- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-04-11
- Bylos Nr.
- I-485-621/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01592-2017-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Žanas Kubeckas
- Pareiškėjas
- V. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių
- Kategorijos
nedalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus su skundu prašydamas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, priteisti 1000 Eur neturtinės žalos.
Pareiškėjas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai (II t., b. l. 18). Skunde (I t., b. l. 2–7) pareiškėjas nurodė, jog laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 18 d. iki 2017 m. rugsėjo 28 d. buvo laikomas Šiaulių tardymo izoliatoriuje (toliau – ir Šiaulių TI). Nurodytu laikotarpiu teko maitintis nuolat atšalusiu ir sugedusiu maistu, ne tik neskirto dietinio maitinimo pagal ligą, bet dar ir tiekiant ne pagal pareiškėjo maisto racioną. Su skundais kreipėsi į Šiaulių visuomenės sveikatos centrą, tačiau nebuvo reaguojama. Nurodė, jog 2017 m. rugsėjo 28 d. išvykstant etapu buvo patiektas sausas davinys indelyje nuo ledų, iš kurio sklido nemalonus kvapas. Dėl tokių veiksmų dažnai badauja, nes bijo apsinuodyti. Pažymėjo, kad dėl sveikatos būklės turi gauti dietinį maitinimą, tačiau maistas buvo tiekiamas nesilaikant sveikatos mitybos rekomendacijų. Be to, maistas buvo duodamas pro surūdijusį langelį, krito rudžių atplaišos tiesiai į lėkštę. Taip pat skunde nurodė, kad kameroje Nr. 37 blogas dieninis apšvietimas, lempos išlūžusios, be gaubtų, nurodyti pažeidimai trukdė skaityti. Šiaulių TI nei karantino, nei laikino sulaikymo patalpoje LSP, nei kameroje Nr. 37 nėra pavojaus mygtuko iškvietimo. Karantino patalpoje PK 4, laikino sulaikymo patalpose turi būti sanitarinis mazgas, kuris turėtų atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą, tačiau sanitarinis mazgas nebuvo atitvertas. Šiose patalpose drėgna, šalta, pelėsis. Pareiškėjui atvykus į Šiaulių TI 2017 m. rugsėjo 18 d. buvo išduota patalynė, o ji pakeista buvo tik 2017 m. rugsėjo 29 d. (dušo dieną), pažeista Higienos normos 134:2015 norma gauti išskalbtą patalynę kartą į savaitę – ne rečiau. Taip pat nebuvo reaguojama į pareikėjo prašymus išduoti higienos priemones kamerai susitvarkyti. Dėl visų šių priežasčių pablogėjo sveikata – nuolatiniai skrandžio skausmai, pykino, viduriavo, vartojo vaistus, sutriko miegas. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų patyrė didelius nepatogumus, orumo pažeminimą, dvasinį sukrėtimą.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimu (II t., b. l. 17). Pateikė atsiliepimą (I t., b. l. 108–114, II t., b. l. 9–12), kuriame nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, bylą nagrinėti atsakovės atstovui nedalyvaujant.
Nurodoma, kad kaip matyti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2017 m. spalio 23 d. pažymos Nr. 60/09-39252 „Dėl V. S.“ pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2017 m. rugsėjo 18 d. iki 2017 m. rugsėjo 28 d. buvo laikomas kameroje Nr. 37. Kadangi Šiaulių tardymo izoliatoriuje dėl pastato statuso negali būti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, susiję pareiškėjo nusiskundimais dėl natūralios apšvietos trūkumo netaikytini pažeidimais ir įstaiga negali būti pripažįstama atsakinga dėl nustatomų šių reikalavimų pažeidimų. Pažymėjo, jog byloje nėra objektyvių duomenų, kad dėl kokių nors priežasčių pareiškėjui būtų reikėję pasinaudoti pagalbos iškvietimo būdu, o pagalbos iškvietimo mygtuko nebuvimas pats savaime nereiškia, jog jam dėl to kilo kokių nors neigiamų pasekmių ar buvo padaryta žala (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2133-525/2016). Pažymėjo, jog higienos normose nustatyti gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimai taikomi tik tardymo izoliatoriuose laikomų asmenų apgyvendinimui skirtų patalpų įrengimui. Nei trumpalaikio laikymo, nei priėmimo-paskirstymo kameros nėra į izoliatorių priimtų asmenų apgyvendinimui skirtos patalpos. Taip pat higienos normos nereglamentuoja stalų ir kėdžių buvimo laikino sulaikymo kamerose. Kaip minėta, higienos normoje nustatyti gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimai taikomi tik tardymo izoliatoriuose laikomų asmenų apgyvendinimui skirtų patalpų įrengimui. Kadangi Šiaulių tardymo izoliatoriaus pastatas įtrauktas į LR nekilnojamųjų vertybių sąrašą, kai kurių trūkumų pašalinti neįmanoma (t. y. nėra galimybės įrengti papildomą ventiliacijos sistemą ir padidinti oro judėjimo greitį bei sumažinti santykinę drėgmę). Be to, minėtose patalpose įrengti sanitariniai mazgai, kurie atitverti ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara. Kadangi imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgą nėra, toks įrengimas atitinka teisės normų reikalavimus. Šiose kamerose taip pat įrengta šalto vandens tiekimo/nubėgimo sistema bei čiaupai, todėl pareiškėjo argumentai dėl negalėjimo nusiplauti rankas, nepagrįsti. Pareiškėjas bylai aktualiu laikotarpiu buvo laikomas laikino sulaikymo patalpose lik vieną kartą. Laikymas laikino sulaikymo-paskirstymo patalpose buvo trumpalaikis, todėl pareiškėjui tikrai negalėjo sukelti neigiamų pasekmių ar negrįžtamų sveikatos sutrikdymų. Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiūros tarnybos 2017 m. spalio 23 d. pažymos Nr. 76/10-891 matyti, kad V. S. dietinis maitinimas skirtas nuo 2015 m. gruodžio 31 d. ir yra skiriamas nuolat buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje metu. Tai patvirtina ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus įskaitos skyriaus dietinio maitinimo suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų arešto bausme pusryčių/pietų/vakarienės sąrašai. Asmenys laisvės atėmimo vietose maitinami pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 patvirtintus valgiaraščius. Visi Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikomi asmenys yra maitinami visaverčiu maistu pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Šiaulių tardymo izoliatoriuje maistas suimtiesiems ir nuteistiesiems negaminamas, nuo 2011 m. rugsėjo 16 d. įstaigai teikiama maisto tiekimo paslauga. Šiaulių tardymo izoliatorius, vadovaujantis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117, bent kartą per pusmetį atlieka maisto laboratorinius tyrimus. Iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos bei Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Šiaulių skyriaus patikrinimo aktų matyti, kad esminių pažeidimų nenustatyta, patiekalai pateikti pagal parengtą valgiaraštį, maistas atitinka normas. Duomenų apie tai, jog būtent pareiškėjui Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo tiekiamas teisės aktų reikalavimų neatitinkantis maitinimas, įstaiga neturi. Pareiškėjo reikalavimas grįstas samprotavimais nesudaro pagrindo konstatuoti teisės aktų reikalavimų netinkamo vykdymo. Kaip matyti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2017 m. spalio 23 d. pažymos Nr. 60/09-39208, Šiaulių tardymo izoliatoriuje po sanitarinio svarinimo suteikiama galimybė gauti išskalbtą patalynę. Iš Asmeninės sąskaitos Nr. 662 matyti, kad V. S. patalynė keista nepažeidžiant teisės normų, t. y. kitos savaitės dieną, kurią numatytas pareiškėjo gyvenamosios kameros gyventojų sanitarinis svarinimas (į dušą vedami visi vienoje kameroje esantys asmenys).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo V. S. skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas V. S. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 18 d. iki 2017 m. rugsėjo 28 d. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas V. S. Šiaulių TI buvo laikomas laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 18 d. iki 2017 m. rugsėjo 28 d. laikino sulaikymo patalpoje Nr. LSP-4 ir kameroje Nr. 37 (I t., b. l. 29).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad kameroje Nr. 37 buvo nepakankamas dieninis apšvietimas, lempos išlūžusios, be gaubtų, nurodyti pažeidimai trukdė skaityti. Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. rugsėjo 5 d. patikrinimo akto Nr. PA.-6-267(16.3.187.6.12) matyti, jog operatyvosios kontrolės metu atliktas kameros Nr. 37 patikrinimas. Patikrinimo metu išmatuota bendra dirbtinė apšvieta tikrintoje kameroje žemesnė nei reglamentuoja Lietuvos higienos normoje HN 134:2015. Kameroje Nr. 37 nustatyta bendra dirbtinė apšvieta 152 lx, pažeistas Lietuvos higienos normos HN 134:2015, 14 punktas. Taip pat patikrinimo metu nustatyta, kad kameroje Nr. 37 – 1 šviestuvas sulaužytas, konstrukcija sutvirtinta virvelėmis, nedega 2 lempos, pažeistas Lietuvos higienos normos HN 134:2015, 12 punktas (I t., b. l. 95–97). Taigi, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo nurodyti argumentai dėl kameros Nr. 37 neatitikimo higienos normų reikalavimams, pagrįsti ir vertintini pareiškėjo naudai.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Šiaulių TI nei karantino, nei laikino sulaikymo patalpoje LSP, nei kameroje Nr. 37 nėra pavojaus mygtuko iškvietimo.
Teismui pateiktoje Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2017 m. spalio 18 d. pažymoje Nr. 60/09-38504 (I t., b. l. 30) nurodyta, jog pagalbos mygtuko įrengimas Šiaulių tardymo izoliatoriuje negalimas dėl įstaigos statuso.
Nurodytoje pažymoje pažymėta, jog Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. V-176 2 punkto reikalavimas įrengti vidinio ryšio sistemą kameroje yra taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.
Iš administracinėje byloje esančių dokumentų matyti, jog signalizacijos mygtukai suimtųjų ir nuteistųjų gyvenamosios patalpose (kamerose) Šiaulių tardymo izoliatoriuje nėra įrengti. Atkreiptinas dėmesys, jog Europos kalėjimų taisyklių (Europos Ministrų Komiteto rekomendacija šalims narėms Nr. (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“) 18.2. punkto c) dalis rekomenduoja laisvės atėmimo vietoje įrengti aliarmo sistemą, kuri leistų kaliniams nedelsiant susisiekti su personalu. Atsižvelgiant į tai, kad tokios aliarmo sistemos Šiaulių TI nebuvo įrengta, pripažintina, kad tai galėjo pareiškėjui sukelti diskomfortą, siekiant prisišaukti pagalbą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013). Kita vertus, pareiškėjas visiškai ir įtikinamai neindividualizavo, kokia žala jam kilo dėl minėto faktoriaus, todėl pareiškėjo teiginys, kad dėl pavojaus mygtuko nebuvimo buvo pažeistos jo teisės, atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad karantino patalpoje PK 4, laikino sulaikymo patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, kuris turėtų atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą, tačiau sanitarinis mazgas nebuvo atitvertas. Šiose patalpose buvo drėgna, šalta, pelėsis.
Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172, 11 punktas numato, kad į Tardymo izoliatorių priimti suimtieji (nuteistieji), kol įforminami dokumentai, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras. Pagal Taisyklių 19 punktą, priimtiems į tardymo izoliatorių suimtiesiems (nuteistiesiems) atliekama jų medicininė apžiūra ir sanitarinis švarinimas. Asmenys iki medicininės apžiūros ir sanitarinio švarinimo atlikimo, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, gali būti laikinai uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras. Taisyklių 20 punktas numato, kad po sanitarinio švarinimo suimtieji (nuteistieji) paskirstomi į gyvenamąsias kameras.
Šiaulių TI 2017 m. spalio 23 d. pažyma „Dėl V. S.“ Nr. 60/09-39252 patvirtina, jog pareiškėjas V. S. laikino sulaikymo patalpoje Nr. LSP-4 buvo laikomas vieną kartą (I t., b. l. 29).
Kaip minėta pareiškėjas skunde nurodė, kad karantino patalpoje PK 4, laikino sulaikymo patalpoje sanitarinis mazgas nebuvo atitvertas, be to minėtose patalpose buvo drėgna, šalta, matėsi pelėsis. Atsakovė šių pareiškėjo teiginių nepaneigė nei į bylą pateiktais dokumentais, nei atsiliepime išdėstytais paaiškinimais, todėl pripažintini pagrįstais pareiškėjo minėti skundo argumentai.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismas laiko, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisė būti laikomam Šiaulių TI teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis buvo pažeista. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT 2008 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013, 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir kt.). Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju pažeidimas buvo trumpalaikis ir nebuvo nepertraukiamas, pareiškėjas į laikino sulaikymo patalpą Nr. LSP-4 buvo patalpintas tik vieną kartą (2017-09-18), byloje nenustatyta, jog Šiaulių TI būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė.
Pareiškėjas skunde nurodė, jog jam atvykus į Šiaulių TI 2017 m. rugsėjo 18 d. buvo išduota patalynė, o ji pakeista buvo tik 2017 m. rugsėjo 29 d. (dušo dieną). Taip pat nebuvo reaguojama į pareikėjo prašymus išduoti higienos priemones kamerai susitvarkyti.
Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems turi būti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba dušu ir gauti išskalbtą patalynę (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę) ir apatinius drabužius.
Kaip matyti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2017 m. spalio 23 d. pažymos Nr. 60/09-39208. Šiaulių tardymo izoliatoriuje po sanitarinio svarinimo suteikiama galimybė gauti išskalbtą patalynę (I t., b. l. 32). Iš Asmeninės sąskaitos Nr. 662 matyti, kad V. S. patalynė buvo išduota 2017 m. rugsėjo 18 d. (pirmadienį), tačiau byloje nėra duomenų kada pareiškėjas gavo kitą išskalbtą patalynę. Atsakovė nepateikė teismui įrodymų, jog pareiškėjui buvo užtikrinta galimybė ne rečiau kaip kartą per savaitę gauti išskalbtą patalynę, todėl šie argumentai vertintini pareiškėjo naudai.
Pažymėtina, jog bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas V. S. 2017 m. rugsėjo 18 d. atsisakė sanitarinio švarinimo (I t., b. l. 33), todėl pareiškėjo teiginys, jog nebuvo reaguojama į pareikėjo prašymus išduoti higienos priemones kamerai susitvarkyti, atmestinas.
Pareiškėjas 2017 m. gruodžio 18 d. vykusio teismo posėdžio metu papildomai pažymėjo, jog faktiškai jam nebuvo suteiktas dietinis maitinimas beveik visą jo laikymo laikotarpį Šiaulių TI.
Byloje nustatyta, kad medicininiame pažymėjime (I t., b. l. 15) nurodyta, jog pareiškėjui skiriamas dietinis maitinimas R?B? (padidinto baltymų kiekio, sumažinto riebalų kiekio dieta) nuo 2015 m. gegužės 21 d. Šiaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiūros skyriaus 2017 m. spalio 23 d. pažymoje Nr.76/10-891 nurodyta, kad V. S. dietinis maitinimas skiriamas nuolat buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje metu (I t., b. l. 40).
Asmenų, kuriems ribojama laisvė, aprūpinimą maistu reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 dalis, kuri nustato, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, – pagal dietinio maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
Kalėjimų departamento direktorius 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtino Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisykles (toliau – ir Taisyklės), kurios parengtos vadovaujantis, be kita ko, Bausmių vykdymo kodeksu. Šiose taisyklėse nustatyta, kad maitinimas organizuojamas pagal Kalėjimų departamento direktoriaus patvirtintus valgiaraščius, kurie sudaromi atskirtai kiekvienai maitinimo grupei, užtikrinant maitinimą pagal aukštesnės galios teisės aktais patvirtintas fiziologines mitybos normas. Remiantis Taisyklių 6 ir 7 punktais, Valgiaraščius: Valgiaraštį dirbantiems vyrams, Valgiaraštį nedirbantiems vyrams, Valgiaraštį dirbančioms moterims, Valgiaraštį nedirbančioms moterims, Valgiaraštį nepilnamečiams, Valgiaraštį nėščioms moterims ir Valgiaraštį krūtimi maitinančioms motinoms, Valgiaraštį dirbantiems vyrams (vegetarams), Valgiaraštį nedirbantiems vyrams (vegetarams), Valgiaraštį dirbančioms moterims (vegetarėms), Valgiaraštį nedirbančioms moterims (vegetarėms), Dietinio maitinimo valgiaraštį tvirtina Kalėjimų departamento direktorius. Valgiaraščiai sudaryti 31 dienai. Kai mėnuo turi mažiau dienų, nesančioms einamąjį mėnesį dienoms maisto produktai neskiriami (neišrašomi). Suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtieji ir nuteistieji, kuriems kalinimo įstaigos gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į pacientams patvirtintų ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, paskyrė dietinį maitinimą – pagal dietinio maitinimo valgiaraščius.
Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog nurodytos Taisyklių nuostatos suponuoja išvadą, kad specialus maitinimas asmenims skiriamas esant kalinimo įstaigos Sveikatos priežiūros tarnybos išvadai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-273-858/2015). Kaip minėta, nagrinėjamu atveju byloje pateikti duomenys (I t., b. l. 15), kad Sveikatos priežiūros tarnyba yra skyrusi pareiškėjui dietinį maitinimą.
Iš Šiaulių TI 2018 m. sausio 9 d. pažymos Nr. 69/06-123 matyti, kad V. S. Šiaulių TI buvo laikomas laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 18 d. iki 2017 m. rugsėjo 28 d. Atsakovė Šiaulių TI 2018 m. sausio 9 d. pažymoje Nr. 69/06-123 „Dėl V. S.“ nurodė, jog pareiškėjas V. S. į Šiaulių TI atvyko 2017 m. rugsėjo 18 d. 12 val. 40 min., todėl pusryčiai jam nebuvo pateikti. Tačiau teismas pažymi, kad 2017 m. rugsėjo 18 d. Dietinio maitinimo suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų arešto bausme vakarienės sąraše nurodyta, jog V. S. yra išvykęs, nors jis jau buvo Šiaulių TI. Be to, 2017 m. rugsėjo 22 d. Dietinio maitinimo suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų arešto bausme vakarienės sąraše nurodyta, jog V. S. yra išvykęs (I t., b. l. 66), o iš pareiškėjo asmens sveikatos istorijos įrašų matyti, jog pareiškėjas 2017 m. rugsėjo 22 d. neišvyko iš Šiaulių TI (I t., b. l. 22).
Taigi iš pateiktų Šiaulių TI Įskaitos skyriaus Dietinio maitinimo suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų arešto bausme sąrašų (pusryčių, pietų ir vakarienės) (I t., b. l. 41–94) matyti, kad pareiškėjui ne visada buvo duodamas dietinis maitinimas, atžymint, kad išvyko, nors pagal bylos medžiagą matyti, kad pareiškėjas niekur nebuvo išvykęs (nepateikti jokie duomenys, kur ir kada). Jeigu pareiškėjas buvo išvykęs, tai atsakovė nepateikė duomenų, kaip buvo sprendžiamas jo dietinio maitinimo klausimas (pvz., įdedamas sausas davinys ar kt.), todėl pareiškėjo argumentas iš dalies vertintinas pareiškėjo naudai.
Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad jam buvo tiekiamas nekokybiškas maistas, minėtu laikotarpiu jam teko maitintis nuolat atšalusiu ir sugedusiu maistu. Pareiškėjas kreipėsi į atsakovę dėl maitinimo. Iš Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patikrinimo aktų Nr.57VMĮP/86, Nr. 57VMĮP-18 (I t., b. l. 98–105) matyti, kad patikrinimo metu higienos ir laikymo sąlygų atitikties pažeidimų nenustatyta. Įvertinus pareiškėjo nurodomas aplinkybes ir byloje ištirtus įrodymus, konstatuotina, jog neįrodyta, kad pareiškėjui buvo tiekiamas nekokybiškas ar teisės aktų reikalavimų neatitinkantis maistas.
Pareiškėjas nurodė, jog jam pablogėjo sveikata. Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, sveikatos istoriją (I., b. l. 21–23) daro išvadą, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, jog pareiškėjui pablogėjo sveikata būtent dėl netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI, nagrinėjamai bylai aktualiu laikotarpiu.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais.
Iš byloje esančios Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2017 m. spalio 13 d. pažymos Nr. 61/04-2394 (I t., b. l. 34) matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 18 d. iki 2017 m. rugsėjo 28 d. į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių su skundais (prašymais) kreipėsi. Į visus pareiškėjo skundus buvo atsakyta.
Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų laikymo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuriuo nustatoma, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, 28524/95).
Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis. Byloje nėra duomenų, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos.
Nors nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiškėjo atžvilgiu nenustatytas, tačiau sprendžiant dėl pareiškėjui priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti atsižvelgtina į tai, jog pasitvirtino pareiškėjo nurodyti pažeidimai dėl kameroje Nr. 37 dirbtinės apšvietos; dėl laikino sulaikymo patalpoje esančio sanitarinio mazgo ir kitų higienos normų reikalavimų pažeidimų; iš dalies pasitvirtino dietinio maitinimo pažeidimai. Tačiau Šiaulių tardymo izoliatoriaus kalinimo sąlygos iš esmės nepakenkė pareiškėjo sveikatai (byloje nepateikta jokių duomenų, kad pareiškėjo patirti nepatogumai bei dvasinės kančios turėjo poveikį sveikatai). Įvertinęs tai bei atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, teismas mano, kad pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis gali būti įvertintas 50 Eur. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad jis patyrė 1000 Eur neturtinę žalą, todėl pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies, priteisiant pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 50 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. S. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui V. S. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 50 Eur (penkiasdešimt Eur) neturtinei žalai atlyginti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.