Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 4 dalį, skirta 16 parų arešto bausmė;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 26 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, skirta 60 parų arešto bausmė;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, skirta 14 parų arešto bausmė;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, skirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 23 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, skirta 60 parų arešto bausmė;

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, skirta 30 parų arešto bausmė;

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 25 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 19 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 23 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė ir paskirta subendrinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 17 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 22 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta arešto bausmė apėmimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 25 d. nutartimi, kuria subendrintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 19 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 23 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės, ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 66 straipsnio 2 dalimi, į galutinės subendrintos bausmės laiką nuspręsta įskaityta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 19 d. nuosprendžiu, 2024 m. sausio 23 d. ir 2024 m. balandžio 22 d. baudžiamaisiais įsakymais atliktos bausmės dalis ir minėtais nuosprendžiais (baudžiamaisiais įsakymais) įskaityti laikotarpiai;

8) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 24 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (2 veikos), skirta 30 parų arešto bausmė, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 17 d. nutartimi paskirta laisvės atėmimo 8 mėnesiams bausme ir galutinė subendrinta bausmė R. R. paskirta laisvės atėmimas 8 mėnesiams ir 15 dienų. Į galutinės subendrintos bausmės laiką įskaityta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 19 d. nuosprendžiu, 2024 m. sausio 23 d. ir 2024 m. balandžio 22 d. baudžiamaisiais įsakymais paskirtų ir atliktų bausmių dalys ir minėtais nuosprendžiais (baudžiamaisiais įsakymais) įskaityti laikotarpiai;

9) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, 178 straipsnio 1 dalį ir 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį; skirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 24 d. nuosprendžiu paskirta 8 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausme ir R. R. paskirta galutinė subendrinta 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 19 d. ir 2024 m. liepos 24 d. nuosprendžiais bei 2024 m. sausio 23 d., 2024 m. balandžio 22 d. baudžiamaisiais įsakymais paskirtų ir atliktų bausmių dalys bei minėtais nuosprendžiais (baudžiamaisiais įsakymais) įskaityti laikotarpiai (nuosprendis neįsiteisėjęs, apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla dėl šio teismo nuosprendžio);

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. R. pagrobė svetimą, nedidelės vertės turtą, o būtent: jis 2024 m. sausio 31 d., apie 13.26 val., būdamas UAB „L.“ priklausančios parduotuvės „L.“, esančios adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), prekybos salėje, paėmė vieną skeliamąjį kūjį, 179,90 Eur vertės, ir pasišalino su šia preke iš parduotuvės, už ją nesumokėjęs. Tokiais savo veiksmais jis pagrobė svetimą – UAB „L.“ priklausantį, nedidelės – 179,90 Eur vertės, turtą.

Motyvuojamoji dalis

Duomenų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Byloje esantys kaltinamojo bei liudytojo paaiškinimai teisme, taip pat vaizdo įrašai ir jų apžiūros protokoluose, įvykio vietos apžiūros protokole, UAVB „L.“ pareiškime užfiksuoti duomenys pripažintini įrodymais ir vertintini tiek kiekvienas atskirai, tiek jų visuma. Tuo tarpu kaltinamojo bei liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, taip pat tarnybiniai pranešimai nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus; be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (BPK 20 straipsnis).

BK 178 straipsnio 2 dalies nuostatomis, tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė), arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į transporto priemonę, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Atviroji vagystė laikoma pavojingesne už slaptąją, jos esminis požymis, atskiriantis ją nuo slaptosios vagystės, yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau to nepaiso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-272-648/2015, Nr. 2K-111-697/2022). Tuo tarpu slapta vagystė yra tada, kai: 1) svetimas turtas pagrobiamas nesant nukentėjusiojo arba pašalinių asmenų, taip pat jiems esant, tačiau nepastebint kaltininko veiksmų (nejaučiant, negirdint, nematant); 2) nukentėjusysis ar pašaliniai asmenys mato ir suvokia kaltininko veiksmus, tačiau parodo, kad nieko nesupranta, o kaltininkas įsitikinęs, kad veikia slaptai; 3) turtas pagrobiamas pastebint nukentėjusiajam arba pašaliniams asmenims, tačiau jie dėl mažametystės, ligos ar kitokios būsenos (pavyzdžiui, girtumo, narkotinio apsvaigimo) nesuvokia kaltininko veiksmų, ir kaltininkas tai supranta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2011, Nr. 2K-91/2013). Jei kaltininko tyčia dėl grobimo būdo yra neapibrėžta (kaltininkui priimtinas bet koks grobimo būdas – slaptas, atviras ir net susijęs su smurto panaudojimu) ar alternatyvi (kaltininkui priimtinas nesmurtinis grobimo būdas – slapta ar atvira vagystė), priklausomai nuo bylos aplinkybių, veika gali būti vertinama kaip slaptoji ar atviroji vagystė arba plėšimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-245-696/2015).

Šiuo atveju byloje įrodyta, jog kaltinamasis R. R. nagrinėjamo įvykio metu, t. y. 2024 m. sausio 31 d., apie 13.26 val., būdamas parduotuvės „L.“, esančios Vilniuje, (duomenys neskelbtini), prekybos salėje, paėmė vieną skeliamąjį kūjį, 179,90 Eur vertės, ir pasišalino su šia preke iš parduotuvės, už ją nesumokėjęs, tokiais savo veiksmais pagrobdamas svetimą – UAB „L.“ priklausantį, 179,90 Eur vertės, turtą. Šios aplinkybės yra įrodytos byloje esančių įrodymų visuma, tarp jų kaltinamojo R. R., taip pat liudytojo J. Ž. paaiškinimais teisiamųjų posėdžių metu, byloje esančių vaizdo įrašų bei jų apžiūrų protokolų, taip pat įvykio vietos apžiūros protokolo su pridėtomis fotolentelėmis bei UAB „L.“ pareiškimo su priedais duomenimis. Ginčo dėl šių faktinių bylos aplinkybių nėra, todėl teismas išsamiau jų neanalizuoja. Byloje įrodyta, kad kaltinamasis šiuos veiksmus atliko, veikdamas tiesiogine tyčia – jis į minėtą parduotuvę atėjo, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, tuo tikslu, apžiūrėjęs parduotuvėje esančias prekes, išsirinko konkrečią prekę – skeliamąjį kūjį ir jį išsinešė iš parduotuvės, už minėtą prekę nesumokėjęs. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir nagrinėjant bylą teisme pripažino pagrobęs skeliamąjį kūjį, tačiau neigė tai daręs atvirai.

Iš kaltinamojo R. R. bei liudytojo J. Ž. paaiškinimų teisme, kuriuos patvirtina ir byloje esančių vaizdo įrašų (jų apžiūrų protokolų su pridėtomis fotolentelėmis) duomenys matyti, kad nagrinėjamu atveju kaltinamasis pagrobė pakankamai didelę prekę – skeliamąjį kūjį, kuris buvo supakuotas į specialią dėžę – lagaminą, apytiksliai 1 m aukščio, 40 cm aukščio ir 20 cm pločio; kaltinamasis šį daiktą nešė atvirai, dešinėje rankoje, nepridengęs, neįdėjęs į kitą daiktą ar kitokiu būdu nepaslėpęs (neužmaskavęs). Taigi tai, jog kaltinamasis savo rankoje neša skeliamąjį kūjį, buvo akivaizdžiai matoma kitiems parduotuvės lankytojams (klientams). Taip pat jiems buvo matoma ir tai, jog kaltinamasis išėjo ne tokiu būdu, kaip įprastai elgiasi parduotuvės klientai, t. y. ne pro kasas ir už jų esančias išėjimo iš parduotuvės duris, bet jis išėjo per įėjimo į parduotuvę duris tuo metu, kai kitas asmuo pro jas įeidinėjo į parduotuvę. Pagal vaizdo įrašo, pavadinimu „iseina“, duomenimis, kaltinamojo veiksmus, jam išeinant iš parduotuvės pro įėjimo į ją duris (vartelius), rankoje laikant dėžę – lagaminėlį, kuriame buvo skeliamasis kūjis, stebėjo viena parduotuvės pirkėja, stovėjusi kepinių skyriuje. Šis asmuo ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytas, todėl teismas neturėjo galimybės jos apklausti, siekiant išsiaiškinti, kodėl minėta pirkėja žiūrėjo (stebėjo) į išeinantį iš parduotuvės kaltinamąjį bei kaip suprato jo atliekamus veiksmus. Iš vaizdo įrašo duomenų nematyti, kad ji būtų ką nors sakiusi ar kitokiu būdu aktyviai reagavusi į kaltinamojo veiksmus. Dėl to vienareikšmiškai teigti, kad minėtas asmuo suvokė kaltinamojo veiksmus bei jų nusikalstamą pobūdį (neteisėto turto pagrobimo faktą), nėra pagrindo. Juolab kad liudytojas J. Ž. nurodė, jog pasitaiko atvejų, kai ir įprasti pirkėjai (klientai) išeina pro įėjimo į parduotuvę duris. Pastebėtina, jog nors liudytojas J. Ž. nurodė, kad nagrinėjamą įvykį galėjo matyti kasininkės, darbuotoja, kuri dirba paprastai prie daržovių, pamainos vadovė ir kiti pirkėjai, įrodymų, jog realiai nors vienas iš šių asmenų matė ir suprato nusikalstamą kaltinamojo veiksmų pobūdį, byloje nėra.

Be to, nors kaltinamasis teigė, kad vykdydamas vagystes, jis paprastai turi tikslą pagrobti daiktą ir nekreipia dėmesio į tai, ar kiti pirkėjai žiūri į jį ar ne, nagrinėjamo įvykio metu kaltinamasis nurodė nesupratęs ir nematęs, kad yra stebimas konkrečios pirkėjos, užfiksuotos minėta vaizdo įraše. Išanalizavus minėtą vaizdo įrašą bei kitus bylos įrodymus, nėra pagrindo kategoriškai teigti, kad kaltinamasis matė jį stebinčią minėtą pirkėją ir suvokė, kad ji suprato jo nusikalstamų veiksmų pobūdį. Minėta, kad byloje nėra įrodymų, jog ši pirkėja būtų kaip nors sakiusi ar aktyviai, akivaizdžiai reagavusi į kaltinamojo veiksmus, o iš vaizdo įrašų nematyti, jog kaltinamasis taip pat būtų stebėjęs jos veiksmus ir (ar) tikrinęs/atsisukęs į šią pirkėją, išeidamas iš parduotuvės. Taigi nagrinėjamu atveju nėra pakankamai įrodymų, kad kaltinamajam inkriminuoti veiksmai buvo atlikti jam suvokiant, kad šiuos jo nusikalstamus (turto pagrobimo) veiksmus mato parduotuvėje esanti pirkėja, ir šios aplinkybės nepaisant. Vis tik, veikos kvalifikavimui kaip atvirajai vagystei svarbus yra tiek paties kaltininko suvokimas, kad jis veikia matant kitam ar kitiems asmenims, suvokiantiems jo veiksmų neteisėtumą, tiek ir turto savininko ar valdytojo arba trečiojo asmens kaltininko nusikalstamų veiksmų suvokimo ypatumai, o visos abejonės baudžiamajame procese yra aiškinamos kaltinamojo naudai.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nagrinėjamoje byloje, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, nėra pagrindo teigti, kad kaltinamasis pagrobė skeliamąjį kūjį, matant tai parduotuvėje esančiai pirkėjai, suvokusiai, jog grobiamas svetimas turtas, o kaltinamajam suprantant, kad tokie jo veiksmai buvo pastebėti, tačiau to nepaisant. Vien tai, jog turtas buvo pagrobtas viešai, teismo vertinimu, pagal šiuo metu suformuotą kasacinio teismo praktiką, nesudaro pagrindo kvalifikuoti kaltinamojo veiksmus kaip atvirąją vagystę. Teismo vertinimu, byloje yra įrodyta, kad kaltinamasis R. R. pagrobė svetimą, nedidelės vertės turtą, o būtent: jis 2024 m. sausio 31 d., apie 13.26 val., būdamas UAB „L.“ priklausančios parduotuvės „L.“, esančios adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), prekybos salėje, paėmė vieną skeliamąjį kūjį, 179,90 Eur vertės, ir, pasišalino su šia preke iš parduotuvės, už ją nesumokėjęs, šiais savo veiksmais pagrobdamas svetimą – UAB „L.“ priklausantį, nedidelės – 179,90 Eur vertės, turtą, nes pagrobto turto vertė viršija 3 MGL (150 Eur), tačiau neviršija 10 MGL (500 Eur) (BK 190 straipsnio 2 dalis). Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad kaltinamojo R. R. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai; jo kaltė, padarius šią nusikalstamą veiką, byloje įrodyta visiškai.

Bausmės skyrimas

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam R. R., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, jos padarymo aplinkybes, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas baudžiamasis nusižengimas nuosavybei, veika padaryta įžūliai, dėl savanaudiškų paskatų, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, suvokdamas, kad siekia pagrobti jam nepriklausantį svetimą turtą, padaryta turtinė žala iki šiol neatlyginta. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – R. R. yra brandaus, darbingo amžiaus, tačiau oficialiai nedirbantis, teigia užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje, nevedęs, daug kartų teistas – pagrinde už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, baustas administracine tvarka (daugiausia už smulkias vagystes, paskirtų baudų nelinkęs mokėti), duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą byloje nėra. Be to, teismų informacinės sistemos Liteko bei Antstolių informacinės sistemos duomenų matyti, jog kaltinamasis turi daug skolų, kurių išieškojimas vykdomas priverstinai.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – areštą, nustatant maksimalią jo trukmę – 45 parų areštą. Šiuo konkrečiu atveju tik pati griežčiausia galima bausmė, nustatant maksimalią jos trukmę bus teisinga ir proporcinga, atitiks nusikalstamos veikos bei kaltinamojo pavojingumą. Bylą nagrinėjant nebuvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir nors kaltinamasis pripažintas kaltu dėl tų faktinių veikos aplinkybių, kurias pripažino, įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes bei išdėstytus argumentus, mažinti ar švelninti kaltinamajam paskirtą bausmę pagrindo nėra. Teismas nebendrina šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžiu kaltinamajam paskirta bausme, kadangi minėtas teismo nuosprendis yra neįsiteisėjęs.

Dėl kitų klausimų

Šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, prie galinio bylos viršelio prisegtame voke saugomas kompaktinis diskas su vaizdo įrašais paliktinas saugoti byloje.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina nepakeista iki šio teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – panaikintina.

Bylos duomenimis, kaltinamasis R. R. laikinai sulaikytas nebuvo, civilinis ieškinys nebuvo pareikštas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje, ir paskirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo atvykimo ar pristatymo į arešto bausmės atlikimo vietą bausmei atlikti, vykdant šį įsiteisėjusį teismo nuosprendį, dienos.

R. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23 – 29 straipsniai;

2) ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo jis privalo įstaigos darbo metu atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą (adresu Kaunas, A. T. g. 34; telefonas 8 663 60132) atlikti arešto bausmės;

3) nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą;

4) nuteistajam per septynias dienas po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.

Šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, prie galinio bylos viršelio prisegtame voke saugomą kompaktinį diską su vaizdo įrašais palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.