Kauno apylinkės teismo sprendimas

2020-04-22 · Civilinė byla Nr. 2YT-7753-490/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-04-22
Bylos Nr.
2YT-7753-490/2020
Teisminio proceso Nr.
2-17-3-00314-2020-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jolanta Damulienė
Pareiškėjas
J. R.
Suinteresuotas asmuo
G. J., R. Z., V. Z., valstybės įmonei Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Civilinė byla Nr. 2YT-7753-490/2020Teisminio proceso Nr. 2-17-3-00314-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.6.1; 3.4.5.2
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 22 d.Jonava

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jolanta Damulienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. R. pareiškimą suinteresuotiems asmenims G. J., R. Z., V. Z., valstybės įmonei Turto bankui ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja J. R. paveldėjimo teisės tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, palikimą priėmė jo sutuoktinė A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėjusi valdyti paveldėtą sutuoktinio turtą.

Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos mama A. Z.. Po mamos mirties pareiškėja kreipėsi į Jonavos rajono 4-ąjį notaro biurą dėl palikimo priėmimo pagal įstatymą, tačiau paaiškėjo aplinkybė, kad jos mama nėra priėmusi palikimo po savo sutuoktinio, pareiškėjos tėvo, J. Z., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties. Notaras pareiškėjai išaiškino, kad siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą į visą pareiškėjos tėvams priklausiusį turtą, būtina nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. Z. priėmė palikimą po J. Z. mirties faktiškai pradėjusi valdyti jo turtą. Pareiškėjos mama po savo sutuoktinio mirties ir toliau liko gyventi name (duomenys neskelbtini), prižiūrėjo 0,2063 ha ploto žemės sklypą. Turtas jungtinės santuokinių nuosavybės teise priklausė pareiškėjos tėvams. Pareiškėjos mama po sutuoktinio mirties naudojosi santuokos metu su J. Z. įgytais namų apyvokos daiktais, baldais ir žemės ūkio padargais. Po sutuoktinio mirties savo lėšomis padarė namo remontą, 2018 m. sausio 18 d. išsipirko iš Lietuvos Respublikos valstybės savo lėšomis 0,2063 ha žemės sklypą, padarė kadastrinius matavimus, mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas, sunaudotą elektros energiją, atliekų išvežimą, žemės mokestį, tvarkė ir prižiūrėjo namo aplinką. Kadangi J. Z. mirė (duomenys neskelbtini), pareiškėjos mama neišsaugojo visų mokesčių kvitų. Po J. Z. mirties palikimo niekas nepriėmė, pareiškėja ir suinteresuoti asmenys po tėvo mirties dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė (b. l. 1–2).

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys G. J., R. Z. ir V. Z. per teismo nustatytą terminą pateikė byloje atsiliepimus, nurodydami, kad sutinka su pareiškėjos pareiškimu, prašo teismo jį tenkinti (b. l. 30, 32, 34).

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (b. l. 36–37).

Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jonavos skyrius atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad neprieštarauja pareiškėjos prašomam nustatyti juridinę reikšmę turinčiam faktui (b. l. 41–42).

Apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka byloje dalyvaujantiems asmenims pranešta interneto tinklapyje http://www.teismai.lt/lt/teismu-pranesimai įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 133 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja J. R. ir suinteresuoti asmenys G. J., R. Z. ir V. Z. yra mirusiųjų A. Z. ir J. Z. vaikai (b. l. 3, 6, 8, 9). Pareiškėjos tėvai A. Z. ir J. Z. susituokė (duomenys neskelbtini) (b. l. 7). Pareiškėjos tėvas J. Z. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 4), motina A. Z. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 5). Po pareiškėjos tėvo mirties liko turtas: 0,2063 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su jame esančiu pastatu-gyvenamuoju namu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitais kiemo statiniais (duomenys neskelbtini) (b. l. 13, 14–15). Pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų G. J., R. Z. ir V. Z. tėvai iki mirties gyveno jiems jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame name (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos teigimu, po tėvo mirties jo sutuoktinė, pareiškėjos mama, A. Z. ir toliau liko gyventi jiems kartu su tėvu bendrosios sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusiame name, naudojosi santuokos metu su J. Z. įgytais namų apyvokos daiktais, baldais ir buitine technika bei žemės ūkio padargais. Po sutuoktinio mirties savo lėšomis padarė namo remontą, 2018 m. sausio 18 d. išsipirko iš Lietuvos Respublikos valstybės savo lėšomis 0,2063 ha žemės sklypą, padarė kadastrinius matavimus, mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas, sunaudotą elektros energiją, atliekų išvežimą, žemės mokestį, tvarkė ir prižiūrėjo namo aplinką (b. l. 16–23). Pareiškėja ir suinteresuoti asmenys G. J., R. Z. ir V. Z. po savo tėvo J. Z. mirties įstatymo nustatyta tvarka palikimo nepriėmė ir pretenzijų į jo turto dalį nereiškė. Taigi, po J. Z. mirties, jo paliktą turtą faktiškai pradėjo valdyti ir valdė iki savo mirties jo sutuoktinė A. Z.. Po J. Z., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, paveldėjimo byla nebuvo užvesta, pareiškimų apie palikimo priėmimą Jonavos rajono 4-ajame notaro biure negauta (b. l. 10). Remiantis VĮ Registrų centro duomenimis, testamentų registre nėra įregistruotų J. Z. sudarytų testamentų ir palikimo priėmimo faktų (b. l. 53). Suinteresuoti asmenys, pareiškėjos broliai ir sesuo sutinka su pareiškėjos prašomu nustatyti juridinę reikšmę turinčiu faktu. Suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos taip pat neprieštarauja pareiškėjos prašomam nustatyti juridinę reikšmę turinčiam faktui.

Dėl palikimo priėmimo po J. Z., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, taikomos palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) civilinio kodekso (toliau – CK) teisės normos, reglamentavusios paveldėjimo teisinius santykius. 1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad siekdamas įgyti palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimo priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo.

Ištyrus byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad A. Z. po savo sutuoktinio J. Z., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, likusi toliau gyventi kartu su sutuoktiniu santuokoje įsigytame name (duomenys neskelbtini), rūpindamasi ir disponuodama santuokoje įgytu turtu kaip savu, mokėdama komunalinius mokesčius, remontuodama turtą, prižiūrėdama žemės sklypą, ji atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jos valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą ir priėmė sutuoktinio palikimą po jo mirties, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis kreipiasi dėl turto apyrašo sudarymo, paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Paveldėjimo teisė užtikrina, kad po asmens mirties jo sukurtos vertybės kartu su jų suvaržymais ar be jų pagal testamente išreikštą mirusiojo valią ar pagal įstatymo nuostatas bus perimtos jo artimųjų ar kitų asmenų. Paveldint įvyksta universalus teisių perėmimas, t. y. teisės perimamos nepasikeitusiu pavidalu, visa apimtimi ir tuo pačiu momentu, jeigu nėra kokių nors įstatyme nustatytų išimčių. Palikimo atsiradimo momentu susiformuoja paveldėjimo santykiai ir įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą gali priimti palikimą.

Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.).

Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.

Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, mano, jog yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad A. Z. po sutuoktinio J. Z. mirties palikimą pagal įstatymą priėmė pradėdama jo turtą faktiškai valdyti. Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjęs jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Faktiškai valdydama palikimą sudarantį turtą, A. Z. išreiškė savo valią priimti sutuoktinio palikimą. Nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas yra įrodytas aukščiau ištirtais įrodymais, jie sukels teisines pasekmes, pareiškėja kitokia tvarka gauti juos patvirtinančių dokumentų negali, todėl pareiškimas tenkinamas (CPK 444 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 445 straipsnis). Nuosavybės teisė gali būti įgyjama paveldėjimu (CK 4.47 straipsnio 2 punktas), todėl priėmęs palikimą, įpėdinis įgyja ir nuosavybės teisę į paveldėtą turtą.

Paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio J. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti paveldėtą sutuoktinio turtą.

Byloje susidarė 10,33 Eur pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios, pareiškimą patenkinus, priteisiamos iš pareiškėjos valstybei (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Turto paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio J. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė palikimą pagal įstatymą, faktiškai pradėdama valdyti paveldėtą sutuoktinio turtą.

Priteisti iš pareiškėjos J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 10,33 Eur (dešimties eurų 33 centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Teisėja Jolanta Damulienė