Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Dalia Kursevičienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-110-651/2015

Teisėja Daiva Žebelienė Teisminio proceso Nr. 1-85-1-00077-2014-6

2015 m. kovo 19 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Dalios Kursevičienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. S. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 135 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 4 metams.

Bausmę skirta atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo suėmimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuspręsta palikti nepakeistą, iki nuosprendis įsiteisės. Nuosprendžiui įsiteisėjus, paskirtą kardomąją priemonę pakeisti į kardomąją priemonę – suėmimą.

Priteista iš V. S. S. S. 1868,23 Lt turtinei žalai ir 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti;

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. nuteistas už tai, kad 2014 m. sausio 16 d., apie 22 val. 29 min., (duomenys neskelbtini), savo namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, išgertuvių metu kilusio konflikto metu tyčia apsistumdė su S. S. ir jį išstūmė pro namo atvirą langą ant žemės, tokiu būdu padarydamas muštinę žaizdą kaktoje, odos nubrozdinimą veide, ūmaus periodo sunkios formos trauminę stuburo smegenų ligą, stuburo smegenų sumušimą, potrauminį stuburo smegenų uždegimą, t. y. nukentėjusiajam S. S. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Kaltinamojo kaltės klausimas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus išsprendžiamas teismo nuosprendžiu. Nuosprendis turi būti ne tik teisėtas, bet ir pagrįstas, tai yra jame padarytos išvados dėl visų nuosprendyje sprendžiamų klausimų turi būti pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, ir tai yra pagrindinė būtina sąlyga vertinant įrodymus. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus ištyrė bei įvertino tinkamai ir pagrįstai V. S. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje.

Kaip matyti iš nuteistojo apeliacinio skundo, nuteistasis apeliaciniame skunde iš esmės nenurodo argumentų, kodėl skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas, tik teigia, jog teismas vadovavosi liudytojo J. M. parodymais, kurie gali būti, kad neatitinka tikrovės. Nuteistasis nurodo, kad liudytojas buvo girtas, jo parodymai galbūt neatitinka tikrovės, kurios jis neatsimena, kad matė, kaip jis, nuteistasis, išstūmė S. S. pro langą. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, su tokiais nuteistojo apeliacinio skundo teiginiais negali sutikti, kadangi tokie nuteistojo pasvarstymai yra niekuo nepagrįsti ir nesudaro pagrindo abejoti liudytojo J. M. parodymais.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog liudytojas J. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014 m. sausio mėnesį, tikslios datos negali pasakyti, nes nepamena, jis nuvyko į (duomenys neskelbtini), nuėjo pas V. S. į namus. Vėliau atėjo pas V. S. A. K.. Jie visi gėrė alkoholinius gėrimus. Jiems geriant į V. S. namus atėjo S. S. ieškoti savo žmonos A. Jie pasakė, kad jos nėra, tačiau jis niekur neišėjo, o prisėdo šalia ir kartu su jais gėrė alkoholinius gėrimus. Girtas S. S. pradėjo pas V. S. kambaryje spjaudytis. V. S. jam pasakė, kad čia nesispjaudys. S. S. į V. S. žodžius nieko neatsakė ir spjaudėsi toliau. Konfliktas nekilo, jokių muštynių nebuvo. S. S. sėdėjo prie lango. Tada jis matė, kaip V. S. atidarė kambario langą ir paėmęs S. S. už sprando, rūbų, sugriebė ir išstūmė pro pirmo aukšto kambario langą. S. S. niekas nemušė, tik V. S. jį išstūmė pro langą. S. S. buvo toks girtas, kad V. S. nesipriešino. Jie trise gėrė toliau. Kadangi buvo pirmas aukštas, jis nieko blogo nepagalvojo, kad kas galėjo atsitikti S. S.. Po kelių minučių V. S. pažiūrėjo pro langą ir pamatė, kad S. dar tebeguli ant žemės, todėl paskambino A. S. ir pasakė, kad ateitų parsivesti savo vyro. Girdėjo, kad atėjusi A. lauke šūkavo, ką tiksliai sakė, pasakyti negali, gerai neišgirdo. Vėliau buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, policija (b. l. 48–49).

Akistatos su V. S. metu liudytojas J. M. parodė analogiškus parodymus. Jis parodė, kad S. S. pas V. S. pradėjo spjaudytis. V. S. jį perspėjo, kad nesispjaudytų. V. S. pradėjo koliotis ir susipyko su V. S.. V. S. priėjo prie S. S., jie abu susikibo už rūbų ir apsistumdė, kai jie stumdėsi, S. S. nugara buvo į lango pusę. V. S. S. S. pastūmė į lango pusę ir jį išstūmė pro langą laukan (b. l. 77–78). V. S. tokiems liudytojo parodymams akistatos metu neprieštaravo, su jais sutiko.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas J. M. parodė, kad V. S. ir S. S. pas V. S. namie apsistumdė. V. S. pastūmė S. S. ir S. S. iškrito (b. l. 152–153).

Taigi, kaip matyti iš liudytojo J. M. parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, priešingai nei nurodo nuteistasis apeliaciniame skunde, liudytojas iš esmės nurodė analogiškas aplinkybes kaip ir ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojas patvirtino, kad V. S. pastūmė S. S. prie lango ir būtent dėl tokio V. S. veiksmo S. S. iškrito pro langą. Atkreiptinas dėmesys, jog teisiamojo posėdžio metu liudytojas taip pat nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu sakė teisybę ir patvirtino teisme perskaitytus jo ikiteisminio tyrimo parodymus.

Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nors nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad liudytojas dėl girtumo galėjo duoti parodymus, neatitinkančius tikrovės, tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, įvykis, kurio metu S. S. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, vyko 2014-01-16, o parodymus liudytojas davė 2014-02-05. Taigi parodymus liudytojas davė jau būdamas blaivus ir nėra jokių duomenų, kad liudytojas dėl girtumo galėjo duoti tikrovės neatitinkančius parodymus. Be to, kaip jau minėta akistatos, vykusios 2014-04-28, metu, nuteistasis sutiko su liudytojo parodymais, kad nuteistasis išstūmė S. S. pro langą, todėl pagrįstai darytina išvada, kad nuteistojo apeliaciniame skunde keliama versija, kad liudytojo parodymai neatitinka tikrovės, yra pasirinka gynybos taktika išvengti gresiančios atsakomybės. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog parodymus liudytojas davė būdamas įspėtas dėl atsakomybės už aiškiai melagingų parodymų davimą. Nėra jokių duomenų apie tai, kad liudytojas turėjo kokį nors pagrindą duoti melagingus parodymus. Juo labiau, kad liudytojas visą laiką davė iš esmės nuoseklius parodymus.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad nuteistojo V. S. kaltė įrodyta net tik liudytojo parodymais, tačiau ir paties V. S. parodymais. Apeliaciniame skunde nuteistasis pažymėjo, kad jo parodymai buvo išsamūs ir teisingi, bet į jo parodymus niekas neatsižvelgė, tačiau šiuo atveju nuteistasis pats sau prieštarauja. Kaip matyti iš bylos duomenų, nuteistasis nei apklausiamas kaip įtariamasis, nei akistatos metu su liudytoju J. M. neneigė, kad išstūmė S. S. pro langą, tik nurodė, kad taip pasielgti nenorėjo (b. l. 62–63, 77–78, 79). Pažymėtina, jog ir teisiamojo posėdžio metu V. S. parodė, kad jis pastūmė S. S. ir jis iškrito. Taigi pats nuteistasis iš esmės neneigia pastūmęs nukentėjusįjį, tačiau nenorėjo tokių pasekmių – sveikatos sužalojimo, kas atitinka netiesioginės tyčios kaltės formą.

Apibendrinant tai, kas paminėta, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog V. S. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta liudytojų, nukentėjusiojo, paties V. S. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, specialisto išvadomis.

Nuteistasis apeliaciniu skundu taip pat prašo panaikinti nuosprendį dėl ieškinio patenkinimo žalai atlyginti kaip nepagrįstą ir neatitinkantį tikrovės. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civilinės atsakomybės samprata ir rūšys reglamentuotos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnyje. Civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė (CK 6.245 str. 2 d.). Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 str. 4 d.). CK 6.263 straipsnyje nustatyta pareiga atlyginti padarytą žalą. CK 6.263 straipsnis numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 str. 2 d.). Šiuo atveju nustačius, jog dėl nusikalstamų V. S. veiksmų buvo sunkiai sutrikdyta S. S. sveikata, darytina išvada, jog teismas pagrįstai tenkino tiek Valstybinės ligonių kasos ieškinį dėl nukentėjusiojo S. S. gydymo, tiek nukentėjusiojo ieškinį dėl žalos atlyginimo, susijusio su gydymo išlaidomis, kurie yra pagrįsti rašytiniais įrodymais.

Kaip matyti iš bylos duomenų, nukentėjusysis buvo pareiškęs ieškinį dėl 100000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, teismas skundžiamu nuosprendžiu priteisė nukentėjusiajam 50000 Lt neturtinę žalą. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas priteistinos neturtinės žalos atlyginimo klausimą, įvertino visas šio klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes, t. y. pirmiausia akcentavo neturtinės žalos pasekmes, jog nukentėjusysis patyrė didžiulę žalą sveikatai su liekamojo pobūdžio reiškiniais, iš esmės pasikeitė jo gyvenimo kokybė: po įvykio gydytas keliose ligoninėse, nevaikšto, neatsisėda, pats savimi nepasirūpina. Be fizinio skausmo, jis patyrė ir dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, žymiai pablogėjo bendravimo galimybės, negali dirbti jokio fizinio darbo (neteko 85 proc. bendro darbingumo). Teismas atsižvelgęs į tokias aplinkybes nustatė bei priteisė 50000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, priteisdamas 50000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, iš esmės įvertino tai, kad nukentėjusysis išgyveno fizinį skausmą, patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, kas apribojo jo bendravimo galimybes, neteko dalies darbingumo, visa tai neabejotinai jau padarė bei gali daryti ateityje neigiamą įtaką jo gyvenimo kokybei. Be to, pažymėtina, kad nuteistasis nukentėjusiajam po sužalojimo nesuteikė jokios pagalbos, neatlygino žalos, nors ir neturi turto ar didesnių pajamų, tačiau yra sąlyginai jauno amžiaus, darbingas, todėl ateityje turės galimybę nukentėjusiajam atlyginti priteistą neturtinę žalą. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, konstatuotina, jog priteistas 50000 Lt neturtinės žalos atlyginimas yra proporcingas ginamoms vertybėms ir atitinka teisingumo, sąžiningumo bei protingumo kriterijus.

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl naikinti ar keisti nuosprendžio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

nuteistojo V. S. apeliacinį skundą atmesti.