Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-01-28 · Administracinė byla Nr. I-494-422/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-01-28
Bylos Nr.
I-494-422/2014
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Janina Vitunskienė
Pareiškėjas
G. D.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
  • 15.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-494-422/2014Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00866-2013-0Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.;15.2.3.2.; 74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. sausio 28 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Janina Vitunskienė,sekretoriaujant Neringai Musinienei,dalyvaujant pareiškėjui G. D.,

nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovui, trečiojo suinteresuotojo asmens Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijai dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas G. D. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjas skunde (b.l. 4-5) ir teismo posėdžio metu nurodė, jog jis 2013 m. birželio 18 d. iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo buvo etapuotas į Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Alytaus apskr. VPK) areštinę, kurioje buvo iki 2013 m. liepos 2 d., kuomet buvo išvežtas į Kauno tardymo izoliatorių. Pareiškėjui būnant Alytaus apskr. VPK areštinės kameroje Nr. 10, 2013 m. birželio 20 d. apie 22 val., trečiame areštinės aukšte budėjęs pareigūnas, vartodamas necenzūrinius žodžius, keiksmažodžius pareiškėjo atžvilgiu, savo veiksmais pastarąjį pažemino prieš kitus kartu kameroje esančius suimtuosius, įžeidė jo garbę ir orumą. Dėl tokių pareigūno veiksmų pareiškėjas patyrė didelį dvasinį sukrėtimą, psichologinį diskomfortą, moralinį pažeminimą, nervinę įtampą, gėdą prieš kitus nuteistuosius. Alytaus apskr. VPK areštinės pareigūnas savo veiksmais pažeidė LR Suėmimo vykdymo įstatymo 5 str. 3 d. įtvirtintą normą, jog vykdant suėmimą draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Kaip nurodė pareiškėjas, 2013 m. birželio 20 d. vakare, apie 22 val., kai buvo gesinama šviesa kameroje, jis priėjusio pareigūno paprašė leisti per televiziją pažiūrėti futbolo varžybas. Pareigūnas į pareiškėjo prašymą atsakė vartodamas necenzūrinius žodžius, tuo pažemindamas pareiškėją. Pareigūnų užgaulų pasisakymą girdėjo kiti du kartu su pareiškėju kameroje buvę nuteistieji. Prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į skundą (b.l. 8-12) su pareiškėjo skundu nesutinka. Nurodė, jog pagal Bausmių vykdymo kodekso 183 str. 1 d. viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų pareigūnų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami atitinkamą bausmę vykdančios institucijos ar įstaigos vadovui. Pareiškėjas ikiteismine tvarka skundo nepateikė, todėl jo 2013 m. liepos 29 d. skundas paliktinas nenagrinėtas. Nurodė, jog 2013 m. birželio 20 d. nuo 20.00 val. iki 2013 m. birželio 21 d. 8.00 val. Alytaus apskr. VPK areštinės poste Nr. 3 dirbo vyresnysis postinis V. P., o nuo 2013 m. birželio 20 d. 8.00 val. iki 2013 m. birželio 21 d. 8.00 val. budėtoju dirbo specialistas G. G.. Minėti pareigūnai savo tarnybiniuose pranešimuose nurodė, jog pareiškėjui, pareiškus prašymą leisti žiūrėti televizorių, buvo paaiškintos Areštinės vidaus tvarkos taisyklės, kuriose numatyta, kad 22 val. yra išjungiama elektra, pareigūnai jokių necenzūrinių žodžių, keiksmažodžių nevartojo. Alytaus apskr. VPK Operatyvaus valdymo skyriuje pranešimų apie 2013 m. birželio 20 d. konfliktus su Areštinėje laikomais asmenimis negauta. Areštinėje laikomų asmenų pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), skundų ir laiškų priėmimo, išsiuntimo ir rašytinių atsakymų į juos įteikimo registracijos žurnale G. D. skundų dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų negauta. Atsiliepime pažymėta, kad G. D. apie tokio žurnalo buvimą žinojo, nes tą pačią dieną, kurią tariamai vyko konfliktas su pareigūnu V. P., registruotas prašymas dėl daiktų, o 2013 m. birželio 25 d. registruotas prašymas iškviesti advokatą. Atsakovo nuomone, pareiškėjas teismui nepateikė įrodymų, kad pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus, todėl nėra pagrindo neturtinės žalos priteisimui. Prašė skundą atmesti.

Į teismo posėdį neatvyko atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos atstovai, apie posėdį pranešta, byla nagrinėtina jiems nedalyvaujant (ABTĮ 78 str.).

Skundas netenkinamas.

Šalies argumentai

Pareiškėjas prašomą priteisti 2000 Lt neturtinę žalą kildina iš neteisėtų Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės pareigūnų veiksmų, kurie, jo teigimu, pasireiškė netinkamu pareigūno elgesiu, jį žeminančio pobūdžio veiksmais.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje nustatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje nustatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Neturtinės žalos atlyginimo pagrindus, kriterijus nustato CK 6.250 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikšmę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Pažymėtina, kad atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymą, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1267/2013; kt.).

Pažymėtina, kad pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011, kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-336/2012 ir kt.).

Šalies argumentai

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas savo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo grindžia Alytaus apskr. VPK areštinės pareigūno neteisėtais veiksmais. Pareiškėjas skunde nurodė, jog Alytaus apskr. VPK areštinėje 2013 m. birželio 20 d. vakare budėjęs pareigūnas, vartodamas necenzūrinius žodžius jo atžvilgiu, pareiškėją pažemino prieš kitus kartu kameroje buvusius asmenis, įžeidė jo garbę ir orumą. Minėtos dienos vakare apie 22.00 val., kai buvo gesinama šviesa, budėjusiam pareigūnui priėjus prie kameros, pareiškėjas paprašė, kad būtų leista pažiūrėti futbolo varžybas per televiziją. Pareiškėjo teigimu, į šį jo prašymą pareigūnas sureagavo labai piktai, rikteldamas ir iškoneveikdamas pareiškėją necenzūriniais žodžiais, keiksmažodžiais.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad 2013 m. birželio 20 d. nuo 20.00 val. iki 2013 m. birželio 21 d. 8.00 val. Areštinės poste Nr. 3 dirbo vyresnysis postinis V. P., nuo 2013 m. birželio 20 d. 8.00 val. iki 2013 m. birželio 21 d. 8.00 val. budėtoju dirbo specialistas G. G. (b.l. 29-30).

Pareigūnas V. P. 2013 m. rugpjūčio 16 d. tarnybiniame pranešime (b.l. 16) nurodė, jog įvykio dieną apie 22.00 val. išjungus elektros tiekimą kameroje Nr. 10, pareiškėjas pradėjo belsti į duris, reikalaudamas įjungti elektros tiekimą. Jis pareiškėjui paaiškino, kad nuo 22.00 val. prasideda ramybės metas ir elektros tiekimas nebus įjungtas. Pareiškėjo atžvilgiu necenzūrinių ar jo asmenybę įžeidžiančių žodžių nevartojo. Šias aplinkybes V. P., apklaustas liudytoju, patvirtino teisme.

Alytaus apskr. VPK areštinės specialistas G. G. tarnybiniame pranešime (b.l. 17) ir apklaustas liudytoju teismo posėdžio metu nurodė, kad jis 2013 m. birželio 20 d. vakare, tikrindamas tarnybą antrame aukšte esančiame poste Nr. 2, išgirdo trečiame areštinės aukšte esančiame poste Nr. 3 garsų beldimą į duris. Jam užlipus į trečią areštinės aukštą, ten budėjęs vyresnysis postinis V. P. informavo, kad kameroje Nr. 10 laikomas G. D. reikalauja, kad būtų įjungtas elektros tiekimas į kamerą, nors elektra buvo išjungta prasidėjus ramybės laikui. G. G. A. D. paaiškino, kad elektra nuo 22.00 val. išjungiama pagal areštinės vidaus tvarkos taisykles, su kuriomis pareiškėjas supažindintas. Kad vyresnysis postinis V. P. pareiškėjo atžvilgiu būtų naudojęs necenzūrinius žodžius, jis negirdėjo, G. D. dėl to jam jokių nusiskundimų neišreiškė. Alytaus VPK operatyvaus valdymo skyriaus budėtojų grupės vyr. specialisto V. M. 2013-08-19 tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2013-06-20 jam dirbant iš areštinės budėtojų ar kitų pareigūnų pranešimų apie konfliktus su areštinėje laikomais asmenimis negauta ( b.l. 18). Budėjimo pridavimo ir priėmimo bei tikrintojų pastabų ir pasiūlymų žurnale 2013m. birželio 20-21 d. pranešimų, pastabų apie konfliktus su areštinėje laikomais asmenimis neužfiksuota ( b.l. 27-28).

Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, jog kitą dieną po incidento, t.y. 2013 m. birželio 21 d. iš ryto areštinės administracijai pateikė skundą dėl jį pažeminusio pareigūno veiksmų, tačiau šie jo paaiškinimai nepatvirtinti byloje surinktais įrodymais.

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 „Dėl teritorinių policijos įstaigų areštinių veikos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintose Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklėse reglamentuota policijos areštinėse laikomų asmenų žodinių ir raštiškų pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), skundų ir laiškų priėmimo, išsiuntimo ir rašytinių atsakymų į juos įteikimo tvarka (toliau – Tvarka). Tvarkos 16.3 punkte nustatyta, kad policijos areštinėse laikomų asmenų pasiūlymai, prašymai, pareiškimai, skundai, laiškai turi būti registruojami policijos areštinės pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), skundų ir laiškų priėmimo, išsiuntimo ir rašytinių atsakymų į juos įteikimo registracijos žurnale.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, areštinėje laikomų asmenų pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), skundų ir laiškų priėmimo, išsiuntimo ir rašytinių atsakymų į juos įteikimo registracijos žurnale ( b.l. 23-26) G. D. skundų dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų negauta. Tai, kad pareiškėjas žinojo apie tokio žurnalo buvimą, įrodo pareiškėjo 2013 m. birželio 19 d. ir 2013 m. birželio 25 d. pateikti prašymai iškviesti advokatę bei 2013 m. birželio 19 d. prašymas dėl maisto papildų, vitaminų perdavimo (b.l. 82-84).

Areštinės viršininko G. G. 2013-10-17 tarnybiniame pranešime (b.l. 80) nurodyta, jog 2013m. birželio 21 d. jam nebuvo įteiktas suimtojo G. D. skundas dėl vyresniojo postinio V. P. elgesio nei per pareigūnus nei asmeniškai (b.l. 80). Liudytoju apklaustas 2013-06-21 nuo 8.00 val. iki 24.00 val. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriuje areštinės budėtojo pareigas atlikęs specialistas D. B. nurodė, jog pareiškėjas su skundu į jį budėjimo metu nesikreipė ( b.l. 78, 93). Nuo 2013 m. birželio 20 d. 8.00 val. iki 2013 m. birželio 21 d. 8.00 val. budėtoju dirbęs specialistas G. G., apklaustas liudytoju, nurodė, jog jam pareiškėjo skundas nebuvo įteiktas, taip pat nematė, kad skundas būtų buvęs įteiktas kitiems pareigūnams. Apklaustų liudytojų parodymai sutampa su jų tarnybiniuose pranešimuose išdėstytomis aplinkybėmis, prieštaravimų nenustatyta, todėl jų parodymais teismui netikėti nėra pagrindo.

Toje pačioje kameroje 2013 m. birželio 20 d. su pareiškėju buvusio liudytoju apklausto I. K. parodymų teismas nevertina patikimais, nes jie prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams, be to, minėtus asmenis siejo tas pats (suimtojo) statutas, todėl laikytina, jog minėtas liudytojas yra suinteresuotas bylos baigtimi.

Pareiškėjas teismo posėdžio metu prašė remtis areštinės koridoriuose esančių stebėjimo vaizdo kamerų įrašais, kaip atsakovo pareigūnų neteisėtus veiksmus patvirtinančiais įrodymais, tačiau Alytaus apskrities VPK rašte 2013-10-24 Nr. 52-D-15853 ( b.l. 78) nurodyta, jog vaizdo įrašai už laikotarpį nuo 2013-06-20 iki 2013-06-21 nėra išlikę ( b.l. 78).

Įvertinus įrodymų visumą, darytina išvada, jog pareiškėjas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų. Pagal bylos duomenis nenustatyta, kad Alytaus apskr. VPK areštinės pareigūnas V. P. ar kiti minėtos institucijos darbuotojai būtų pažeidę teisės aktų, reglamentuojančių jų veiklą, reikalavimus, kad būtų padarę pareiškėjo nurodytų teisės aktų reikalavimų pažeidimus.

Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, kaip esminės civilinės atsakomybės sąlygos žalos atlyginimui (CK 6.271 str.), nėra teisinio pagrindo neturtinės žalos priteisimui, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Tai, kad pareiškėjas, prieš kreipdamasis į teismą dėl žalos priteisimo, nebuvo pateikęs skundo areštinės vadovui BVK 183 str. 1d. tvarka, jam neužkirto kelio kreiptis į teismą, todėl atsakovo argumentai dėl skundo palikimo nenagrinėtu atmestini.

Nagrinėjant bylą, į 2013 m. spalio 9 d. teismo posėdį buvo kviestas ir liudytoju apklaustas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos areštinės vyresnysis postinis V. P., kuris pateikė teismui prašymą atlyginti išlaidas, susijusias su jo dalyvavimu teismo posėdyje. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 9 d. nutartimi tenkino liudytojo V. P. prašymą dėl išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, išmokėjimo administracinėje byloje. Remiantis pateiktais dokumentais, patvirtinančiais kelionės į teismą išlaidas, teismas nutarė iš teismo specialiosios sąskaitos minėtam liudytojui išmokėti 45,62 Lt išlaidų, susijusių su jo dalyvavimu teismo posėdyje.

Į 2013 m. lapkričio 13 d. teismo posėdį buvo kviestas ir liudytoju apklaustas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos areštinės budėtojas D. B., kuris pateikė teismui prašymą atlyginti išlaidas, susijusias su jo dalyvavimu teismo posėdyje. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 13 d. nutartimi tenkino liudytojo D. B. prašymą dėl išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, išmokėjimo administracinėje byloje. Remiantis pateiktais dokumentais, patvirtinančiais kelionės į teismą išlaidas, teismas nutarė iš teismo specialiosios sąskaitos minėtam liudytojui išmokėti 77,90 Lt išlaidų, susijusių su jo dalyvavimu teismo posėdyje.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 1 punktą, prie išlaidų susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos: sumos, išmokėtos liudytojams, specialistams, ekspertams ir ekspertų organizacijoms. Administracinių bylų teisenos įstatymo 43 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad šalių neįmokėtos sumos, išmokėtinos kaip išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, priteisiamos į teismo specialią sąskaitą iš proceso šalies, kurios nenaudai priimtas sprendimas, arba iš proceso šalių proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dydžiui.

Atsižvelgiant į tai, kad priimtas sprendimas pareiškėjo nenaudai, liudytojui V. P. išmokėta 45,62 Lt suma ir liudytojui D. B. išmokėta 77,90 Lt suma priteistinos į teismo specialiąją sąskaitą iš pareiškėjo G. D..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 43 straipsnio 7 dalimi, teisėja

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti iš G. D. 123,52 Lt (vieną šimtą dvidešimt tris litus 52 ct) į teismo specialiąją sąskaitą (gavėjas: Kauno apygardos administracinis teismas; gavėjo kodas ((duomenys neskelbtini) ); SEB bankas; sąskaitos numeris (duomenys neskelbtini)) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėja Janina Vitunskienė