Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Maslauskaitė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas), skundą dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Institucija) vyriausiosios specialistės V. Š. 2026 m. vasario 10 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VMI-01-ANR_N-2306-2026 (ROIK: 26294870162) (toliau – ir nutarimas).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Institucijos 2026 m. vasario 10 d. nutarimu pareiškėjas nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 187 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad 2026 m. sausio 23 d. nustatyta, kad jis teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais Valstybinei mokesčių inspekcijai nepateikė metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos (forma FR0001) už 2024 m., kuri turėjo būti pateikta iki kalendorinių metų, einančių po tų kalendorinių metų, už kuriuos deklaruojamas turimas turtas, gegužės 1 dienos, atitinkamai iki 2025 m. gegužės 2 d., taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. I-1338 (toliau – GTDĮ), 5 straipsnio 2 dalies nuostatas. Deklaravimo priežastis: deklaraciją privalo pateikti GTDĮ 2 straipsnio 1 dalyje nurodytų gyventojų sutuoktiniai. Nutarimu paskirta 100 Eur bauda.

Skunde pareiškėjas nurodo, kad su sutuoktine nebegyvena nuo (duomenys neskelbtini), vyksta (duomenys neskelbtini), sutuoktinė teigė, jog buvo pateikusi šeimos turto deklaraciją. Šiuo metu yra pateikęs gyventojo turto deklaraciją už 2024 metus, prašo panaikinti nutarimą.

Atsiliepimu į skundą, skundžiamą nutarimą priėmusi Institucija prašo pareiškėjo skundo netenkinti ir nutarimą palikti nepakeistą. Institucija pažymi, kad su pareiškėjo skundu perduota Elektroninio deklaravimo sistemos (toliau — EDS) informacija, pagal kurią metinė gyventojo (šeimos) turto deklaracijos (forma FR0001) už 2024 m., pateikta pavėluotai 2026 m. vasario 10 d. Deklaraciją pateikė pareiškėjas. Skunde cituojamos aktualios teisės aktų nuostatos, taip pat nurodoma, kad mokesčių administratoriaus duomenimis, pareiškėjo sutuoktinė I. J.-R. eina (duomenys neskelbtini) pareigas, todėl tiek jai, tiek jos sutuoktiniui tenka pareiga pateikti metines gyventojo (šeimos) turto deklaracijas. Sutuoktiniai gali pasirinkti ar teikia bendrą turto deklaraciją, ar teikia atskirtas turto deklaracijas. Šiuo atveju, Pareiškėjo sutuoktinė nėra pateikusi metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos (forma FR0001) už 2024 m., todėl jai 2026 m. vasario 10 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VMI-01-ANR_N-2294-2026 (ROIK: 26294873489) buvo paskirta administracinė nuobauda pagal ANK 187 straipsnio 1 dalį. Abu sutuoktiniai anksčiau buvo bausti įspėjimais pagal ANK 187 straipsnio 1 dalį dėl turto deklaracijų nepateikimo už 2023 metus. Institucija taip pat atkreipė dėmesį, kad pagal teismų praktiką, pavėluotai pateikta deklaracija nėra laikoma atsakomybę lengvinančia aplinkybe ANK 187 straipsnio 1 dalies atžvilgiu. Pareiškėjui paskirta bauda yra mažesnė nei ANK 34 straipsnio 2 dalyje nustatyti baudos dydžio parinkimo kriterijai, t. y. kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Vertina, kad už ANK 187 straipsnio 1 dalyje padarytą administracinį nusižengimą skirta piniginė 100 Eur nuobauda tinkama ir proporcinga, todėl su pareiškėjo prašymu švelninti paskirtą nuobaudą arba ją panaikinti negali sutikti.

ANK 630 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai į teismo posėdį neatvyksta nė vienas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo, jeigu apie teismo posėdžio vietą ir laiką administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nukentėjusiajam ir institucijai, kurios pareigūnas atliko tyrimą, buvo tinkamai pranešta, teisėjui nutarus administracinio nusižengimo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, bylos nagrinėjimas vyksta rašytinio proceso tvarka.

Institucijos įgaliotas atstovas ir pareiškėjas į teismo posėdį neatvyko, todėl byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 187 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto ir (ar) pajamų deklaravimo tvarkos pažeidimas, turto ir (ar) pajamų deklaracijų arba kitų su turtu ir (ar) pajamomis susijusių ataskaitų pavėluotas pateikimas mokesčių administratoriui ar nepateikimas, neteisingų duomenų įrašymas į mokesčių administratoriui pateiktas turto ir (ar) pajamų deklaracijas arba kitas ataskaitas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo aštuoniasdešimt iki vieno šimto aštuoniasdešimt eurų.

Ši teisės norma yra blanketinė, t. y. atitinkamų deklaracijų pateikimo tvarka reglamentuota kitais teisės aktais.

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau — MAĮ) 40 straipsnio 1, 4 ir 5 punktuose nustatyta, kad mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaujantis mokesčių įstatymais ir laiku pateikti mokesčių deklaracijas ir kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus. Pagal MAĮ 76 straipsnio 1 dalį, mokesčio deklaracija turi būti pateikta atitinkamam mokesčių administratoriui mokesčio įstatymo nustatytais terminais. Pagal MAĮ 73 straipsnio 1 dalį, priklausančius mokėti mokesčius mokesčių mokėtojas deklaruoja savarankiškai, išskyrus tiesiogiai atitinkamų mokesčių įstatymuose nurodytus atvejus. Preziumuojama, kad mokesčio deklaracijoje nurodyti duomenys yra teisingi.

Pagal GTDĮ 5 straipsnio 1 dalį, šio Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1–23, 29–38 punktuose nurodyti gyventojai deklaruoja kalendorinių metų, už kuriuos teikiama gyventojo turto deklaracija (toliau – deklaracija), gruodžio 31 dieną turimą turtą, pateikdami mokesčio administratoriui vieną deklaracijos egzempliorių. Šių gyventojų pageidavimu gali būti pateikiami du deklaracijos egzemplioriai. Vienas iš jų su žyma, kad deklaracija yra pateikta, grąžinamas deklaraciją pateikusiam gyventojui.

GTDĮ 2 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad pagal šį įstatymą turtą deklaruoja valstybės tarnautojai ir jų šeimos nariai, antstoliai ir jų šeimos nariai, notarai ir jų šeimos nariai.

GTDĮ 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad deklaracija pateikiama kasmet iki kalendorinių metų, einančių po tų kalendorinių metų, už kuriuos deklaruojamas turimas turtas, gegužės 1 dienos, išskyrus šio Įstatymo 6, 7, 7¹ ir 7² straipsniuose nustatytus atvejus.

Aptariamu atveju pareiškėjo sutuoktinė I. J.-R. eina (duomenys neskelbtini) pareigas, todėl, vadovaujantis GTDĮ 2 straipsnio 1 dalies 5 punktu, tiek jai, tiek jos sutuoktiniui (pareiškėjui) tenka pareiga pateikti metines gyventojo (šeimos) turto deklaracijas. Aukščiau aptartų nuostatų kontekste bei atsižvelgiant į tai, kad gegužės 1 d. yra oficiali valstybinė šventė ir nedarbo diena, FR0001 forma už 2024 m. turėjo būti pateikta iki 2025 m. gegužės 2 d.

Iš skundo matyti, jog pareiškėjas iš esmės neginčija, kad deklaraciją pateikė pavėluotai. Tą patvirtina ir byloje esanti EDS informacija, iš kurios matyti, jog pareiškėjas metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją (forma FR0001) už 2024 m. pateikė tik 2026 m. vasario 10 d. Visgi, pareiškėjas prašo panaikinti nutarimu paskirtą baudą, argumentuodamas tuo, kad nuo (duomenys neskelbtini) jis nebegyvena su sutuoktine, vyksta (duomenys neskelbtini), be to, manė, kad sutuoktinė pateikė deklaraciją. Tokie argumentai nepagrįsti.

Byloje nustatyta, jog pareiškėjas nutarties priėmimo dienai nėra (duomenys neskelbtini) su I. J.-R. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, byla dėl (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta tik 2026 m. (duomenys neskelbtini). Pastebėtina, kad sutuoktiniai gali pasirinkti ar teikia bendrą turto deklaraciją, ar teikia atskirtas turto deklaracijas. Iš Institucijos atsiliepimo matyti, kad nei pareiškėjas, nei jo sutuoktinė nebuvo pateikusi metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos (forma FR0001) už 2024 m. Dėl šios priežasties ir pareiškėjo sutuoktinei 2026 m. vasario 10 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VMI-01-ANR_N-2294-2026 (ROIK: 26294873489) taip pat buvo paskirta administracinė nuobauda pagal ANK 187 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, kad galimi (duomenys neskelbtini) m. prasidėję nesutarimai tarp sutuoktinių nešalina pareiškėjo atsakomybės, nes sutuoktiniams neteikiant bendros deklaracijos arba nesant patikimų duomenų apie tai, kad kitas sutuoktinis ją pateikė už abu (kas ypač aktualu esant konfliktinei situacijai tarp sutuoktinių), pareiškėjo pareiga buvo pateikti deklaraciją savarankiškai. Dar daugiau, iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2025 m. gegužės 20 d. pareiškėjui buvo išsiųstas priminimas apie pareigą pateikti FR0001 formą už 2024 m. sausio 1 d. – 2024 m. gruodžio 31 d. Taigi pareiškėjas akivaizdžiai turėjo suprasti, kad jo sutuoktinė nustatytos formos deklaracijos nepateikė ir, savo ruožtu, imtis priemonių šią deklaraciją pateikti per 10 darbo dienų nuo priminimo gavimo dienos, tačiau, kaip matyti, ir tą jis padarė gerokai vėliau, minėta – tik 2026 m. vasario 10 d.

Atskirai pastebėtina ir į tai, kad pareiškėjas ne pirmą kartą traukiamas administracinėn atsakomybėn už tokio pobūdžio administracinio nusižengimo padarymą – 2024 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu pareiškėjas buvo nubaustas pagal ANK 187 straipsnio 1 dalį dėl to, kad nepateikė Metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos (forma FR0001) už 2023 m. Taigi, pareiškėjui neabejotinai buvo žinoma šių deklaracijų teikimo tvarka, terminai ir galima atsakomybė už jų nepateikimą ar pavėluotą pateikimą.

Atsižvelgiant į pirmiau aptartas aplinkybes, pareiškėjas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 187 straipsnio 1 dalį patrauktas teisėtai ir pagrįstai.

Minėta, pareiškėjas skunde nurodė, kad šiai dienai deklaraciją yra pateikęs, prašo panaikinti baudą.

ANK 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, kuri ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui. Administracinė nuobauda yra skiriama pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis ANK bendrosios dalies nuostatų bei vadovaujantis teisės viršenybės, operatyvumo ir protingumo bei proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1 ir 2 dalys). ANK bendrojoje dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys yra parenkamos iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Be to, ANK aiškiai ir konkrečiai nurodo baudos dydžio nustatymo kriterijus. ANK 34 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta tai, kad baudos dydis yra nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į pačio administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir jos rūšį, asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kuomet yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų ANK 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų ANK 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda yra skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Skirdama nuobaudą pagal ANK 187 straipsnio 1 dalį, Institucija nenustatė atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatė vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, t. y. kad tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas), paskyrė baudą, artimą minimaliai.

ANK 40 straipsnyje nustatyta, jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos, iki sueis vieni metai nuo administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. Administracinių nusižengimų registro išrašas patvirtina, kad pareiškėjas administracinį nusižengimą, numatytą ANK 187 straipsnio 1 dalyje, padarė pakartotinai, todėl Institucija pagrįstai nustatė atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas taip pat nenustatė. Nei teisės pažeidimo pobūdis, nei jo padarymo aplinkybės ar paties pareiškėjo asmenybė, teismo vertinimu, neleidžia daryti išvados, kad paskirta bauda ir administracinio poveikio priemonė pagal ANK 187 straipsnio 1 dalį parinkta neteisingai ar yra neproporcinga. Teismas taip pat nenustatė jokių aplinkybių taikyti pareiškėjui ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, neskiriant jam administracinės nuobaudos ar skiriant mažesnį jos dydį. Skundžiamas institucijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nuobauda individualizuota tinkamai, tad naikinti ar keisti jį skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Pareiškėjo skundas yra atmetamas ir skundžiamas Institucijos nutarimas paliekamas nepakeistu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyriausiosios specialistės V. Š. 2026 m. vasario 10 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VMI-01-ANR_N-2306-2026 (ROIK: 26294870162) palikti nepakeistą ir R. R. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.