- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-06-14
- Bylos Nr.
- N-575-1213-07
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Artūras Drigotas, Ričardas Piličiauskas (pran.)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 29 d. nutarties M. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė : I
Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos pareigūnas 2006 m. gegužės 31 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą M. K. dėl ATPK 127 str. 1 ir 2 d. bei 123 str. 6 d. numatytų teisės pažeidimų padarymo, už tai, kad jis 2005 m. lapkričio 13 d. apie 16.43 val. vairuodamas automobilį „Ford Tranzit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nemenčinės pl. buvo neatsargus, prieš sukdamas į kairę nepasitraukė prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, krašto, dėl ko nepraleido ta pačia kryptimi važiavusio automobilio„Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su juo susidūrė, dėl ko buvo apgadintos abi transporto priemonės ir nežymiai sutrikdyta dviejų žmonių sveikata, taip pat nepateikė privalomojo draudimo dokumento. Pažeidė KET 53, 145, 150, 63.1 punktų reikalavimus.
Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos 2006 m. spalio 18 d. nutarimu M. K. pagal ATPK 127 str. l d. paskirta 900 Lt bauda, pagal ATPK 127 str. 2 d. – 160 Lt bauda, pagal ATPK 123 str. 6 d. – 100 Lt bauda, nuobaudas subendrinus galutinai paskirta 900 Lt bauda.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas M. K. kreipėsi į administracinį teismą prašydamas panaikinti Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos 2006 m. spalio 18 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo tirti institucijoje. Skunde nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas nagrinėdamas šią bylą 2006 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos 2006 m. gegužės 31 d. nutarimą ir bylą grąžino tikslu atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą, taip pat nustatyti, kieno atžvilgiu nutraukta baudžiamoji byla. Tačiau teismo nutartis nebuvo visiškai įvykdyta, papildomas bylos tyrimas neatliktas ir skundžiamame nutarime visiškai nepasisakyta dėl to, kad prieš įvažiavimą į sodų bendriją „Veržuva“ stovi kelio ženklai, iš kurių vienas nurodo, kad šiame kelio ruože maksimalus greitis 70 km/h, kitas kelio ženklas nurodo, kad šiame kelio ruože transporto priemonės lenkimas yra draudžiamas, kad konstatuojamoje kelio atkarpos važiuojamoje dalyje telpa tik viena transporto priemonė, todėl norint aplenkti transporto priemonę reiktų išvažiuoti į priešingą kelio dalį. Pareiškėjo nuomone, pagrindine autoįvykio priežastimi buvo automobilio „Toyota Corolla“ vairuotojo P. R. nesilaikymas KET reikalavimų – jis važiavo nepasirinkęs saugaus greičio, neatsižvelgęs į eismo intensyvumą, lenkė esant draudžiamam lenkti ženklui ir kirto priešingų krypčių transporto srautus skiriančią ištisine juostą, kurią kirsti draudžiama, atsitrenkė į jo automobilį. Iš eismo įvykio schemos ir automobilių sužalojimų matyti, kad susidūrimas įvyko „Toyota Corolla“ automobiliui įvažiavus į priešingą eismo juostą, skiriamą ištisine juosta, kai jo automobilis jau buvo šioje juostoje. Toyota Corolla vairuotojas pažeidė KET 172 p., 173 p., draudžiamojo ženklo 325 „Lenkti draudžiama“ ir horizontalaus ženklinimo – siauros ištisinės juostos reikalavimus. Be to, nuobauda jam paskirta, pažeidžiant ATPK 35 str. nustatytus terminus, t.y. vėliau negu 6 mėnesiai nuo pažeidimo padarymo dienos.
II
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. sausio 29 d. nutartimi nutarė Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos 2006 m. spalio 18 d. nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti. Teismas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra 2006-10-16 nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje, nesant M. K. veikoje nusikaltimo požymių. Jo veikoje buvo įžvelgti KET 53, 145, 150, 61.3 punktų pažeidimai ir konstatuota, kad dėl toje veikoje yra administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 1 d. ir 127 str. 2 d. bei 123 str. 6 d. požymiai. Šis nutarimas nebuvo apskųstas. Iš skundžiamo administracinio teisės pažeidimo nutarimo matyti, kad jame išanalizuoti ir įvertinti visi ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys. Teismas pažymėjo, kad dėl M. K. nurodytų aplinkybių, kad šiame kelio ruože maksimalus greitis 70 km/h, kitas kelio ženklas nurodo, kad šiame kelio ruože transporto priemonės lenkimas yra draudžiamas, ginčo nėra, o kelio plotis fiksuotas eismo įvykio vietos plane. Todėl teismas konstatavo, jog nėra pagrindo grąžinti bylą nagrinėti iš naujo ir atlikti papildomą aplinkybių tyrimą. Teismas nurodė, kad eismo įvykio kilimo priežastys nustatytos Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2006-10-16 nutarime konstatavus M. K. veikoje KET 53, 145. 150, 61.3 punktų pažeidimus. M. K. nurodoma aplinkybę, kad jis darė kairį posūkį nuo kairiojo ta kryptimi važiuojamosios dalies krašto paneigia specialisto išvada, kurios 8 p. konstatuojama, kad sumodeliuota eismo įvykio eiga duoda pagrindą teigti, kad automobilio „Ford Transit“ vairuotojas M. K. darydamas apsisukimo manevrą nuo kelio Vilnius-Zarasai važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti link Zarasų kairiojo krašto, neturėjo galimybės atvažiuoti į padėtį, kurioje į jo automobilio kairįjį šoną atsitrenkė automobilis „Toyota Corolla“. Tarnybiniame paaiškinime, rašytame iš karto po eismo įvykio, nurodyta, kad „Ford Tranzit“ vairuotojas, t.y. M. K. , paaiškino, kad sustojo dešiniame kelkraštyje, kad apsisukti. Kadangi priekyje važiuojančių automobilių jau nebuvo, o per aplytą veidrodėlį gale važiuojančių automobilių nematė, pradėjo apsisukinėti. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad eismo įvykio kilimo priežastis yra nustatyta teisingai. M. K. ne sankryžoje atlikdamas kairį posūkį nuo dešinio važiuojamosios dalies krašto buvo neatidus ir neatsargus, neįsitikino, kad tai daryti saugu, iš anksto nepasitraukė prie važiuojamosios dalies skirto važiuoti ta pačia kryptimi krašto, nepraleido ta pačia kryptimi važiavusio automobilio „Toyota Corolla“, su juo susidūrė. Teismas pažymėjo, kad M. K. parodymai apie tai, kad jis darė kairįjį posūkį nuo kairiojo ta kryptimi važiuojamosios dalies krašto prieštarauja objektyviems bylos įrodymams. Teismas vertino, kad M. K. padarė administracinius teisės pažeidimus numatytus ATPK 127 str. l ir 2 d. Ginčo dėl ATPK 123 str. 6 d. numatyto pažeidimo nėra, jis įrodytas byloje esančia medžiaga. Esant aiškiai nustatytai eismo įvykio kilimo priežasčiai, kitos aplinkybės administracinių teisės pažeidimų pagal ATPK 127 str. l d. ir 127 str. 2 d. kvalifikacinei sudėčiai esminės reikšmės neturi. Taip pat teismas pažymėjo, jog M. K. nurodomos aplinkybės dėl 70 km/h greičio, dėl draudimo lenkti, dėl kelio važiuojamosios dalies pločio nenulėmė eismo įvykio kilimo ir neįtakoja M. K. atsakomybės dėl inkriminuotų pažeidimų. Teismo vertinimu, administracinės nuobaudos skyrimo terminas nėra praleistas. Pagal ATPK 35 str. 2 d., nutraukus baudžiamąjį procesą, jei atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo požymių, administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per du mėnesius nuo sprendimo nutraukti baudžiamąjį procesą. Nutarimas M. K. atžvilgiu nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuriame yra nustatyti administracinio teisės pažeidimo požymiai, priimtas 2006-10-16, o administracinė nuobauda paskirta 2006-10-18.
III
Administracinėn atsakomybėn patrauktas M. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartį ir administracinę bylą nutraukti. Apeliantas paaiškina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas nagrinėdamas šią bylą 2006 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi buvo grąžinęs bylą institucijai papildomam tyrimui atlikti, tačiau teismo nutartis nebuvo pilnai įvykdyta. Teismas iš naujo nagrinėdamas šią bylą, padarė išvadą, kad ginčo dėl nurodytų naujų aplinkybių nėra, todėl nėra pagrindo grąžinti bylą nagrinėti iš naujo ir atlikti papildomą tyrimą. Apelianto nuomone, tokia teismo išvada nepagrįsta. Teismas taip pat nepagrįstai rėmėsi Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2006-10-16 nutarime konstatuotomis aplinkybėmis ir specialisto išvada. Prokuratūros nutarime nurodytos aplinkybės šioje byloje nėra preziumuojamos ir jas teismas turėjo įvertinti kartu su kitais įrodymais. Taip pat pagal ABTĮ 62 str. 4 d. eksperto išvada teismui neprivaloma, byloje ji vertinama kaip vienas iš įrodymų. Teismas neteisingai įvertino surinktus įrodymus ir padarė neteisingą išvadą. Apelianto nuomone, pagrindinė autoįvykio priežastis buvo automobilio Toyota Corolla vairuotojo P. R. nesilaikymas KET reikalavimų – jis važiavo neblaivus ir nepasirinkęs saugaus greičio, neatsižvelgęs į eismo intensyvumą, lenkė esant draudžiamam lenkti ženklui ir kirto priešingų krypčių transporto srautus skiriančią ištisinę juostą, kurią kirsti draudžiama, t.y. pažeidė KET 172, p. 173 p., draudžiamojo ženklo 325 „Lenkti draudžiama“ ir horizontalaus ženklinimo – siauros ištisinės juostos – reikalavimus. Tai patvirtina eismo įvykio vietos schema. Toyota Corolla atsitrenkė į jo automobilio vidurinę dalį. Kaip matyti iš Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo ir pridėtų fotonuotraukų - leidžiamas greitis kelyje 60 km/h. Tik prieš pat susidūrimo vietą leidžiamas greitis 70 km/h. Automobilio „Toyota Corolla“ vairuotojas P. R. visą laiką teigia, kad važiavo 70 km/h greičiu, tačiau apelianto teigimu, jis ženkliai viršijo leistiną greitį. Tai, kad autoįvykis įvyko priešingoje P. R. kelio pusėje tik įrodo, kad jis atsitrenkė jau esant užimtai kelio juostai. P. R. paaiškinimas, kad jis važiavo tiesiai ir stabdymo metu automobilis išslydo į priešingą eismo juostą, nelogiškas. Teismas visiškai neatsižvelgė į automobilio „Toyota Corolla“ vairuotojo P. R. neblaivumą bei į ekspertizę įrašytų davinių teisingumą. Ekspertas darydamas išvadą formulėje įrašė duomenis apie greitį iš P. R. žodžių, neteisingai įrašė automobilio įlenkimo gylį, įrašė blaivaus vairuotojo reakcijos laiką. Taip pat ekspertas formulėje naudojo neteisingą „Ford Tranzit“ masę - 1465 kg, nors pagal transporto priemonės liudijimą masė yra 1661 kg. Ekspertas įrašė vairuotojo P. R. reakcijos laiką - l sekundę, bet vairuotojas buvo neblaivus, todėl reakcijos laikas klaidingas. Visi šie argumentai leidžia abejoti eksperto išvados teisingumu.
Atsiliepimas
Nukentėjusysis P. R. atsiliepimu prašo apeliacinio skundo netenkinti. P. R. paaiškina, kad M. K. pravažiavo posūkį, po to staigiai pasuko automobilį į kairę, todėl jis turėjo staigiai stabdyti automobilį, kuris stabdymo metu išslydo į priešingą judėjimo juostą - įvyko susidūrimas. Šią išvadą patvirtina: J. R. bei pirminiai M. K. paaiškinimai, taip pat įvykio vietos apžiūros schema, ekspertų išvada, ikiteisminio tyrimo medžiaga bei prokuroro 2006-10-16 nutarimas. Prokuroro nutarimo M. K. neskundė nei aukštesniajam prokurorui, nei ikiteisminio tyrimo teisėjui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismai teisingai vertino byloje esančius įrodymus ir priėjo pagrįstą išvadą, kad M. K. padarė ATPK 123 str. 6 d., ATPK 127 str. 1 d. ir ATPK 127 str. 2 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus. Apelianto nurodyti prieštaravimai teismo pateiktam įrodymų vertinimui nesudaro pagrindo daryti priešingas išvadas.
Apeliantas teigia, kad jis automobiliu darė posūkį į kairę, kur tai daryti leidžia kelio ženklinimas. Tačiau bylos duomenys rodo, kad pareiškėjas įvykio vietoje ketino apsisukti ir tokį manevrą atliko ne nuo važiuojamosios kelio dalies vidurio, o nuo dešiniojo kelkraščio. Kaip nurodo pats M. K. pirminiame rašytiniame paaiškinime, jis ketino apsisukti (b.l. 45). Policijos pareigūnas M. Ž. , įvykio vietoję apklausęs pareiškėją, tarnybiniame pranešime nurodo, kad pareiškėjo teigimu, jis sustojo Nemenčinės plento dešiniajame kelkraštyje, kad apsisukti (b.l. 27). Tokią išvadą, t.y., kad M. K. prieš transporto priemonių susidūrimą sukosi į kairę nuo dešiniojo kelkraščio, padarė ir specialistas, atlikęs tyrimą (išvados 4, 8 punktas, b.l. 36).
Esant tokiai situacijai, apeliantas turėjo praleisti iš paskos ta pačia kryptimi važiavusį nukentėjusiojo automobilį. Apeliaciniame skunde M. K. teigia, kad nematė nukentėjusiojo automobilio (b.l.73), nors 2005-11-13 paaiškinime nurodo, kad matė iš paskos atvažiuojantį automobilį, bet vis tiek atliko manevrą, tikėdamasis, kad jis sustos ir jį praleis (b.l. 45). Specialistas 2006-04-21 išvadoje Nr. 11-407(06) daro kategorišką išvadą (Nr. 6), kad M. K. vykdydamas apsisukimo manevrą ne nuo kelio Vilnius-Zarasai važiuojamosios dalies skirtos važiuoti link Zarasų kairiojo krašto, sudarė neišvengiamą kliūtį ta pačia kryptimi važiavusiam automobiliui Toyota Corolla, vairuojamam P. R. . Su eismo įvykio kilimo priežastimis nėra susiję tai, kad susidūrimas įvyko priešpriešiniam eismui skirtoje eismo juostoje. Specialisto teigimu, net jei P. R. būtų stabdęs važiuojamosios dalies dešinėje pusėje, transporto priemonių susidūrimas vis tiek būtų įvykęs (b.l. 36). Nepagrįsti apelianto argumentai, kad specialisto įvesti duomenys nulėmė jam nepalankią išvadą. Kaip matyti, specialistas naudojo blaivaus vairuotojo reakcijos laiką (1 sek.), o tai reiškia, kad net būdamas blaivus P. R. nebūtų galėjęs objektyviai išvengti susidūrimo. Teismas nenustatė pagrindų, dėl ko galima būtų atmesti specialisto išvadą kaip įrodymą šioje byloje, ji atitinka kitus byloje esančius įrodymus.
Teismas sprendžia, kad M. K. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 123 str. 6 d., ATPK 127 str. 1 d. ir ATPK 127 str. 2 d. Administracinės nuobaudos skyrimo terminas nėra praleistas. Paskirtoji nuobauda atitinka pažeidimo pobūdį, nustatytą pareiškėjo atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir nėra aiškiai per griežta.
Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti pareiškėjo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
M. K. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartį ir Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos 2006 m. spalio 18 d. nutarimą palikti nepakeistus.
Nutartis neskundžiama.