Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismas, pirmininkaujant Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjui Arnoldui Šukaičiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. J., asmens kodas gim. Pasvalio m., lietuvis, LR pilietis, nevedęs, gyv., pagrindinio išsilavinimo, nesimokantis ir nedirbantis, teistas:

1. Pasvalio rajono apylinkės teismo 2002-08-13 pagal BK 16 str. 2 d., 271 str. 3 d. laisvės atėmimu 2 metams, pritaikius BK 47¹ str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 8 mėnesiams; Pasvalio rajono apylinkės teismo 2003-02-19 nutartimi pasiųstas atlikti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2002-08-13 nuosprendžiu paskirtą 2 metų laisvės atėmimo bausmę; paleistas lygtinai 2004-08-17 6 mėnesiams 26 dienoms, 2005-08-23 grąžintas į laisvės atėmimo vietą, bausmę atlikęs 2006-01-30, teistumas neišnykęs,

2. Pasvalio rajono apylinkės teismo 2006-06-22 nuteistas pagal BK 284 str. 1 d. 10 MGL ( 1250 Lt ) bauda; baudą sumokėjęs 2008-05-13, teistumas neišnykęs,

3. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2008-10-30 pagal BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu vieneriems metams vienam mėnesiui,

kaltinamas pagal BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p., 135 str. 1 d., 140 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis J. J. 2008-03-08 apie 22 val., viešoje vietoje, degalinės – parduotuvės „Kevigus“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) , Pasvalio m., jos darbuotojo akivaizdoje, panaudodamas kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, šovė iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto ginklo nukentėjusiajam V. T. į veido sritį, tuo padarydamas šautines žaizdas kaktos dešinės pusės viršutinėje dalyje ir virš dešinio antakio bei dešinio skruosto apatinėje dalyje, dešinės ausies trauminį nervo pakenkimą, ko pasekoje dėl kaktos šautinių žaizdų ir dešinės ausies klausos nervo pakenkimo buvo padarytas nukentėjusiajam nesunkus sveikatos sutrikdymas, t. y. tyčia, dėl chuliganiškų paskatų, nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo V. T. sveikatą bei viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.

Be to, jis 2008-05-01 apie 24 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Pasvalio r., Daujėnų k., lopšelio – darželio teritorijoje esančioje pavėsinėje, (duomenys neskelbtini) tyčia 6 kartus peiliu smogė nukentėjusiajam D. M. į krūtinę ir nugarą, kairįjį peties sąnarį ir kaklą, tuo padarydamas 2 durtines-pjautines žaizdas kairiajame žaste ir 1 pjautinę žaizdą dešinėje kaklo pusėje, 1 kiauryminę durtinę-pjautinę žaizdą krūtinės dešinėje pusėje ir 2 nugaros kairėje pusėje su oro susikaupimu abiejose krūtinplėvės ertmėse, padarydamas sunkų D. M. sveikatos sutrikdymą bei tyčia 1 kartą peiliu smogė nukentėjusiajam S. D. į nugarą, tuo padarydamas durtinę – pjautinę kairės pusės žaizdą – nežymų S. D. sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis J. J. kaltu neprisipažino ir parodė, kad nepamena, kur buvo 2008 m. kovo 8 d. Kaltinime minimoje degalinėje tuo metu nebuvo, į T nešovė. Mano, kad nukentėjusysis jį atpažino, paveiktas policijos darbuotojų.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis neigia savo kaltę šiame epizode, tačiau jo kaltė įrodyta.

N. V. T. parodė, kad 2008 m. kovo 8 d. kaimynė Djį kartu su sūnumi nuvežė į degalinę nusipirkti alaus. Prie kasos stovėję du jaunuoliai pirko degtinę. Jis paklausė vieno iš jų „ar degtinę perki?“, į tai šis klausimu atsakė „ar tu alaus perki?“. Po to jaunuolis ranka sudavė į šoną; jis (T) įtarė, kad kabinėjasi. Tada jaunuolis vėl jam sudavė, jis jam atgal sudavė, po to jaunuolis jam vėl sudavė. Išgirdo spragtelėjimą ir du šūvius: vieną kartą buvo šauta jam virš smilkinio, antrą – į dešinį žandą. Jam pradėjo bėgti kraujas. Vaikinas išbėgo pro duris. Liepė sūnui pažiūrėti automobilio numerius. Tas vaikinas pamatė jo sūnų ir norėjo atgal įbėgti, bet jie laikė duris. Po to atvažiavo daugiau žmonių, jaunuolis įsėdo į automobilį ir išvažiavo. Įvykį atsimena gerai, nors ir buvo išgėręs. Po įvykio jam rodė nuotraukas daugelio žmonių, tačiau jis šovusio į jį vaikino neatpažino. Prieš atpažinimą natūroje, jis rodomų asmenų prieš tai nematė, buvo kitame pastate. Atpažinimo metu atpažino vaikiną, į jį šovusį, nes šis įvykio metu stovėjo per pusę metro nuo jo, todėl įsidėmėjo jo išskirtinius bruožus. Jam nekilo abejonių, kad tai tas pats jaunuolis. Antrasis įvykio metu buvęs jaunuolis nieko nedarė.

Liudytojas M. T. parodė, kad kaimynė jį ir tėvą, kuris buvo išgėręs, nuvežė iki „Kevigus“ degalinės nusipirkti alaus. Stovint prie kasos, matė priešais stovintį kaltinamąjį su draugu, kurie pirko degtinę. Tėvas pasakė „jūs degtinę perkat?“, o jie pasakė „jūs alų perkat?“ ir patapšnojo tėvui per petį. Po to vienas kitam patapšnojo per pečius. Kaltinamasis atsitraukė, išsitraukė ginklą ir šovė jo tėvui į kaktą ir į žandą. Šovė iš maždaug 1,5 m. Po to liepė draugui imti degtinę ir bėgti iš degalinės. Tėvas jam liepė pažiūrėti automobilio numerius. Jis įsidėmėjo baltos spalvos automobilio AUDI numerius. Automobilyje buvo dar vienas žmogus, nes tiedu sėdo į keleivių sėdynes. Jam užteko laiko įsidėmėti asmenį, kuris šovė, nes kol pirko degtinę, stovėjo šalia. Kai policijoje rodė fotografijas, iš pradžių nepažino. Kai parodė natūroje, jis atpažino kaltinamąjį. Įvykio metu jis išsigando, kad nepataikytų į jį.

Liudytojas D. R. parodė, kad, jam dirbant degalinėje operatoriumi, du asmenys pirko degtinę, kiti du - alų. Pastebėjo, kad visi buvo išgėrę. Tarp jų kilo kažkoks ginčas. Vieni pasakė „ką, degtinę gersit?“, kiti – „ką, alų?“. Pradėjo žodžiuotis, trinktelėjo vienas kitam per petį. Jis jiems liepė eiti lauk. Matė, kai vienas jaunuolis išsitraukė revolverį ir iššovė du šūvius, nors reikalo šauti nebuvo. Matė, kad nukentėjusiajam sužalota galva. Vaikinas, kuris šovė, su savo draugu sėdo į baltos AUDI ir išvažiavo. Nors darbas degalinėje nenutrūko, tačiau jis buvo susijaudinęs. Kai įvyko incidentas, viduje buvo daugiau žmonių. Nepamena, kaip jie reagavo išgirdę šūvį, bet dėmesį atkreipė.

Liudytoja V. D. parodė, kad kaimynas paprašė pavežti į Pasvalį, iki degalinės, nes pats buvo išgėręs. Kartu važiavo ir jo sūnus. Atvažiavus prie degalinės ji pasiliko laukti automobilyje. Apie įvykį sužinojo, kai atėjo kaimyno sūnus ir pasakė, kad reikia tvarsčių, nes šovė į jo tėvą.

Parodymų patikrinimo vietoje metu V. T. parodė vietą degalinėje „Kevigus“, kur į jį šovė nepažįstamas jaunuolis (1 t., 35 – 37 b. l.).

Parodymų patikrinimo vietoje metu M. T. parodė vietą degalinėje „Kevigus“, kur į jo tėvą šovė nepažįstamas jaunuolis (1 t., 43 – 46 b. l.).

Iš asmens atpažinimo protokolų matyti, kad V. T. ir M. T. tarp kitų asmenų atpažino J. J., kaip asmenį 2008-03-08 degalinėje šovusį į V. T. (1 t., 32 – 34, 40 – 42 b. l.).

Teismo medicinos specialisto 2008-03-12 išvadoje Nr. G 381/08 (05) nurodyta, kad V. T. nustatytos šautinės žaizdos kaktos dešinėje pusėje viršutinėje dalyje ir kaktos dešinėje pusėje virš dešinio antakio bei dešinio skruosto apatinėje dalyje, dešinės ausies trauminis klausos nervo pakenkimas. Sužalojimai padaryti iššaunant kulkiniu ginklu iš artimo atstumo neseniai prieš patenkant į ligoninę 2008-03-08 23 val. 30 min., nes tuo metu apžiūrint nukentėjusįjį nustatytos žaizdos veide. Apžiūrint kovo 12 d. nustatytos gyjančios žaizdos bei pašalintas svetimkūnis iš kaktos žaizdos poodžio. Dėl kaktos šautinių žaizdų ir dešinės ausies klausos nervo pakenkimo V. T. sveikata sutrikdyta nesunkiai (1 t.,23 b. l.).

Iš daiktų paėmimo protokolo, apžiūros protokolo matyti, kad V. T. 2008-03-12 ikiteisminį tyrimą atliekančiam pareigūnui pateikė metalinį 9 mm skersmens deformuotą šratą (1 t., 19 – 22 b. l.).

Teismas konstatuoja, kad šių įrodymų visuma neginčijamai įrodo, kad 2008-03-08 Pasvalio mieste esančios degalinės-parduotuvės patalpose J. J. tyčia iš nenustatyto ginklo šovė į V. T. ir jį sužalojo. Kaltinamojo neprisipažinimą teismas vertina kaip pasirinktą gynybos būdą. Teismui nekelia abejonių nukentėjusiojo V. T. ir liudytojo M. T. parodymų patikimumas. Minėti asmenys su kaltinamuoju anksčiau nebuvo pažįstami, todėl nėra pagrindo įtarti juos asmeniškumais. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad jiems būtų daromas poveikis, siekiant iš jų išgauti J. J. kaltinančius įrodymus. Asmens parodymo atpažinti veiksmai, pateikiant jiems atpažinimui M. J., atlikti laikantis BPK 191 ir 192 straipsniuose nustatytų reikalavimų. Nukentėjusysis ir liudytojas prieš parodymą atpažinti buvo apklausti apie aplinkybes, kuriomis jie matė į V. T. šovusį asmenį. V. T. nurodė asmens, šovusio į jį veido bruožus (1 t., 25 – 26 b. l.) ir parodymo atpažinti metu kategoriškai nurodė į J. J., kartu paaiškindamas, pagal kokius požymius atpažįsta. Nors M. T., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nenurodė kokių nors asmens, šovusio į jo tėvą, išskirtinių požymių, kas visiškai suprantama, turint omenyje kiekvieno žmogaus skirtingus sugebėjimus apibūdinti matytus asmenis, tačiau jis pabrėžė, kad atpažintų šaudžiusį jaunuolį (1 t., 38 – 39 b. l.). Parodymo atpažinti metu jis taip pat kategoriškai atpažino J. J., apie kurį davė parodymus apklausoje, bei nurodė požymius, pagal kuriuos atpažįsta. Nukentėjusysis ir liudytojas teisiamajame posėdyje nedvejodami patvirtino, kad V. T. sužalojo J. J..

Bylos duomenimis nustatyta, kad J. J. dėl mažareikšmės dingsties (nukentėjusysis „išdrįso“ suduoti ranka į šoną, taip atsakydamas į J. J. pirmiau suduotą smūgį) iš nenustatyto ginklo šovė į V. T. iš artimo atstumo, nukreipęs ginklą į galvą. Tai rodo, kad jis siekė sužaloti nukentėjusįjį. Tokia jo veika neturi pateisinamos motyvacijos, nes žymiai už jį vyresnis nukentėjusysis savo elgesiu nesudarė jokio pagrindo atlikti neteisėtus veiksmus. Aiškių motyvų nebuvimas ir fizinio smurto, sukėlusio sveikatos sutrikdymą, naudojimas prieš nukentėjusįjį dėl mažareikšmės dingsties viešoje vietoje – degalinėje – parduotuvėje, kur nuolat lankosi žmonės, rodo, kad J. J. savo įžūliu elgesiu siekė pademonstruoti savo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį. Kartu buvęs M. T. bei degalinės operatorius D. R. girdėjo J. J. paleistus šūvius, buvo išgąsdinti, matė nukentėjusįjį sužalotu ir kruvinu veidu. Tokia J. J. veika pagrįstai kvalifikuota iš sutapties pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d., kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų bei nepagarbos aplinkiniams demonstravimas, sutrikdęs visuomenės rimtį, pasireiškęs įžūliu elgesiu viešoje vietoje.

Kaltinamasis J. J. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2008 m. gegužės 1 d. kartu su J. S. nuvažiavo Daujėnų kaimą, pas pažįstamas merginas ir visi nuėjo į vaikų darželyje esančią pavėsinę. Ten patys gėrė degtinę, o merginos sidrą. Apie 23 - 24 val. į darželio apvėsinę atėjo du iš matymo pažįstami jaunuoliai. Su jais kalbėjosi draugiškai. Vienas vaikinas jo atžvilgiu pasakė necenzūrinį žodį. Jis apsižodžiavo su vaikinais ir tarp jo bei šių vaikinų kilo konfliktas. Jis pajuto smūgį į galvą. Išsigandęs jis išsitraukė turėtą peilį ir juo mosikavosi į šonus. Konfliktas truko trumpai. Po jo vieno vaikino nebebuvo, o su kitu jis susitaikė. Kaltu prisipažino iš dalies, nes sužalojimus padarė ne tyčia, o gindamasis.

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltė tyčia sužalojus du asmenis įrodyta nukentėjusiųjų S. D., D. M. bei liudytojų parodymais, kitais įrodymais.

N. S. D. parodė, kad savaitgalio vakarą su D. M., būdami išgėrę vaikščiojo po kaimą ir darželio pavėsinėje pamatė degančią žvakę. Pavėsinėje rado dvi pažįstamas merginas ir du iš matymo pažįstamus vaikinus. Jie gėrė degtinę, sidrą. J. buvo neblaivus, kalbėjo nerišliai. Jis, M ir J. stovėjo, o S. sėdėjo ant suoliuko. Iš pradžių visi bendravo draugiškai. B. M. pasakė „ką čia nusišneki“, bei pavartojo necenzūrinį žodį. J. supyko ir smogė M. į krūtinę. M su J susistumdė. Jis bandė skirti ir pajuto skausmą kairiame šone. Tada jis atsitraukė. J., stovėdamas priešais, pasakė “ateik, mento sūnau”. J. rankoje laikė peilį. Tada jis išbėgo pagalbos. Apie tai, kad tėvas dirba policijoje J. nesakė. J. J. sužaloti nesiekė, jam į galvą ar kitur prieš smūgį peiliu nesudavė.

Nukentėjusysis D. M. parodė, kad gegužės 1 d. apie 23 – 24 val. su Dauparu ėjo pro darželį ir pamatė degančią žvakę. Nuėję pamatė du iš matymo pažįstamus vaikinus ir dvi merginas. Su jais pradėjo kalbėtis. Besikalbant dėl kažko kilo konfliktas. Pajuto smūgį į krūtinę. Jis prieš tai smūgio J. nesudavė. Buvo parkritęs ant žemės, grūmėsi su J. Po to atsiskyrė, atsistojo. Pasijuto prastai, todėl išsikvietė draugus, kurie išvežė į ligoninę.

Liudytoja O. M. parodė, kad 2008 m. gegužės 1 d. su drauge A. G. susitiko su pažįstamais vaikinais iš Pasvalio – J ir S. Kai jie atvyko, visi nuėjo į vaikų darželį, kur sėdėjo ir kalbėjosi. Vaikinai turėjo alkoholinių gėrimų. Po to atėjo du vietiniai vaikinai iš Daujėnų – D. su M.. Jie prisijungė prie jų kompanijos. Bekalbant, girdėjo kaip M pavartojo necenzūrinį žodį ir J. įsižeidė. Jis supyko, ėmė rėkti, klausti – kaip čia vadini, ir pastūmė M.. Šis nugriuvo ant žemės. M su J mušėsi šalia pavėsinės, buvo parkritę ant žemės, abu sudavinėjo smūgius. D. buvo prie jų priėjęs. Ji su drauge vienu momentu buvo nuėjusios už pavėsinės, todėl visų įvykių nematė. Po muštynių abu buvo atsistoję, paspaudė vienas kitam ranką.

Liudytoja A. G. parodė, kad 2008 m. gegužės 1 d. vakare buvo kartu su Odeta. Ji pasikvietė J. ir jo draugą. Su vaikinais nuėjo į darželį, sėdėjo, kalbėjosi. Vėlai vakare atėjo M ir D.. Kurį laiką su jais kalbėjosi ir vaikinai susiginčijo, susipyko. M pavartojo keiksmažodį, kuris nebuvo niekam skirtas, o J. su draugu suprato, kad tai buvo skirta jiems. Tada jie visi keturi susistumdė. M buvo pargriautas ant žemės. Pirmi puolė iš Pasvalio atvykę vaikinai. Jie buvo neblaivūs.

Liudytojas J. S. parodė, kad 2008 m. gegužės 1 d. su J buvo pas draugą, kur gėrė alkoholinius gėrimus. Po to atvažiavo į Daujėnus susitikti su Agne ir Odeta. Atsivežė degtinės ir sidro. Su merginomis buvo pavėsinėje, kai atėjo du vaikinai, su kuriais kartu gėrė degtinę. Po kurio laiko tarp jų ir atėjusių vaikinų kilo konfliktas. M trenkė J. į veidą. Jis (S.) puolė, norėdamas apginti J. M. jį (S) pargriovė. Po to M jį paleido. Kas sužalojo nukentėjusiuosius, nežino. Jis žinojo, kad vieno iš nukentėjusiųjų tėvas dirba policijoje.

Liudytoja L. M. parodė, kad po įvykio sūnus papasakojo, jog jokio konflikto nebuvo, jis tik susikeikė ir buvo subadytas. Ji buvo nuėjusi į vaikų darželio teritoriją ir ten pamatė peilio geležtę. Apie tai pranešė į policiją.

Teismo medicinos specialisto išvadose Nr. G 1073/08 (05) ir Nr. G 1073a/08 (05) nurodyta, kad S. D. nustatyta pjautinė-durtinė odos poodžio žaizda kairėje krūtinės ląstos pusėje, atsiradusi dėl vieno dūrio. Šis sužalojimas negalėjo būti padarytas J. J. mosuojant peiliu prieš save. Dėl nustatyto sužalojimo sveikata sutrikdyta nežymiai (1 t., 88, 98 b. l.).

Teismo medicinos specialisto išvadose Nr. G 808/08 (05) ir Nr. G 808a/08 (05) nurodyta, kad D. M. nustatytos durtinės-pjautinės žaizdos krūtinės ląstos dešinėje ir kairėje pusėje, durtinės-pjautinės žaizdos kairiajame žaste ir pjautinė žaizda dešinėje kaklo pusėje, oro susikaupimas abiejose krūtinplėvės ertmėse. Sužalojimai padaryti duriant peiliu į krūtinės ląstą, kairįjį peties sąnarį ir kaklą. Sužalojimai krūtinėje ir kairiajame petyje negalėjo būti padaryti J. J. laikant rankose peilį ir juo mosuojant prieš save. Sužalojimai padaryti šešiais smūgiais. Dėl kiauryminių durtinių-pjautinių žaizdų krūtinės ląstoje su oro susikaupimu abiejose krūtinplėvės ertmėse sveikata sutrikdyta sunkiai (1 t., 95-96, 99 b. l.).

Papildomos įvykio vietos apžiūros metu Pasvalio r. Daujėnų k. lopšelio-darželio teritorijoje rasta ir paimta nulaužta peilio geležtė (1 t., 60-68 b. l.).

Asmens parodymo atpažinti metu S. D. atpažino J. J. kaip asmenį, sužalojusį peiliu jį ir D. M. (1 t., 114-117 b. l.).

Iš alkotesterio parodymų matyti, kad 2008 m. gegužės 2 d. 12 val. 33 min. J. J. nustatytos 1,68 promilės (2 t., 1 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamajame posėdyje patikrintais įrodymais kaltinamojo J. J. kaltė, tyčia sunkiai sutrikdžius D. M. sveikatą ir nežymiai sutrikdžius S. D. sveikatą, įrodyta.

Iš bylos duomenų matyti, kad įvykis vyko tamsiu paros metu, esant menkam apšvietimui, todėl įvykį stebėję asmenys gali klysti, duodami parodymus. Tas pasakytina apie liudytojas O. M. ir A. G., kurios betarpiškai prieš prasidedant konfliktui, kurio metu buvo sužaloti nukentėjusieji, sėdėjo pavėsinėje ant suoliuko ir priešais pavėsinę įvykyje dalyvavusius asmenis matė tamsos fone. Be to, šios liudytojos dėl prasidėjusio smurto buvo išgąsdintos, ieškojo ramesnės vietos už pavėsinės, todėl dalies veiksmų nestebėjo ir įvykį matė epizodiškai. Visgi, kai kurias reikšmingas veikos teisiniam vertinimui aplinkybes šios liudytojos, kurios, teismo manymu, nesuinteresuotos bylos baigtimi, nes nėra duomenų rodančių priešingai, patvirtino. Jos abi nurodė, kad konfliktas prasidėjo po to, kai D. M. pavartojo necenzūrinį žodį, po kurio J. J. pasijuto įžeistas, nes pradėjo garsiai reikšti pasipiktinimą. Be to, šios abi liudytojos patvirtino, kad smurtą naudoti pradėjo atvykę vaikinai, turėdami omenyje J. J. ir J. S.. Liudytoja O. M. matė, kai J. J., kaip jai atrodė, pastūmė D. M.. D. M. taip pat nurodė, kad pirmą smūgį į krūtinę jam sudavė J. J.. Tik vėliau, jau pasibaigus konfliktui, jis pajuto, kad jo krūtinė sužalota, todėl suprato, kad tai nebuvo smūgis ranka, o peiliu. Iš jau minėtos teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 808/08 (05) matyti, kad medicininiuose dokumentuose nurodyta, kad D. M. pristatytas į gydymo įstaigą dėl durtinių žaizdų, viena iš kurių – dešinėje krūtinės ląstos pusėje priekiniame paviršiuje žemiau spenelio. Visa tai duoda pagrindą tvirtinti, kad smurtą vartoti pirmasis pradėjo naudoti J. J..

Teismas kritiškai vertina kaltinamojo J. J. ir liudytojo J. S. parodymus, kad pirmas smūgį J. J. sudavė D. M.. Tokios įvykių versijos nepatvirtina net tik nukentėjusieji, bet ir jau minėtos liudytojos O. M. bei A. G.. Kaltinamasis J. J. ir liudytojas J. S. teisme davė parodymus, prieštaraujančius kitiems ištirtiems įrodymams, todėl teismas jais remiasi tik tiek, kiek jie patvirtinti kitais bylos duomenimis. Be to, jų parodymai skiriasi nuo duotų ikiteisminio tyrimo metu parodymų; J. J. ir J. S. teismui negalėjo nurodyti parodymų pakeitimo priežasčių. J. J., apklaustas sekančią dieną po jo sulaikymo kaip įtariamasis dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir S. D. bei J. M. sužalojimo, nenurodė, kad kuris nors iš atėjusių vaikinų jam būtų pasakęs kokį nors įžeidžiantį žodį, kuris būtų buvęs akstinas konfliktui kilti. Jis nurodė, kad atėjusiems vaikinams pasiūlė degtinės, bet šie atsisakė. Jis pasakė vaikinams eiti savo keliais ir netrukdyti būti su merginomis. Vienas iš vaikinų jam smogė į kaktą, kitas ruošėsi smogti, todėl jis iš striukės kišenės išsitraukė peilį ir juo ėmė švaistytis. Abu vaikinai tuo metu jam sudavė smūgius. Jis jautė, kad peiliu kliudė abu vaikinus (2 t., 59-60 b. l.). Papildomos apklausos metu 2008 m. birželio 20 d. jis taip pat neminėjo, kad jį būtų kuris nors iš vaikinų įžeidęs; tik nurodė, kad jie, t. y. jis su atėjusiaisiais apsižodžiavo. Šios apklausos metu J. J. jau nurodė, kad peilį išsitraukė ir juo mosavo į visas puses po to, kai jam smūgius sudavė abu vaikinai (2 t., 61-62 b. l.). J. S., apklaustas kaip įtariamasis sekančią dieną po įvykio, nurodė, kad jokio konflikto nebuvo, su merginomis jis buvo susitikęs vienas (1 t., 151-152 b. l.). Kitą dieną, apklaustas papildomai jis pripažino, kad ankstesnėje apklausoje sakė netiesą, norėdamas pagelbėti J. J.. Tačiau ir šioje apklausoje jis neigė matęs konfliktą, aiškindamas, jog tuo metu buvo nuėjęs į šalį gamtiniais reikalais (2 t., 153-154 b. l.). Panašius parodymus J. S. davė ir apklaustas kaip liudytojas po ikiteisminio tyrimo nutraukimo jo atžvilgiu (1 t., 160 b. l.). Akivaizdu, kad teisiamajame posėdyje duodamas parodymus apie tai, kad konfliktą pirmasis pradėjo J. M., o jis (J. S.) gynė J. J., su J. M. netgi buvo abu pargriuvę ant žemės ir grūmėsi, jis siekia padėti kaltinamajam išvengti atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas. Nukentėjusysis J. M. kategoriškai nurodė, kad jis buvo susikibęs ir grūmėsi su J. J., o ne su J. S.. Tokia įvykio versija patvirtinama ir liudytojos O. M. parodymais bei aukščiau minėta teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 808a/08 (05).

Nors nukentėjusysis D. M. neneigė, kad jis galėjo pasakyti negražų žodį, dėl ko J. J. supyko, tačiau jis į tai sureagavo fizinio smurto proveržiu ne staiga, o po abipusio apsižodžiavimo. Taigi, nesant duomenų apie neteisėtą ar itin įžeidžiantį nukentėjusiojo D. M. elgesį kaltinamojo atžvilgiu, to negalima vertinti kaip afekto būsenos, duodančios pagrindą kaltinamojo veiką D. M. atžvilgiu kvalifikuoti kaip padarytą staiga labai susijaudinus. Nenustačius fiziologinio afekto požymių kaltinamojo veiką kvalifikuoti pagal BK 136 straipsnį nėra pagrindo.

Teisiamajame posėdyje dalyvavęs teismo medicinos specialistas paneigė, kad D. M. kūne rasti sužalojimai, lėmę sveikatos sutrikdymo laipsnį, bei S. D. padarytas kūno sužalojimas galėjo būti padaryti J. J. mosuojant peiliu į šalis, kaip nurodė kaltinamasis. Specialistas patvirtino, kad žaizdų pobūdis abiejų nukentėjusiųjų kūnuose, išskyrus vieną sužalojimą D. M. kakle, rodo, jog buvo kryptingai siekiama sužaloti nukentėjusiuosius, o ne ginantis, kaip teigė kaltinamasis. Nuosekliais nukentėjusiųjų, jau minėtų liudytojų O. M. ir A. G. parodymais nustatyta, kad smurtą pirmasis pradėjo naudoti kaltinamasis, todėl tokių kaltinamojo veiksmų negalima vertinti kaip padarytų būtinosios ginties būklėje ar viršijant būtinąją gintį bei padarytus dėl neatsargumo.

Atsižvelgdamas į visus išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, kad J. J. padaryta veika pagal pasekmes, sukeltas abiems nukentėjusiesiems, D. M. atžvilgiu tinkamai kvalifikuota pagal BK 135 str. 1 d., o S. D. atžvilgiu – pagal BK 140 str. 1 d.

Skirdamas bausmes teismas vadovaujasi BK 54 str. 1 d., 2 d. išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais.

Kaltinamojo J. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

Atsakomybę sunkinančių aplinkybių dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d., nėra.

Atsakomybę sunkinanti aplinkybė dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 135 str. 1 d. ir 140 str. 1 d. yra tai, kad veikas padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nors teisiamajame posėdyje kaltinamasis J. J. nurodė, kad prieš įvykį Daujėnų kaime jis alkoholinių gėrimų nevartojo, o išgėrė tik būdamas pavėsinėje, tačiau byloje esantys duomenys rodo, kad J. J. dar prieš atvykdamas į Daujėnus vartojo alkoholinius gėrimus. Apklaustas kaip įtariamasis, jis nurodė, kad gegužės 1 d. Pasvalyje su draugais gėrė degtinę ir tik po to nutarė važiuoti į Daujėnus (2 t., 59-60 b. l.). Be to, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamajame posėdyje jis neneigė, jog Daujėnuose prieš įvykį jis kartu su J. S. gėrė degtinę. Liudytojas J. S. taip pat paliudijo, kad jie iki atvykdami į Daujėnus bei Daujėnuose gėrė alkoholinius gėrimus. J. J. veiksmų pobūdis, kai jis po nukentėjusiojo D. M. pavartoto negražaus žodžio bei apsižodžiavimo, iš karto išsitraukė peilį ir juo sužalojo du asmenis, taip pat rodo, kad jo neadekvačiai reakcijai susidariusioje situacijoje turėjo įtakos apsvaigimas nuo alkoholio.

Kaltinamasis iki nusikalstamų veikų padarymo buvo teistas du kartus už tyčinius nusikaltimus, tarp jų ir už viešosios tvarkos pažeidimą. Pagal BK 27 str. 1 d. jis laikomas recidyvistu. Be to, jis baustas keletą kartų administracine tvarka už įvairius administracinius teisės pažeidimus, susijusius su viešosios tvarkos trikdymu. Atsižvelgus į šiuos J. J. neigiamai apibūdinančius duomenis nėra pagrindo nukrypti nuo bausmės skyrimo taisyklės, numatytos BK 56 str. 1 d., t. y nėra pagrindo skirti švelnesnę nei laisvės atėmimas bausmę.

Skirdamas bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, teismas įvertina visas aukščiau paminėtas svarbias bausmės dydžiui aplinkybes, kartu turėdamas omenyje ir jo jauną amžių, reikiamos gyvenimiškos patirties neturėjimą.

Atsižvelgdamas į visa tai, teismas mano, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 str. 2 d., bus pasiekti kaltinamajam paskyrus bausmes, mažesnes už bausmių, numatytų sankcijose, vidurkius.

Kaltinamasis tyčia dėl chuliganiškų paskatų šaudamas iš nenustatyto ginklo nukentėjusiajam V. T. į veido sritį, tuo nesunkiai sutrikdydamas jo sveikatą, kartu viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį, t. y. viena veika padarė dvi nusikalstamas veikas, kas laikoma idealiąja nusikalstamų veikų sutaptimi, todėl bausmės, J. J. skiriamos pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d., bendrinamos jas apimant ( BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p.).

Kaltinamojo padarytos veikos D. M. atžvilgiu (BK 135 str. 1 d. – sunkus nusikaltimas) ir S. D. atžvilgiu (BK 140 str. 1 d. – nesunkus nusikaltimas) labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms pagal BK 11 str., todėl paskirtos bausmės už šias nusikalstamas veikas taip pat bausmė, paskirta J. J. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 30 d. nuosprendžiu už veiką, numatytą BK 284 str. 1 d., t. y. už nesunkų nusikaltimą bendrinamos jas apimant ( BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p.).

Šios subendrintos bausmės bendrinamos iš dalies jas sudedant (BK 63 str. 1 d., 4 d.)

Byloje pareikšti trys civiliniai ieškiniai.

Pasvalio rajono apylinkės prokuratūros vyriausioji prokurorė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 str., sutinkant Valstybinei ligonių kasai, pareiškė civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo. Iš civilinio ieškinio bei prie jo pridėtų dokumentų (2 t., 124-133 b. l.) matyti, kad dėl J. J. nusikalstamais veiksmais padarytų kūno sužalojimų D. M. ir S. D. buvo gydomi gydymo įstaigose ir jų gydymo išlaidos sudarė atitinkamai – 1637,90 Lt ir 871 Lt. Jų gydymo išlaidas sumokėjo Valstybinė ligonių kasa, todėl, sutinkamai su CK 6.280 str. ir 6.290 str., jai padarytą žalą privalo atlyginti žalą padaręs asmuo – J. J..

Nukentėjusysis D. M. pareiškė 50000 litų dydžio civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir 760 litų dėl advokato atstovavimo išlaidų priteisimo. Bylos duomenimis, J. J. tyčiniais nusikalstamais veiksmais D. M. sveikata buvo sutrikdyta sunkiai dėl kiauryminių durtinių-pjautinių žaizdų krūtinės ląstoje su oro susikaupimu abiejose krūtinplėvės ertmėse. Pagal CK 6.250 str. kaip vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Iš bylos matyti, kad, tik suteikus D. M. operatyvią ir kvalifikuotą medicininę pagalbą dviejose gydymo įstaigose, pavyko išvengti dar skaudesnių pasekmių, nes padarytas sužalojimas buvo pavojingas gyvybei. D. M. gydymo įstaigose stacionare gydėsi nuo 2008 m. gegužės 1 d. iki 2008 m. gegužės 7 d. Akivaizdu, jog dar kurį laiką D. M. turėjo gydytis ambulatoriškai, turėjo riboti savo fizinį krūvį. Dėl J. J. padaryto nusikaltimo D. M. patyrė fizinį skausmą, kūno sužalojimą bei jį lydinčius nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, laikiną bendravimo galimybių sumažėjimą. Kita vertus, būtina atsižvelgti ir į tai, kad šiuo metu kokių nors liekamųjų reiškinių nestebima, gydymas nereikalingas. Ieškininiame pareiškime teigiama, kad D. M. apie du mėnesius buvo nedarbingas, o pažymoje iš darbovietės nurodyta, kad iš darbo UAB „Jumasta“ jis buvo atleistas pagal DK 127 str. 1 p., t. y. darbuotojo pareiškimu tik 2008 m. gruodžio 24 d. (2 t.,167 b. l.), todėl nėra pagrindo atleidimo iš darbo sieti su padarytu sužalojimu ir už atleidimą reikalauti piniginės kompensacijos iš kaltinamojo. Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, atsižvelgiama ir į J. J. turtinę padėtį. Jis nedirba, neturi jokių pajamų, be to, byloje nėra duomenų, kad jis turėtų kokį nors turtą, į kurį būtų galima nukreipti žalos atlyginimo išieškojimą (2 t., 97). Įvertinęs neturtinės žalos pasekmes, J. J. kaltės formą (tyčia), jo turtinę padėtį bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas mano, kad D. M. neturtinės žalos atlyginimui pakankama ir priteistina 25000 litų suma.

Nukentėjusysis S. D. pareiškė 5000 litų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. J. J. tyčiniais nusikalstamais veiksmais S. D. sveikata buvo sutrikdyta nežymiai, jam vienu dūriu padaryta viena pjautinė-durtinė odos poodžio žaizda kairėje krūtinės ląstos pusėje. Dėl šio sužalojimo S. D. gydėsi ligoninės stacionare nuo 2008 m. gegužės 2 d. iki 2008 m. gegužės 5 d., po to buvo gydomas ambulatoriškai iki 2008 m. gegužės 10 d., kada iš žaizdos buvo išimti siūlai, nelankė užsiėmimų mokymo įstaigoje iki 2008 m. gegužės 16 d., o iki 2008 m. gegužės 23 d. buvo atleistas nuo fizinio lavinimo pamokų (1 t., 88 b. l., 3 t., 5, 9 b. l.). Nors be jokios abejonės S. D. patyrė fizinį skausmą, kūno sužalojimą bei jį lydinčius nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, laikiną bendravimo galimybių sumažėjimą, jam buvo sutrukdyta mokytis, tačiau bylos duomenys rodo, kad S. D. J. J. padaryta žaizda sugijo, nepalikusi kokių nors pasekmių sveikatai. Be jau aukščiau paminėtų duomenų apie kaltinamojo turtinę padėtį, teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, taip pat atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, J. J. kaltės formą (tyčia), bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, mano, kad S. D. neturtinės žalos atlyginimui pakankama ir priteistina 3000 litų suma.

Nukentėjusysis D. M. teisinę pagalbą byloje ( surašė ieškininį pareiškimą, atstovavo byloje, nagrinėjant ją pirmosios instancijos teisme) teikė advokatė, todėl kaltinamasis privalo atlyginti nukentėjusiojo turėtas proceso išlaidas, kurios nėra aiškiai per didelės, advokato paslaugoms apmokėti, viso 760 litų (BPK 106 str. 2 d.).

Nukentėjusysis D. M. sutinka paimti jam priklausančius drabužius, kuriuos ikiteisminio tyrimo pareigūnė buvo pridėjusi prie bylos, todėl, pagal BPK 94 str. 1 d. 5 p. nuostatas, jie grąžintini teisėtam savininkui. Peilio geležtė, kaip menkavertis daiktas, kuris negali būti sunaudotas, sunaikintinas (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDĖ:

J. J. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus BK 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d., 135 str. 1 d., 140 str. 1 d. ir jį nubausti:

pagal BK 140 str. 1 d. laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., 2 p., 6 d., paskirtas bausmes ir bausmę J. J. paskirtą Rokiškio rajono apylinkės teismo 2008-10-30 nuosprendžiu subendrinti: bausme, paskirta pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., apėmus bausmę, paskirtą pagal BK 284 str. 1 d., o bausme, paskirta pagal BK 135 str. 1 d., apėmus bausmes, paskirtas pagal BK 140 str. 1 d. ir Rokiškio rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d., ir šias bausmes iš dalies sudėjus, galutinę subendrintą bausmę J. J. paskirti laisvės atėmimą penkeriems metams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2009 m. gegužės 27 d. Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2008 m. gegužės 2 d. iki 2008 m. gegužės 10 d. imtinai ir bausmę, atliktą pagal Rokiškio rajono apylinkės teismo 2008-10-30 nuosprendį.

Kardomąsias priemones J. J., iki nuosprendis įsiteisės, palikti nepakeistas.

Priteisti iš J. J. Valstybinei ligonių kasai žalos atlyginimui už D. M. ir S. D. gydymą 2508 (du tūkstančius penkis šimtus aštuonis) litus 90 centų.

Priteisti iš J. J. D. M. neturtinei žalai atlyginti 25000 (dvidešimt penkis tūkstančius) litų ir advokato, dalyvavusio byloje nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovu, paslaugoms apmokėti 760 (septynis šimtus šešiasdešimt) litų.

Priteisti iš J. J. S. D. neturtinei žalai atlyginti 3000 (tris tūkstančius) litų.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: D. M. striukę, megztinį ir marškinius, grąžinti D. M., peilio geležtę (1 t., 68 b. l.) – sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo, o nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.