Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamoji R. L. D. apklausiama teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino. Ji papasakojo, kad 2014 metų balandžio mėnesį su A. N. ją supažindino jos pažįstama V. D., kuri dažnai ateidavo į (duomenys neskelbtini) turgavietę, kur ji dirbo, su ja pabendrauti. Vieną kartą atėjusi į turgavietę V. D. jai pasakė, kad senai moteriškei reikalinga pagalba – vieną kartą į savaitę sutvarkyti jos butą. Sakė, kad už tai užmokestis 300 Lt. Šiuo pasiūlymu ji susidomėjo ir V. D. ją supažindino su A. N.. Susitikimo metu A. N. pasakė, kad vieną kartą per savaitę - pirmadienį – jai reikės pas ją ateiti, sutvarkyti kambarius, padėti išsimaudyti. Nurodė, kad visais kitais klausimais rūpinasi jos kaimynas A. G., kuriam testamentu yra palikusi savo butą. Sutikusi su gautu pasiūlymu pas A. N. ateidavo pirmadieniais. Sutvarkydavo kambarius, padėdavo jai išsimaudyti, išskalbdavo rūbus. 2014 m. pabaigoje, A. N. jai pasakė, kad nori, kad ji prižiūrėtų jos motinos kapus ir už tai jai davė 2 000 litų. Buvo sutarta, kad kapus ji prižiūrės iki 2035 m. Gavusi pinigus ji pradėjo tvarkyti ir kapus. Iki 2015 metų rudenio ji vaikščiojo pas A. N. kiekvieną pirmadienį. 2015 m. rudenį A. N. jai paskambino ir pasakė, kad negali vaikščioti, nes nukrito. Po darbo atėjusi pas A. N. išgirdo prašymą pas ją apsigyventi ir padėti ruošti valgyti. A. N. ją gyrė, kad ji sąžiningai atlieka jai pavestus darbus, sakė, kad nori, jog ją prižiūrėtų iki mirties. Jei sutiktų, ji testamentu paliktų jai savo butą. Nuo gauto pasiūlymo ji neatsisakė. Buvo iškviestas notaras, surašytas testamentas. Jai buvo surašytas įgaliojimas, pagal kurį ji galėjo viską atlikti, išskyrus parduoti A. N. butą ir jos vardu pasiimti paskolą. Nuo 2015 m. rugsėjo mėnesio ji keturis mėnesius gyveno pas A. N.. 2016 m. pradžioje A. N. pradėjo vaikščioti ir jos paprašė, kad pas ją ateitų kiekvieną dieną, ką ji ir darė. Po truputį jų tarpusavio santykiai ėmė blogėti. A. N. pasidarė labai priekabi, pradėjo jai priekaištauti, ją žeminti. Jos pradėjo neberasti bendros kalbos. Ji pasijuto A. N. tarnaite, jos verge. 2019 m. pradžioje ji labai stipriai susirgo gripu ir vietoje jos pas A. N. lankėsi jos dukra. Kai pasveikusi atėjo pas A. N., iš pradžių ji labai apsidžiaugė, tačiau progai pasitaikius ją apkaltino, kad nupirko ne tą arbatą, sakė, kad ji ją nuodija ir siekia jos mirties. 2019 metų kovo mėnesį A. N. išsikvietė greitąją pagalbą. Atvykę medikai negalėjo patekti į jos butą ir buvo išlaužtos durys. A. N. jai liepė pasirūpinti, kad durys būtų pakeistos. Jai tai atlikus A. N. ją apkaltino, kad ji savavališkai pakeitė jos buto duris, nes ji nenorėjo jų keisti. Tada pirmą kartą ji pasakė A. N., kad ji ieškotų kitos pagalbininkės. 2019 metų gegužės mėnesį, A. N. paprašė, kad ji pas ją ateitų du kartus per dieną. Nuo gegužės vidurio pas A. N. ji ateidavo du kartus per dieną. Nuo 2017 m. pagal jai išduotą įgaliojimą ji atnešdavo iš pašto A. N. pensiją. Eilinį kartą, 2019 m. liepos 11 d., eidama iš darbo ji užėjo į paštą ir paėmė jos pensiją. Buvo 539 eurai su centais ir ją atnešė A. N.. Ji paprašė iš trijų vietų paimti jos pinigines. Dvi buvo spintelėje prie lovos. Prie jos lovos mažutėje spintelėje gulėjo plastikinis aplankalas. Ji paprašė nurodytas sumas sudėti į visas pinigines, viską suvynioti į gumytę, sudėti į maišelį ir padėti viską į spintelę. Iš tos sumos jai davė 100 eurų kaip atlygį. Tuos pinigus ji padėjo į spintelę ir daugiau jų nematė. 2019 metų liepos 21 dieną, išeidama į namus ji pasiūlė A. N., kad gali pirmadienį nueiti į savivaldybę ir susitarti dėl rūsio privatizavimo. Tai išgirdusi ji pakėlė didelį triukšmą ir pareikalavo, kad ji nesikreiptų į savivaldybę. Sugrįžusi į namus sulaukė A. N. skambučio. Ji liepė jai nebandyti kur nors eiti ir kreiptis dėl rūsio. 2019 metų liepos 22 dieną, pirmadienį jai atėjus pas A. N., ši pradėjo priekaištauti, kad ji jai yra niekas, kad ji neturi teisės privatizuoti jos rūsio. Tai sakydama A. N. pradėjo ją įžeidinėti bei visaip žeminti. Tada jai baigėsi kantrybė ir A. N. pasakė, kad daugiau pas ją nedirbs. Ji padėjo A. N. buto raktus ant stalo, apsirengė ir išėjo iš buto. Išeidama sutiko namo kaimyną A. G., kuris ją pamatęs paklausė, kas atsitiko. Ji atsakė A. G., kad daugiau negali kentėti kaip A. N. ją žemina ir tegul kas nori, tas ją ir prižiūri. Parėjusi namo, rado A. N. buto komunalinių mokesčių knygutę ir nusprendė ją grąžinti A. N.. Kadangi raktų jau neturėjo, todėl atėjusi paskambino į namo duris, kurias atidarė A. G. žmona. Užėjusi į namą pamatė, kad A. N. buto durys atviros. Ji užėjo į virtuvę. Tuo metu A. N. skaitė knygą. Ji padėjo mokesčių knygutę ant stalo ir jos paklausė, ar ji nepergalvojo savo santykių į ją. A. N. nusikvatojo. Tada jai pasakė, kad daugiau pas ją nebeateis. Antradienį ryte jai paskambino A. G. ir papasakojo, kad A. N. į jį kreipėsi, kad atvestų notarą. Ji suprato, kad bus perrašytas testamentas. A. G. dar sakė, kad A. N. prašymu į jos butą įleido kažkokią moterį. Po pietų jai paskambino tyrėjas, pasakė, kad A. N. pasigedo pinigų ir ją apkaltino dėl jų dingimo. Policija atvažiavo pas ją į darbą ir ją suėmė su visais jos darbe buvusiais grynais pinigais. Po to važiavo į jos butą, atliko kratą. Ji nieko nepadarė ir 13 000 eurų ir A. N. asmeninių daiktų nevogė. Įsitikinusi, kad A. N. ją tyčia apkalbėjo.

Atsakydama į proceso dalyvių klausimus kaltinamoji nurodė, kad per penkis metus A. N. bute sidabrinių ir auksinių daiktų nematė. Jos bute ji valydavo dulkes, plaudavo grindis bei indus. Spintų ji netvarkydavo. Žinojo, kur laikoma patalynė, rankšluosčiai ir pinigai. Dėl užuolaidų, tai 2019 m. liepos - birželio mėnesį A. N. jos paprašė pakeisti naktines užuolaidas. Ji nukabino užuolaidas ir parsinešė pas save į namus, nes A. N. neturėjo skalbimo mašinos. Visus jos skalbinius ji nešdavosi skalbti pas save į namus. Parneštų užuolaidų ji neskalbė, nes norėjo surinkti daugiau skalbinių, taip jos ir liko jos bute. Kadangi jos ir A. N. santykiai nutrūko, parsineštos užuolaidos ir liko pas ją. Niekas jai nepasakė, kaip jas grąžinti. Tyrėja sakė, kad ji negali su A. N. ieškoti kontakto. Dėl patalynės, tai vienas užvalkalas ir antklodės pas ją liko, nes kas mėnesį keisdavo A. N. patalynę. Jos sena, padėvėta patalynė jos bute atsidūrė kaip ir užuolaidos, kurias reikėjo išskalbti, o jų negrąžino A. N. dėl tokios pačios priežasties kaip ir užuolaidų. A. N. turėjo kraujospūdžio matuoklį, sakė, kad jis 1962 metų gamybos. 2019 m. gegužės - liepos mėnesį guminis diržas, kuris juosiamas apie ranką, pradėjo leisti orą. A. N. paprašė suremontuoti, bet ji nespėjo. Tada A. N. ji nunešė savo spaudimo matuoklį ir iš jos išeidama jį pasiėmė. Todėl tie trys daiktai (užuolaidos, patalynė, kraujospūdžio matuoklis) ir liko jos bute. Minėti daiktai gulėjo celofaniniame maišelyje, jos buto prieškambaryje. Ji buvo labai pasimetusi, kai pareigūnai jos bute atliko kratą. Pareigūnai ieškojo pinigų. Tada ji nepagalvojo, kad gali jiems pateikti bute buvusius A. N. skalbinius. Ji patyrė šoką, nes buvo apkaltinta dėl pinigų vagystės. A. N. rankšluosčių ji neėmė. (duomenys neskelbtini) turgavietėje ji dirbo pagal verslo liudijimą ir du kartus per dieną ateidavo pas A. N.. Iš A. N. ji niekada nesiskolino pinigų - nei sau, nei dukrai. Jos dukra pas A. N. niekada nesiskolino pinigų, tik 2019 m. vieną mėnesį pas ją dirbo ir A. N. su dukra atsiskaitė. 2019 metų liepos mėnesį A. N. už jos priežiūrą jai sumokėjo 100 eurų. Kiekvieną mėnesį, pensijos dieną A. N. jai atiduodavo užmokestį – 100 eurų. Iš pradžių ji viską skalbdavo rankomis pas A. N.. Vėliau jai pasidarė per sunku, todėl A. N. skalbinius pradėjo neštis pas save į namus ir skalbti skalbimo mašinoje. Iš A. N. už jos priežiūrą gautų pinigų, per metus 1 200 eurų ji nedeklaruodavo. Jos gimtadienio proga A. N. jai duodavo 50 eurų ir per Kalėdas taip pat 50 eurų. Tuo metu ji neturėjo banko sąskaitos, o turgaus paviljone, kuriame ji dirbo, atsiskaitymas vyko grynais pinigais. Jos paviljone surasti grynieji pinigai yra jos. Baigusi darbą dalį pinigų palikdavo paviljone, dėžutėje, kitus nešdavosi su savimi. Laikyti grynuosius pinigus paviljone nebijojo, nes turgavietė saugoma, o namuose gali būti gaisras. Tuo metu savo bute ji gyveno viena. Į paviljoną pas ją atvažiuodavo prekių teikėjai, su kuriais atsiskaitydavo grynais pinigais. Darbe (paviljone) pas ją buvo daugiau nei 6 000 eurų. 2020 m. metais ji atidarė banko sąskaitą, nes buvo pervedamos išmokos nukentėjusiesiems nuo Covid-19 pandemijos. Savo verslą (prekybą) ji turi nuo 2011 metų pabaigos, o su A. N. susipažino 2014 metais. A. N. nekalbėjo lietuviškai. Ji nematė, kad jai esant pas A. N. užeitų kiti žmonės ar socialiniai darbuotojai. Pablogėjus jų tarpusavio santykiams ji kreipėsi į A. N. gydytoją ir klausė, ar pas A. N. negalėtų lankytis kokia nors socialinė darbuotoja. Gydytoja atsakė, kad visi socialiniai darbuotojai nuo jos atsisakė. Iš jos (A. N.) kalbų girdėjo, kad socialiniai darbuotojai iš jos reikalaudavo testamento. Kiek A. N. turėjo grynų pinigų, ji tiksliai nežino. Gal buvo kokie 10 000 ar 11 000 eurų. Vienoj piniginėje laikydavo pinigus mokesčiams už butą, kitoj kitiems reikalams. Kai keitė A. N. buto duris, iš tos piniginės ji paėmė už durų keitimą sumokėti 540 eurų. Ten buvo laikomi pinigai nenumatytoms išlaidoms. Viena piniginė buvo nekliudoma. Ten buvo stambios pinigų kupiūros. Toje piniginėje buvo gal kokie 10 000 eurų. Tuo metu, kai pas ją dirbo, keletą kartų ėjo į paštą ir keitė A. N. jai duotus pinigus - litus į eurus. Keitimui ji duodavo po 1 000 litų. Keisti pinigų į paštą jį ėjo gal 3, 4, 5 kartus. A. N. neturėjo banke sąskaitos. Kaip karo veteranei (duomenys neskelbtini) jai siuntė išmokas. Ją išleidus iš areštinės savo telefone pamatė daug praleistų B. D. skambučių. Kadangi jos (B. D.) šeima probleminė, pamanė, kad jai galėjo kas nors nutikti. Ją paleidus iš laikino sulaikymo, dukra ją pasitiko. Dukra buvo su automobiliu, todėl jos paprašė nuvežti pas B. D., tačiau joms nuvykus ji neįsileido jų į namus. Kaimynė sakė, kad kai B. D. būna neblaivi, ji neatidaro durų. Jos gynėjas pasakė, kad jeigu ji turi kažkokių žmonių, kurie galėtų patvirtinti, kaip ji bendravo A. N., todėl paskambino B. D., kad ši paliudytų, kokie buvo jos ir A. N. santykiai ir kodėl ji iš jos išėjo.

2019 m. liepos 24 d. apklausta įtariamąja R. L. D. pareiškė, kad šiuo metu negali duoti parodymų duoti dėl patirto streso, jai esant areštinėje. Jai reikia viską ramiai apgalvoti ir pasiruošti. Ji duos parodymus, kai išeis laisvę ir bus nusiraminusi bei viską logiškai apgalvojusi (2 t.b. l. 83).?

2019 m. rugpjūčio 14 d apklausta įtariamąja R. L. D. parodė, kad išsamiai susipažino su jai įteiktu 2019 m. liepos 24 d. pranešimu apie įtarimą. Dėl jame nurodytų aplinkybių gali kategoriškai pasakyti, kad nusikaltimo nepadarė. Iš A. N. 13 000 eurų ji neėmė. Vėliausiai nuo 2015 metų rudens ji ateidavo pas A. N. kas dieną ir atlikdavo įvairius darbus. Kurį laiką pas A. N. ji net gyveno. Jokios rašytinės sutarties ar kitokio susitarimo su A. N. dėl jos priežiūros ir darbų atlikimo sudariusi nebuvo. A. N. pažįsta nuo 2014 metų balandžio mėnesio. Su ja supažindino pažįstama moteris, su kuria bendraudavo savo darbo vietoje (duomenys neskelbtini) turgavietėje. Tos moters vardas V.. V. jai pasakė, kad vienai pagyvenusiai moteriai reikalinga pagalba sutvarkant jos butą, esantį (duomenys neskelbtini). Pas tą moterį reikėtų ateiti vieną kartą per savaitę, pirmadieniais ir sutvarkyti butą bei išskalbti drabužius. V. paminėjo, kad mokestis už tai būtų 300 litų į mėnesį. Šiuo pasiūlymu ji susidomėjo, nes pirmadieniais turguje nedirbdavo. Su V. ji nuėjo pas A. N.. Tuo metu ją pirmą kartą pamatė. A. N. pakartojo beveik tą patį, ką sakė V.. Jos susitarė dėl atvykimo, darbų ir atlygio. Maždaug iki 2015 metų rudens ji pas A. N. lankydavosi vieną kartą per savaitę. Atlikdavo jai pavestus darbus ir gaudavo žadėtą atlygį. Maždaug 2015 metų rudenį jai paskambino A. N. ir pasakė, kad nukrito ir nebegalėjo vaikščioti. Tos pačios dienos vakare pas ją nuėjusi pamatė, kad senolė nebevaikšto ir guli lovoje. A. N. paprašė, kad ji pas ją apsigyventų, nes ji negali vaikščioti ir pasigaminti valgyti. Tada ji pas ją apsigyveno ir gyveno apie keturis mėnesius iki pat 2015 metų pabaigos. Tuo pat metu A. N. rūpinosi ir jos kaimynas A. G., kuris jai iš parduotuvės nupirkdavo maisto produktų. Vėliau ji sužinojo, kad A. N. už tokias kaimyno paslaugas testamentu paliko savo butą. Per visą laikotarpį iki 2015 metų pabaigos jos santykiai su A. N. buvo geri. 2016 metų pradžioje ji nustojo gyventi pas A. N. ir pastaroji jos paprašė pas ją ateiti kiekvieną dieną. Prašė tvarkyti jos butą, skalbti drabužius ir gaminti maistą. Nuo 2016 metų pradžios pas A. N. ji ateidavo kasdien. Susitarė, kad mokestis už tokias paslaugas bus 100 eurų, kuriuos kas mėnesį A. N. jai sumokėdavo. Jeigu teisingai prisimena, 2015 metų rudenį ar žiemą A. N. jai pasakė, kad už gerai atliekamus jos darbus nori jai testamentu palikti savo butą. Tokiam A. N. norui ji neprieštaravo. Atvykusi notarė surašė testamentą, kuriuo A. N. jai palieka kaip palikimą savo butą. Be to, A. N. pasirašė įgaliojimą ir leido jai jos vardu atlikti visus veiksmus, išskyrus parduoti butą ar jos vardu paimti paskolą. Apie tokį naują testamentą sužinojo ir A. G.. Iš pradžių už tai jis ant A. N. ir jos supyko, bet vėliau nusiramino. Nuo 2016 metų pradžios pas A. N. ji lankėsi kiekvieną dieną ir atliko visus jos pavestus buities darbus. Ji rūpinosi senolės higiena, pagal įgaliojimą paimdavo jos pensiją. Iki 2017 metų A. N. pensiją į namus atnešdavo Lietuvos pašto darbuotojas. Vėliau ji paimdavo senolės pensiją Lietuvos pašto skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini). Po truputį A. N. praėjo jai reikšti vis daugiau pretenzijų dėl jos atliekamo darbo, tapo ypatingai priekabi. Senolė į ją pradėjo žiūrėti ne kaip į pagalbininkę, o kaip į tarnaitę. 2019 metų pradžioje ji stipriai susirgo. Sirgo beveik visą sausio mėnesį, todėl pas A. N. atvykdavo jos duktė A.. Pasveikusi ji nuėjo pas A. N., tačiau ši, pasitaikius pirmai progai, iškart ją apkaltino, kad ji nori ją nunuodyti, nes nupirko ne tokią arbatą, kokios ji norėjo. 2019 m. kovo mėnesį A. N. prašymu pakeitė jos buto duris, kurias prieš kelias dienas buvo išlaužę gaisrininkai. Senolė kvietė greitąją pagalbą ir medikai negalėjo patekti į jos butą. Pakeitus duris A. N. pradėjo jai priekaištauti, kad durų keisti visai nereikėjo, kad tai ji padarė savo iniciatyva. Nuo 2019 m. kovo mėnesio ji pradėjo A. N. sakyti, kad ši ieškotųsi kitos pagalbininkės, nes su ja bendrauti tapo nebeįmanoma. Ši kabinėjosi prie visų jos darbų, visaip ją žemino. 2019 m. liepos 11 dieną, kaip ir kiekvieną mėnesį, ji nuėjo į Lietuvos pašto skyrių, paėmė A. N. pensiją – 537 eurus su centais ir parnešė A. N.. Buto šeimininkė jai liepė iš drabužių spintos, stovinčios miegamajame, šalia jos lovos paimti dvi pinigines. Tik praeitais metais A. N. jai parodė, kad spintoje, kuri stovi už jos lovos, ji laiko pinigus dviejuose piniginėse. Nuo 2018 m. senolės prašymu iš tos spintos paimdavo pinigines ir sudėdavo pinigus. Liepos 11 dieną, kaip ir kiekvieną mėnesį A. N. prašymu iš lentynos, kurioje sudėta patalynė, paėmė juodos spalvos dirbtinės odos piniginę, o iš kitos lentynos, kurioje sudėti drabužiai, paėmė rudos spalvos piniginę, pasiūtą iš odos gabaliukų. Abi pinigines ji padėjo ant tame pačiame kambaryje lovoje gulinčios A. N.. Taip pat iš prie miegamojo lovos esančios spintelės išėmė polietileninį aplanką, kurį padėjo ant lovos. Pagal A. N. nurodymą į pinigines ir maišelį ji sudėjo jai nurodomas pinigų sumas, kurių dabar jau neprisimena. Ant lapelių, kurie buvo piniginėse, senolė surašė kažkokius skaičius. Po ko pinigines ir maišelį ji padėjo į tas pačias vietas, iš kurių ir buvo juos paėmusi. A. N. iš pensijos jai davė 100 eurų kaip užmokestį už paslaugas. Senolės pinigų piniginėse ir maišelyje ji neskaičiavo ir, kiek ten buvo pinigų, nežino. Tačiau pagal banknotų kiekį, paketo storį, spėja, kad galėjo būti iš viso apie 10 000 eurų. Daugiausia kupiūrų buvo rudoje piniginėje, pasiūtoje iš odos gabaliukų. Juodoje piniginėje, pasak A. N., ji laikė pinigus nenumatytiems pirkiniams. Tą dieną daugiau šių piniginių ir maišelio nematė ir jų neėmė. Iki pat 2019 m. liepos 22 d. pas A. N. ji ateidavo kas dieną, po du kartus. Paskutinį kartą ji atėjo liepos 22 d. apie 16.30 val. Persirengė drabužius ir ketino pradėti darbus, tačiau lovoje gulinti A. N. pradėjo piktai priekaištauti, kodėl ji neturėdama jokios teisės, ketino kreiptis į savivaldybę dėl A. N. gyvenamame name esančio rūsio privatizavimo. Apie tai senolė jai buvo priekaištavusi ir išvakarėse, liepos 21 dieną ir dėl to skambino naktį apie 0.30 val. Tai išgirdusi ji pasakė, kad daugiau kęsti įžeidinėjimų negali, todėl išeina. Jokių darbų nebeatliko, persirengė, virtuvėje ant stalo padėjo raktus nuo A. N. buto ir išėjo. Išeidama kieme sutiko A. G., kuris paklausė, ar ji susipyko su A. N.. Atsakė, kad daugiau nebegali būti žeminama. Tegul kas nori, tas ją ir prižiūri. Grįžusi namo rado mokėjimų už A. N. buto komunalines paslaugas knygutę, todėl nusprendė ją nunešti. Į namo, kuriame gyvena A. N., laiptinę ją įleido A. G. žmona, nes raktų jau neturėjo. Įėjo į A. N. butą, kurio įėjimo durys buvo neužrakintos, ji paklausė, ar A. N. nepakeitė savo nuomonės apie ją, tačiau ši tik nusijuokė. Ji paliko mokėjimo dokumentus ir išėjo, pasakiusi, kad daugiau nebeateis. Liepos 23 dieną apie 9.00 val. jai paskambino A. G. ir pasakė, kad jam skambino A. N. ir paprašė atvesti notarą. Suprato, kad senolė vėl nori perrašyti testamentą. Trumpai su A. G. pasikalbėjo apie A. N. priežiūrą. Pokalbio metu A. G. pasakė, kad vakar, t. y. liepos 22 d., pas A. N. buvo atvažiavusi kažkokia moteris, kurią įleido į namo laiptinę. Tą pačią liepos 23 d. jai būnant darbe, apie pietus, paskambino policijos tyrėjas ir pasakė, kad A. N. pasigedo pinigų. Pokalbio telefonu ji tyrėjui atsakė, kad visi A. N. pinigai yra spintoje, kur juos paskutinį kartą ir matė. Neužilgo darbo vietoje ją sulaikė policija su visais darbe turėtais grynaisiais pinigais. Ją nuvežė į jos namus, kur atliko kratą. Ji nežino dėl kokių priežasčių A. N. nurodo, kad ji pasisavino jos pinigus. Yra įsitikinusi, kad senolė ją apkalba. Atsakydama į tyrėjo klausimus įtariamoji atsakė, kad polietileninį aplanką su pinigais imdavo kartą į mėnesį A. N. nurodymu. Imdavo tik tuomet, kai parnešdavo pagal senolės įgaliojimą paimtą pensiją iš pašto. Į aplanką dėdavo A. N. nurodomą sumą pinigų, kuri svyruodavo nuo metų laiko ir planuojamų pirkinių vertės. Pinigus į A. N. nurodymu pradėjo dėti į polietileninį aplanką maždaug nuo 2018 metų. Polietileniniame aplanke, kurį A. N. laikė spintelėje, prie lovos buvo nuo 100 iki 200 Eurų. Į aplanką buvo dedami pinigai komunalinėms išlaidoms ir maistui. Kiek imti pinigų išlaidoms ir maistui, A. N. nurodydavo pati. 2019 m. liepos 22 d. žodinio konflikto su A. N. dėl buto remonto nebuvo. A. N. reiškė pretenzijas tik dėl rūsio privatizavimo, kurio pati siekė (2 t.b. l. 85-88).?

2020 m. rugsėjo 2 d. apklausta įtariamąja R. L. D. parodė, kad susipažino su jai įteiktu 2020 m. rugpjūčio 25 d. pranešimu apie įtarimą. Gali kategoriškai nurodyti, kad nusikaltimo nepadarė. Iš A. N. 13 000 eurų neėmė. Taip pat neėmė penkių sidabrinių stiklinių laikiklių, šešių sidabrinių desertinių šaukštelių komplekto, desertinių sidabrinių ir paauksuotų šaukštelių, šakučių ir peilio komplekto šešiems asmenims (18 vnt. stalo įrankių), užuolaidų, penkių medvilninės patalynės komplektų, dešimties vonios rankšluosčių, mėlynos spalvos laidinio mygtukinio telefono aparato bei kraujospūdžio matuoklio. Apie pažintį su A. N., tarpusavio santykius, atlygintinai teiktas įvairias paslaugas, apie savo veiksmus ir konkrečius įvykius 2019 m. birželio – liepos mėnesiais, apie A. N. namuose laikytus jos pačios grynuosius pinigus davė parodymus 2019 m. rugpjūčio 14 d. Šiuos parodymus prisimena ir pilnai tvirtina. Apie įtarime nurodytą tariamai jos padarytą grynųjų 13 000 eurų vagystę daugiau papildomai nieko nurodyti negali.

?? Dėl penkių sidabrinių stiklinių laikiklių gali nurodyti, kad tokių daiktų pas A. N. niekada nematė ir nežino, ar tokius daiktus ji turėjo. Ji (R. L. D.) pati turi du stiklinių laikiklius, kurie pagaminti iš nerūdijančio plieno. Juos padovanojo jos mama J. V., kuri pati turi keturis tokius pat laikiklius. Šešių sidabrinių desertinių šaukštelių komplekto, desertinių sidabrinių ir paauksuotų šaukštelių, šakučių ir peilio komplekto šešiems asmenims (18 vnt. stalo įrankių) pas A. N. niekada nematė ir jų neėmė. Ji nežino, kokios užuolaidos turimos mintyje pranešime apie įtarimą, nes nenurodyta nei jų spalva, nei medžiagos pavadinimas, nei dydis. Tačiau maždaug 2019 m. birželio ar liepos mėnesį A. N. jai nurodė pakeisti jos miegamojo kambario užuolaidas ir jas išskalbti. Nuėmusi geltonos išblukusios spalvos linines užuolaidas, jas susidėjo į maišą ir parsinešė į savo namus išskalbti su skalbimo mašina, nes A. N. skalbimo mašinos neturėjo. Šių užuolaidų ji neskalbė, nes laukė, kol susikaups didesnis skalbinių kiekis. Kadangi ji atsisakė dirbti pas A. N., tos užuolaidos taip ir liko pas ją. Niekas nepasakė, kaip jas grąžinti, o bendrauti su A. N. jai uždraudė tyrimą atliekantys pareigūnai. Pranešime apie įtarimą nenurodyta, kokius ji tariamai pagrobė penkis medvilninius patalynės komplektus, todėl plačiau apie tai paaiškinti negali. Tačiau kategoriškai nurodo, kad sau iš A. N. jokių patalynės komplektų neėmė. Buvo mačiusi pas A. N. kelis patalynės užvalkalus, paklodes, tačiau jie nebuvo niekuo ypatingi, matė, kad labai seni ir sudėvėti. Juos matė todėl, kad A. N. nurodydavo pakeisti patalynę, o nuimtąją išskalbti. Vienas iš tokios patalynės antklodės užvalkalas buvo likęs pas ją neskalbtas, nes, kaip ir užuolaidas, buvo parsinešusi išskalbti. Negrąžino dėl tos pačios priežasties kaip ir užuolaidų.?Pranešime apie įtarimą taip pat nenurodyta, kokius dešimt vonios rankšluosčių tariamai ji pagrobė. Nenurodyta jų spalva, dydis, todėl nieko paaiškinti negali. Tik gali kategoriškai nurodyti, kad jokių rankšluosčių neėmė ir sau nepasiliko. Visi A. N. turėti rankšluosčiai buvo stipriai sudėvėti, nes senolė juos naudojo, o ji skalbė. Jokio mėlyno laidinio mygtukinio aparato pas A. N. nebuvo mačiusi ir jo neėmė. Prisimena, kad maždaug 2018 metų pabaigoje, apie Naujus metus, A. N. sugalvojo jos mamai padovanoti turėtą nenaudojamą seną laidinį telefoną, nes mama Kalėdų proga nuolat perduodavo A. N. savo išvirtos šaltienos. A. N. pati jai davė šį aparatą, kurį ji perdavė savo mamai. Mama nežinodama ką su aparatu daryti, nes jis buvo nereikalingas, išmetė. Šis aparatas buvo ne mėlynos, o tamsiai žalios spalvos. Ji nežino, apie kokį kraujospūdžio matuoklį nurodyta jos įtarime (nenurodytas nei pavadinimas, nei gamintojas, nei spalva ar kiti požymiai), tačiau gali nurodyti, kad A. N. turėjo kraujospūdžio aparatą. Jeigu šis aparatas yra būtent tas, kuris nurodytas pranešime apie įtarimą, tai jis jos (R. L. D.) namuose atsirado būtent A. N. iniciatyva. Pastaroji jos paprašė jį suremontuoti. Šis aparatas nebuvo tinkamas naudoti, nes ant rankos dedamas diržas, kuris turi būti pripumpuojamas oru, leido orą. Aparatą parsinešė namo maždaug 2019 m. gegužės mėnesį, o vietoj šio aparato paliko pas A. N. namuose savo kraujospūdžio matuoklį, kurį ir naudojo senolei matuojant kraujo spaudimą. Savo aparatą ji iš A. N. namų išsinešė tą dieną, kai paskutinį kartą buvo pas A. N.. Sugedusio kraujospūdžio matuoklio nesuremontavo, o padėjo į tą patį polietileninį maišą, kuriame buvo ir kiti anksčiau minėti A. N. daiktai. Pabrėžė, kad jos bute buvę A. N. daiktai, ten buvo 2019 m. liepos 23 d., kai jos bute buvo atliekama krata. Šie daiktai ten buvo ir iki jos namuose atliktos antrosios kratos - 2020 m. liepos 21 d. Daiktai visą laiką buvo sudėti į polietileninį maišą. Šių daiktų ji nenaudojo ir neplanavo to daryti. Pasibaigus tyrimui, kai būtų panaikinti visi bendravimo ribojimai, ji planavo maišą su daiktais nunešti ir atiduoti A. N., ar palikti jos kaimynams ar prie jos buto durų. Ji nežino dėl kokių priežasčių A. N. nurodo, kad ji pasisavino jos pinigus ir kitus pranešime apie įtarimą išvardintus daiktus. Įsitikinusi, kad A. N. ją apkalba. Į tyrėjo klausimą (kokiu tikslu kuomet buvo išleista iš areštinės norėjo susitikti ir pabendrauti su pažįstama B. D.?) atsakė, kad ten probleminė šeima. Po areštinės, atgavusi telefoną ji matė labai daug B. D. praleistų skambučių, todėl ir nuvažiavo išsiaiškinti, ko ji skambino ir ko norėjo. Be to ji norėjo pasiūlyti ją įdarbinti turgavietėje pas save, arba pas kitą asmenį. Į tyrėjo klausimą (ar kada nors skolinosi pinigų iš A. N., jei taip – tai kada, kokią sumą ir kam?) atsakė, kad pinigų niekada nesiskolino. Į tyrėjo klausimą (dėl ko mano, kad A. N. ją apkalba?) atsakė, kad mano, jog senolė nenorėjo jos išleisti, nes buvo pareiginga, o kai išėjo ir pasakė, kad daugiau neateis – ant jos supyko (t.2 b. l. 92-94).

Vadovaujantis BPK 276 straipsniu, atsižvelgus, kad nukentėjusioji A. N. 2020 m. rugsėjo 21 d. mirė (t.3 b.l. 160) teisme buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu jos duoti parodymai. 2019 m. liepos 23 d. apklausta liudytoja A. N. parodė, kad nuo (duomenys neskelbtini) metų jį registruota adresu (duomenys neskelbtini). Šiame bute pastoviai gyvena nuo (duomenys neskelbtini) metų, o nuo (duomenys neskelbtini) metų yra vieniša. Ji Lietuvos Respublikos pensininkė. Papildomai gauna iš (duomenys neskelbtini) pašalpą už dalyvavimą antrajame pasauliniame kare. Bendra vidutinė mėnesio gaunama suma nuo abiejų valstybių yra 580 eurai. Kadangi yra vieniša ir negali savimi rūpintis, prieš penkis metus už savo lėšas pasamdė slaugytoją R. L. D.. Kiekvieną mėnesį jai moka 100 eurų. 2015 m. sausio 19 d. pasirašė įgaliojimą ir testamentą, pagal kurį R. L. D. po jos mirties paveldės visas pinigines lėšas, visą kilnojamą ir nekilnojamą turtą, taip pat butą, kuriame dabar ji gyvena. Slaugytoja ateina kiekvieną dieną po du kartus. Per pietus atneša paruoštą maistą, o vakare gamina maistą jos bute. Pagal poreikius ją išmaudo, iš pašto pagal įgaliojimą atneša jos pensiją. Maždaug per 3-4 metus ji sutaupė apie 13 000 eurų, kuriuos laikė namuose kupiūromis po 50 eurų. Pinigus laikė polietileniniame maišelyje. Pinigai buvo aprišti guma. Šalia pinigų buvo popieriaus lapas, į kurį įrašydavo pinigų sumą, kurią įdėdavo į maišelį. Polietileniniame maišelyje buvo virš 11 000 eurų, suskaičiuotų ir įrašytų į bendrą sąrašą. Likę pinigai gulėjo tame pačiame maiše, kuriuos A. N. nespėjo įrašyti į bendrą sąrašą, todėl bendra suma buvo apie 13 000 eurų. Tiksliai negali pasakyti, nes iki galo nespėjo apskaičiuoti. Taip pat ji turi piniginę, į kurią, gavus pensiją, įdeda 110-115 eurų maistui ir kitoms būtinoms reikmėms. Taip pat turi rezervą 180 eurų nenumatytoms išlaidoms, kurie guli juodos spalvos piniginėje. Visi pinigai yra apskaičiuoti ir surašyti sąraše. Slaugytoja R. L. D. apie visus pinigus žinojo, nes pati pagal jos nurodymus ten dėdavo pinigus, nes jai pačiai sunku. Didžiausią pinigų sumą (apie 13 000 eurų) ji laikė prie lovos esančioje medinėje spintelėje. Kiti pinigai galėjo būti laikomi didelėje spintoje, esančioje prie lovos. 2019 m. liepos 10 d. nuo 20.00 val. pas ją atėjo slaugytoja R. L. D. ir atnešė pensiją. 300 eurų ji (A. N.) atidėjo į santaupas, 100 eurų sumokėjo slaugytojai atlyginimą už esamą mėnesį, 50 eurų atidėjo už komunalines paslaugas, apie 20 eurų atsidėjo maistui, o likusius pinigus - į maišelį nenumatytoms išlaidoms. Nuo to laiko maišo su santaupomis ji netikrino. 2019 m. liepos 22 d. apie 14.00 val. ji nusprendė patikrinti pinigus ir likusią sumą įrašyti į sąrašą. Buvo geras oras, švietė saulė ir jai būtų lengviau paskaičiuoti pinigus. Įkišus ranką į šalia lovos esančią spintelę maišelio su pinigais ten nebebuvo. Nieko neįtardama nutarė sulaukti slaugytojos R. ir jos paprašyti patikrinti, kur yra pinigai. Ji visą dieną būna namie, guli lovoje, niekur nevaikšto. Kur laikė savo pinigus, žino tik slaugytoja. Tą pačią dieną apie 20.00 val., pas ją į butą atėjo R. L. D. ir ji jos paklausė, kur maišelis su pinigais, kadangi jo neranda. Slaugytoja atsakė, kad pinigus padėjo į kitą vietą. Ji pareikalavo grąžinti pinigus atgal, kadangi pinigai yra jos. Slaugytoja atsakė, kad pinigai priklauso tam, kuris dirba, o ji (A. N.) yra pensininkė ir jai pinigai yra nereikalingi. Jai (slaugytojai) pinigai reikalingi, nes teks daryti kapitalinį remontą jos (A. N.) bute. Ji paklausė, kodėl būtent jai (L. D.) reikės daryti remontą jos bute. Pasakė, kad remontą jos bute turi daryti tie žmonės, kurie po jos mirties gaus jos butą. Kol ji (A. N.) mirs, gali praeiti dar labai daug laiko ir testamentas gali būti perrašytas kitam žmogui. Po šių jos žodžių slaugytoja pasakė, kad pinigų ji niekada neatgaus ir jų niekada negrąžins ir parodė špygą. Ji pasakė, kad dėl vagystės privalės kreiptis į policiją. Slaugytoja atsakė, kad policija nieko jai nepadarys ir pinigų neras. Policijai ji niekada neprisipažins, kad paėmė pinigus ir policija nieko neįrodys. Po šių žodžių R.L. D. apsisuko ir išėjo. Tada ji iškart paskambino V., kuri parekomendavo R. kaip puikią slaugytoją prieš maždaug penkis metus. V. ji nepažinojo. V. išgirdo, kad ji ieško slaugytojos ir kartu su R. atėjo pas ją. Nuo to laiko niekada V. nematė. Po įvykusios vagystės ji buvo susijaudinusi, todėl paskambino V. ir „padėkojo“ jai už puikią rekomendaciją. V. V. pas ją atėjo ir ji papasakojo apie vagystės aplinkybes. V. buvo labai nusiminusi ir jautė atsakomybę, kadangi būtent ji parekomendavo R.. Ji prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir nubausti ją apvogusią R. L. D.. Įsitikinusi, kad pinigus pagrobė būtent slaugytoja, nes pati prisipažino. Kitas bet koks žmogus į jos butą neužeina, o ji pati visas dienas praleidžia savo lovoje. Nori atkreipti dėmesį, kad tai ne pirma vagystė, kurios metu ją apvogė slaugytoja. Maždaug prieš 15 metų, pasinaudojus patiklumu, iš jos buvo pavogta apie 60 000 litų. Į policiją tą kartą nesikreipė. R. žinojo apie šitą atvejį ir turbūt tikėjosi, kad ir dabar ji nepraneš policijai. Jai padaryta apie 13 000 Eurų turtinė žala. (t.1 b.l. 48-50).

?? 2020 m. gegužės 28 d. apklausta papildomai nukentėjusioji A. N. parodė, kad pasilieka prie ankščiau duotų parodymų apie jai priklausančių pinigų vagystę. Dėl sveikatos būklės pati nevaikšto, nesikelia iš lovos, todėl iš karto po įvykdytos vagystės neturėjo galimybės apžiūrėti savo buto ir negalėjo nurodyti visų iš jos buto dingusių daiktų. Susiradusi naują slaugytoją, jos paprašė patikrinti bute esančius daiktus. Tai buvo 2019 m. liepos mėnesio pabaigoje, ar rugpjūčio mėnesio pradžioje. Dingo sekantys priklausantys daiktai:

?? 1) Penki sidabriniai stiklinių laikikliai, kurie stovėjo svetainėje, sekcijoje, matomoje vietoje. Laikikliais nesinaudojo, bet 2019 m. pavasarį jie tikrai stovėjo sekcijoje. Liko tik vienas laikiklis, o penki yra dingę. Likusio laikiklio fotonuotrauką pateikė nukentėjusiosios atstovė kartu su prašymu. Laikikliai yra senoviniai, turintys antikvarinę vertę. Jie yra pokariniai, iš gryno sidabro, gamykliniai. Vieną laikiklį vertina 120 Eur. Bendra penkių laikiklių vertė yra 600 Eur.

?? 2) Iš sekcijos stalčiaus dingo šešių sidabrinių desertinių šaukštelių komplektas. Komplektą sudarė šeši šaukšteliai, kurie buvo įpakuoti į paprastą gamyklinę standartinę dėžutę. Yra likę tik du išpakuoti šaukšteliai, kuriais naudojasi. 2019 m. pavasarį šaukštelių komplektas tikrai gulėjo sekcijoje. Likusių dviejų šaukštelių fotonuotraukas pateikė atstovė kartu su prašymu. Komplektas pirktas senai. Šešių šaukštelių komplektą vertina 50 Eur.

?? 3) Iš sekcijos stalčiaus dingo desertinių sidabrinių ir paauksuotų šaukštelių, šakučių ir peilių komplektas šešiems asmenims. Viso komplektą sudarė 18 vnt. stalo įrankių. Įrankiai buvo analogiškos formos ir išvaizdos kaip ir 6 desertinių šaukštelių komplektas, tik papildomai jie dar buvo paauksuoti. Komplektas buvo pirktas senai, tarybiniais laikais. Komplektą iš 18 stalo įrankių vertina 110 Eur.

?? 4) Be to R. L. D. 2019 m. birželio mėnesio pabaigoje, tikslios datos neatsimena, nukabino užuolaidas ir jų taip negrąžino. Ne kartą slaugytoja buvo sakiusi, kad užuolaidos jai labai patinka. Užuolaidos kabėjo jos kambaryje. Slaugytoja sakė, kad paėmė jas skalbti. Užuolaidos buvo lininės, šviesios, gelsvos spalvos, iš dviejų dalių, ilgos. Užuolaidos apačioje turėjo rudos spalvos apdailą (8-10 cm pločio juostą), o viršuje buvo smulkus rudos spalvos ornamentas. Pavogtas užuolaidas vertina 20 Eur.

?? 5) Iš svetainėje stovinčios spintos dingo 5 (penki) 1,5 dydžio medvilninės patalynės komplektai. Komplektą sudarė antklodės užvalkalas ir paklodė. 3 patalynės komplektai buvo baltos spalvos, išsiuvinėti pačios nukentėjusiosios „rišelje“ siuvinėjimo būdu. Likusieji du patalynės komplektai buvo neišsiuvinėti, su įspaustiniu raštu. Komplektai pirkti tarybiniais laikais. Penkis patalynės komplektus A. N. vertina bendrai 100 Eur sumai (vieno komplekto vertė – 20 Eur).

?? 6) Iš svetainės spintos dingo jos pačios megztas lininis raštuotas megztukas. Megztukas su sijonu sudarė komplektą, bet yra likęs tik sijonas. Likusio sijono nuotrauką atstovė pateikė prie prašymo. Megztukas yra bevertis.

?? 7) Iš svetainės spintos dingo 10 vonios rankšluosčių. Jie buvo atrodo 120x 60 cm dydžio, kilpiniai, įvairių spalvų. Pirkti tarybiniais laikais. Du rankšluosčiai turėjo išskirtinius požymius – vienas buvo su melsva pyne per vidurį ir pats rankšluostis melsvas, o kitas rankšluostis - rožinis, ilgo siūlo. Visus rankšluosčius ji vertina bendrai 50 Eur sumai, vieno rankšluosčio vertė – 5 Eur.

?? 8) Ji pasigedo mėlynos spalvos laidinio mygtukinio telefono aparato. Telefono aparatas gulėjo kartu su gamykline dėžute spintos, stovinčios svetainėje, viršutinėje antresolėje. Aparato mygtukai buvo baltos spalvos. Telefonas buvo nenaudotas. Vieną kartą minėtą telefono aparatą pamačiusi R. D. teigė, kad toks aparatas labai būtų naudingas jos senyvo amžiaus motinai, kuriai sunkiai sekėsi naudotis mobilaus ryšio telefonu. Tačiau A. N. atsisakė jį atiduoti, kadangi nusprendė įvertinusi savo amžių, kad ateityje aparatas gali būti naudingas jai pačiai. Telefoną vertina 20 Eur.

?? Ji (A. N.) įsitikinusi, kad visus nurodytus daiktus, kurių dingimą pastebėjo po pinigų vagystės, paėmė R. L. D., kadangi tik ji turėjo buto raktus, jokių artimųjų ar draugų nukentėjusioji neturi. Išskyrus R. L. D. pas ją niekas nesilankydavo. Porą mėnesių prieš vagystę visi išvardinti daiktai tikrai buvo bute. Dėl dingusių daiktų vagystės patyrė 960 Eur žalą. Dėl dingusių pinigų gali pasakyti, kad vienoje vietoje turėjo 11 000 Eur, surištų gumute, o kadangi gauna nemažas senatvės pensijas, kiekvieną mėnesį likdavo ne mažiau 250 Eur suma, kurios neišnaudodavo savo reikmėms. Minėtą pinigų sumą ji pridėdavo prie bendrojo sumoje laikomos 11 000 Eur sumos į tą patį maišelį, todėl per paskutinius metus laiko papildomai buvo sutaupiusi ne mažiau kaip 2000 Eur. Todėl drąsiai gali teigti, kad iš jos buvo pagrobta 13 000 Eur. Jai padaryta bendra 13 960 Eur žala. Prašo ją pripažinti civiliniu ieškovu (t.1 b.l. 53-55).

?? 2020 m. rugpjūčio 11 d. apklausta papildomai nukentėjusioji A. N. parodė, kad per apklausą tyrėjas jai parodė kraujospūdžio matuoklį ir du raktus. Apžiūrėjusi šiuos daiktus gali pasakyti, kad du raktai yra būtent nuo jos buto durų, kadangi raktai įsistato į durų spynos atraktus ir spyna atsirakina. R. L. D. turėjo jos buto raktus, nes ją slaugė ir bet kada galėjo užeiti į jos namus. Šių raktų ji nevertina, nes jie yra beverčiai. Be to ankstesnėje apklausoje pamiršo nurodyti, kad be kitų daiktų, kuriuos išvardino, dingo ir kraujospūdžio matuoklis, kuris buvo mechaninis, turintis juodos spalvos rankinę pompą. Šį matuoklį ji galėtų atpažinti. Įsitikinusi, kad kraujospūdžio matuoklį, kaip ir kitus daiktus, nuo 2019 m. pavasario iki liepos mėnesio pagrobė buvusi slaugytoja R. L. D.. Kraujospūdžio matuoklis gulėdavo jos kambaryje. Kraujospūdžio matuoklį vertina 10 Eur. Dėl kraujospūdžio matuoklio, kuris apklausos metu buvo jai parodytas, gali pasakyti, kad tai ne jos. Parodomo matuoklio pompa yra juoda, o jos buvo ruda. Be to guminė pagalvė neturi užvalkalo su lipdukais. Taip pat nori pasakyti, kad ankstesnėje apklausoje suklydo nurodžiusi bendrą pagrobtų daiktų sumą. Nurodė, kad bendra pagrobtų daiktų suma yra 960 Eur, nors iš tikrųjų suma yra 950 Eur. Kadangi prie pagrobtų daiktų prisideda ir kraujospūdžio matuoklis, kurį vertina 10 Eur, todėl pagrobtų daiktų (kartu su pinigais) bendra vertė yra kaip ir ankščiau – 13 960 Eur. Šiai sumai reikš civilinį ieškinį. Į tyrėjo klausimą (Ar R. L. D. skalbdavo Jūsų daiktus, jei taip, tai kur?) nukentėjusioji atsakė, kad visus daiktus, tiek jos, tiek savo R. skalbdavo jos namuose. Slaugytoja sakydavo, kad namuose neturi sąlygų skalbti drabužių. Į tyrėjo klausimą (Ar pažįstate R. L. D. motiną, ar teko su ja bendrauti, dovanoti kokius nors daiktus ?) nukentėjusioji atsakė, kad nepažįsta R. mamos, nežino jos nei vardo, nei pavardės, niekada nėra dovanojusi jai jokių daiktų. Į tyrėjo klausimą (Ar skolinote kada nors R. L. D. pinigus, jei taip – kokiu tikslu ?) atsakė, kad 2014 m gegužės-birželio mėn. buvo paskolinusi R. 3 600 Eur automobilio pirkimui. Slaugytoja sakė, kad jos dukra A. ketina pirkti automobilį. Žadėjo, kad skolą grąžins dalimis, 3 metų laikotarpyje. Vėliau paaiškėjo, kad automobilis buvo nupirktas iš A. N. paskolintų lėšų, A. neturėjo lėšų to automobilio pirkimui ką vėliau sužinojo iš pačios R.. R. už A. jai grąžino apie 1 500 Eur, pradėjus jai skolą atskaičiuoti iš R. uždarbio. Iki šiol R. yra skolinga. 2018-2019 metais ji buvo paskolinusi R. 2 000 Eur kiosko pirkimui. Pastaroji žadėjo, kad greitai skolą grąžins, bet iki šiol tos sumos negrąžino. Tai dar kartą patvirtina ankščiau A. N. nurodytą aplinkybę, kad R. L. tiesiog negalėjo būti sukaupusi tam tikrų santaupų, nes pastoviai skolindavosi pinigus ir jų negrąžindavo pakankamai didele apimtimi (t.1 b.l. 57-58).

Apklausta teisme liudytoja V. D. paaiškino, kad pažįsta L. D. kaip buvusią kaimynę. Ji asmeniškai pažinojo A. N. ir pasiūlė L. D. ją prižiūrėti. 2014 metais nuvedė D. pas A. N. ir jas supažindino. Jos susitarė, koks bus darbas, jo apimtis. Po to ji teiravosi R., kaip sekasi, ir ji sakė, kad viskas normaliai. Kelis kartus su R. L. D. ji lankėsi pas A. N.. Kartais su ja pabendraudavo telefonu, pasiteiraudavo, kaip jos sveikata. R. L. D. pas A. N. dirbo 5 metus. 2019 m. jai paskambino A. N., pareiškė, kad ji atvedė pas ją dirbti vagilę ir paprašė jos ateiti. Jai atėjus pas A. N. pradėjo reikšti pretenzijas, kad jai atvedė vagilę, kuri iš jos pavogė 13 000 eurų. Šie pinigai gulėjo spintelėje prie jos lovos. Sakė, kad R. L. D. perskaičiuodavo jos pensiją ir dėdavo į voką. Ant voko A. N. savo ranka žymėdavo, kiek įdėdavo pinigų ir kiek išleisdavo. A. N. buvo labai adekvatus, raštingas žmogus. Ji viską kontroliuodavo. Išklausiusi A. N. pasakė, kad ji dėl to nekalta ir pati dėl tokio įvykio patyrė šoką. Tuomet A. N. jos paprašė peržiūrėti jos sidabrą, sidabrinius įrankius, kiniškus rankšluosčius. A. N. jai parodė, kur eiti, kokiam kambaryje ieškoti. A. N. nurodytoje vietoje ji nerado sidabrinių stalo įrankių. Buvo tik vienas arbatinis šaukštelis. A. N. pasakė, kad R. iš jos pasiėmė gerą jos patalynę, rankšluosčius, viską išnešė ir pakeitė į kitus. A. N. paprašė patikrinti slėptuvę spintoje. Ten ji laikė pinigus smulkioms išlaidoms. Ji ištraukė dėžutę, kurioje buvo pinigų, tik neatsimena kiek. A. N. pasakė, kad ačiū dievui bent iš ten nieko nepaėmė. Po to savo pretenzijas jai (V. D.) panaikino, nes suprato, kad ji ne prie ko. Kiek jai žinoma, 2013-2014 metais pas R. L. D. buvo sunki materialinė padėtis. Ji sakė, kad nori užsidirbti pinigų ir neatsisakydavo bet kokio darbo. Pas R. L. D. namuose niekada nėra buvusi. Iš jos žodžių žinojo, kad turėjo problemų su šildymu. Jos su dukra dviese gyveno vienam kambaryje. Kitas kambarys buvo uždarytas, kad nereiktų šildyti. A. N. jai sakė, kad R. L. D. skolino pinigų automobiliui. 2019 m. liepos 22 d. į namą, kuriame gyveno A. N., ją įleido antrame namo aukšte gyvenantis kaimynas. Jai telefonu paskambinusi ir liepusi ateiti A. N. sakė, kad yra bute uždaryta. Patekusi į jos butą, virtuvėje rado raktus. Pabendravusi su A. N. ji nematė R. L. D. ir jos neklausė, ar paėmė pinigus. A. N. jai papasakojo, kad neturėdama ką veikti atidarė prie lovos stovinčios spintelės stalčiukus, įkišo ranką į stalčių ir pajuto, kad ten nieko nėra. Tada paskambino R. L. D., tačiau ji pasakė, kad nieko nežino. A. N. jai pasakojo, kad iš pradžių R. L. D. pasakė, kad pinigų neėmė, tačiau paskui pasakė, kad paėmė, nes pas ją namuose pinigams bus saugiau. A. N. liepė R. L. D. grąžinti visus pinigus, bet R. atsakė: „jūs galvojat, kad šitame bute remontas pigiai kainuos?“ A. N. paklausė, „tu ką čia šeimininkė?, aš tavęs remonto daryti neprašiau“. Taip jai pasakojo A. N.. Kai paskutinį kartą bendravo su A. N., ji buvo absoliučiai normalus žmogus. Netgi atvažiavę policininkai ją pagyrė, kad su jos amžiumi yra adekvati. A. N. neturėjo jokių giminių, kurie ją lankytų. Jos vyras, sūnus ir anūkas buvo mirę. Ji bendravo tik su L. D.. Vienintelį, ką galėjo padaryti A. N., tai iš savo lovos atsisėsti ant medicininio krėslo. A. N. jai pasakė, kad pas ją atėjusi R. L. D. pirmiausia valgyti sau pasidarydavo, o tik tada duodavo jai pavalgyti. Ji klausė A. N., kodėl visą laiką tylėjo. Ši atsakė, kad gailėjo R. L. D.. Atėjusi jos kvietimu pas A. N. ir jos prašymu ieškodama sidabro, A. N. paprašė surasti jos testamentą ir pasakė, kad butą po savo mirties buvo paliksi R. L. D.. Kai testamentą surado, A. N. jos paprašė paskambinti notarui, kad pakeisti testamentą. Ji pasakė, kad tuo neužsiims. Tuomet A. N. paprašė tai padaryti antrame aukšte gyvenančio kaimyno, kuris atvežė notarą, kuris anuliavo buvusį testamentą. A. N. naudojosi mobiliuoju telefonu. Stalo įrankiai, kurių paprašė paieškoti A. N., turėjo būti virtuvės stalo stalčiuke. Bet tame stalčiuje, kur turėjo būti, ji rado tik vieną šaukštelį. A. N. sakė, kad yra visas rinkinys sidabrinių stalo įrankių. Nebuvo sidabrinių stiklinių laikiklių. Ji sakė, kad dingo sidabrinės šakutės, šaukštai, stalo įrankiai. Po 2019 m. liepos 22 dienos ji lankėsi pas A. N. kiekvieną dieną, maždaug mėnesį laiko. Ją maitino, gamino maistą, kol ji nesurado, kas ją toliau prižiūrės. Gaunamą pensiją A. N. įdėdavo į prie jos lovos esančią spintelę. Prie jos A. N. iš spintelės pinigų nebuvo išėmusi. A. N. buvo diplomatiška. Ji žinojo, kad yra nuo kitų priklausoma, kad jai reikia pagalbos, bet jai pretenzijų nereikšdavo. Mėnesį laiko prižiūrėdama A. N., jos rūbų ji neskalbdavo. Ji prašydavo išskalbti antrame aukšte gyvenančio kaimyno. Kam po A. N. mirties atiteko jos butas, ji nežino.

?? 2019 m. liepos 29 d. apklausta liudytoja V. D. parodė, kad R. L. D. yra jos tolima kaimynė ir ją pažįsta apie 32 metus. R. prekiavo turguje (duomenys neskelbtini) ir ne kartą jai sakė, kad nori surasti papildomo uždarbio. Maždaug prieš 5 metus, kita liudytojos V. D. kaimynė prasitarė, kad yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus moteris, kuriai reikalinga priežiūra. Yra ieškoma slaugytoja - padėjėja. Susitikusi su R. pasiūlė jai prižiūrėti garbaus amžiaus moterį ir R. sutiko. Vieną dieną liudytoja su R. nuėjo pas tą moterį, gyvenančią (duomenys neskelbtini). Tą moterį tada pamatė pirmą kartą. Jos vardas A. J. N.. Ji nuėjo pas A. kaip tarpininkė, jai parekomenduoti R. L. D.. Tuo metu A. pati vaikščiojo, gaminosi valgyti ir pati save aptarnaudavo. Jai reikėjo pagalbos tvarkant namus, atliekant kitus namų ruošos darbus. Ji rekomendavo senolei R. L. D., kaip patikimą ir sąžiningą žmogų, sakė, kad R. jos kaimynė. Nuo to laiko R. padėdavo A. lankydama ją 7-10 kartus per mėnesį. Ji (V. D.) pas A. N. nesilankydavo ir santykių su ja nepalaikė. Retkarčiais domėdavosi, kaip sekasi R. pas A.. Ši sakydavo, kad viskas tvarkoje. Po metų ar dviejų R. jai minėjo, kad pavargsta, nes A. yra reikli ir reikalauja savo tvarkos. Jai žinoma, kad R. iš A. gaudavo 300 litų, o vėliau - po 100 Eur. Žino, kad A. prašė R. prižiūrėti jos vyro kapus ir avansu gavo 2 000 litų. Ji pasiūlė R. grąžinti avansą, nes neaišku, kas gali atsitikti. R. vėliau pasakė, kad tuos pinigus (2000 litų) A. padovanojo jos dukrai. 2019 m. liepos 22 d. apie pietus, jai (V. D.) paskambino A. ir jai „padėkojo“ už puikią rekomendaciją – sąžiningą moterį R.. Suprato, kad A. N. kalba sarkastiškai. Pasiteiravo, kas atsitiko, o A. pasakė, kad R. ją apvogė. Apie 16.00 val. norėdama sužinoti visas aplinkybes ji nuėjo pas A. į namus. Šeimininkė papasakojo, kad liepos 10 d. R. pagal jos įgaliojimą paėmė jos senatvės pensiją, apie 600 Eur. Dalis pinigų buvo atidėta kaip santaupos. A. pasakojo, kad santaupas laikė spintelėje, prie savo lovos. Pinigų kupiūros buvo laikomos polietileniniame maišelyje. A. pasakojo, jog maišelyje turėjo būti viso apie 13 000 Eur. 10 000 ar 11 000 Eur sumą sudarė 50 Eur nominalo kupiūros, o likusi suma – įvairaus nominalo kupiūros. Dar buvo ir lapelis su skaičiais. Liepos 22 d. A. pasigedo spintelėje laikomų pinigų. R. atėjus pas A. į butą jai pasakė, kad pinigus padėjo į kitą vietą, o kur padėjo – nepasakys. A. liepė grąžinti pinigus, o R. atsisakė, kad tie pinigai bus reikalingi buto kapitaliniam remontui. Po to R. trumpam išėjo, o sugrįžusi paklausė A. N.: „Na tai kaip, draugausim?“. A. atsakė, kad draugaus, jei grąžins paimtus pinigus. Tuomet R. pareiškė, kad ji pati nustatys sąlygas. A. pareiškus, kad paskambins policijai ir jai (V. D.), R. atsakė, kad tokiu atveju pinigų ji nematė, jų neėmė ir niekas nieko neįrodys. Tai pasakiusi R. iš jos buto išėjo. Tokią istoriją jai papasakojo A. N., kuri prie jos paskambino į policiją ir pranešė apie įvykį. Neužilgo į A. N. butą atvyko policijos pareigūnai, tačiau jos pinigų – santaupų nerado. Ji įsitikinusi, kad pinigus iš A. pagrobė ir pasisavino R.. Po šio atvejo liudytoja su R. nebendravo (t.1 b.l. 91-92).

?? 2020 m. liepos 1 d. apklausta papildomai liudytoja V. D. parodė, kad pažįsta R. L. D. daugiau nei 30 metų. Tarybiniais laikais R. pragyvenimo lygis, kaip ir visų, buvo neblogas. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, R. finansinė padėtis suprastėjo. Tarybiniais laikais, iki 1990 metų R. dirbo (duomenys neskelbtini). Vėliau, po 1990 metų įsidarbino (duomenys neskelbtini) turgavietėje. Kepė ir pardavinėjo maisto produktus. Ilgą laiką R. nedirbo, nes buvo sužalota. Matyt iš keršto, dėl R. kažkokios apgavystės, asmuo sužalojo R. veidą sieros rūgštimi ir ji tapo bedarbė. Tada ji iš viso sunkiai vertėsi ir sakydavo, kad pragyventi padeda jos mama. Nuo maždaug 2010 m. R. (duomenys neskelbtini) turgavietėje prekiavo (duomenys neskelbtini). Prieš kokius 4-5 metus R. turgavietėje ėmė prekiauti (duomenys neskelbtini). Liudytojai ji sakė, kad ją įdarbino kažkoks P., kuris jai moka atlyginimą, o ji dirba pagal patentą. R. skundėsi, kad P. jai moka mažai ir jai neužtenka pragyvenimui. Sakė, kad per mėnesį gauna apie 400 Eur. Minėjo, kad jau apie 10 metų nebuvo atostogose, nes neturi pinigų. R. vieną kartą ir prasitarė, kad ieškosi papildomo uždarbio, todėl V. D. ir pasiūlė prižiūrėti A. N.. Liudytoja žino, kad pas A. R. skalbdavo savo drabužius, gaminosi sau valgyti, dažėsi plaukus. Tokių sąlygų pas save namuose ji neturėjo, nes dujų šildytuvas, kuris šildė vandenį, buvo sugedęs, o remontui neturėjo pinigų. Centrinį šildymą savo namuose dėl didelių mokesčių R. buvo atjungusi, apie tai liudytojai sakė gal prieš 10 metų. R. sakė, kad žiemą bute gyvena tik viename kambaryje, o antru kambariu visai nesinaudoja, kad mokėti mažiau už elektrą, kuria apšildo kambarį. R. visą laiką rengėsi vargingai. Žino, kad A. N. skolino R. 3 000 Eur automobilio pirkimui. Automobilį ketino pirkti R. dukra A.. A. liudytojai sakė, kad R. klausė, kaip gali skolinti jai pinigus, kai ši neturės galimybės jų grąžinti, o pastaroji atsakė, kad pinigus grąžins dukra. A. jai sakė, kad skolą metų laikotarpyje jai grąžino R. dukra. R. niekada jai nesakė, kad turi santaupų, tik skundėsi, kad juodai dienai neturi nei centro. Net sunkiai rasdavo pinigų pleistrui, dengiančiam veido nudegimą, nusipirkti. Jokių brangių daiktų R. niekada neturėjo. Ji kelis metus vaikščiojo su liudytojos V. D. dovanotu paltu, nes pati nesugebėdavo įsigyti naujos aprangos (1 t.b. l. 94-95).

Nuotoliniu būdu per „Zoom“ programą teisme apklaustas liudytojas A. G. paaiškino, kad pažįsta kaltinamąją R. L. D., kuri prižiūrėjo jos kaimynę V. N.. Vienu metu ir jis prižiūrėjo A. N., kuri buvo jam surašiusi testamentą. Jis gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini), o A. N. gyveno (duomenys neskelbtini). Šiame name jis apsigyveno 2010 metais. Tada pas A. N. dirbo moteris vardu G., kuri prižiūrėjo A. N.. Vėliau jos susipyko. G. iš jos išėjo, pasiėmusi pinigų kaip kompensaciją už savo darbą. Prižiūrėdamas A. N. jis atveždavo jai maistą, samdė namų tvarkytoją, atveždavo jai laikraščius. Tai tęsėsi apie pusantrų metų. A. buvo labai sunkaus charakterio žmogus. Jai reikėjo tokio žmogaus, kurį ji galėtų valdyti. Tuo pačiu A. N. buvo blaivaus proto ir racionali. A. N. jam buvo parašiusi testamentą. Paskui atsirado L. D. ir jo santykiai su A. nutrūko. Viską perėmė L.. Suprato, kad ir testamentas jai buvo perrašytas. Darbo pas A. tikrai buvo daug. L. kiekvieną dieną atvažiuodavo po darbo. Atvažiuodavo 18.00 ar 19.00 val. po darbo ir išvažiuodavo tik 00.00 val.. Dirbdavo kiekvieną dieną ir tas darbas nebuvo lengvas su tokio charakterio žmogumi. Paskui jų santykiai pakrypo ne tokia linkme. Ten kažkas įvyko ir R. L. D. neapsikentusi išėjo iš A. N.. Tada A. pranešė, kad iš jos išeidama R. L. D. pasisavino jos pinigus. A. N. pinigų jis niekada nematė, bet žinojo, kad ji turėjo santaupų. A. pasiskundė į savo butą pakviestai moteriai, kad R. L. D. ją apiplėšė. Ta moteris jai patarė kreiptis į policiją. Vėliau iš A. jis sužinojo, kad pas R. L. D. rado pinigų, panašiomis kupiūromis, kurios iš jos dingo. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus liudytojas nurodė, kad niekada nematė kitų asmenų, kurie atvažiuotų pas A. N., kai ją lankė ir prižiūrėjo R. L. D.. Senolė buvo blaivaus proto. Ji nenusišnekėdavo ir nieko nepamiršdavo. Buvo labai reikli. Dėl savo charakterio duodavo neadekvačius nurodymus. Kaip pavyzdys, tai buvo jos teorija, kad dulkes valyti reikia su senu skudurėliu, arba, kad visi skalbimo milteliai blogi ir dirgina odą. Tokių marazmų iš A. N. pusės buvo. Kai su A. N. ateidavo reikalas iki konflikto, tai ji pasidarydavo neadekvačiai pikta. Jo subjektyvia nuomone A. N. negalėjo nepagrįstai apkaltinti žmogaus. Ji buvo žiauriai sąžininga. Kad ji iš keršto apkaltintų žmogų sunkiu nusikaltimu, tai to nelabai galėjo būti. Šiuo metu nepamena, gal A. N. jam skambino ir pasakė telefonu apie pinigų dingimą. A. N. svarstė, ar apie tai pranešti policijai ar ne. Kiek jis suprato, tai po įvykio pas A. N. atėjusi moteris labiau paskatino ją kreiptis į policiją, nes ji jau aną kartą nukentėjo. A. dar svarstė, ar tai daryti. Jis mano, kad žmogus tikrai to nedarytų iš tuščio reikalo. Pradėjus ikiteisminį tyrimą ir jam užsitęsus, A. N. jo prašė pakalbėti su tyrėju, paklausti, gal ant surastų pas L. D. pinigų kupiūrų pirštų antspaudų paieškotų, nes ji atsimena, kokios pinigų kupiūros pas ją buvo. A. N. buvo labai skaudu, kad R. L. D. nurašė ant nenuskaitytų pajamų. Jis nežino, ar A. N. skolino pinigų R. L. D.. Jeigu L. būtų paprašiusi, A. N. būtų paskolinusi. A. N. buvo griežtas ir piktas žmogus, bet geros širdies. Ji daug kam padėjo. 2019 m. liepos 22 d., jis sutiko R. L. D., kai ji išėjo iš A. N. buto. R. L. D. nebuvo labai draugiška. Ji nebūdavo tas žmogus, kurį susitikus jautiesi maloniai ir jam niekada nebuvo malonu su ja sveikintis. R. L. D. visada su kažkokia nuoskauda žiūrėjo. Sutikta R. L. D. gal ir pasakė jam, kad A. N. ją užkniso negyvai. Jeigu ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad sutikta R.L. D. buvo labai susijaudinusi, tai matyt ji ir buvo tokioj būsenoje. Jis padėjo A. N., kai moteris vardu G. iš jos išėjo ir ją paliko. Kai jis prižiūrėjo A., ji dar buvo savarankiška ir vaikščiojo. Jausdama, kad jos sveikata prastėja, kad reikės moteriškos priežiūros, A. jam nežinant pradėjo ieškoti kito žmogaus. Tada ir atsirado R. L. D.. Visos A. N. prižiūrėjusios moterys galvojo, kad porą metų padirbs ir A. numirs, bet ji buvo nemirtinga. Kai pas A. N. atsirado R. L. D., jam atrodė, kad viskas teisinga, nes jis juk nedarys moteriškų darbų, nekeis patalynės ir pan. Iš pradžių atsiradus R. L. D. jis palikdavo A. pinigų už tai, kad R. viską tvarko. Tuo metu jis nupirkdavo A. rusišką laikraštį. Buvo atvejis, kai laikraštį jai atnešė sausio 1 d. ne 9.00 val., o apie 12.00 val. Tada A. ant jo supyko ir pasakė, kad 12.00 val. gauti laikraščiai tinka tik senai žuviai suvynioti. Taip jų santykiai ir nutrūko ir viską perėmė R. L. D., tačiau jis su A. nesusipyko. Priešingai, jis pasijuto nepriklausomas nuo kaimynės, jam buvo ramu, kad gali bet kada važiuoti atostogauti, žinant, kad A. priežiūra jau ne jo reikalas. Pokalbiuose su A. ši pasakojo, kad dalyvavo kare, buvo išsiųsta į (duomenys neskelbtini). Ji turėjo (duomenys neskelbtini) išsilavinimą ir buvo aukšto rango (duomenys neskelbtini) darbuotoja. Ji buvo sąžininga Stalino ir Putino gerbėja ir kalbėjo tik rusų kalba. Tačiau ji pagarbiai žiūrėjo į lietuvius ir Lietuvos nepriklausomybę. Priešingai, nei gyvas buvęs jos vyras, ji priėmė (duomenys neskelbtini) pilietybę. Ji čia gyveno, turėjo savo politines pažiūras, tačiau niekada nesakė, kad Lietuva turi būti okupuota. Po A. mirties jos butą paveldėjo viena moteris, kurią jis surado. Ši moteris pas A. išdirbo gal du metus ir jai mirus paveldėjo jos butą. Tai moteriai labai pasisekė.

???2019 m. liepos 23 d. apklaustas liudytoju A. G. parodė, kad su kaimyne A. N., gyvenančia (duomenys neskelbtini) pažįstamas nuo 2011 metų, kai atsikraustė gyventi į šitą namą. Kadangi kaimynė yra vieniša, kelis metus ja rūpinosi, tačiau prieš maždaug penkis metus jų bendravimas nutrūko, nes A. N. susirado slaugytoją vardu R.. Matė, kad R. pas ją atvažiuodavo kiekvieną dieną. Vakar, dienos metu, išėjo į lauką ir pamatė iš A. N. buto išeinančią R.. Pastaroji pasakė, kad susipyko su A. ir daugiau jos neprižiūrės. R. buvo labai susijaudinusi. Po kelių valandų jam paskambino rusakalbė moteris, kuri pasakė, kad jai skambino verkianti A. N. ir prašė ją aplankyti. A. G. pasakė, kad namuose bus apie 19.00 val. ir moterį galės įleisti į namo laiptinę, nes raktą turi tik jis ir A., kuri nevaikšto. Apie 19.00 val. sugrįžęs į namus kartu su moterimi užėjo į namo laiptinę. Jis nuėjo pas save, o atėjusi moteris pas A. N.. Apie 22.00 val. jo (A. G.) motina pasakė, kad jai skambino A. N. ir prašė kuo greičiau suorganizuoti notarą, nes nori kuo skubiau nutraukti testamentą, kuriuo A. N. visą turtą palieka slaugytojai R.. Kitą dieną liudytojas pats paskambino R. L. D. norėdamas išsiaiškinti situaciją ir gerą pusvalandį su ja bendravo. Jis pasakė, kad nueis pas A. N. ir paklausė, kokie šansai joms susitaikyti, nes jis negalės slaugyti A.. Iš R. pokalbio suprato, kad tai neįmanoma ir užsiminė, kad A. ją apkaltino vagyste. Apie 12.00 val. jis užėjo pas A. N. pasikalbėti ir sutarė, kad ji duos jam buto raktą, bet rakto nerado. Apie pietus kieme pastebėjo policijos pareigūnus ir juos įleido į namo laiptinę. Jis prisimena, kaip A. maždaug prieš penkis metus jam buvo pasakojusi, kad buvusios slaugytojos buvo apvogta, tačiau tą kartą į policiją ji nesikreipė (1 t.b. l. 86-87).