punkte nustatyta, kad vandens telkiniuose, kurie bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso valstybei ir ūkio subjektams, žvejojama laikantis Taisyklėse nustatytų žvejybos valstybiniuose vandens telkiniuose reikalavimų. Į K. D. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą įsiterpia tik nedidelė dalis Balsės upelio. Ši dalis negali būti traktuojama kaip atskiras vandens telkinys, atsietas nuo kitos Balsės upelio dalies. K. B. upelio dalis, kuri nėra susijusi su K. D. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, priklauso valstybei. Teisę užsiimti mėgėjiška žvejyba suteikia žvejo mėgėjo bilietas, kuris Taisyklių 4.3 punkte apibrėžiamas kaip mėgėjų žvejybos leidimas, kuriuo fiziniam asmeniui suteikiama teisė žvejoti valstybiniuose žuvininkystės vandens telkiniuose, kurie nenaudojami kaip žvejybos plotai ir kuriuose mėgėjų žvejyba nedraudžiama pagal mėgėjų žvejybą reglamentuojančius teisės aktus ir tokiai žvejybai nereikalinga žvejo mėgėjo kortelė. Bylos medžiaga patvirtina, kad tiek D. N., tiek V. C. žvejo mėgėjo bilietą buvo įsigiję. Tuo pačiu tai reiškia, kad K. D., neleisdamas minėtiems asmenims žvejoti ir šiai savo tariamai teisei įgyvendinti pasitelkdamas apsaugos darbuotojus, pažeidė įstatymų nustatytą tvarką, padarė žalos D. N. ir V. C. interesams. K. D. veiksmai kvalifikuotini kaip administracinis nusižengimas numatytas ANK 518 straipsnyje.
Atsiliepimas
Marijampolės AVPK pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo skundo netenkinti. K. D. yra nurodęs, kad visas žemės ūkio paskirties sklypas, esantis adresu Balsupių k., Marijampolės sav., bendrai priklauso jam, G. Ž. ir L. D.. Šis žemės sklypas nėra padalintas atskirais plotais, minėtieji asmenys yra viso sklypo bendrasavininkai. Sklype yra privatus vandens telkinys – Galubalio pelkė, kuriame žvejoti pašaliniams asmenins be savininkų leidimo negalima. Mėgėjų žvejybos organizavimo tvarką reglamentuoja Taisyklės bei Žvejybos privačiuose bei bendrąja daline valstybei ir fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiuose vidaus vandens telkiniuose tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. D1-502 (toliau – Aprašas). Taisyklių 11.1 punktas nustato, kad draudžiama žvejoti be mėgėjų žvejybos leidimo, suteikiančio teisę žvejoti tame vandens telkinyje. Aprašo 17 punkte įtvirtina, kad nuosavybės teise priklausančiame vandens telkinyje mėgėjų žvejybos leidimus gali išduoti tik vandens telkinio savininkas. Žvejo mėgėjo bilietas D. N. nesuteikė teisės užsiimti mėgėjiška žvejyba privačiame vandens telkinyje.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir sprendimas priimtas pagal įstatymus, jį priėmė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas. Nutarimas laikytinas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės reikšmingos aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Teisimo posėdyje ištirtų įrodymų pakanka padaryti išvadoms dėl priimto nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo, o būtent: Institucijos, priėmusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje – Marijampolės AVPK įgaliota atstovė teismo posėdžio metu prašė skundo netenkinti atsiliepime nurodytų argumentų pagrindu. Papildomai paaiškino, kad vandens telkinys yra privatus, nustatė pagal matytą Registrų centro išrašą. Dalis dokumentų, žuvys, paimtos kitoje administracinio nusižengimo byloje, kurioje priėmė sprendimą dėl D. N. veiksmų perduoti medžiagą spręsti Marijampolės RAAD, minėtoje byloje 2017-11-20 turi būti priimtas sprendimas Kauno apygardos teisme. Priimant skundžiamą nutarimą buvo remtasi K. D. parodymais.
D. N. pareiškime nurodyta, kad jis 2017 m. birželio 26 d., apie 13 val., kartu su draugu V. C. atvyko žvejoti į Galubalio vandens telkinį. Su savimi turėjo žvejo mėgėjo bilietus, žvejojo su mėgėjiškos žvejybos įrankiais (spiningais). D. N. ir V. C. žvejojo privačiame vandens telkinyje, vadovaudamiesi 2016-08-22 LR Aplinkos ministro įsakymu Nr. Dl-557. Kai minėti asmenys žvejojo atvyko apsaugos darbuotojai ir kartu su K. D. reikalavo pasišalinti iš vandens telkinio (b. l. 7).
D. N. teismo posėdžio metu palaikė skundą jame nurodytais argumentais. Papildomai paaiškino, jog žvejojo apie 2-3 val.. Servitutiniu keliu įplaukė į vandens telkinį, kuriame išsilieja upelis. Išlipo rytinėje kranto pusėje. Išlipus į krantą ten jau buvo apsaugos darbuotojas ir policijos pareigūnai, kurie vykdė savo pareigas. Toje vietoje yra pažymėta, kad privati valda. Pažymėjo, kad anksčiau buvę atvejų kuomet žvejojant apsaugos darbuotojas patikrino ar turi leidimus, bei gražiuoju išsiskirdavo.
L. M. AVPK pareigūnas A. S. teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio laiku buvo iškvietimas, jog apsaugos darbuotojui reikalinga pagalba neleisti žvejoti. Nuvykę iš pradžių pakalbėjo su apsaugos darbuotoju, kuris paaiškino, jog saugo vandens tvenkinį. Atvykus į įvykio vietą žmonės dar žvejojo. Pareigūnai juos pakvietė ir šie parplaukė. Savininkas (K. D.) teigė, jog ten privati valda, privatus telkinys, kadangi jis jį įsigijęs. Žvejai parodė teisės aktus, kad ten žvejoti galima. Iškvietė kitus pareigūnus, Abi pusės įrodinėjo savo, ar galima žvejoti aiškinosi apie 4 val..
Liudytojas V. C.teismo posėdžio metu parodė, jog bežvejojant įvykio vietoje atvyko apsaugos tarnybos automobilis, nekreipė dėmesio ir žvejojo toliau. Maždaug po pusės valandos atvyko policijos automobilis. Pamatė jį, geranoriškai priplaukė prie kranto ir išlipo. Tuo metu ten buvo D., kuris pasakė, kad jie neturi teisės ten žvejoti. Turėjo galiojančius žvejo mėgėjo bilietus, todėl mano, kad žvejojo teisėtai. Policija buvo visą laiką, kontroliavo situaciją, viskas vyko geranoriškai, gražiai.
Marijampolės AVPK pareigūno tarnybiniame pranešime nurodyta, jog buvo gautas iškvietimas, kad apsaugos „Komanda“ darbuotojas prašo pagalbos, kadangi privačiame vandens telkinyje be leidimo su valtimi plaukioja asmenys. Nuvykus į įvykio vietą, pareigūnus pasitiko apsaugos darbuotojas ir pelkės savininkas K. D.. Pranešėjas parodė dokumentus, kurie liudija, kad tvenkinys priklauso jam ir paprašė nepageidaujamus asmenis išprašyti iš jam priklausančios valdos (b. l. 11).
Žvejų mėgėjų bilietuose nurodyta, kad V. C. bilietas išduotas 2016 m. rugpjūčio 2 d., o D. N. – 2017 m. birželio 24 d., bilietai galioja 1 metus (b. l. 14).
K. D. apklausos protokole nurodyta, kad visas žemės ūkio paskirties sklypas, esantis adresu Balsupių k., Marijampolės sav., bendrai priklauso jam, G. Ž. ir L. D.. Šis žemės sklypas nėra padalintas atskirais plotais, minėtieji asmenys yra viso žemės ūkio paskirties sklypo bendrasavininkiai. 2017 birželio 26 d. minėtame sklype, kur yra Galubalio pelkė, žvejojo D. N. ir V. C.. Šiems ir kitiems pašaliniams asmenims žvejoti minėtame vandens telkinyje be savininkų leidimo negalima, kadangi tai privatus vandens telkinys. Buvo kreipęsis į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamentą, kuris išaiškino, jog Mėgėjų žvejybos vidaus vandens taisyklės netaikomos minėtame vandens telkinyje. Šios taisyklės netaikomos dėl to, kad Galubalio pelkės vandens telkinys nesiriboja su valstybine žeme. Taip pat minėtame žemės sklype nėra žemės ploto, kuris priklausytų ir Lietuvos Respublikai. Tačiau aplinkui yra žemės sklypų, kurie riboja ginčo sklypu ir priklauso Lietuvos Respublikai. K. D. asmeniškai D. N. ir V. C. buvo prašę išduoti leidimus, kad būtų galima žvejoti minėtame vandens telkinyje. Buvo leidęs, tačiau nepamena kuriais metais kilo konfliktas tarp G. Ž. ir D. N. ir nuo tada žvejoti sklypo bendrasavininkiai D. N. pradėjo drausti, bet jis į tai nereagavo (b. l. 15).
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – RAAD) rašte nurodyta, jog žemės sklype, adresu Balsupių k., Marijampolės sen., Marijampolės sav. (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys vandens telkiniai (išskyrus Balsės upelį) paviršinio vandens telkinio statuso neturi ir juose Taisyklės negalioja (b. l. 16).
Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Marijampolės, K. R. ir Kalvarijos skyriaus rašte nurodyta, kad Balsės upelis, tekantis per žemės sklypą, esantį Balsupių k., Marijampolės sen., Marijampolės sav. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), prieš privatizuojant minėtą žemės sklypą ir privatizavimo metu nebuvo įrašytas į tuo metu galiojusius valstybinės reikšmės vidaus vandens telkinių plotus, todėl yra privatizuotas ir valdomas privataus asmens (b. l. 17).
ANK 518 straipsnyje įtvirtinta atsakomybė asmeniui, kuris savavališkai, nesilaikydamas įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadarydamas esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams, vykdė tikrą ar tariamą savo teisę, kurią ginčija kitas asmuo. Pagal teismų praktiką, už savavaldžiavimą asmuo atsako tuo atveju, jei, vykdydamas savo tikras ar tariamas teises, ginčijamas kito asmens, nesilaiko įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatytos tvarkos ir tai padaro tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-30-696-2015). Asmuo turi suprasti priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatyti žalingas jo pasekmes ir jų norėti arba nors ir nenorėti šių pasekmių, bet sąmoningai leisti joms kilti.
Savavaldžiavimo pagrindinis objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržydamas kitų žmonių teisių ir laisvių, taip pat turi gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas įstatymų reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams.
Pareiškėjas teigia, jog Galubalės pelkė nuosavybės teise priklauso ne tik K. D., bet ir kitiems savininkams, taip pat ir Lietuvos Respublikai, todėl pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, joje galima žvejoti turint tik mėgėjo žvejo bilietą, atskiro K. D. leidimo nereikia. Pareiškėjo nuomone, K. D. veiksmuose yra savavaldžiavimo požymių, kadangi minėtas asmuo neleido jam ir V. C. žvejoti Galubalio pelkėje.
Teismas mano, jog šiuo atveju reikia vertinti K. D. pozicijos dėl Galubalio pelkės nuosavybės teisės pagrįstumą ir tai, ar K. D. veiksmai iki policijos pareigūnų atvykimo ir jų iškvietimas gali būti traktuojamas kaip savavaldžiavimas.
K. D. apklausos protokole nurodyta, jog visas sklypas, esantis Balsupių k., Marijampolės sen., Marijampolės sav. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), bendrai priklauso jam, G. Ž. ir L. D.. Jame nėra žemės ploto, kuris priklausytų ir Lietuvos Respublikai. Minėtame žemės sklype yra Galubalio pelkė, kuri yra privatus vandens telkinys (b. l. 15). Marijampolės AVPK pareigūno tarnybiniame pranešime parašyta, kad policijos pareigūnus pasitiko apsaugos darbuotojas ir pelkės savininkas K. D., kuris parodė dokumentus, liudijančius, kad tvenkinys priklauso jam (b. l. 11). Be to, K. D. buvo kreipęsis į kreipęsis į RAAD, kuris išaiškino, jog Taisyklės minėtame vandens telkinyje netaikomos. Šį K. D. teiginį patvirtina byloje esantis RAAD raštas (b. l. 16) kuriame nurodyta, jog minėtame žemės sklype esantys vandens telkiniai (išskyrus Balsės upelį) paviršinio vandens telkinio statuso neturi ir juose Taisyklės negalioja (b. l. 16). Tai reiškia, jog K. D. ne deklaratyviai, bet vadovaudamasis turimais nuosavybės teisę patvirtinančias dokumentais ir RAAD aiškinimu, žvejams teigė, jog Galubalio pelkė yra privatus vandens telkinys.
Iš byloje esančių duomenų (D. N. ir V. C., A. S. parodymų duotų teismo posėdžio metu, minėtų asmenų apklausų protokolų) matyti, jog iki policijos pareigūnų atvykimo K. D. neatliko jokių tyčinių veiksmų, kuriais buvo pažeista įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatyta tvarka, jis asmenų nevijo iš vandens telkinio, su jais nekalbėjo, pakvietė apsaugos darbuotoją, kad šis išspręstų susidariusią situaciją. Žvejams nereaguojant į apsaugos darbuotoją, buvo iškviesti policijos pareigūnai. Kaip minėta, asmens veiksmus pripažįstant savavaldžiavimu būtina nustatyti, kad asmuo, vykdydamas savo tikras ar tariamas teises, ginčijamas kito asmens, nesilaiko įstatymų ar kitų teisės norminių aktų nustatytos tvarkos ir tai padaro tyčia. Policijos įstatymo 5 str. numato, kad policijos uždaviniai yra žmogaus teisių ir laisvių apsauga; asmens, visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos užtikrinimas; neatidėliotinos pagalbos teikimas asmenims, kai ji būtina dėl jų fizinio ar psichinio bejėgiškumo, taip pat asmenims, nukentėjusiems nuo nusikalstamų veikų, administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų), ekstremaliųjų situacijų ar panašių veiksnių; nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevencija; nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) atskleidimas ir tyrimas; eismo automobilių keliais priežiūra. Iš aukščiau išvardintų duomenų akivaizdu, kad K. D. buvo pagrindas manyti, jog jo nuosavybės teisė pažeidžiama bei galimai daromas administracinis nusižengimas, tai patvirtina ir institucijos atstovės paaiškinimas dėl atlikto kito tyrimo, kuriame galutinis sprendimas priimamas Kauno apygardos teisme, todėl šiuo konkrečiu atveju policijos pareigūnų iškvietimas vykdyti jiems įstatymo deleguotas funkcijas ir uždavinius, negali būti laikomas savavaldžiavimu, kadangi tokiu veiksmu K. D. sąmoningai neignoravo įstatymų reikalavimų, priešingai, siekdamas išspręsti esamą situaciją, ir įgyvendinti savo tikrą ar tariamą teisę veikė sąžiningai, laikėsi protingumo principo, savo teises gynė įstatymų nustatyta tvarka, t. y. kviesdamas policijos pareigūnus.
D. N. pareiškime jokio kito galimo nusižengimo požymiai nėra įvardijami.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas mano, kad skundžiamame nutarime iš esmės padaryta pagrįsta išvada, jog tyrimo metu nebuvo nustatyta, jog K. D. veiksmai būtų nukreipti į įstatymų nustatytos tvarkos nesilaikymą, vykdanti savo tikrą ar tariamą teisę. Todėl Marijampolės AVPK veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo A. Ž. 2017 m. rugsėjo 26 d. priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 64NT_AN-119933297-17 yra teisėtas ir pagrįstas ir jį panaikinti nėra pagrindo.
Vertinant pareiškėjo argumentus dėl teisės žvejoti, tai yra K. D. tikros ar tariamos teisės vykdymo dalyje, teismas pripažįsta, kad šioje byloje nėra išsamiai surinkti duomenys patvirtinantys sklypų ribas, taikomus apribojimus ar režimus, nuosavybės teises, tačiau įrodinėjimo procesas negali būti begalinis ir šiuo atveju esant pakankamai duomenų padaryti išvadai, kad D. N. nurodomoje gyvenimiškoje situacijoje nėra nusižengimo požymių, priešingai, nustačius, kad asmuo veikė įstatymo nustatyta tvarka, procesas turėjo būti nutrauktas. Atsižvelgiant į nurodytą netikslinga analizuoti pareiškėjo nurodytus teisės aktus, reglamentuojančius mėgėjišką žūklę ir jos tvarką,
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
D. N. skundo netenkinti.
Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Marijampolės rajono apylinkės teismui.