Telšių apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės Olgos Alibajevos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje

J. R., gimusi (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, 8 klasių išsilavinimo, netekėjusi, pensininkė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista (teistumai išnykę),

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 236 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. R. pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą: būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 1,09 promilių girtumas) 2014 m. balandžio 2 d. 11.17 val. iš jai priklausančio mobiliojo telefono Nr. (duomenys neskelbtini), paskambinusi Bendrajam pagalbos centrui telefono Nr. 112 melagingai pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą, nurodydama, jog ją sumušė sugyventinis K. J., dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymius bei 2014 m. lapkričio 5 d. jam pranešta apie įtarimą padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Motyvuojamoji dalis

Baudžiamoji atsakomybė už šią J. R. padarytą veiką yra numatyta BK 236 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamoji J. R. apklausta įtariamąja dėl pareikšto įtarimo kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad sugyventinis K. J. jos nesumušė. Kodėl 2014-04-02 pasakė, kad sumušė sugyventinis, nežino, gal būdama neblaivi pagalvojo, kad ją sumušė sugyventinis, nes kaktos srityje buvo ištinę ir abu paakiai pamėlynavę. 2014-04-01 dieną buvo neblaivi, nes buvo jos gimtadienis ir kartu su K. J. broliu iki kol grįžo jos sugyventinis K. J. namo, adresu (duomenys neskelbtini), išgėrė butelį „Starkos“. Būdama neblaivi galėjo kristi bei užsigauti pati, bet kur tiksliai krito, neatsimena. Tik žino, kad atsitrenkė į stalo kampą. Dabar protarpiais atsimena, kad tarp jos ir sugyventinio kilo žodinis konfliktas, bet kad būtų mušęs ją, negali pasakyti. Kodėl melagingai apkaltino savo sugyventinį, dėl girtumo negali pasakyti. Kai būna girta, jai būna sunku vaikščioti ir dėl to nukrenta. Ir šiaip jai būna sunku vaikščioti, skauda kojas, nugarą, o kai išgeria, visai negali paeiti. Sugyventinis K. J. jos tikrai nemušė, labai gailisi, kad melagingai apkaltino savo sugyventinį, nes dėl girtumo krisdama pati susižalojo. (53, 66 b. l.).

J. R. kaltė padarius BK 236 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:

Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros 2014-12-09 nutarimu ikiteisminis tyrimas K. J. atžvilgiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį nutrauktas, nesant BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių (7 b. l.);

2014-12-13 bendroje informacijoje apie įvykį Nr. ROIK 0114000160706 nurodyta, kad Telšių AVPK Mažeikių RPK užregistruotas informacinis pranešimas apie tai, kad pranešėją sumušė neblaivus brolis A. J.. Pranešė J. R., tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Nuvykus pranešėja paaiškino, kad ją sumušė sugyventinis K. J. (10 b. l.);

liudytojas K. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014 m. balandžio 2 d. vakare, kai grįžo namo, adresu (duomenys neskelbtini), rado namuose ant žemės gulinčią savo sugyventinę J. R.. Kadangi ji yra stambi, jos pakelti negalėjo, tai taip ir paliko gulinčią ant grindų, o pats nuėjo miegoti. Žinojo, kad sugyventinė J. visą dieną gėrė alkoholį, o jis tą dieną buvo blaivus. Atsikėlęs kitą dieną, jis vėl išėjo, nes dirba tai pas vieną ūkininką, tai pas kitą, kur tą dieną būna darbų, ir vakare visada grįžta namo bei išeina kitą dieną labai anksti iš namų. Tikrai J. nemušė ir nėra mušęs, ji pati girta krenta ir užsigauna, nuolatos ant įvairių kūno vietų būna mėlynės. Su sugyventine J. R. gyvena apie trejus metus ir veda bendrą ūkį. Be to, sugyventinė sunkiai vaikšto. Savo sugyventinei J. R. dėl melagingo pranešimo jo atžvilgiu jokių pretenzijų neturi (48 b. l.)

2014-04-02 13:05 val. alkotesterio šaknelėje Nr. 4866 užfiksuota, kad J. R. girtumas 1.09 ‰ (20 b. l.).

Pagal BK 236 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas melagingai įskundė įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, jeigu dėl to šis asmuo pradėtas persekioti, arba pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą.

Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad J. R. Bendruoju pagalbos centro telefonu pranešdama apie tai, kad K. J. prieš ją smurtauja, pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą. Bylos aplinkybės yra aiškios, J. R. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – ji savo kaltę pripažino ir patvirtino apklausų metu, be to, jos kaltė visiškai įrodyta liudytojo parodymais, tarnybiniais pranešimais.

Kaltinamosios J. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji pripažįsta padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdama neblaivi ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Atsižvelgiant į tai, jog BK 236 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, prokurorė pagrįstai galėjo įtariamajai pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajai sutikus, 2015 m. sausio 9 d. apie tai buvo surašytas protokolas, kuriame nurodyta, jog įtariamoji J. R. suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes, sutinka su prokurorės kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, prašė sumažinti prokurorės siūlomą baudos dydį.

Skiriant bausmę J. R. vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamosios asmenybę.

J. R. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, jai diagnozuoti psichikos elgesio sutrikimai vartojant alkoholį (46, 47, 49 b. l.).

Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai už BK 236 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką paskiriant minėto straipsnio sankcijoje numatytą švelnesnę bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant mažesnį nei BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytas baudos už nesunkų nusikaltimą vidurkis.

Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji J. R. prisipažino esanti kalta, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jai paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajai J. R. išaiškintinos teisinės savanoriško baudos bausmės neįvykdymo pasekmės, priverstinio baudos bausmės vykdymo tvarka, sąlygos, teisinės vengimo sumokėti ir negalimumo ją išieškoti pasekmės, numatytos BK 47 straipsnio 6, 7 dalyse.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais, teismas

nusprendžia:

J. R. pripažinti kalta pagal BK 236 straipsnio 1 dalį ir paskirti jai 6 MGL – 225,96 Eur (dviejų šimtų dvidešimt penkių eurų 96 euro ct) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 4 MGL – 150,64 Eur (šimto penkiasdešimties eurų 64 euro ct) dydžio baudą.

Išaiškinti J. R., kad ji privalo sumokėti baudą į valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB (banko kodas 73000, įmokos kodas 6801) per keturis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos ir pateikti teismo raštinės tarnautojui banko kvitą. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaujantis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu.

Teismo baudžiamąjį įsakymą pasirašytinai įteikti kaltinamajai J. R..

Informuoti kaltinamąją, kad ji, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jai, o jeigu ji laikinai išvykusi – nuo įteikimo kam nors iš kartu su ja gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamoji paduoda prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamoji šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.