- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-05-28
- Bylos Nr.
- 2A-256/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Kazys Kailiūnas, Vigintas Višinskis
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Constructus“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Ekmecha“
- Kategorijos
- 21.4.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Gintaro Pečiulio ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešajame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Constructus“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2006 m. gruodžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-345-425/206 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Ekmecha“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Constructus“, dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovas BUAB „Ekmecha“ kreipėsi su ieškiniu į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo UAB „Constructus“ 137 928,22 Lt skolą, 6 procentų metines palūkanas nuo ieškinio pateikimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, pripažinti atsakovo 2006 m. gegužės 22 d. Įskaitymo aktą (toliau tekste – Įskaitymo aktas) negaliojančiu nuo sudarymo momento kaip prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo normoms. Nurodė, jog atsakovas yra skolingas ieškovui 137 928,22 Lt pagal pateiktas sąskaitas. Panevėžio apygardos teismo 2006 m. gegužės 16 d. nutartimi ieškovui buvo iškelta bankroto byla ir pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės draudžiančios disponuoti ieškovo turtu. Atsakovas yra pateikęs 2006 m. gegužės 22 d. Įskaitymo aktą daliai minėtos skolos padengti, tačiau šis aktas pripažintinas negaliojančiu nuo sudarymo momento, nes buvo atliktas įskaitymas iš lėšų, kurioms buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, t.y. įskaitymas pažeidžia imperatyvias įstatymo normas, todėl pripažintinas negaliojančiu. Be to, atsakovas, turėdamas kreditorinį reikalavimą ieškovui, pats tapo įmonės kreditoriumi ir atsiskaitymas su kitu ieškovo kreditoriumi perimant priešpriešinį reikalavimą yra atsiskaitymas su savimi, kuris negalimas Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto pagrindu.
Panevėžio apygardos teismas 2006 m. gruodžio 15 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: pripažino negaliojančiu nuo sudarymo momento atsakovo 2006 m. gegužės 22 d. Įskaitymo aktą; priteisė 118 613,48 Lt už atliktus darbus; priteisė 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo. Likusioje dalyje ieškinį atmetė ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas sprendime, dėl atsakovo UAB „Constructus“ sudaryto 2006 m. gegužės 22 d. Įskaitymo akto, nustatė, kad ieškovas pardavė prekių ir paslaugų atsakovui už 127 897,54 Lt ir šio fakto atsakovas neginčija. Teismas nurodė, kad atsakovas 2006 m. gegužės 19 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi iš UAB „Kemek engineering“ perėmė reikalavimo teisę į ieškovą dėl 71598,04 Lt skolos. Atsakovas 2006 m. gegužės 22 d. Įskaitymo aktu atliko įskaitymą pagal įgytą reikalavimą įskaitydamas ieškovui mokėtiną 71 598,04 Lt sumą. Teismas nurodė, jog reikalavimo perleidimo sutartis ir jos pagrindu atliktas reikalavimo perėmimas yra teisėtas. Tačiau Įskaitymo aktas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, nes buvo atliktas įskaitymas turto, kuriam buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Panevėžio apygardos teismas 2006 m. gegužės 16 d. nutartimi iki bankroto bylos iškėlimo areštavo ieškovo nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias ieškovui ir esančias pas ieškovą ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant tuo turtu, lėšomis, turtinėmis teisėmis disponuoti, išskyrus atlikti darbo užmokesčio, privalomųjų biudžetinių ir minimalios bendrovės ūkinės veiklos palaikymui būtinus mokėjimus. Todėl teismas manė, jog atsakovas neturėjo teisės Įskaitymo aktu įskaityti ieškovo vienarūšio reikalavimo iš turto, kuris buvo areštuotas. Teismas nurodė, jog nors CK 6.140 straipsnis suteikia kreditoriui (atsakovas) teisę atlikti įskaitymus, kai skolininkas (ieškovas) tampa nemokus, tačiau šioje normoje yra išlyga, jei įstatymai nenustato kitaip. Būtent laikinųjų apsaugos priemonių taikymas ir draudžia atlikti įskaitymą su areštuotu turtu. Todėl teismas pripažino 2006 m. gegužės 22 d. Įskaitymo aktą negaliojančiu nuo sudarymo momento ir priteisė iš atsakovo 71 598,04 Lt.
Dėl Statybos rangos sutarties 16.5 punkto sąlygos teismas nurodė, jog minėtu punktu šalys sutarė, jog atsakovas sulaiko 10 procentų sąskaitoje nurodytos sumos ir galutinai sumoka visą susikaupusią sumą per 30 dienų nuo darbų atlikimo ir reikiamos dokumentacijos pateikimo. Teismas nusprendė, jog nėra pagrindo tenkinti ieškinio dalies dėl 19 314,74 Lt reikalavimo, nes ieškovas minėtos sutarties sąlygos iki šiol neįvykdė, jos neginčija, iškėlus bankroto bylą nepranešė, jog minėtos Statybos rangos sutarties nevykdys ir dar gali įvykdyti šį sutarties punktą.
Dėl likusios 47 015,44 Lt sumos teismas nurodė, jog atsakovas neapmokėjo šios sumos pagal pateiktas sąskaitas, todėl priteisė šią sumą iš atsakovo.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „Constructus“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2006 m. gruodžio 15 d. sprendimą dalyje dėl įskaitymo akto panaikinimo ir dalyje dėl 71 598,04 Lt priteisimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą ieškinį atmesti. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas nurodo, kad teismo sprendimas nepagrįstas dėl šių argumentų:
teismas netinkamai taikė CK 6.140 straipsnio nuostatas nustatančias, jog galima įskaityti reikalavimus, kurių terminas nesuėjęs, jei skolininkas tampa nemokiu. Priešingai, nei nustatyta šioje normoje ir priešingai nei teigia teismas, atsakovas įskaitė priešpriešinius vienarūšius reikalavimus, kurių terminas buvo pasibaigęs, todėl teismas neteisingai taikė minėtą normą. Be to, teismas neteisingai taikė CK 6.140 straipsnį ir dėl to, jog atsakovas įskaitymą atliko anksčiau, nei buvo nustatytas ieškovo nemokumas Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka;teismas nepagrįstai teigia, jog atsakovas negalėjo atlikti įskaitymo, nes teismo nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir buvo areštuotos UAB „Ekmecha“ visos piniginės lėšos ir turtinės teisės. Nutartimi, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės apribotas disponavimas UAB „Ekmecha“ turtu, tačiau atliekant įskaitymą atsakovas nedisponavo ieškovo turtu, atsakovo turtas ir turtinės teisės nebuvo areštuotos, todėl atsakovas įskaitymu realizavo niekuo nesuvaržytą ir jam priklausančią teisę atlikti įskaitymą. Todėl teismo minima nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra nepažeista ir įskaitymas atliktas teisėtai;teismas nepagrįstai teigia, kad įskaitymas pažeidžia imperatyvias įstatymo nuostatas, nes pagal teismų praktiką taikytinos ĮBĮ normos draudžiančios įskaitymą, kurios pradeda veikti iškėlus bankroto bylą, t.y. įsiteisėjus nutarčiai iškelti bankroto bylą ir negali būti siejamos su taikomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo. Todėl teismo sprendimas iš dalies nepagrįstas ir naikintinas.
Atsiliepimas
Ieškovas BUAB „Ekmecha“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas, todėl skundas atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Apeliantas skundžia tik tą sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškovo 71 598,04 Lt reikalavimas, todėl apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja tik šioje dalyje.
Teismas nustatė žemiau minimas faktines aplinkybes.
BUAB „Ekmecha“ turėjo reikalavimo teisę į atsakovą už atliktus statybos darbus.
BUAB „Ekmecha“ vadovas 2006 m. gegužės 16 d. kreipėsi į teismą prašydamas iškelti bankroto bylą UAB „Ekmecha“ ir Panevėžio apygardos teismas 2006 m. gegužės 16 d. nutartimi (b.l. 118-119) taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo UAB „Ekmecha“ nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias UAB „Ekmecha“ ir esančias pas UAB „Ekmecha“ ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant tuo turtu, lėšomis, turinėmis teisėmis disponuoti, išskyrus mokėjimą išmokų, susijusių su darbo teisiniais santykiais, privalomais mokėjimais į valstybės biudžetą, o taip pat būtinų lėšų ir resursų panaudojimą minimaliai bendrovės ūkinei finansinei veiklai ir gamybai užtikrinti, jei ta veikla ir gamyba nėra nuostolingos ir ekonomiškai naudingos bendrovei. Nutartis taikyti laikinąsias apsaugos priemones įsigalioja nuo priėmimo momento (CPK 148 str. 5 d.) ir vykdoma skubiai (CPK 152 str. 1 d.), ji buvo įregistruota viešame registre tą pačią dieną ir apie tai viešai paskelbta, ginčo dėl to tarp šalių nėra.
UAB „Kemek Engineering“ su UAB „Constructus“ 2006 m. gegužės 19 d. sudarė reikalavimo teisės perleidimo sutartį (b.l. 14-15), kuria UAB „Kemek Engineering“ perleido reikalavimo teisę, turėtą į ieškovą UAB „Ekmecha“, atsakovui UAB „Constructus“.
UAB „Constructus“ 2006 m. gegužės 22 d. Įskaitymo aktu (b.l. 13) atliko įskaitymą, t.y. įskaitė priešpriešinius vienarūšius reikalavimus - perimtą reikalavimą 71 598,04 Lt sumai su ieškovo BUAB „Ekmecha“ turėtu reikalavimu atsakovui.
Panevėžio apygardos teismas 2006 m. gegužės 31 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Ekmecha“.
Ieškovo turėtos reikalavimo teisės yra turtinės teisės, todėl taikytos laikinosios apsaugos priemonės apėmė ir šias teises.
Apelianto teigimu ginčijamas Įskaitymo aktas nesusijęs su disponavimu ieškovui priklausančiu turtu, nes jis pasinaudojo savo teise atlikti įskaitymą, kuri niekaip nebuvo apribota, todėl nepažeidė ieškovui taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Šie apelianto teiginiai nepagrįsti.
Atsakovo įskaitymo teisė nėra absoliuti. Kaip minėta, taikant laikinąsias apsaugos priemones buvo uždrausta disponuoti ieškovo UAB „Ekmecha“ turtu ir turtinėmis teisėmis. Vadovaujantis TAARĮ 2 straipsnio 4 dalimi - disponavimo teisės apribojimas tai teisės pakeisti turto teisinę padėtį, teisinį jo likimą - teisės turtą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti, įkeisti, išnuomoti, perduoti naudoti kitiems asmenims, nustatyti servitutus ar kitaip šį turtą sutartimi apsunkinti - priverstinis laikinas apribojimas. Tretiesiems asmenims turto areštas sukelia teisinių padarinių nuo turto arešto įregistravimo Turto arešto aktų registre (Turto arešto aktų registro įstatymo 4 str. 1 d., toliau - TAARĮ). Šio registro duomenys yra vieši ir su jais gali susipažinti kiekvienas asmuo. Įstatymu preziumuojama, jog turto arešto duomenys yra žinomi kiekvienam asmeniui, jeigu turto arešto aktas yra įregistruotas turto arešto aktų registre (Turto arešto aktų registro įstatymo 5 str. 2 d.). Dėl šių aplinkybių laikytina, jog apie ieškovui BUAB „Ekmecha“ taikomas laikinąsias apsaugos priemones žinojo kiekvienas asmuo, tame tarpe ir atsakovas UAB „Constructus“.
Turto arešto tikslas – išsaugoti areštuotą turtą nepakitusį, kad būtų įgyvendintos pasekmės, kurių buvo siekiama areštuojant turtą. Turto areštas sukelia ribojimus ne tik turto savininkui, bet ir kitiems asmenims. Kitų asmenų teisės į areštuotą turtą apribojamos tiek, kiek tai būtina areštuotam turtui išsaugoti. Todėl areštavus turtą keisti turto teisinę padėtį neturėjo teisės ne tik ieškovas, bet ir kiti asmenys, kuriems įstatymas, esant įprastoms sąlygoms, leidžia tai daryti.
Vadovaujantis CK 6.134 straipsnio 1 dalies 7 punktu draudžiama įskaityti kituose įstatymuose nustatytus reikalavimus. Teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, buvo uždrausta keisti ieškovo turimų turtinių teisių teisinę padėtį. Kaip minėta, įregistravus šį apribojimą viešajame registre, preziumuojama, jog apie tai žino visi asmenys. Atsakovas, Įskaitymo aktu įskaitydamas priešpriešinius vienarūšius reikalavimus, pakeitė ieškovo turtinės (reikalavimo) teisės į atsakovą teisinę padėtį, tuo pažeidė draudimus nustatytus CPK 145 straipsnio 1 dalies 3 punkte, TAARĮ 2 straipsnio 4 dalyje, t.y. atliko įskaitymą kurį draudžiama atlikti (CK 6.134 str. 1 d. 7 p.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai Įskaitymo aktą pripažino negaliojančiu.
Įskaitymas savo esme yra vienašalis sandoris, todėl jam galioja sandorių negaliojimo taisyklės. Kaip minėta, atsakovas Įskaitymo aktu sudarė vienašalį sandorį, kuris prieštarauja minėtoms imperatyvioms įstatymo normoms, todėl Įskaitymo aktas pripažintinas niekiniu ir negaliojančiu nuo sudarymo momento (CK 1.80 str. 1 d.). Pripažinus Įskaitymo aktą niekiniu ir negaliojančiu, taikytina restitucija, todėl iš atsakovo priteistina įskaityta suma - 71 598,04 Lt (CK 1.80 str. 2 d.).
Atsižvelgiant į viešąjį bankroto bylų pobūdį, proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, būtų neprotinga naikinti materialiąja teisine prasme teisėtą teismo sprendimą vien tik dėl to, kad pritaikyta ne ta teisės norma ar byla išnagrinėta ne tos teisenos tvarka, jeigu, pritaikius tinkamą materialiosios teisės normą ir išnagrinėjus bylą kitos teisenos tvarka, rezultatas išliktų toks pat (LAT CBS 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K–3–419; LAT CBS 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422). Priešingas šio klausimas sprendimas prieštarautų tiek pagrindiniams proceso teisės principams (ekonomiškumui, operatyvumui, kt.), tiek bendriesiems teisės principams (protingumui, teisingumui), nes būtų švaistomos valstybės ir proceso dalyvių lėšos. Pirmosios instancijos teismas materialiąja teisine prasme iš esmės teisingai išsprendė šį klausimą, tačiau nurodė ne tą teisės normą, todėl netikslinga naikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (CPK 328 str.). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti.
Apeliantas nurodo, jog įskaitymas, pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą, gali būti draudžiamas tik iškėlus bankroto bylą, nes ši norma pradeda veikti po nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo. Šie apelianto teiginiai pagrįsti, tačiau nesusiję su nagrinėjama byla, nes pirmosios instancijos teismas, pripažindamas Įskaitymo aktą negaliojančiu, apelianto minima teisės norma nesirėmė ir ja nemotyvavo savo sprendimo. Teismas rėmėsi tuo, jog atsakovas atliko įskaitymą turto, kuris buvo areštuotas taikant laikinąsias apsaugos priemones, o ne dėl to, jog buvo pažeistas ĮBĮ draudimas atlikti įskaitymus iškėlus bankroto bylą.
Pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą nutartį, todėl naikinti ją apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo.
Iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos išlaidos susiję su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme 6 Lt (b.l. 196; CPK 92 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2006 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą
Priteisti iš atsakovo UAB „Constructus“ 6 Lt (šešis litus) išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei.