- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-07
- Bylos Nr.
- eA-1571-438/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01718-2018-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Dainius Raižys, Virginija Volskienė
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Pareiškėjas
- A. A.
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. A. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas A. A. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) direktoriaus 2018 m. liepos 18 d. įsakymą Nr. 1PS1-648-(2.1.) „Dėl A. A. tarnybinio nusižengimo tyrimo“ (toliau – ir Įsakymas).
2. Pareiškėjas nurodė, kad Įsakymu nepagrįstai paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Atsakovas pripažino, kad pareiškėjas, būdamas atsakingas už tinkamą NŽT Kauno miesto skyriaus dokumentacijos naudojimą ir teisės aktų laikymąsi, savo veiksmais (neveikimu), – iš NŽT Kauno miesto skyriaus archyvo paėmęs žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune (toliau – ir Žemės sklypas), I, II, III ir IV bylos tomus, iš kurių II ir III bylos tomų negrąžino į skyriaus archyvą, pažeidė Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 6 punktų nuostatas, todėl padarė tarnybinį nusižengimą.
3. Pareiškėjas su Įsakymu nesutiko, kadangi jis buvo paėmęs Žemės sklypo bylos tik I tomo tęsinį bei II ir III tomus (segtuvus). Pagal NŽT Kauno miesto skyriaus archyve esančias bylos korteles IV tomo nebuvo ir nėra, nėra ir šio tomo bylos apskaitos kortelės. Iš bylos kortelių matyti, jog 2017 m. rugsėjo 7 d. buvo tik trys Žemės sklypo bylos tomai (segtuvai). Pažymėjo, kad NŽT Kauno miesto skyriaus archyve yra šios Žemės sklypo bylos kortelės: I b., I b. tęsinys, II b. ir III b., kadangi I b. kortelė buvo visiškai užpildyta, buvo parengtas jos tęsinys, kuris užregistruotas kaip „I b. (tęsinys)“. „I b. (tęsinys)“ reiškia antrą bylos I tomo kortelę, o ne dar vieną bylos tomą (segtuvą). Iš minėtų kortelių nėra aiškus segtuvų turinys, todėl pareiškėjas nubaustas tik už Žemės sklypo bylos dviejų viršelių neišsaugojimą, o ne už juose buvusių dokumentų sunaikinimą.
4. Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-118 „Dėl Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių 5 punkte nustatyta, kad byla – pagal tam tikrus požymius sugrupuotų ir susistemintų dokumentų rinkinys. Popierinių dokumentų byla sudaroma ne daugiau kaip iš 150–200 lapų, jei lapų yra daugiau, sudaromas kitas bylos tomas (39.9 p.). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos dokumentų valdymo tvarkos aprašo 185 punkte nurodyta, kad NŽT parengti dokumentai iki jų perdavimo saugoti į NŽT centrinio padalinio ir NŽT teritorinių skyrių archyvus saugomi struktūriniuose padaliniuose pagal kiekvienais metais sudarytą ir patvirtintą NŽT dokumentacijos planą. Aprašo 189 punkte taip pat nurodyta, kad NŽT centrinio padalinio ir teritorinių skyrių archyvuose saugomos bylos ir dokumentai išduodami darbuotojams laikinam naudojimui juos užregistruojant Dokumentų išdavimo ir grąžinimo žurnale.
5. Pareiškėjas, vykdydamas jam paskirtas užduotis, 2017 m. rugsėjo 7 d. paėmė iš skyriaus archyvo Žemės sklypo tris bylos segtuvus. Dokumentų išdavimo ir grąžinimo žurnalas nebuvo pildomas, tik bylos kortelės, kurių pildymas nėra numatytas minėtame apraše. Segtuvai (I, II ir III tomai) nebuvo susiūti, sunumeruoti, buvo be apyrašų, tai buvo tiesiog einamųjų darbinių užduočių segtuvai (turintys konkrečių žemės sklypų adresus), į kuriuos, užduotis atlikę skyriaus darbuotojai, susega (arba sudeda nesusegę) užduotims atlikti jų naudotus dokumentus bei / ar kopijas (dažniausiai nepatvirtintas ir besikartojančias). Atliekant pavestas funkcijas, tenka paimtus iš archyvo segtuvus laikyti kabinetuose, darbuotojai taip pat į bylas sudeda aktualius tam momentui Nekilnojamojo turto registro išrašus (kurių būna labai daug ir įvairių). Vadovaudamiesi NŽT direktoriaus 2016 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 1P-38-(1.3.), atlikę užduotis, darbuotojai privalo Nekilnojamojo turto registro išrašus nedelsdami sunaikinti, tačiau dažniausiai to nepadaro, o tiesiog viską sudeda į segtuvus. Taigi, Žemės sklypo byla negali būti prilyginama Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-l18 „Dėl Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių 5 punkto nuostatas atitinkančiai bylai, o jos kortelės neatitinka minėto aprašo 189 punkto reikalavimų.
6. Pareiškėjas iš skyriaus archyvo 2017 m. rugsėjo 7 d. paėmė Žemės sklypo tris bylos segtuvus, atlikęs paskirtas užduotis, visus dokumentus 2017 m. rugsėjo 11 d. grąžino į archyvą. Apie negausios dokumentacijos perdėjimą į tvarkingus segtuvus informavo archyvo darbuotoją R. D. Nėra jokių duomenų apie tai, kad būtų dingę saugotini Žemės sklypo dokumentai, jokių dokumentų jis neišmetė, o dėl jų perdėjimo iš kelių segtuvų į du nekilo ir negalėjo kilti jokių neigiamų pasekmių. Dokumentai nebuvo išimami, klastojami, naikinami, lankstomi, braukomi ar kitaip gadinami, kaip nurodyta 2018 m. gegužės 4 d. pranešime ir Įsakyme. Priešingai, byla buvo sutvarkyta ir papildyta tais dokumentais, su kuriais tuo metu buvo dirbama. Dokumentų perdėjimas iš vieno tos pačios bylos tomo į kitą negali būti laikomas bei vertinamas kaip dokumentų naikinimas Dokumentų ir archyvo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies prasme. Be to, II ir III tomų segtuvų viršelių (susidėvėjusių ir netinkamų naudoti) neišsaugojimas taip pat negali būti laikomas dokumentų naikinimu.
Atsiliepimas
7. Atsakovas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
8. Atsakovas nurodė, kad Komisija, atlikdama tarnybinio nusižengimo tyrimą, visapusiškai ir objektyviai tyrė ir vertino visas įvykio aplinkybes, išvadoje nurodė tiek teisės aktus, reglamentuojančius pareiškėjo veiklą, tiek tyrimo metu nustatytų aplinkybių visumą, priėmė objektyvų, nustatytas aplinkybes atitinkantį sprendimą.
9. Pažymėjo, jog Dokumentų ir archyvo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės veiklos dokumentai turi būti efektyviai valdomi ir prieinami jos pačios ir kitų asmenų poreikiams tenkinti, apsaugoti nuo sugadinimo, praradimo, neteisėto naudojimo, pakeitimo, sunaikinimo. Minėto įstatymo 14 straipsnio 1 dalis numato, kad dokumentus galima naikinti tik atlikus jų vertės ekspertizę, kai pasibaigia norminių teisės aktų nustatyti dokumentų saugojimo terminai. Sprendimą dėl valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės, nevalstybinės organizacijos, privataus juridinio asmens veiklos dokumentų naikinimo ar jų saugojimo terminų pratęsimo priima vadovas pagal Lietuvos vyriausiojo archyvaro nustatytus dokumentų rengimo, tvarkymo ir apskaitos bendruosius reikalavimus. Dokumentų bylai saugojimo terminas nustatomas nuo jos užbaigimo datos, todėl dokumentai negali būti sunaikinti anksčiau nei baigiama byla. Vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos dokumentų valdymo tvarkos aprašu, patvirtintu NŽT direktoriaus 2012 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-309, NŽT centrinio padalinio ir teritorinių skyrių archyvuose saugomos bylos ir dokumentai išduodami darbuotojams laikinam naudojimui juos užregistruojant Dokumentų išdavimo ir grąžinimo žurnale. Bylos ir dokumentai, esantys NŽT archyvuose, išduodami pasirašant ir ant bylos apskaitos kortelių.
10. Patikrinus žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, bylos apskaitos kortelę (papildomi įrašai ant kortelės 1640, 1643), nustatyta, kad bylos I tomas pirmą kartą iš archyvo darbuotojams išduotas 2002 m. gegužės 3 d., paskutinis įrašas apie bylos I tomo grąžinimą į archyvą padarytas 2016 m. sausio 4 d. Patikrinus žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, bylos apskaitos kortelę (papildomi įrašai ant kortelės II b.), nustatyta, kad bylos II tomas pirmą kartą iš archyvo darbuotojams išduotas 2014 m. gegužės 22 d., paskutinis įrašas apie bylos II tomą padarytas 2017 m. rugsėjo 7 d., nurodant, kad bylos II tomas yra išduotas pareiškėjui. Įrašas apie bylos II tomo grąžinimą nepadarytas. Patikrinus žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, bylos apskaitos kortelę (papildomi įrašai ant kortelės III b.), nustatyta, kad bylos III tomas pirmą kartą iš archyvo darbuotojams išduotas 2015 m. gruodžio 30 d., paskutinis įrašas apie bylos III tomą padarytas 2017 m. rugsėjo 7 d., nurodant, kad bylos III tomas yra išduotas pareiškėjui. Įrašas apie bylos III tomo grąžinimą nepadarytas. Patikrinus žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, bylos apskaitos kortelę (papildomi įrašai ant kortelės I b. (tęsinys) + 4 t. 1640, 1643), kuri yra bylos apskaitos kortelės (papildomi įrašai ant kortelės 1640, 1643) tęsinys, nustatyta, kad bylos I tomas iš archyvo Kauno miesto skyriaus darbuotojams išduotas 2017 m. vasario 13 d., paskutinis įrašas apie bylos grąžinimą padarytas 2017 m. rugsėjo 11 d., pažymint, kad pareiškėjas bylos tomą grąžino.
11. Šiuo atveju buvo nustatyta, kad pareiškėjas 2017 m. rugsėjo 7 d. iš NŽT Kauno miesto skyriaus archyvo pasirašytinai paėmė žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, bylos I, II, III ir IV tomus, o į archyvą 2017 m. rugsėjo 11 d. grąžino tik I ir IV tomus, todėl II ir III bylos tomai yra laikytini dingusiais. Šiais veiksmais pareiškėjas pažeidė Dokumentų ir archyvo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies ir Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 6 punktų nuostatas ir padarė tarnybinį nusižengimą, už kurį jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Pareiškėjo aplaidus pareigų vykdymas ir nurodytų teisės aktų nuostatų pažeidimas sukėlė neigiamų pasekmių, t. y. buvo apribotos galimybės piliečiams susipažinti su valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, bylos II ir III tomuose esančiais dokumentais ir įgyvendinimas piliečių teisės ieškoti, gauti ir skleisti informaciją, taip skatinant NŽT veiklos veiksmingumą ir teisėtumą, stiprinant visuomenės pasitikėjimą ja.
II.
12. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. vasario 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino. Teismas panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. liepos 18 d. įsakymą Nr. 1PS1-648-(2.1.) „Dėl A. A. tarnybinio nusižengimo tyrimo“.
13. Teismas nurodė, kad bylos duomenys neginčijamai patvirtina, jog vadovaujantis NŽT dokumentų ekspertų komisijos 2018 m. balandžio 25 d. posėdžio protokole Nr. 1LS-64-(5.19.) pateikta informacija, NŽT direktoriaus 2018 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. 1PS1-404-(2.1.) ,,Dėl komisijos galimiems A. M. ir A. A. tarnybiniams nusižengimams ir R. D. darbo pareigų pažeidimui ištirti sudarymo“ buvo sudaryta komisija (toliau – Komisija) ir pradėta galimo pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūra dėl galimo netinkamo pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų atlikimo bei teisės aktų, reglamentuojančių, kad už išduotų dokumentų bylų ir archyvinių dokumentų tinkamą naudojimą ir saugumą teisės aktų nustatyta tvarka atsako juos paėmęs darbuotojas (išduotas bylas draudžiama ardyti, išimti iš jų archyvinius dokumentus, bylose esančius ar atskirai išduotus archyvinius dokumentus gadinti, klastoti, naikinti, lankstyti, daryti kokius nors įrašus, braukyti, palikti ilgesniam laikui neapsaugotus nuo šviesos ir kita), darbo funkcijoms naudojant valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, archyvines bylas.
14. Pareiškėjo pareigybės aprašyme, patvirtintame NŽT direktoriaus 2015 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. 1P-472-(1.3.) ,,Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. vasario 27 d. įsakymo Nr. 1PI-(2.1.)-64 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos valstybės tarnautojų pareigybių sąrašo ir pareigybių aprašymų patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Pareigybės aprašymas), su kuriuo pareiškėjas susipažinęs pasirašytinai, nurodyta, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas: turi gerai išmanyti teisės aktus, reglamentuojančius viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, žemės tvarkymą ir administravimą, žemės reformą, žemėtvarkos planavimą, nekilnojamojo turto kadastrą, ir kitus su skyriaus veikla susijusius teisės aktus (6.2 p.); pagal kompetenciją kartu su skyriaus vedėju kontroliuoja skyriuje vidaus tvarkos taisyklių laikymąsi, teikia siūlymus dėl darbo drausmės, darbo ir tarnybos sąlygų (7.27 p.).
15. Dokumentų ir archyvo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės veiklos dokumentai turi būti efektyviai valdomi ir prieinami jos pačios ir kitų asmenų poreikiams tenkinti, apsaugoti nuo sugadinimo, praradimo, neteisėto naudojimo, pakeitimo, sunaikinimo. Šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dokumentus galima naikinti tik atlikus jų vertės ekspertizę, kai pasibaigia norminių teisės aktų nustatyti dokumentų saugojimo terminai. Sprendimą dėl valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės, nevalstybinės organizacijos, privataus juridinio asmens veiklos dokumentų naikinimo ar jų saugojimo terminų pratęsimo priima vadovas pagal Lietuvos vyriausiojo archyvaro nustatytus dokumentų rengimo, tvarkymo ir apskaitos bendruosius reikalavimus. Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-118 „Dėl Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių 5 punkte nustatyta, kad byla – pagal tam tikrus požymius sugrupuotų ir susistemintų dokumentų rinkinys. Popierinių dokumentų byla sudaroma ne daugiau kaip iš 150–200 lapų, jei lapų yra daugiau, sudaromas kitas bylos tomas (39.9 p.).
16. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos dokumentų valdymo tvarkos aprašas, patvirtintas NŽT direktoriaus 2012 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-309 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos dokumentų valdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (2017 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 1P-283-(1.3.) redakcija) (toliau – Tvarkos aprašas), nustato, jog NŽT centrinio padalinio ir teritorinių skyrių archyvuose saugomos bylos ir dokumentai išduodami darbuotojams laikinam naudojimui juos užregistruojant Dokumentų išdavimo ir grąžinimo žurnale (Tvarkos aprašo 22 priedas). Bylos ir dokumentai, esantys NŽT archyvuose, išduodami pasirašytinai (Tvarkos aprašo 189 p.). Šiuo atveju minėti Žemės sklypo dokumentai NŽT Kauno miesto skyriaus archyve nebuvo saugomi ir išduodami vadovaujantis Tvarkos aprašo reikalavimais.
17. Tarnybinio nusižengimo tyrimo metu buvo nustatyta, jog patikrinus žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, bylos apskaitos kortelę (papildomi įrašai ant kortelės 1640, 1643), nustatyta, kad bylos I tomas pirmą kartą iš archyvo darbuotojams išduotas 2002 m. gegužės 3 d., paskutinis įrašas apie bylos I tomo grąžinimą į archyvą padarytas 2016 m. sausio 4 d. Patikrinus žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, bylos apskaitos kortelę (papildomi įrašai ant kortelės II b.), nustatyta, kad bylos II tomas pirmą kartą iš archyvo darbuotojams išduotas 2014 m. gegužės 22 d., paskutinis įrašas apie bylos II tomą padarytas 2017 m. rugsėjo 7 d., nurodant, kad bylos II tomas yra išduotas pareiškėjui. Įrašas apie bylos II tomo grąžinimą nepadarytas. Patikrinus žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, bylos apskaitos kortelę (papildomi įrašai ant kortelės III b.), nustatyta, kad bylos III tomas pirmą kartą iš archyvo darbuotojams išduotas 2015 m. gruodžio 30 d., paskutinis įrašas apie bylos III tomą padarytas 2017 m. rugsėjo 7 d., nurodant, kad bylos III tomas yra išduotas pareiškėjui. Įrašas apie bylos III tomo grąžinimą nepadarytas. Patikrinus žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, bylos apskaitos kortelę (papildomi įrašai ant kortelės I b. (tęsinys) + 4 t. 1640, 1643), kuri yra bylos apskaitos kortelės (papildomi įrašai ant kortelės 1640, 1643) tęsinys, nustatyta, kad bylos I tomas iš archyvo Kauno miesto skyriaus darbuotojams išduotas 2017 m. vasario 13 d., paskutinis įrašas apie bylos grąžinimą padarytas 2017 m. rugsėjo 11 d., pažymint, kad pareiškėjas bylos tomą grąžino.
Žemesnės instancijos teismas
18. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2017 m. rugsėjo 7 d. iš NŽT Kauno miesto skyriaus archyvo pasirašytinai paėmė žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, bylos I, II, III ir IV tomus, o į archyvą 2017 m. rugsėjo 11 d. grąžino tik I ir IV (papildomas įrašas ant kortelės I b. (tęsinys) + 4 t. 1640, 1643) tomus, todėl II ir III bylos tomus atsakovas laikė dingusiais. Atsakovas nurodė, jog šiais veiksmais pareiškėjas pažeidė Dokumentų ir archyvo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies (dokumentus galima naikinti tik atlikus jų vertės ekspertizę, kai pasibaigia norminių teisės aktų nustatyti dokumentų saugojimo terminai. Sprendimą dėl valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės, nevalstybinės organizacijos, privataus juridinio asmens veiklos dokumentų naikinimo ar jų saugojimo terminų pratęsimo priima vadovas pagal Lietuvos vyriausiojo archyvaro nustatytus dokumentų rengimo, tvarkymo ir apskaitos bendruosius reikalavimus) ir Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 6 punktų (valstybės tarnautojai privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis) nuostatas. Atsižvelgiant į tai, ginčijamu įsakymu pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.
19. Teismas nurodė, kad bylos duomenys neginčijamai patvirtina, jog pareiškėjas, vykdydamas jam paskirtas užduotis, 2017 m. rugsėjo 7 d. paėmė iš skyriaus archyvo Žemės sklypo keturis bylos segtuvus. Dokumentų išdavimo ir grąžinimo žurnalas nebuvo pildomas, tik bylos kortelės, kurių pildymas Tvarkos apraše nėra numatytas. Atsakovas neginčijo aplinkybės, jog segtuvuose esantys dokumentai nebuvo susiūti, sunumeruoti, buvo be vidaus dokumentų apyrašų, tai buvo tiesiog einamųjų darbinių užduočių segtuvai (turintys konkrečių žemės sklypų adresus), į kuriuos, užduotis atlikę skyriaus darbuotojai susega (arba sudeda nesusegę) užduotims atlikti jų naudotus dokumentus bei / ar kopijas (dažniausiai nepatvirtintas ir besikartojančias). Atlikdami pavestas funkcijas, darbuotojai paimtus iš archyvo segtuvus laiko kabinetuose, į bylų segtuvus sudeda aktualius dokumentus, taip pat ir tam momentui aktualius Nekilnojamojo turto registro išrašus (kurių būna labai daug ir įvairių). Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojos R. D. ir A. M. Liudytojos taip pat nurodė, jog tik po šio įvykio Žemės sklypo visi dokumentai yra sunumeruoti ir su vidaus dokumentų apyrašu susegti į du segtuvus. Teismas pažymėjo, kad Tvarkos aprašo 3.3 punktas bylą apibrėžia kaip pagal tam tikrus požymius sugrupuotų ir susistemintų dokumentų rinkinį.
20. Atsižvelgiant į nustatytas faktines bylos aplinkybes ir ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, teismas priėjo išvadą, kad Žemės sklypo byla (pagal jos turinį bei saugojimo ir naudojimo tvarką 2017 m. rugsėjo 7 d.) negalėjo būti laikoma Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-l18 „Dėl Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių 5 punkto nuostatas ir Tvarkos aprašą atitinkančia byla, o įrašai kortelėje neatitiko Tvarkos aprašo 189 punkto reikalavimų.
21. Pareiškėjas tvirtino, jog, atlikęs paskirtas užduotis, segtuvus 2017 m. rugsėjo 11 d. grąžino į archyvą, kai kuriuos dokumentus perdėjo į tvarkingus segtuvus, kadangi dviejų segtuvų viršeliai buvo suplyšę ir susidėvėję, apie tai informavo archyvo darbuotoją R. D. Teismas nurodė, kad byloje nėra jokių objektyvių, patikimų ir neginčijamų duomenų, jog iš minėtų bylos tomų dingo saugomi Žemės sklypo dokumentai ar kilo neigiamų pasekmių. Liudytoja A. M., kuri yra ir NŽT Kauno skyriaus vedėja, patvirtino, kad dokumentai iš segtuvų nėra dingę ir jokių neigiamų pasekmių dėl to skyriuje nekilo. Nėra jokių duomenų, kad dokumentai buvo išimami, klastojami, naikinami, lankstomi, braukomi ar kitaip gadinami. Pareiškėjo motyvas, jog jis tik perdėjo iš dviejų segtuvų dokumentus, kadangi jų viršeliai buvo susidėvėję ir suplyšę, nėra paneigta jokiais objektyviais įrodymais. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje taip pat konstatuota, kad dokumentai minėtose Žemės sklypo bylose nėra sunumeruoti, nėra vidaus dokumentų apyrašo, todėl neaišku, ar trūko segtuvuose dokumentų, jeigu trūko – kokių konkrečiai.
Žemesnės instancijos teismas
22. Teismas vertino, kad šioje ginčo situacijoje dokumentų perdėjimas iš vieno tos pačios bylos tomo į kitą (kitaip neįrodyta) negali būti laikomas bei vertinamas kaip dokumentų naikinimas Dokumentų ir archyvo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies prasme. Be to, II ir III tomų segtuvų viršelių (susidėvėjusių ir netinkamų naudoti) neišsaugojimas taip pat negali būti laikomas dokumentų naikinimu, o II ir III bylos tomai (segtuvai) nelaikytini dingusiais.
23. Teismas konstatavo, kad ginčijamas įsakymas buvo priimtas pažeidžiant minėtų teisės aktų nuostatas, ypač Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintos Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisykles (toliau – ir Taisyklės), turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Ginčijamas įsakymas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas.
III.
24. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
25. Atsakovas pažymi, kad keturi Žemės sklypo bylos tomai, kuriuos paėmė pareiškėjas, nebuvo sunumeruoti teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau buvo užpildytos Žemės sklypo bylos kortelės, iš kurių aiškiai matyti, kad pareiškėjas, 2017 m. rugsėjo 7 d. iš Skyriaus archyvo pasirašytinai paėmęs Žemės sklypo bylos I, II, III ir IV tomus, į archyvą 2017 m. rugsėjo 11 d. grąžino tik I ir IV tomus, todėl II ir III bylos tomai yra laikytini dingusiais. Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, teismas skundžiamame sprendime pažymėdamas, jog Žemės sklypo byla nebuvo sunumeruota ir neatitiko Lietuvos Respublikos Dokumentų ir archyvo įstatymo, taip pat Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-118 „Dėl Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių, padarė nepagrįstą išvadą, kad Žemės sklypo bylos II ir III tomai nelaikytini dingusiais. Atsakovas, be kita ko, paaiškina, kad Pareigybės aprašyme pareiškėjui nėra priskirta funkcija tvarkyti, naikinti ar pertvarkyti Skyriaus archyve esančias bylas ar kitus dokumentus, todėl A. A. viršijo savo, kaip valstybės tarnautojo įgaliojimus ir be jokio teisinio pagrindo ėmėsi tam tikrų veiksmų.
26. Pareiškėjas tiek savo skunde, tiek bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad dalis Žemės sklypo bylos tomų buvo su minkštais viršeliais, todėl, atlikęs jam priskirtas užduotis, persegė Žemės sklypo bylos tomuose esančią dokumentaciją į segtuvus su kietais viršeliais. Be to, Žemės sklypo bylos tomuose buvo daug nekilnojamojo turto registro išrašų bei kitų, pasikartojančiu dokumentų, kuriuos pareiškėjas nusprendė pertvarkyti, dalį jų išimdamas, nors Pareigybės aprašyme tokia funkcija pareiškėjui nepriskirta. Apie tai, kad dalis Žemės sklypo bylos tomuose buvusių dokumentų buvo išimti, patvirtino ir Skyriaus vyresnioji specialistė (archyvarė) R. D., savo 2018 m. balandžio 10 d. paaiškinime nurodydama, kad „ < ... > 2017-09-07 vyriausiasis specialistas A. A. bylas (4 dalys) paėmė iš archyvo pasirašytinai. Vieną dalį (1 d) jis grąžino į archyvą 2017-09-11 < ... > Vyriausiasis specialistas A. A. mane perspėjo, kad pasikartojančius dokumentus jis išėmė iš bylų ir dabar liko 2 dalys“. Darytina išvada, jog pareiškėjas savavališkai ėmėsi dokumentų bylos turinio koregavimo veiksmų, kas sukėlė aiškias neigiamas pasekmės – dingo dalis Žemės sklypo bylos dokumentų.
27. Pažymėjo, kad vykdydama teismo įpareigojimą, Nacionalinė žemės tarnyba į bylą pateikė turimus Žemės sklypo bylos I ir IV tomus bei bylos nagrinėjimo metu atkreipė teismo dėmesį, kad minėtuose Žemės sklypo bylos tomuose yra Nacionalinės žemės tarnybos dokumentų valdymo sistemoje neužregistruotų dokumentų, kuriems dingus, Nacionalinė žemės tarnyba neturėtų galimybės jų surasti, be to, minėtuose Žemės sklypo bylos I ir IV tomuose yra daug nekilnojamojo turto registro išrašų kopijų, nors pareiškėjas teigė, kad tvarkydamas Žemės sklypo bylos tomus, pasikartojančias jų kopijas iš minėtų bylų išėmė. Atsižvelgiant į tai, lieka neaišku, kokius dokumentus pareiškėjas išėmė iš Žemės sklypo bylos, tačiau teismas į minėtas aplinkybes neatsižvelgė bei konstatavo, kad „šioje ginčo situacijoje dokumentų perdėjimas iš vieno tos pačios bylos tomo į kitą (kitaip neįrodyta) negali būti laikomas bei vertinamas kaip dokumentų naikinimas Dokumentų ir archyvo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies prasme“.
Atsiliepimas
28. Atsakovas nurodo, kad įvertinus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, jog Nacionalinei žemės tarnybai sprendžiant dėl pareiškėjo kaltės ir tarnybinės nuobaudos jam skyrimo, teisiškai reikšmingos aplinkybės, dėl ko kyla tarnybinė atsakomybė, buvo nustatytos. Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda skirta pagrįstai.
29. Pareiškėjas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
30. Pareiškėjas pabrėžia, kad terminas apeliaciniam skundui paduoti yra praleistas, nes sprendimas paskelbtas 2019 m. vasario 25 d., o NŽT apeliacinį skundą pateikė tik 2019 m. kovo 28 d., nors turėjo pateikti per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo. Atkreipia dėmesį į tai, kad byla elektroninė, Tarnybai prieinama per EPP, jo atstovė dalyvavo posėdžiuose ir žinojo apie sprendimo paskelbimo datą, jungėsi prie EPP, todėl tikrai turėjo ir galėjo pateikti apeliacinį skundą nepraleidus 30 dienų termino.
31. Tarnyba nenustatinėjo, nevertino, nenagrinėjo ir netyrė bylos tomų turinio, kokių nors dokumentų dingimo, bet nuobaudą skyrė žiūrėdama vien tik į apskaitos korteles. Nėra jokių duomenų apie tai, kad būtų dingę kokie nors su Žemės sklypu susiję saugotini dokumentai, pareiškėjas teigia, kad jokių dokumentų neišmetė. Dėl dokumentacijos perdėjimo iš kelių segtuvų į dvejus, nekilo ir negalėjo kilti jokių neigiamų pasekmių nei Tarnybai, nei juo labiau visuomenei (jokių su Žemės sklypu susijusių dokumentų netrūksta, vien sumažėjęs bylos tomų skaičius savaime nesukelia žalos). Išliko ir yra visi su Žemės sklypu susiję dokumentai, todėl bet kas gali su jais susipažinti ir gauti reikiamą informaciją, patikrinti reikiamus sprendimus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
32. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. liepos 18 d. įsakymo Nr. 1PS1-648-(2.1.) „Dėl A. A. tarnybinio nusižengimo tyrimo“, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.
33. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino, konstatavęs, kad atsakovas iš esmės nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo padarytą pažeidimą. Atsakovas nesutinka su priimtu pirmosios instancijos teismo sprendimu ir apeliaciniame skunde pabrėžia, kad tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjui tarnybinė nuobauda paskirta pagrįstai.
34. Pareiškėjui Įsakymu tarnybinė nuobauda paskirta dėl to, kad pareiškėjas, būdamas atsakingas už tinkamą Kauno miesto skyriaus (toliau – ir Skyrius) dokumentacijos naudojimą ir teisės aktų laikymąsi, savo veiksmais (neveikimu) iš archyvo paėmęs I, II, III ir IV žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, bylos tomus, iš kurių II ir III bylos tomų negrąžino į archyvą, pažeidė Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 6 punktų nuostatas, todėl padarė tarnybinį nusižengimą.
35. Administracinių teismų praktikoje yra konstatuota, kad iš tarnybinio nusižengimo sąvokos („valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės) matyti, kad priešinga valstybės tarnybos interesams (priešinga teisei) veika gali būti padaroma dvejomis formomis: aktyviai, t. y. veikimu, netinkamai atliekant pareigas, ir pasyviai, t. y. neveikimu, tarnautojui neatliekant pareigų. Teisės teorijoje laikomasi nuostatos, kad neveikimas turi būti sąmoningas ir valingas asmens poelgis bei kad asmuo negali atsakyti už neveikimu padarytą veiką, jei suvokė, kad turi veikti atitinkamu būdu, bet dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių to negalėjo padaryti. Šie neveikimo požymiai nulemia ir įrodinėjimo dalyką tokio pobūdžio bylose – ar asmuo padarė priešingą teisei veiką; ar šią veiką, neveikimo forma, padarė dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių, ar nesant tokių aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, akcentuotina ir tai, jog valstybės tarnautojo atsakomybė už neveikimu padarytą veiką kyla tokiu atveju, kai pareiga veikti atitinkamu būdu yra suformuluota konkrečiai, imperatyviai, pavyzdžiui, įtvirtinta valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančiuose teisės norminiuose aktuose, atitinkamos institucijos (įstaigos) vidaus teisės aktuose, kituose teisės aktais patvirtintuose valstybės tarnautojo teisinį statusą (jo teises ir pareigas) apibrėžiančiuose oficialiuose dokumentuose (pareiginėse instrukcijose, pareigybės aprašymuose ir pan.). Taigi, nustatant ar valstybės tarnautojas neveikimu padarė teisei priešingą veiką (tarnybinį nusižengimą), būtina įvertinti ar konkretus jo pasirinktas elgesio modelis objektyviai prieštaravo imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms veikti atitinkamu būdu (žr. pvz. administracines bylas Nr. eA-125-438/2018, Nr. A438-370/2011, Nr. A438-776/2010, Nr. A438-1340/2009, Nr. A438-1131/2009 ir kt.). Valstybės tarnautojo atsakomybei, padarytai kita nusižengimo forma – veikimu, taikomi tokie patys reikalavimai kaip ir valstybės tarnautojo atsakomybei už neveikimu padarytą veiką.
36. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad Išvadoje teigiama, jog pareiškėjas iš archyvo paėmė I, II, III ir IV žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, bylos tomus, iš kurių II ir III bylos tomų negrąžino į archyvą, tačiau atsakomybė grindžiama abstraktaus pobūdžio teisės normomis (Dokumentų ir archyvo įstatymo 14 str. 1 d. ir Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1, 4 ir 6 p.), nors atsakomybė už neveikimu padarytą veiką, kaip minėta, kyla tokiu atveju, kai pareiga veikti atitinkamu būdu yra suformuluota konkrečiai, imperatyviai. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad iš Išvados turinio negalima nustatyti, kokių konkrečiai savo funkcijų ar pareigų neatliko pareiškėjas, o nagrinėjamoje byloje trūksta objektyvių duomenų padaryti vienareikšmę išvadą, jog pareiškėjo elgesys buvo netinkamas.
37. Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, jog, vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus. Todėl apeliacinės instancijos teismas, iš esmės sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, keisti ar naikinti ginčijamą sprendimą, apeliantas naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė.
38. Pareiškėjas pabrėžia, kad atsakovas praleido terminą apeliaciniam skundui paduoti ir neprašė šio termino atnaujinti. Teisėjų kolegija nustatė, kad skundžiamas teismo sprendimas buvo priimtas 2019 m. vasario 25 d., atsakovas apeliacinį skundą pateikė per Lietuvos teismų informacinę sistemą ,,Liteko“ 2019 m. kovo 27 d., todėl vadovaujantis ABTĮ 132 straipsnio 1 dalimi, atsakovas nėra praleidęs trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo apeliaciniam skundui paduoti.
39. Apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas byloje priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą, dėl ko tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.