- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-04
- Bylos Nr.
- N-575-817-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Roma Sabina Alimienė, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romos Sabinos Alimienės ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. G. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 16 d. nutarimo V. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriaus (toliau – Institucija) 2009 m. kovo 12 d. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad V. G., dirbdama UAB „Gavirema“, veikiančios adresu: (duomenys neskelbtini), Alytus, direktore ir būdama darbdavio įgaliota, nuo 2008 m. rugsėjo mėnesio leido dirbti UAB „Gavirema“ darbuotojai V. K., su kuria nebuvo sudaryta rašytinė darbo sutartis, t.y. nelegaliai. V. G. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – Darbo kodeksas) 93 straipsnį, 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 98 straipsnio 3 dalį ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas 2009 m. balandžio 16 d. nutarimu V. G. už pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, skyrė 3500 Lt baudą. Teismas, įvertinęs bylos įrodymus, padarė išvadą, kad V. G. veikoje yra ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio pažeidimo sudėtis. Nors liudytojas R. T., apklausiamas teisme, neigė žinąs nelegalaus darbo faktą UAB „Gavirema“, tačiau bylos tyrimo metu jis Institucijos pareigūnams pranešė, kad bendrovėje nelegaliai dirba V. K., jis nurodė dienas, kuriomis ji dirba, jai mokamą darbo užmokestį. Pareigūnams nuvykus jo nurodytą dieną į bendrovę, buvo rasta dirbanti V. K.. Ji pareigūnams paaiškino, kad dirbo bendrovėje nuo 2008 m. rugsėjo, vėliau, atvykus direktorei V. G., jau teigė, kad tik padėjo patvarkyti patalpas, už tai jai nebuvo mokama, tik direktorė žadėjo atsilyginti kava ir šokoladu. Teisme V. K. jau teigė, kad su ja darbo sutartis buvo sudaryta, ji pradėjo dirbti patikrinimo dieną, t.y. 2009 m. kovo 9 d., jai už darbą buvo žadėta atsilyginti ne pinigais, bet produktais. Teismas padarė išvadą, kad apie V. K. darbą nuo 2008 m. rugsėjo mėn. patvirtino pirminiuose parodymuose tiek pati V. K., tiek liudytojas R. T.. Teismas pažymėjo, kad yra netikslumų ir V. G. parodymuose, nes patikrinimo metu ji teigė, kad V. K. bendrovėje nedirbo, ji tik buvo paprašyta padėti patvarkyti patalpas, už tai atsilyginant produktais. Teisme V. G. jau teigė, kad darbo sutartis su V. K. buvo sudaryta, patikrinimo diena buvo jos pirmoji darbo diena bendrovėje, o į darbo sutarčių žurnalą darbo sutartis nebuvo įtraukta dėl to, kad žurnalą buvo paėmusi darbo inspektorė. Teismas konstatavo, kad byloje nustatyta, jog darbuotoja V. K. pradėjo dirbti bendrovėje nuo 2008 m. rugsėjo mėnesio. Su darbdavio atstovu V. G. buvo susitarta dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų, darbo užmokesčio dydžio. V. K. realiai atliko jai pavestas darbo funkcijas - tvarkė patalpas. Taigi byloje nustatyti visi darbo sutarties požymiai, apibrėžti Darbo kodekso 93 straipsnyje. Tačiau darbuotoja V. K. dirbo įmonėje, nesudariusi su darbdaviu darbo sutarties, o toks darbas laikomas nelegaliu. Tiek V. K., tiek V. G. teisme teigė, kad darbo sutartis buvo sudaryta, tačiau V. K. jos antro egzemplioriaus tikrintojams nepateikė. V. G., būdama atsakinga už tinkamą darbo sutarties sudarymą, privalėjo užtikrinti, kad darbuotojui būtų leidžiama pradėti dirbti, tik pasirašius darbo sutartį, įteikus jam antrą darbo sutarties egzempliorių bei išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą (Darbo kodekso 99 str. 3 d.). Teismas pažymėjęs, kad V. G. padarytas administracinis pažeidimas truko gana ilgai, nes ji leido dirbti darbuotojai nelegaliai pakankamai ilgą laiką, skyrė sankcijoje numatytą baudą, viršijančią jos minimumą.
Šalies argumentai
V. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo nutarimą ir bylą nutraukti. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į jos argumentus, kad su V. K. darbo sutartis buvo sudaryta tą pačią dieną, kurią ji ir pradėjo dirbti, t.y. 2009 m. kovo 9 d. Apie įdarbinimą tą pačią dieną buvo pranešta VSDFV Alytaus skyriui. Apie darbo užmokesčio mokėjimą buvo susitarta, tik sudarant darbo sutartį 2009 m. kovo 9 d.. Darbo sutartis patikrinimo metu nebuvo įtraukta į darbo sutarčių registravimo žurnalą, nes darbo inspektorė, anksčiau atlikusi patikrinimą darbo, sutarčių registravimo žurnalą buvo išėmusi ir grąžino įmonei tik po atlikto patikrinimo 2009 m. kovo 9 d. Darbo pažymėjimas darbuotojai nebuvo išduotas, nes V. K. 2009 m. kovo 9 d. nebuvo pristačiusi pažymėjimui reikalingos fotonuotraukos. Mano, kad byloje esančių duomenų nepakanka įrodyti nelegalaus darbo faktą.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu prašo teismo nutarimą palikti nepakeistą, o V. G. apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas pilnai ir visapusiškai ištyrė bei įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes. Nurodo, kad V. G. apeliacinio skundo argumentai prieštarauja jos žodiniams ir rašytiniams parodymams, teiktiems darbo inspekcijos pareigūnams. R. T. savo pirminius parodymus, teiktus darbo inspekcijos pareigūnams, bylos nagrinėjimo metu pakeitė, tačiau negalėjo paaiškinti, kodėl ankščiau teigė visiška kitaip. Nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyti visi būtini darbo sutarties požymiai: susitarimas tarp darbdavio ir darbuotojo, įsipareigojimas dirbti tam tikrą darbą, paklūstant darbovietėje nustatytai tvarkai, darbdavio įsipareigojimas mokėti už darbą, nes V. K. su įmonės darbdaviu susitarė dėl valytojos darbo funkcijų, dirbo pagal įmonėje nustatyta tvarką - pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniai nuo 8 val. iki 13 val., tokiu grafiku dirbo nuo 2008 m. rugsėjo mėn., už darbą jai buvo mokama. 2009 m. kovo 9 d. patikrinimo metu V. K. neturėjo nei darbo sutarties antrojo egzemplioriaus, nei darbuotojo tapatybę patvirtinančio dokumento, ji nebuvo instruktuota saugos ir sveikatos klausimais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. Darbo kodekso 98 straipsnyje (2002 m. birželio 4 d. įstatymo Nr. IX-926 redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (dėl paminėtos redakcijos įstatymo) yra vertinama, kad siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Administracinių teismų praktika Nr. 7, l. 230-235).
Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (administracinės bylos Nr. N3-397/05; Nr. N12-1650/04).
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino, nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų.
R. T. 2009 m. kovo 4 d. pranešime darbo inspekcijai nurodė, kad UAB „Gavirema“ pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais nuo 8 val. iki 13 val. nelegaliai dirba valytoja V. K. (b. l. 5). R. T. 2009 m. kovo 12 d. paaiškinime papildomai nurodė, kad tuo metu, kai jis dirbo UAB „Gavirema“, į valytojos pareigas buvo priimta dirbti V. K., kuri iki kovo mėnesio dirbo nelegaliai, už darbą nuo 8 val. iki 13 val. gaudavo 20 Lt, apie tai jam sakė pati V. K.. Iš Institucijos 2009 m. kovo 9 d. nelegalaus darbo tyrimo akto matyti, kad darbo inspekcijos pareigūnų patikrinimo metu, 10 val., įmonės kabinete buvo rasta dirbanti V. K., kuri valė grindis. Pareigūnams ji paaiškino, kad dirba šioje įmonėje valytoja nuo 2008 m. rugsėjo mėn.. Darbo pažymėjimo ir darbo sutarties ji neturėjo. Atėjus į kabinetą direktorei V. G., V. K. savo paaiškinimus pakeitė (b. l. 3). Teisėjų kolegijos nuomone šių įrodymų visuma, neabejotinai įrodo, kad V. K. UAB „Gavirema“ atliko realias darbines funkcijas, nors su ja nebuvo sudaryta darbo sutartis, t.y. dirbo nelegalų darbą. Nors V. G. neigia V. K. nelegalaus darbo UAB „Gavirema“ faktą, tačiau savo poziciją grindžia prieštaringais ir keičiamais paaiškinimais. V. G. 2009 m. kovo 9 d. paaiškinime darbo inspekcijos pareigūnams nurodė, kad patikrinimo metu rasta moteris, kuri valė grindis, įmonėje nedirba, ji jos paprašė tik šiandien pavalyti patalpas, žadėjo atsilyginti šokoladu ir kava (b. l. 6). Teismo posėdžio metu ir apeliaciniame skunde V. G. jau nurodė, kad V. K. dirba įmonėje nuo 2008 m. kovo 9 d., kad ankščiau ji dirbo įmonėje, įrodymų nėra (b. l. 24). Teisėjų kolegija netiki šiais apeliantės argumentais, nes, jei jie atitiktų tikrovę, liudytojas R. T. nebūtų galėjęs žinoti apie V. K. nelegalaus darbo faktą UAB „Gavirema“. V. G. teigia, kad V. K. dirba įmonėje nuo 2008 m. kovo 9 d., tačiau R. T. apie V. K. nelegalaus darbo faktą su smulkiomis aplinkybėmis darbo inspekcijai pranešė ankščiau 2008 m. kovo 4 d., darbo inspekcijos pareigūnams atlikus patikrinimą, visiškai pasitvirtino minėto asmens nurodyta informacija. Teisėjų kolegija taip pat neatsižvelgia į vėlesnius bei pakeistus R. T. ir V. K. paaiškinimus, nes minėti asmenys teismui negalėjo argumentuotai paaiškinti, kodėl pakeitė pirminius savo parodymus. Teisėjų kolegija tiki pirminiais minėtų asmenų paaiškinimais, nes jų turinys pasitvirtino darbo inspekcijos atlikto patikrinimo metu.
Apibendrinusi išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, pakeisti jį ar panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, teismas nenukrypo nuo teisminės praktikos, vertinant įrodymus šios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylose, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi aukščiau išdėstytu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
V. G. apeliacinį skundą atmesti.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 16 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.