Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2016-01-15 · Byla Nr. A2.6.-55-961/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-01-15
Bylos Nr.
A2.6.-55-961/2016
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-17608-2015-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ilona Mateikienė
Kategorijos
  • 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla
Nr. A2.6 –55– 961/2016
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-17608-2015-1
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.; 2.7.4.4.; 2.7.4.5.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. sausio 15 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė,

sekretoriaujant Aldonai Daudaitei,dalyvaujant administracinei atsakomybei traukiamai J. K.,

išnagrinėjusi J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) baustos administracine tvarka, gyvenančios (duomenys neskelbtini),

administracinių teisės pažeidimų bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. K. 2015-09-10, apie 16.59 val., Vilniuje, Architektų g. 43, vairuodama automobilį Ford Galaxy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdama Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126, 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

Teisme apklausta J. K. kaltę pripažino ir paaiškino, kad su vaikais važiavo iš parduotuvės stovėjimo aikštelės. Prie pat išvažiavimo stovėjo automobilis Volvo. Kitas automobilis išvažinėjo iš aikštelės, reikėjo prasilenkti. Išgirdo sakant žmogų, kad ji kliudė automobilį. Apžiūrėjo, nebuvo apgadinimų, ir ji išvažiavo. Po kažkurio laiko jai paskambino iš policijos ir apkaltino pasišalinimu iš eismo įvykio vietos. Nurodė, kad išlipusi matė, kad tarp automobilių buvo tarpas. Pagalvojo, kad gal ne taip pamatė, ir išvažiavo, apgadinimų nebuvo. Žino, kad tokiu atveju reikia pasilikti eismo įvykio vietoje, bet apgadinimų nebuvo. Pripažįsta, kad galėjo apgadinti kitą automobilį, bet tada buvo įsitikinusi, kad neapgadino. Ekspertizės metu nustatyti apgadinimai labiau bamperio apačioje, todėl nepastebėjo. Gailisi, prašo neatimti teisių, šeimoje trys mažamečiai vaikai, reikia juos vežioti į darželį.

Liudytojas P. B. parodė, kad paties įvykio nematė. Jis buvo parduotuvėje Lazdynuose, Architektų gatvėje. Automobilį paliko stovėjimo aikštelėje. Grįžo po 10-15 min. Šalia automobilio stovėjo moteris, kuri pasakė, kad automobilis atsitrenkė į jo automobilį ir išvažiavo, nurodė automobilio valstybinį numerį ir savo duomenis. Apgadinta jo automobilio priekinio bamperio dešinė pusė. Matėsi balti dryžiai, lyg būtų įpjauta, todėl paskambino į policiją. Dėl įvykio surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Jeigu liudytoja neparodytų, iš karto apgadinimų nebūtų pastebėjęs, nes, kaip vairuotojas, į automobilį sėda iš kairės pusės. Kai atėjo prie automobilio, liudytoja paklausė, ar anksčiau buvo įbrėžtas bamperis dešinėje pusėje. Atsakė, kad nebuvo. Liudytoja paaiškino, kad aikštelėje apsisukinėjo automobilis. Žmonės šaukė „atsargiai, automobilis“. Vairuotoja buvo išlipusi, bet pasišalino iš eismo įvykio vietos. Jo automobilis buvo draustas, apgadinimai minimalūs, tik įbrėžimai, draudimas įvertino 50 eurų.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės patrulio 2015-09-10 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2015-09-10, apie 16.59 val. gavo pranešimą, kad Architektų g. 43, automobilių aikštelėje apgadintas automobilis. Atvykus minėtu adresu, vairuotojas P. B. paaiškino, kad savo automobilį paliko techniškai tvarkingą, nesugadintą ir nuėjo į parduotuvę. Grįžęs ant priekinio bamperio rado apibraižymus, įlenkimą. Vėliau prie jo priėjo liudininkė D. ir pasakė, kad nuvažiuodamas kitas automobilis, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė jo automobilį ir pasišalino iš įvykio vietos. Skambinta kaltininkės telefono numeriu, tačiau į skambučius ji nereagavo (b.l. 4).

BIRT ataskaitų duomenimis, 2015-09-10, 16.59 užfiksuotas pranešimas, kad Vilniuje, Architektų g. 43, automobilis (duomenys neskelbtini) IKI aikštelėje atsitrenkė į pranešėjo automobilį Volvo, valst. Nr. GDU 773, ir pasišalino (b.l. 5).

Iš eismo įvykio vietos schemos ir papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti, kad 2015-09-10, eismo įvykio Vilniuje, Architektų g. 43, metu apgadintas automobilio Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinis bamperis (b.l. 6, 7).

Šalies argumentai

P. B. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad 2015-09-10, maždaug 16.50 val., jis vairavo automobilį Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjo aikštelėje Architektų g. 43. Liudininkė Dalia pasakojo, kad matė, kaip automobilis, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apsisukinėdamas kliudė Volvo automobilį. Automobilio vairuotoja išlipo iš savo automobilio, apsidairė ir, atsisėdusi atgal į automobilį, išvyko. Volvo nukentėjo priekinis bamperis (b.l. 8).

D. M., pateikdama policijai paaiškinimą elektroniniu paštu, nurodė, jog 2015-09-10 atvykusi į parduotuvės „IKI“ aikštelę, Architektų g. 47, pamatė, kaip automobilis, išvažiuodamas iš IKI aikštelės, staigiai sustojo ant išvažiavimo, iš sustojusio automobilio išlipo moteris. Jai išlipus netoliese stovėjęs vyriškis jai pasakė: „jūs įvažiavote į mašiną“, tuomet moteris jam atsakė: „o tai ko aš daugiau sustojau“. Akivaizdžiai susinervinusi moteris apėjo aplink savo automobilį ir apie kelias minutes buvo pasilenkusi ir apžiūrinėjo jį (apžiūrinėjo iš keleivio pusės). Tuomet apsižvalgiusi sėdo į savo automobilį ir išvažiavo. Liudytoja pamatė apgadintą Volvo automobilio bamperį, todėl nusprendė sulaukti kliudyto automobilio savininko ir perduoti jam išvažiavusio automobilio valstybinį numerį (b.l. 9).

Šalies argumentai

J. K. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad 2015-09-10, apie 17 val. IKI parduotuvės Architektų g. 43, aikštelėje išvažiuodama prasilenkinėjo su į aikštelę įvažiuojančia mašina. Ji vairavo automobilį Ford Galaxy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Iš aikštelės bandė išvažiuoti kelis kartus, nes ties išvažiavimu stovėjo automobilis. Buvo atsidariusi langus ir išgirdo vyro šūksnį, kad kliudė automobilį. Išlipusi apžiūrėjo, nematė apgadinto nukentėjusio automobilio. Jų automobiliai stovėjo 1 cm tarpu. Apžiūrėjusi automobilius ir nemačiusi apgadinimo, išvažiavo (b.l. 14).

Fotolentelėje esančiose nuotraukose užfiksuoti eismo įvykyje dalyvavusių automobilių apgadinimai (b.l. 16-18).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2015-11-06 ekspertizės akte Nr. 11-2022(15) padaryta išvada, jog pateiktų automobilio Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinio buferio dešinės pusės dažų dangos dalelių paviršiuje yra pašalinių dažų pėdsakų – susitrynusių bespalvio lako ir pilkos spalvos metališko emalio mikrodalelių. Šie pašaliniai dažai ir voke Nr. 3 pateiktų automobilio Ford Galaxy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės galinio rato ratlankio dažų dangos pavyzdžių dviejų viršutinių sluoksnių dažai yra vienodi. Tikėtina, kad pašalinės dažų dangos mikrodalelės, paimtos nuo automobilio Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinio buferio dešinės pusės, yra iš automobilio Ford Galaxy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės galinio rato ratlankio dažų dangos (b.l. 21-26, 27, 28).

Administracinėn atsakomybėn traukiama J. K. kaltės dėl eismo įvykio sukėlimo neneigė, pripažino, kad galėjo apgadinti kitą automobilį. Taigi šios aplinkybės nėra ginčijamos, jas patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga: apgadinto automobilio vairuotojas P. B. nurodė, kad automobilių stovėjimo aikštelėje savo vairuojamą automobilį paliko neapgadintą, o grįžęs iš parduotuvės rado apgadintą priekinį bamperį, eismo įvykį matė ir liudininkė D. M., t.y. matė, kaip moters vairuojamas automobilis išvažiuodamas iš aikštelės sustojo, iš jo išlipo vairuotoja ir netoliese stovėjęs vyriškis jai pasakė, kad ši atsitrenkė į automobilį. Faktą, kad J. K. vairuojamu automobiliu atsitrenkė į stovėjusį Volvo markės automobilį, patvirtina ir Lietuvos teismo ekspertizės aktas. Tačiau pažeidėja neigia iš eismo įvykio pasišalinusi tyčia, tiek teismo posėdžio metu, tiek rašytiniame paaiškinime teigė, jog išlipo iš automobilio, kuomet jai nepažįstamas vyras šūktelėjo, kad ji atsitrenkė į kitą transporto priemonę, tačiau apgadinimų nepastebėjo ir iš eismo įvykio vietos išvažiavo, be to, tarp automobilių buvo maždaug 1 cm tarpas. Nors moteris nurodė, kad apgadinimų ant Volvo automobilio nematė, kaip matyti iš liudininkės D. M. paaiškinimo, J. K., išlipusi iš savo vairuojamos transporto priemonės, apėjo aplink savo automobilį, kelias minutes buvo pasilenkusi ir apžiūrinėjo jį, tada apsižvalgė ir, įsėdusi į savo automobilį, išvažiavo. Iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad automobilio Ford Galaxy apgadinimai išties yra nežymūs ir moteris jų galėjo ir nepastebėti, tačiau tikrai turėjo matyti automobiliui Volvo padarytus apgadinimus, kurie nuotraukoje labai aiškiai matosi. Teismas pažymi, jog atsakomybei kilti yra svarbu, kad apgadinamas ne paties pažeidėjo automobilis, o būtent kitam asmeniui priklausantis turtas. Taigi J. K., išlipusi iš savo automobilio, kai jai netoliese stovėjęs vyras pasakė, kad ji atsitrenkė į automobilį, t.y. suvokusi, kad sukėlė eismo įvykį, turėjo apžiūrėti ne tik savo transporto priemonę, bet ir automobilį, į kurį atsitrenkė, įsitikinti, ar buvo padaryta žala svetimam turtui, ir tik būdama visiškai tikra, kad neapgadino kitam asmeniui priklausančio turto, išvažiuoti iš eismo įvykio vietos. Priešingu atveju, pamačiusi, kad automobilis yra apgadintas, privalėjo elgtis taip, kaip numato Kelių eismo taisyklių 222 punkto reikalavimai, t.y. jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, privalėjo nedelsiant pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad įrodyta, jog J. K. 2015-09-10, apie 16.59 val., Vilniuje, Architektų g. 43, vairuodama automobilį Ford Galaxy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdama Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Tokie jos veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

J. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, pripažintina tai, kad ji nuoširdžiai gailisi padariusi pažeidimą (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jos atsakomybę sunkina tai, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį jai jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant prevencinių tikslų (ATPK 20 straipsnis). Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

J. K. padaryti pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs, jie nepadarė didelės turtinės žalos ir nesukėlė realaus pavojaus eismo saugumui, žmonių gyvybei ir sveikatai, padaryti automobilių apgadinimai yra nežymūs, P. B. vairuojamam automobiliui padaryta žala įvertinta 50 Eur, taip pat atsižvelgtina į pažeidėjos asmenybę – administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus iki tol bausta 4 kartus (nuo 2006 m. iki 2014 m.), pažeidimai nebuvo itin šiurkštūs (nustatyto greičio viršijimas, transporto priemonės vairavimas neapsidraudus transporto priemonės savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kelio ženklo reikalavimo nesilaikymas), jai paskirtas baudas sumokėjusi, kas rodo, jog J. K. yra nėra linkusi pažeidinėti Kelių eismo taisyklių reikalavimų, yra atidi ir rūpestinga vairuotoja. Eismo įvykio metu pažeidėjos vairuojamas automobilis buvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, duomenų, kad vairuotoja galėjo būti neblaivi, nėra. Be to, teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad J. K. šeimoje auga trys mažamečiai vaikai, kuriuos ji automobiliu veža į darželį, į tai, kad ji savo elgesį įvertino kritiškai, nuoširdžiai apgailestauja dėl pažeidimo, taigi laikytina, kad Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta minimali nuobauda yra per griežta ir neatitinka proporcingumo reikalavimo, todėl J. K. taikytinos Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos, skiriant mažesnę nei minimalią minėto straipsnio sankcijoje numatytą baudą ir neatimant teisės vairuoti transporto priemones. Už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą jai skirtina minimali straipsnio sankcijoje numatyta bauda (ATPK 24 str., 30 str., 30¹ str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

J. K. pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jai 28 (dvidešimt aštuonių) Eur baudą.

J. K. pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsniu, skirti jai 200 (dviejų šimtų) Eur baudą.

Paskirtąsias nuobaudas subendrinti ir J. K. paskirti 200 (dviejų šimtų) Eur baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti pažeidimo identifikacinį numerį (ROIK).

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ilona Mateikienė