Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Teisminio proceso Nr. 1-76-1-00415-2011-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.3.4.; 2.4.6.4.; 2.4.6.4.1.

2016 m. sausio 22 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Prano Šimkaus, teisėjų Jolantos Raščiuvienės ir Valdo Meidaus, sekretoriaujant Ritai Padvilikienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų E. R., D. J., civilinės atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) atstovo N. K. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 7 d. nuosprendžio, kuriuo D. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 176 str. 1 d. ir nubaustas 35 MGL bauda. E. R. pripažintas kaltu pagal BK 176 str. 1 d. ir nubaustas 40 MGL bauda. Priteista K. Z. ir E. Z. iš civilinės atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) po 40 000 Lt (11 585 Eur) neturtinės žalos atlyginimo. Procesas dėl E. Z. 184 187,89 Lt civilinio ieškinio turtinei žalai atlyginti nutrauktas.

Šiuo nuosprendžiu pagal BK 132 str. 3 d. taip pat nuteistas ir A. J., tačiau dėl jo apeliacinių skundų negauta.

D. J. nuteistas už tai, kad eidamas UAB (duomenys neskelbtini) meistro pareigas, nepatikrinęs ekskavatoriaus vairuotojo A. J. blaivumo prieš pradedant darbą ir darbo metu, pažeidė 2009-07-17 UAB (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl darbuotojų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo tvarkos“, dėl to 2011-07-12 apie 10.50 val. Panevėžio r., Raguvos sen., (duomenys neskelbtini) mstl., vykstant darbams aikštelėje ties (duomenys neskelbtini) namu, įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu A. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ekskavatoriumi „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atbuline eiga stumdydamas žemes, užvažiavo ant G. Z. ir mirtinai jį sužalojo.

E. R. nuteistas už tai, kad eidamas UAB (duomenys neskelbtini) 3-ios kelių tarnybos darbų vadovo pareigas ir pagal 2011-05-16 direktoriaus įsakymą Nr. 12-GTS būdamas atsakingas už UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų vykdomų statybos darbų objekte (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) mstl., Raguvos sen., Panevėžio r., saugą, pradedant vykdyti darbus, prieš darbų pradžią darbo vietoje Vilties g., Raguvos mstl., Raguvos sen., Panevėžio r., neužtikrino, kad darbuotojai darbo įrenginius galėtų naudoti be rizikos saugai ir sveikatai, nesiėmė atitinkamų priemonių, kad rizika būtų kiek galima mažesnė, taip pažeidė Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų 7 p.; nesiėmė priemonių, draudžiančių darbuotojams vaikščioti savaeigių įrenginių veikimo zonoje, o jei darbui atlikti reikia, kad savaeigių įrenginių veikimo zonoje vaikščiotų darbuotojai, nesiėmė tinkamų priemonių apsaugoti juos, kad įrenginiai jų nesužalotų, taip pažeidė Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų 2 priedo 2.3 p.; nesiėmė priemonių, kad mechanizmai ir transporto judėjimo zonos būtų apstatytos įspėjamaisiais ženklais, kūgiais, nestebėjo nuolat aplinkos, neįvertino situacijų, pavojų keliančių faktorių, mechanizmų ir transporto judėjimo, taip pažeidė Kelio darbininko saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 6 15.3 p.; nesiėmė priemonių, kad statybvietės bei pavojingos zonos (savaeigių statybinių mechanizmų saugumo zonos) būtų aptvertos, kad būtų iškabinti saugos ir sveikatos ženklai, nekontroliavo, kad darbuotojai ir kiti pašaliniai asmenys savaeigių statybinių mechanizmų veikimo metu nebūtų jų veikimo zonoje, taip pažeidė 2011-05-17 paskyros-leidimo Nr. 11-5 4-6 p., 5-2 p., 5-4 p.; netinkamai organizavo pavaldžių darbuotojų – ekskavatoriaus vairuotojo A. J. neblaivumo (girtumo) patikrinimą, t. y. nevykdė 2008-06-20 Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įsakymo Nr. V-181 ,,Dėl neblaivumo darbe keliamos rizikos ir su ja susijusių nelaimingų atsitikimų darbe (avarijų) prevencijos priemonių įgyvendinimo šalies įmonėse, įstaigose, organizacijose“ ir pažeidė 2009-07-17 UAB (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl darbuotojų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo tvarkos“, dėl to 2011-07-12 apie 10.50 val. Panevėžio r., Raguvos sen., (duomenys neskelbtini) mstl., aikštelėje ties (duomenys neskelbtini) namu, darbams vykstant neaptvertoje darbo aikštelėje, mechanizmų judėjimo zonoje, nesant saugos ir sveikatos ženklų, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo galimų sužalojimų, nesant pakankamos kontrolės, kad laiku būtų aptvertos darbų vykdymo ir savaeigių statybinių mechanizmų saugumo zonos bei paženklintos saugos ir sveikatos ženklais, o pašaliniai asmenys savaeigių statybinių mechanizmų veikimo metu nebūtų jų veikimo zonoje, neužtikrinus, kad ekskavatorininkas darbus atliktų blaivus, įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu A. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ekskavatoriumi „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atbuline eiga stumdydamas žemes, užvažiavo ant G. Z. ir mirtinai jį sužalojo.

Apeliaciniu skundu nuteistasis D. J. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 7 d. nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 176 str. 1 d., ir jį išteisinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo pozicija prieštarauja ne tik pagrindiniams teisės principams, bet ir elementariems logikos dėsniams bei teismų praktikai. Teigia, kad be jokios logikos ir teisinio pagrindo pirmosios instancijos teismas inkriminavo, jog „kaltinamasis D. J., nepatikrinęs prieš pradedant darbą ir darbo metu ekskavatoriaus vairuotojo A. J. blaivumo, pažeidė 2009-07-17 UAB (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl darbuotojų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo tvarkos“, dėl to 2011-07-12 apie 10.50 val. Panevėžio r., Raguvos sen., (duomenys neskelbtini) mstl., darbams vykstant aikštelėje ties (duomenys neskelbtini) namu, įvyko nelaimingas atsilikimas, kurio metu A. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ekskavatoriumi „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atbuline eiga stumdydamas žemes, užvažiavo ant G. Z. ir mirtinai jį sužalojo. Kad A. J. įvykio metu buvo neblaivus, įrodyta byloje ištirtais ir įvertintais įrodymais, o D. J., apie tai žinodamas, nes visada būdavo kartu ir gyveno viename kambaryje, turėjo neblaivų ekskavatorininką nušalinti nuo darbo, tačiau to nepadarė, ir tai buvo viena iš sąlygų nelaimingam atsitikimui darbe kilti, todėl kaltinamojo D. J. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 176 str. 1 d.“

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje privalėjo aiškiai nurodyti konkrečias jo pareigas pagal teisės aktą tikrinant konkretų darbuotoją – A. J.. Nuosprendyje turėjo atsispindėti, kaip jis pagal teisės aktą turėjo atlikti darbuotojų blaivumo patikrą, kelis kartus darbo metu privalėjo juos patikrinti, kaip ir kokiomis techninėmis priemonėmis turėjo galimybę naudotis vykdydamas savo pareigą ir tik tuomet atskleisti, ką jis ne taip padarė. Pirmosios instancijos teismas neįvertino byloje esančios informacijos, kad nei alkoholiui, nei kitiems svaigalams nustatyti jis neturėjo jokių techninių priemonių, o alkotesteriai atsirado tik praėjus daugiau kaip mėnesiui po šio įvykio. Todėl, dėl darbdavio kaltės, šis saugos reikalavimas faktiškai buvo nevykdomas. Taip pat liko nepaneigta versija, kad A. J. alkoholį pavartojo jau po įvykio. Teismas nenustatė teisės akto, kuris būtų jį įpareigojęs periodiškai, kelis kartus per dieną, tikrinti darbuotojus, ar jie nėra apsvaigę. Aplinkybė, kad A. J. girtuokliavo iš vakaro, jam nežinoma, be to, nepatvirtinama ir kita bylos medžiaga. Taip pat byloje nėra jokios informacijos, kad A. J. ant nukentėjusiojo užvažiavo važiuodamas atbuline eiga, ikiteisminis tyrimas to nenustatė, teoriškai nukentėjusysis po ekskavatoriumi galėjo patekti iš bet kurios jo pusės. Kaip teisingai išaiškino ekspertas, nežinant, kaip įvyko įvykis, negalima spręsti, turėjo įtakos ar ne neblaivumas šiam įvykiui kilti. Teigti, kad neblaivumas turėjo įtakos, patikimai nenustačius ar iš viso tas neblaivumas buvo, negalima. Nenustačius priežastinio ryšio tarp veikos (neveikimo) ir pasekmių, nėra nusikaltimo sudėties, todėl baudžiamoji atsakomybė apskritai negalima, ir tuo remiantis jis turėjo būti išteisintas.

Teigia, kad nei įstatymai, nei teismų praktika nenustato galimybės neturtinę žalą prisiteisti pašaliniam asmeniui, kuris nesiejamas su žuvusiuoju nei santuokos nei giminystės ryšiais. Buvęs sutuoktinis (oficialiai išsiskyręs) nepatenka į šeimos narių tarpą ir neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą. Be to, pirmosios instancijos teismas klausimą dėl neturtinės žalos priteisimo sprendė formaliai, iš viso nevertino paties nukentėjusiojo elgesio.

Apeliaciniu skundu nuteistasis E. R. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 7 d. nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 176 str. 1 d., ir jį išteisinti. Teigia, kad apie 2011-07-12 nelaimingą atsitikimą sužinojo, kai jam pranešė meistras D. J., kuris jau buvo paskambinęs greitosios pagalbos tarnybai. Aptariamame statybos objekte nelaimingo atsitikimo metu jo apskritai nebuvo ir jis neprivalėjo ten būti. Nurodo, kad prieš tiriamą įvykį nebuvo parengtas ir patvirtintas tinkamas Statybos darbų technologijos projektas, kuriame privalu numatyti priemones, ribojančias statybinės mašinos darbo zoną, kad į ją nepatektų žmonių buvimo vietos, taip pat mašinos darbo zonos aptvėrimą. Neparengus, nepatvirtinus tinkamo Statybos darbų technologijos projekto, nėra galimybės tinkamai darbo vietoje papildomai instruktuoti kelio darbininkų ir ekskavatorininko apie tai, kaip saugiai dirbti statybvietėje Raguvos miestelyje. Todėl kaltu dėl nelaimingo atsitikimo gali būti pripažįstamas tas asmuo, kuris neparengė projekto, kadangi jo nesant, prievolė dėl papildomo darbuotojų instruktavimo neegzistuoja – tam nėra jokio pagrindo ir galimybės, kaip tai nurodyta minėtame ekspertizės akte. Nei teisės aktuose, nei poįstatyminiuose aktuose, nei lokaliuose darbdavio aktuose nenumatyta jo, kaip darbų vadovo, prievolė rengti aptariamą projektą, taigi prievolės papildomai instruktuoti darbuotojus bei pagrindo ją vykdyti jis neturėjo. UAB (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus 2010-10-04 įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl kelių tarnybų meistrų pareigų“ nustatyta, jog nesant statybos objekte darbų vadovo, kelių tarnybos meistrai yra įpareigoti užtikrinti darbuotojų saugos ir sveikatos, priešgaisrinės saugos statybvietėje reikalavimus. Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus objekte (duomenys neskelbtini) miestelyje 2011-07-12 privalėjo užtikrinti kelių tarnybos meistras, t. y. D. J.. Be kita ko, šią faktinę aplinkybę liudija ir byloje esantis D. J., kaip darbdaviui atstovaujančiam asmeniui, išduotas darbų saugos pažymėjimas B Nr. (duomenys neskelbtini) – jame aiškiai įvardyta, jog D. J. yra „darbdaviu, jam atstovaujančiu asmeniu“ darbų saugos prasme. Nurodo, kad G. Z. buvo instruktuotas darbuotojų saugos klausimais, žinojo, jog mašinų ir mechanizmų darbo zonoje kelio darbininkui dirbti draudžiama (Kelio darbininko (profesijų pogrupio kodas 7129) saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 6, 31 punktas), tačiau atitinkamų instrukcijų nesilaikė. Pirmosios instancijos teismas nesidomėjo ir nesiaiškino, kas buvo gavęs Statybos leidimą rekonstrukcijai, kas užsakovas, kas turėjo ir privalėjo parengti atitinkamus dokumentus, tarp jų ir tinkamą Statybos darbų technologijos projektą.

Nurodo, kad 2011-02-04 Statybos leidimas Nr. LNS-54-110204-00043 atlikti (duomenys neskelbtini) g, Raguvos mstl., Raguvos sen., Panevėžio r. rekonstrukcijos darbus projekte „Panevėžio rajono savivaldybės kelių ir gatvių II etapo rekonstrukcijos darbai“ pagal 2011-05-16 Statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išduotas Panevėžio rajono savivaldybei. Todėl mano, jog ji ar jos samdoma firma ir turėjo pasirūpinti atitinkamais dokumentais. Be to, statybos leidime nurodyta, kad projektuotojas yra AB (duomenys neskelbtini), tad jie ir turėjo parengti projektą, pagal kurį būtų galimybė tinkamai instruktuoti darbo vietoje papildomo instruktavimo metu kelio darbininkus ir ekskavatorininką apie tai, kaip saugiai dirbti statybvietėje Raguvos miestelyje. 2011-05-16 Statybos rangos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) AB (duomenys neskelbtini) save įvardija „Užsakovais“, o UAB (duomenys neskelbtini) – „Rangovais“. Sutarties V dalyje, kur numatyti „Užsakovo įsipareigojimai“, 5.2 punkte yra rašoma, kad „užsakovas“ įsipareigoja „Suteikti Rangovui visą reikiamą informaciją ir visą reikiamą dokumentaciją, reikalingą sutartyje numatytiems darbams atlikti“. Kadangi „Užsakovas“ nesilaikė savo įsipareigojimų, todėl jokios kaltės jis nepripažįsta.

Ekskavatoriaus vairuotojo neblaivumas konstatuotas remiantis netiesioginiais įrodymais. Vadovautasi liudytojo S. D. parodymais, kurie prieštaringi, be to teisme apklaustas liudytojas S. D., iki to bendravo ne kartą su nukentėjusiąja E. Z., tad jo duotus parodymus minėtos moters šeimos naudai bei siekiant jai gauti kuo didesnes pinigines išmokas, reiktų vertinti kritiškai, nes jis yra suinteresuotas atitinkama bylos baigtimi. Be to, posėdžio metu, liudijant D. K., jis jau painiojosi ir keitė savo parodymus. Tyrimui buvo paimtas A. J. kraujas, tačiau šlapimas tyrimui paimtas nebuvo.

Nors E. Z. ir K. Z. civiliniai ieškiniai buvo sumažinti ir priteisti iš UAB (duomenys neskelbtini), tačiau tai yra neteisinga ir nesąžininga jo atžvilgiu, nes jokio nusikaltimo jis nepadarė. Darbovietė regreso tvarka reikalaus pinigų, sumokėtų civiliniams ieškiniams atlyginti, tiek iš jo, tiek iš kitų kaltinamųjų, o jam tai nepakeliama našta, auginant du mažamečius vaikus, mokant paskolą ir t. t.

Apeliaciniu skundu civilinės atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) atstovas gynėjas advokatas N. K. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžio dalį dėl K. Z. ir E. Z. civilinių ieškinių pritesimo panaikinti. Nurodo, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje nėra nurodytos jokių konkrečių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadas apie K. Z. ir/ar E. Z. patirtą „skausmą netekus artimo žmogaus, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą“, taip pat nėra nurodyta ir tai, kaip būtent žalą padariusių asmenų kaltės forma ir/ar turtinė padėtis turės įtaką žalos dydžio nustatymui. Be to, E. Z. neturėjo/neturi subjektinės teisės reikšti civilinį ieškinį šioje byloje ir/ar reikalauti žalos atlyginimo dėl savo buvusio sutuoktinio mirties, be to, žalos dydis yra absoliučiai nepagrįstas. G. Z. buvo apdraustas Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu, o 2011 m. liepos 12 d. įvykęs nelaimingas atsitikimas pripažintas draudiminiu įvykiu. Tačiau nustačius, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.284 str. bus taikomas, E. Z. negali būti laikoma nė vienu iš CK 6.284 str. išvardytų ir turinčių teisę į žalos atlyginimą asmenų. 2006 m. gruodžio 4 d. santuoka tarp G. Z. ir E. Z. buvo nutraukta, todėl E. Z. nepatenka į subjektų, turinčių teisę reikšti šioje baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį pagal CK 6.284 str. sąrašą. Pažymi, kad byloje esantis 2012 m. gegužės 7 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendime nustatytas juridinis faktas, turint tikslą įgyvendinti E. Z. teisę į periodines išmokas pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 26 str. 1 d., UAB (duomenys neskelbtini) nedalyvavo nagrinėjamoje byloje dėl juridinio fakto nustatymo, teismo sprendimas UAB (duomenys neskelbtini) jokių teisinių pasekmių nesukelia, kadangi sprendimu nustatytas išlaikymo faktas, turint tikslą įgyvendinti E. Z. teisę į periodines išmokas. E. Z. yra netekusi 50 % darbingumo, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos neįgaliųjų integracijos įstatymo 7 str., asmuo laikomas iš dalies darbingu. CK 6.284 str. E. Z. nėra įtvirtinta teisė analizuojamu atveju reikalauti iš civilinės atsakovės atlyginti turtinę ir/ar neturtinę žalą, nes E. Z. G. Z. mirties dieną nebuvo nei jo sutuoktinė, nei nedarbinga išlaikytinė. E. Z. nėra nukentėjusioji nagrinėjamoje byloje – 2012 m. balandžio 2 d. Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros vyr. prokurorės Sigitos Šabliauskienės nutarimu buvo panaikintas Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro tyrėjo D. P. nutarimas pripažinti ją nukentėjusiąja. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių, kuriose analizuojamas neturtinės žalos priteisimo/jos dydžio nustatymo klausimas, teismas žuvus tėvui sūnui priteisia atitinkamai 15 000 Lt, 7000 Lt sumas vaikams bei motinai. Tuo tarpu E. Z. nėra nei mirusiojo asmens giminaitė, nei sutuoktinė, į bylą nebuvo pateikta absoliučiai jokių įrodymų, kurie patvirtintų jos patirtos neturtinės žalos faktą (fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kt.), todėl E. Z. reikalavimai dėl neturtinės žalos priteisimo yra aiškiai nepagrįsti. UAB (duomenys neskelbtini) išmokėjo 8000 Lt dydžio pašalpą G. Z. laidojimo reikmėms, tačiau, mano, kad į tokias aplinkybes taip pat privalu atsižvelgti, vertinant reikalavimų dėl neturtinės žalos priteisimo pagrįstumą, tačiau pirmosios instancijos teismas to visiškai nevertino. E. Z. gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini), Kaune, šiuo adresu esantis nekilnojamasis turtas E. Z. priklauso nuosavybės teisėmis, tuo tarpu G. Z. gyvenamoji vieta jo mirties dieną buvo (duomenys neskelbtini), Kaunas. Taigi, kaip minėta, E. Z. ne tik buvo išsituokusi su G. Z., bet ir su juo negyveno, todėl ieškovė su žuvusiuoju neturėjo tamprių, šiltų ryšių ir kasdienio artimo bendravimo tarp jų neabejotinai nebuvo.

G. Z., būdamas ekskavatoriaus judėjimo zonoje, galėjo numatyti ir numatė savo veiksmų žalingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti, todėl aptariamu atveju konstatuotina, jog nelaimingas atsitikimas įvyko dėl G. Z. kaltės – paties žuvusiojo didelio neatsargumo. Esant G. Z. kaltei (dideliam nerūpestingumui) dėl įvykusio įvykio, tarp jo veiksmų ir atsiradusios žalos egzistuojant tiesioginiam priežastiniam ryšiui (jo žūtį sąlygojo jo paties kaltė), nebuvo jokio pagrindo taikyti civilinę atsakomybę UAB (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad A. J. mokamas mėnesinis darbo užmokestis nesiekia ir minimalios mėnesinės algos (800 Lt), E. R., kurio atlygis vertintinas kaip vidutinis, privalo išlaikyti savo du mažamečius vaikus, D. J., be to, kad išlaiko savo mažametį vaiką, turi įsipareigojimų bankui dėl paimto kredito gyvenamam būstui. Šių asmenų turtinė padėtis yra sunki.

Kai neturtinė žala padaroma neatsargiais kaltininko veiksmais, t. y. kai nukentėjusiajam sąmoningai nesiekiama sukelti dvasinių išgyvenimų, fizinių kančių, padaroma mažesnė neturtinė žala nei tyčinės veikos atveju. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į šias aplinkybes ir įvertinti, kad žala padaryta dėl nelaimingo įvykio darbe, neatsargia kaltės forma, avariją sukėlęs asmuo – A. J. – nesiekė nusikalstamų padarinių.

CK 6.284 str. ir K. Z. nesuteikė teisės reikalauti neturtinės žalos priteisimo iš civilinės atsakovės UAB „Kauno keliai“, nes įstatymo nenustatyta suaugusių darbingų vaikų teisė į neturtinės žalos atlyginimą dėl nelaimingo atsitikimo darbe žuvus tėvams. K. Z. savo ieškinyje nurodė, jog pastaruoju metu jis gyveno ir mokėsi Didžiojoje Britanijoje. Taigi su žuvusiu tėvu jis kartu negyveno. Jokie įrodymai, patvirtinantys „tamprius“ K. Z. bei G. Z. ryšius (kad ir gyvenant skirtingose valstybėse), kasdienį ar itin dažną bendravimą, pateikti nebuvo.

Panevėžio miesto apylinkės teismas, priimdamas nuosprendį, privalėjo įvertinti faktinę aplinkybę, jog K. Z. bei E. Z. neturtinę žalą yra atlyginęs draudikas. ADB „Ergo Lietuva“ E. Z. nepagrįstai išmokėjo 2877,00 Lt (833,24 Eur) dydžio neturtinės žalos atlyginimą, nes analizuojamu atveju ji nėra nukentėjusioji. Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad 2877 Lt (833,24 Eur) suma turėtų būti išmokėta vieninteliam šiuo metu baudžiamojoje byloje esančiam nukentėjusiajam G. Z. sūnui K. Z., iš viso jis gautų 2877 Lt x 2 = 5754 Lt neturtinės žalos atlyginimą, kuris, civilinės atsakovės vertinimu, yra visiškai pakankamas net tuo atveju, jei būtų pripažinta, kad K. Z. teisę į jos atlyginimą iš tiesų turi.

Atsiliepime į apeliacinius skundus K. Z. ir E. Z. prašo juos atmesti. Nurodo, kad D. J. ir E. R. argumentai dėl jų nekaltumo yra nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismo išvados yra pagrįstos. Teigia, kad nepagrįsti apelianto E. R. skundo argumentai, jog žuvusiojo G. Z. mirtį sąlygojo jo paties, t. y. G. Z. padaryti darbų saugos pažeidimai, kadangi nebuvo nustatyta kokių nors žuvusiojo G. Z. darbų saugos pažeidimų, priešingai, buvo nustatyta ir įrodyta, jog darbų saugos pažeidimus, sąlygojusius G. Z. mirtį, padarė kaltinamieji D. J. ir E. R., kurių veiksmai/neveikimas turėjo priežastinį ryšį su pasekmėmis – G. Z. žūtimi. Taip pat nurodė, kad D. J. išduotas darbų saugos pažymėjimas Nr. B Nr. (duomenys neskelbtini) nepaneigia kaltinamojo E. R. kaltės padarius BK 176 str. 1 d. numatytą veiką.

Teigia, jog dėl G. Z. žūties sūnus K. Z. ir žuvusiojo G. Z. faktinė žmona E. Z., kuri vyro mirties dieną buvo jo išlaikoma, patyrė didelę neturtinę (moralinę) žalą, kadangi vyro ir tėvo netektis yra didžiulis skausmas. Nepaisant to, kad formaliai nukentėjusiosios E. Z. su G. Z. santuoka buvo nutraukta, tačiau faktiškai jų bendras gyvenimas nebuvo nutrūkęs, t. y. iki pat G. Z. mirties jie gyveno kartu, vedė bendrą ūkį. Yra netekusi 50 procentų darbingumo, pajamos sudarė tik 301,87 Lt per mėnesį, todėl savęs visiškai išlaikyti negalėjo ir faktiškai ją materialiai išlaikė G. Z., po kurio žūties prarado buvusio sutuoktinio teikiamą išlaikymą. Šią faktinę aplinkybę patvirtina Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės mėn. 7 d. sprendimas, kuriuo yra nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog E. Z. G. Z. mirties dieną buvo jo išlaikoma. Todėl visiškai nepagrįsti yra civilinio atstovo išsakyti argumentai apie tai, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių E. Z. ir žuvusiojo G. Z. artimus santykius, kad E. Z. yra nesąžininga, ir kad net negalėjo būti byloje pripažinta nukentėjusiąja. Teigia, kad E. Z. su G. Z. santykiai visada buvo artimi ir šilti, jie vienas kitą palaikydavo įvairiose gyvenimo situacijose. Be to, abu mėgo keliones, todėl dažnai keliaudavo, lankydavosi įvairiuose visuomeniniuose renginiuose, todėl didžiąją dalį laiko praleisdavo kartu. G. Z. buvo išsilavinęs ir apsiskaitęs žmogus, todėl su juo buvo įdomu bendrauti ir pasikalbėti įvairiomis temomis, tačiau kaltinamieji galimybę bendrauti ir džiaugtis pilnaverčiu gyvenimu iš jų atėmė, todėl susitaikyti su vyro ir tėvo netektimi yra labai sunku, iki šiol išgyvena didžiulę psichologinę įtampą ir skausmą.

Nukentėjusysis K. Z. dėl tėvo žūties patyrė didelę neturtinę (moralinę) žalą. Tėvo netekimas jam yra didžiulis skausmas, didelis praradimas, kadangi neteko galimybės bendrauti, nes su tėčiu buvo labai artimi ir nepaisant to, kad iki tėvo žūties gyveno ir mokėsi užsienyje, dažnai kalbėdavo ir nuolatos palaikė ryšį įvairiomis šiuolaikinių technologijų priemonėmis, kadangi tėvas visada buvo jam autoritetas, kurio nuomonė ir patarimai įvairiais gyvenimo klausimais buvo labai svarbūs. Be to, tėvas jį ne tik morališkai visada palaikydavo, bet ir finansiškai padėdavo, ir tik jo dėka galėjo pradėti mokytis užsienyje. Susitaikyti su tėvo netektimi jam yra labai sudėtinga.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-06-20 nuosprendžiu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-05-07 nuosprendžio dalis dėl E. R. ir D. J. nuteisimo panaikinta ir priimtas naujas nuosprendis – E. R. ir D. J. pagal BK 176 str. 1 d. išteisinti; pakeista nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio ir K. Z. bei E. Z. iš civilinės atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) priteistas neturtinės žalos atlyginimas sumažintas iki 30 000 Lt. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-02-24 nutartimi Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-06-20 nuosprendį panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teismo posėdyje nuteistasis E. R., jo gynėja, nuteistojo D. J. gynėjas, civilinės atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) atstovas prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė, nukentėjusioji E. Z., nukentėjusiųjų E. Z. ir K. Z. atstovė prašė apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistųjų D. J. ir E. R. apeliaciniai skundai tenkinami, civilinės atsakovės atstovo tenkinama apeliacinio skundo dalis.

Nagrinėjamu atveju skundžiamas nuosprendis ginčijamas dėl E. R. ir D. J. nuteisimo pagal BK 176 str. 1 d. ir civilinio ieškinio iš UAB (duomenys neskelbtini) priteisimo, todėl teisėjų kolegija bylą patikrina tiek, kiek prašoma apeliaciniais skundais ir dėl tų asmenų, dėl kurių tokie skundai paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.).

Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ir keičiami. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Nors pirmosios instancijos teismas viešame teismo posėdyje ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, tačiau apeliacinės instancijos teismui suteikiama teisė įrodymus vertinti iš naujo ir padaryti kitokias išvadas bei savo procesinį sprendimą grįsti naujais įrodymais. Pažymėtina, kad nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, teismas turi ypač atidžiai patikrinti skundžiamo nuosprendžio pagrįstumą, įvertinti, ar teismo išvadas patvirtina teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, ar buvo atsižvelgta į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų pakanka teismo išvadoms padaryti ir pan.

Pažymėtina, kad BPK įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas, reiškiantis, jog jokie teismui pateikti duomenys neturi iš anksto nustatytos galios ir nė viena įrodymų rūšis neturi pranašumo prieš kitą. Visi teisiamajame posėdyje išnagrinėti duomenys vertinami pagal tas pačias taisykles: teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 str. 5 d.). Tačiau vertinami ne kiekvienas įrodymas atskirai, o jų visuma ir tik įvertinus visus įrodymus, pagal jų visumą, daromos atitinkamos išvados. Įstatymas įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka įrodymams keliamus reikalavimus ir kokios išvados remiantis ištirtais įrodymais turi būti daromos. Bylos nagrinėjimo teisme dalyvių pozicija dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privaloma, tačiau teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti įrodymų vertinimo argumentai ir motyvai, kuriais remiantis atmetami ar paneigiami tam tikri duomenys. Proceso dalyviams nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui.

Teisėjų kolegija, išsamiai susipažinusi su skundžiamu nuosprendžiu ir baudžiamąja byla, apeliaciniais skundais, atsiliepimu į apeliacinius skundus, išnagrinėjusi byloje esančius įrodymus ir pati atlikusi įrodymų tyrimą bei ištyrusi naujus į bylą pateiktus įrodymus (UAB (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus 2009-07-17 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl darbuotojų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo tvarkos“, UAB (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus 2009-07-17 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintą „Darbuotojų medicininės apžiūros, tikrinimo ir nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų tvarką“ su priedais, 2010-03-18 UAB (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl padalinių vadovų atestacinės komisijos darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais“ bei UAB (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus 2010-03-18 patvirtintą Padalinių vadovų mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais programą, papildomai apklaususi vyriausiąją darbo inspektorę D. K. ir ekspertą T. D.), konstatuoja, jog skundžiamu nuosprendžiu D. J. ir E. R. pagal BK 176 str. 1 d. nuteisti nepagrįstai, todėl skundžiamo nuosprendžio dalis dėl jų nuteisimo naikinama ir dėl šios dalies priimamas naujas nuosprendis – D. J. ir E. R. išteisinami (BPK 329 str. 1 p.).

Pagal BK 176 str. 1 d. atsako darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių. Šio nusikaltimo objektyvieji požymiai reiškiasi kaip: 1) veika – darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų darbų saugos ar sveikatos saugos darbe reikalavimų pažeidimu; 2) pavojingi padariniai – nelaimingas atsitikimas žmonėms, avarija ar kitokie sunkūs padariniai; 3) priežastinis ryšis tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo. Aptariamo straipsnio dispozicija yra blanketinė, todėl veikos nustatymui reikšminga tai, kokios konkrečiai pareigos darbdaviui ar jo įgaliotam atstovui yra įtvirtintos atitinkamuose įstatymuose, kituose teisės aktuose, iš jų – ir lokaliniuose teisės aktuose.

Pažymėtina ir tai, jog apkaltinamasis nuosprendis gali būti grindžiamas tik visiškai nekeliančiais abejonių įrodymais, kad buvo padaryta nusikalstama veika, dėl kurios kaltinamasis atiduotas teismui ir kad tą nusikalstamą veiką padarė būtent šis asmuo. Todėl tik nustačius asmens veikoje visų nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą, galima konstatuoti, kad jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 176 str. 1 d.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2011-07-12 apie 10.50 val. dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini) statybos objekte, esančiame Panevėžio r., (duomenys neskelbtini) miestelyje, aikštelėje, kur buvo atliekami žemės lyginimo darbai, dėl patirtų sužalojimų žuvo darbuotojas G. Z.. Nelaimingas atsitikimas įvyko aikštelėje žemes lyginančiam ekskavatoriui užvažiavus ant šio mechanizmo darbo zonoje buvusio kelio darbininko G. Z..

Bylos duomenys patvirtina, kad rekonstravimo darbų Raguvos mstl., (duomenys neskelbtini) gatvėje, užsakovas buvo Panevėžio rajono savivaldybės administracija, rangovas – AB (duomenys neskelbtini), kuri buvo sudariusi Statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 123-130, 153-159). Dėl to nagrinėjamoje byloje kilo abejonių, kuriai bendrovei (AB (duomenys neskelbtini) ar UAB (duomenys neskelbtini)) tenka atsakomybė už saugos ir sveikatos reikalavimų laikymosi pažeidimus minėtame objekte. Tačiau įvertinus Statybos rangos sutartį, sudarytą tarp AB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), bei kitus bylos duomenis: ekspertizę atlikusio eksperto T. D. paaiškinimus, liudytojo V. B., A. B. parodymus ir kt., matyti, kad pareiga ir atsakomybė užtikrinti saugų darbą minimame objekte nuo statinio statybos vadovo paskyrimo momento teko bendrovei (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš bylos duomenų, Statybos rangos sutartis tarp minėtų bendrovių buvo pasirašyta 2011-05-16, tą pačią dieną bendrovės (duomenys neskelbtini) Kelių statybos direktorius savo įsakymu Nr. 12-GTS statinio statybos vadovu paskyrė E. R. (1 t., b. l. 13). Statybos rangos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) numatyta, jog UAB (duomenys neskelbtini) privalo paskirti darbų vadovą (6.3. p.), vykdant darbus, atsakyti už eismo saugumą darbų vykdymo zonoje (6.14. p.), garantuoti visų galiojančių saugos ir sveikatos reikalavimų laikymąsi, visapusiškai pasirūpinti visų asmenų, turinčių teisę būti statybvietėje, saugumu ir palaikyti tvarkingą jos būklę, būti atsakingu nuo darbų pradžios iki visiško darbų užbaigimo ir defektų pašalinimo už savo įmonės darbuotojų bei trečiųjų asmenų, dirbančių pagal sutartį su UAB (duomenys neskelbtini) sužalojimus ir mirties atvejus, susirgimus ir profesines ligas (6.15. ir 6.16. p.), užtikrinti, kad jo pasamdyti darbuotojai ir/arba tretieji asmenys, už kuriuos atsakinga UAB (duomenys neskelbtini), darbų atlikimo metu nebūtų apsvaigę nuo alkoholio, narkotinių, toksinių ir (arba) psichotropinių medžiagų (6.18. p.), vykdyti darbuotojų (asmenų), atliekančių sutartyje numatytus darbus, kontrolės funkcijas, jų instruktavimą priešgaisrinės saugos, darbuotojų saugos ir sveikatos, aplinkos apsaugos klausimais, šiais klausimais atsakyti prieš valstybines institucijas, juridinius bei fizinius asmenis už sutarties 6.14.-6.19. p. nurodytų reikalavimų pažeidimus ir pasekmes kilusias dėl šių pažeidimų (6.19. ir 6.20. p.). Taigi šiuo konkrečiu atveju, sutartiniu pagrindu, visi įsipareigojimai, o kartu ir atsakomybė už visų galiojančių saugos ir sveikatos reikalavimų laikymosi pažeidimus, įskaitant ir už nelaimingus atsitikimus darbe, perėjo subrangovui UAB (duomenys neskelbtini).

Jau minėta, kad UAB (duomenys neskelbtini) Kelių statybos direktoriaus 2011-05-16 įsakymu Nr. 12-GTS aptariamo įvykio metu atliekant darbus šiame objekte darbdavio UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotu atstovu buvo statinio statybos vadovas E. R. (atestato Nr. B (duomenys neskelbtini), jo atsakomybė, pareigos ir teisės numatytos Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais norminiais dokumentais), o jo nesant, už tiesioginių darbų atlikimą objekte, darbuotojų saugos ir sveikatos, priešgaistrinės saugos, aplinkos apsaugos reikalavimų ir tinkamų darbo higienos sąlygų statybvietėje laikymąsi buvo atsakingas meistras D. J. (1 t., b. l. 113). Kolegija šiuo atveju visiškai pritaria skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismo padarytai išvadai, kad D. J. apskritai negalėjo būti atsakingas už darbų saugą, kadangi neturėjo tam reikiamo kvalifikacinio atestato. Kita vertus, jis už darbo saugos pažeidimus ir nebuvo nuteistas.

Konstatuotina, jog įvykio metu buvo pažeisti darbų saugos reikalavimai, tape nagrinėjamo nelaimingo atsitikimo darbe priežastimi – ekskavatoriaus vairuotojas A. J. pažeidė teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, t. y. UAB (duomenys neskelbtini) Ekskavatorininko saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 28 10.2, 33 ir 52 p. reikalavimus – darbo metu būdamas neblaivus (alkotesteriu nustatytas 0,98 promilės girtumas, kraujyje rasta 0,75 promilės etilo alkoholio (2 t., b. l. 189, 190)), neatidus, neatsargus ir nedėmesingas, važiuodamas atbuline eiga, neįsitikino, kad arti nėra žmonių arba kokių nors kitų kliūčių, stumdydamas žemes užvažiavo ant kelio darbininko G. Z. (dėl to šioje byloje A. J. yra pripažintas kaltu ir nuteistas, jo atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas), o kelio darbininko G. Z. veiksmai, jam prisiartinus prie judančio ekskavatoriaus, neatitiko Kelio darbininko saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 6 15.3 p. reikalavimų – nuolat stebėti aplinką, įvertinti situaciją, pavojų keliančius faktorius, mechanizmų ir transporto judėjimą.

E. R. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už tai, kad eidamas darbų vadovo pareigas ir būdamas atsakingas už statybos darbų saugą objekte, pažeidė kaltinime išdėstytų norminių aktų reikalavimus, dėl ko žuvo žmogus, t. y. neužtikrino, kad darbuotojai darbo įrenginius galėtų naudoti be rizikos saugai ir sveikatai, nesiėmė atitinkamų priemonių, kad rizika būtų kiek galima mažesnė (pažeidė Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų 7 p.), nesiėmė priemonių, draudžiančių darbuotojams vaikščioti savaeigių įrenginių veikimo zonoje, o jei darbui atlikti reikia, kad savaeigių įrenginių veikimo zonoje vaikščiotų darbuotojai, nesiėmė tinkamų priemonių apsaugoti juos, kad įrenginiai jų nesužalotų (pažeidė Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų 2 priedo 2.3 p.), nesiėmė priemonių, kad mechanizmai ir transporto judėjimo zonos būtų apstatytos įspėjamaisiais ženklais, kūgiais, nestebėjo nuolat aplinkos, neįvertino situacijų, pavojų keliančių faktorių, mechanizmų ir transporto judėjimo (pažeidė Kelio darbininko saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 6 15.3 p.), nesiėmė priemonių, kad statybvietės bei pavojingos zonos (savaeigių statybinių mechanizmų saugumo zonos) būtų aptvertos, kad būtų iškabinti saugos ir sveikatos ženklai, nekontroliavo, kad darbuotojai ir kiti pašaliniai asmenys savaeigių statybinių mechanizmų veikimo metu nebūtų jų veikimo zonoje (pažeidė 2011-05-17 paskyros-leidimo Nr. 11-5 4-6, 5-2, 5-4 p.), netinkamai organizavo pavaldžių darbuotojų – ekskavatoriaus vairuotojo A. J. neblaivumo (girtumo) patikrinimą, t. y. nevykdė 2008-06-20 Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įsakymo Nr. V-181 ,,Dėl neblaivumo darbe keliamos rizikos ir su ja susijusių nelaimingų atsitikimų darbe (avarijų) prevencijos priemonių įgyvendinimo šalies įmonėse, įstaigose, organizacijose“ (pažeidė 2009-07-17 UAB ,,Kauno keliai“ generalinio direktoriaus įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl darbuotojų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo tvarkos“).

Apylinkės teismo nuosprendyje nurodyta, jog šie E. R. inkriminuoti darbų saugos norminių aktų pažeidimai konkrečiai pasireiškė tuo, kad jis, eidamas darbų vadovo pareigas ir būdamas atsakingas už UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų vykdomų statybos darbų objekte (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) mstl., Raguvos sen., Panevėžio r., saugą, pradedant vykdyti darbus, prieš darbų pradžią darbo vietoje neužtikrino darbų saugos norminių aktų reikalavimų vykdymo, dėl ko darbai buvo vykdomi:

2) mechanizmų, šiuo atveju ekskavatoriaus, judėjimo zonoje, nesant saugos ir sveikatos ženklų, kad būtų apsaugoti darbuotojai nuo galimų sužalojimų,

3) nesant pakankamos kontrolės, kad laiku būtų aptvertos darbų vykdymo ir savaeigių statybinių mechanizmų saugumo zonos bei jos paženklintos saugos ir sveikatos ženklais,

4) nesant pakankamos kontrolės, kad pašaliniai asmenys savaeigių statybinių mechanizmų veikimo metu nebūtų jų veikimo zonoje,

5) nesant pakankamos kontrolės, kad ekskavatorininkas darbus atliktų blaivus.

Už tai, kad prieš pradedant darbą ir darbo metu nepatikrino ekskavatoriaus vairuotojo A. J. blaivumo ir taip pažeidė 2009-07-17 UAB ,(duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl darbuotojų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo tvarkos“ skundžiamu nuosprendžiu nuteistas ir UAB (duomenys neskelbtini) meistro pareigas ėjęs D. J..

Spresdama, ar E. R. ir D. J. padarė šiuos jiems inkriminuotus pažeidimus ir ar turėtų už juos atsakyti, teisėjų kolegija įvertina toliau dėstomas aplinkybes.

Kaip matyti iš 2011 m. gegužės 17 d. paskyros-leidimo Nr. II-5, E. R., kaip statybos darbų vadovas, prieš pradedant (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) mstl., Raguvos sen., Panevėžio r. gatvės rekonstrukcijos darbus iki darbų pradžios turėjo užtikrinti šių priemonių įvykdymą: 1) supažindinti darbuotojus su darbų eiga, išaiškinti saugius darbų atlikimo būdus, esančias ir galimas rizikas, 2) instruktuoti darbuotojus darbo vietoje, 3) aptverti statybvietę bei pavojingas zonas (savaeigių statybinių mechanizmų saugumo zonas ir kt.), iškabinti saugos ir sveikatos ženklus, 4) kontroliuoti, kad būtų aptvertos darbų vykdymo ir savaeigių statybinių mechanizmų saugumo zonos bei paženklintos saugos ir sveikatos ženklais (už įvykdymą atsakingas darbų vadovas arba meistras), 5) kontroliuoti, kad darbuotojai ir kiti pašaliniai asmenys savaeigių statybinių mechanizmų metu nebūtų jų veikimo zonoje (už įvykdymą atsakingas darbų vadovas arba meistras) (1 t., b. l. 105-106).

Pats E. R. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad minimame objekte darbus vykdę darbuotojai dėl darbų saugos buvo instruktuoti tinkamai, o ten, kur vyko kelio darbai, buvo gairelės, pati zona nebuvo aptverta. Tą dieną jo objekte nebuvo, nes jis tuo metu prižiūrėjo tris objektus. Jo nesant objete, sprendimus priima ir už viską atsako meistras D. J..

E. R. paaiškinimus dėl darbuotojų saugos instruktavimo patvirtina darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų registravimo kortelė, iš kurios matyti, jog 2011-05-24 kelio darbuotojus A. A. ir G. Z. E. R. supažindino su saugiais darbų atlikimo būdais, atliekant darbus arti judančių savaeigių ir kitų mechanizmų ir jų dalių, transporto ir pėsčiųjų keliais ir kt. (1 t., b. l. 104). Apie darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimą darbo vietoje patvirtina ir registravimo žurnalas, iš kurio kopijos matyti, jog A. A., M. M. (M. M.) bei A. J. pasirašė, kad yra instruktuoti šiais klausimais, juos instruktavo E. R.. Iš darbuotojų, supažindintų su įrenginių eksplotacijos instrukcijomis registracijos žurnalo kopijos matyti, jog A. J. dar buvo instruktuotas ir apie įrenginių eksploataciją (1 t, b. l. 110-112). Kad prieš darbų pradžią darbuotojai buvo instruktuoti ir supažindinti su darbų sauga, patvirtina ir D. J. paaiškinimai. Tą dieną objekte darbus atlikę darbuotojai A. A. ir M. M. irgi parodė, jog apie darbų saugą visi objekte dirbę darbuotojai buvo instruktuoti tinkamai, žinojo, kuri zona yra nesaugi (ekskavatoriaus darbo zona) ir kad po šią zoną vaikščioti negalima. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausta nelaimingą atsitikimą darbe tyrusi darbų saugos specialistė D. K. taip pat parodė, jog pagal surinktą medžiagą ekskavatorininkas A. J. buvo apmokytas, darbo vietoje instruktuotas. Žuvęs darbininkas G. Z. taip pat apmokytas, darbo vietoje instruktuotas pagal darbuotojų saugos ir sveikatos instrukciją Nr. 6, instruktavimo metu supažindintas su galimais rizikos veiksniais, jam buvo nurodyta, kad darbo metu kelio darbininkas turi stebėti aplinką, mechanizmų veikimą, veikiant mechanizmams, neiti į mechanizmo veikimo zoną, kaip ir kiti darbuotojai, supažindintas su paskyros-leidimo reikalavimais. Kaip matyti iš bylos duomenų, darbuotojų instruktavimo trūkumų nėra konstatuota ir 2011-08-09 Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 01. Taigi kolegija, atsižvelgusi į šiuos bylos duomenis, neturi pagrindo teigti, jog statybvietėje dirbę darbuotojai dėl darbų saugos būtų buvę instruktuoti nepakankamai ir netinkamai. To nepaneigia ekspertizės akto Nr. 11-2948 (12) išvada (4 t., b. l. 151-156) bei ją pateikusio eksperto T. D. paaiškinimai teismo posėdyje, kur jis parodė, jog nagrinėjamu atveju nebuvo Statybos darbų technologijos projekto, o kartu ir jame numatytų konkrečiame objekte darbo saugos taisyklių. Iš statybos leidimo (5 t., b. l. 86-87) bei Statybos darbų techninio projekto matyti, jog šis objektas buvo priskiriamas neypatingiems ir nėra Statybos techninio reglamento 1. 08.02:2002 43 p. numatytų aplinkybių, kai rengti Statybos darbų technologijos projektą privaloma. Iš bylos duomenų matyti, kad įvykio metu apie darbų saugą ir darbo zonas instruktuoti darbuotojai vykdė elementarius jiems pavestus darbus – darbininkai grėbliais ir kastuvais lygino gruntą šlaite, kur joks savaeigis mechanizmas ten nedirbo ir neturėjo dirbti, o ekskavatorius lygino gruntą savo darbo zonoje kitoje vietoje – plokščioje aikštelėje. Kaip rodo pirmiau aptarti duomenys, objekte dirbę darbininkai dėl darbo saugos jų darbo vietoje buvo instruktuoti tinkamai, jie žinojo apie nesaugią darbo zoną – ekskavatoriaus darbo vietą, kuria jiems vaikščioti buvo uždrausta. Todėl reikalavimas tokiems darbams papildomai turėti Statybos darbų technologijos projektą vertintinas kaip nenustatytas konkrečiais norminiais aktais ir perteklinis.

Dėl darbų vykdymo neaptvertoje statybos darbų aikštelėje teisėjų kolegija pastebi, jog reikalavimas aptverti statybos darbų aikštelę pirmiausia keliamas dėl pašalinių, statybvietėje nedirbančių asmenų saugumo, kad tokie asmenys nepatektų į statybvietės teritoriją, kad iš statybos zonos į aplinkinę teritoriją atsitiktinai nepatektų judantys mechanizmai ar pan. Tačiau šiuo konkrečiu atveju žuvo ne pašalinis, o darbus pačioje statybvietėje vykdęs darbininkas, todėl darytina išvada, kad reikalavimo aptverti statybvietę pažeidimas su aptariamo įvykio pasekmėmis tiesioginiu priežastiniu ryšiu nesusijęs.

Dėl darbų vykdymo nepaženklintoje ekskavatoriaus judėjimo zonoje kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausta darbų saugos specialistė D. K. parodė, jog kelių statybos objekte savaeigio mechanizmo darbo zonos aptvėrimas tvora pagal darbų saugos reikalavimus nenumatytas. Pavojingų darbų zonų paženklinimai nustatomi pačios įmonės, todėl šiuo konkrečiu atveju reikėtų vadovautis Kelio darbininko saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 6 15.3 p. Tai apeliacinės instancijos teisme patvirtino ir ekspertas T. D.. Kaip matyti iš UAB (duomenys neskelbtini) kelio darbininko saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 6 15.3 p., jame numatytas reikalavimas mechanizmų ir transporto judėjimo zonas apstatyti įspėjamaisiais ženklais, kūgiais. Taip pat numatyti reikalavimai nuolat stebėti aplinką, įvertinti situaciją, pavojų keliančius faktorius, mechanizmų ir transporto judėjimą (1 t., b. l. 113-125). Taigi matyti, jog kelių statybos objekte darbininko apsauga nuo savaeigio mechanizmo pagal norminių aktų reikalavimus turėjo būti užtikrinta ne fizinėmis užtvaromis (tvoromis), o įspėjamaisiais ženklais, kūgiais aplink savaeigio mechanizmo darbo zoną, taip pat darbuotojų instruktavimu, jų atsargumu ir dėmesingumu darbe bei jų kontrole.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog įvykio metu savaeigio mechanizmo (ekskavatoriaus) darbo zona nebuvo apstatyta įspėjamaisiais ženklais, kūgiais, kaip tai numato Kelio darbininko saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 6 15.3 p. Kad ekskavatoriaus darbo zona nebuvo aptverta, kaip tai numatyta pirmiau paminėtoje instrukcijoje, pripažįsta ir pats apeliantas E. R.. Tačiau, anot E. R., statybvietėje buvo gairelės – sukalti į žemę kuolai, kurių galai buvo nudažyti raudonai. D. J., A. A. ir M. M. parodė, kad šie kuolai atskyrė darbininkų ir ekskavatoriaus darbo zonų ribas. Tačiau kolegija šiuos paminėtų asmenų parodymus vertina kritiškai, kadangi toks ribų žymėjimas nebuvo numatytas lokaliniame darbų saugos norminiame akte, be to, kaip parodė ekskavatorininkas A. J., šie kuoliukai buvo sukalti tam, kad jis žinotų aukštį, iki kurio sulyginti griovį. Kita vertus, kolegija pažymi tai, kad tą dieną statybvietėje dirbę darbininkai turėjo šio darbo patirties, buvo tinkamai instruktuoti apie darbų saugą, tame objekte jie dirbo ne pirmą darbo dieną, ir, kaip parodė A. A. bei M. M., jie kartu su žuvusiuoju dirbę šlaite žinojo apie tai, kad eiti į plokščiojoje aikštelėje veikusio mechanizmo – gruntą lyginusio ekskavatoriaus darbo zoną jiems yra uždrausta. Taip pat įvertintina ir tai, kad užvažiavimas ant G. Z. įvyko ne kelio darbininkų, bet ekskavatoriaus darbo zonoje, beveik 10 m atstumu nuo šlaito krašto, kur turėjo dirbti G. Z., o tai rodo, jog jis įvykio metu neabejotinai suvokė esąs ekskavatoriaus darbo zonoje, kurioje judant savaeigiam mechanizmui jam nebuvo galima vaikščioti, apie ką, bylos duomenimis, jis buvo tinkamai instruktuotas. Taigi nors Kelio darbininko saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 6 15.3 p. numatyto reikalavimo mechanizmų ir transporto judėjimo zonas apstatyti įspėjamaisiais ženklais, kūgiais, nebuvo laikytasi, tačiau, kolegijos nuomone, šis E. R. inkriminuotas pažeidimas yra formalus, kuris galėtų užtraukti drausminę ar kt. atsakomybę, bet ne baudžiamąją, kadangi nėra priežastiniu ryšiu susijęs su ekskavatoriaus užvažiavimu ant G. Z. ir dėl to kilusiomis pasekmėmis – G. Z. žūtimi. Įvykio aplinkybės rodo, kad net ir aptvėrus ekskavatoriaus darbo zoną įspėjamaisiais ženklais, kūgiais, tai nebūtų padėję išvengti nelaimingo atsitikimo ir jo pasekmių. Teisėjų kolegijos nuomone, šis nelaimingas atsitikimas nebūtų įvykęs tuo atveju, jei darbų saugos pažeidimų nebūtų padaręs ne tik ekskavatorininkas A. J., bet ir pats žuvusysis kelio darbininkas G. Z., t. y. jeigu jie abu darbe būtų laikęsi saugos darbe reikalavimų ir dirbdami būtų buvę reikiamai atidūs, atsargūs ir dėmesingi, juolab kad G. Z., priešingai nei A. J., aptariamo įvykio metu buvo blaivus, t. y. nenustatyta jokių aplinkybių, galėjusių turėti įtakos žuvusiojo apsisprendimui patekti į jo sveikatai ir gyvybei riziką keliančią zoną, žinant, kad į šią zoną eiti buvo draudžiama. Teisėjų kolegijos nuomone, būtent šie pažeidimai ir buvo būtinoji sąlyga įvykiui kilti ir jie turi tiesioginį priežastinį ryšį su kilusiomis pasekmėmis – G. Z. žūtimi. Be to, dėl kaltinimo E. R. neužtikrinus saugos ir sveikatos ženklų iškabinimo pažymėtina ir tai, kad nei iš bylos medžiagos, nei apklausus šį įvykį tyrusią darbų saugos specialistę D. K., nenustatyta, kokie kiti konkretūs ženklai (be įspėjamųjų kūgių) pagal darbų saugos norminius aktus šiame objekte turėjo būti pakabinti, tačiau, pažeidžiant nustatytą tvarką, nebuvo įrengti. Todėl ši kaltinimo dalis E. R. yra deklaratyvi ir nepagrįsta jokiais faktiniais bylos duomenimis.

E. R. taip pat nuteistas už tai, kad neužtikrino pakankamos kontrolės, jog pašaliniai asmenys savaeigių statybinių mechanizmų veikimo metu nebūtų jų veikimo zonoje.

Jau minėta, kad įvykio objekte nesant darbų vadovo E. R., kontroliuoti darbo procesą buvo pavesta meistrui D. J.. Pastebėtina, jog pakankamo kontrolės užtikrinimo statybos objekte iš darbdavio atstovo pusės negalima suprasti kaip nepertraukiamo tikrinimo, kur darbo metu kiekvieną minutę yra darbuotojas ir ką jis veikia. Tai nėra įmanoma nei fiziškai, nei organizacine prasme. Be to, darbų vadovas ar meistras turi vykdyti ir kitas jam pavestas funkcijas, o darbuotojas privalo deramai vykdyti savąsias. Jau aptarta, jog žuvusysis G. Z. buvo reikiamai apmokytas, instruktuotas darbo vietoje pagal darbuotojų saugos ir sveikatos instrukciją, instruktavimo metu supažindintas su galimais rizikos veiksniais, jam buvo nurodyta, kad darbo metu kelio darbininkas turi stebėti aplinką, mechanizmų veikimą, veikiant mechanizmams neiti į jų darbo zoną, jis buvo supažindintas su paskyros-leidimo reikalavimais. Todėl sutelkti išskirtinį dėmesį ir kontrolę, kad G. Z. nepatektų į ekskavatoriaus darbo zoną ir visą laiką būti šalia jo, objektyviai nebuvo pagrindo ir galimybių. Bylos duomenimis, D. J. įvykio metu buvo objekte, periodiškai stebėjo ir kontroliavo darbų procesą. Pagal visų apklaustų tuo metu objekte dirbusių darbuotojų parodymus, G. Z. nebuvo pavesta dirbti ekskavatoriaus darbo zonoje. Iš liudytojų A. A. ir M. M. parodymų matyti, jog jie dirbę greta G. Z. nepastebėjo, kada jis iš savo darbo zonos nuėjo link ekskavatoriaus ir nematė jo šioje zonoje iki pat ekskavatoriaus užvažiavimo ant jo, pirmas tai pastebėjo D. J.. Iš šių duomenų darytina išvada, kad G. Z. ekskavatoriaus darbo zonoje buvo trumpą laiką ir laiku pamatyti bei sukontroliuoti jo vaikščiojimą po šią zoną nebuvo galimybės. Todėl pagal byloje surinktus įrodymus nėra pagrindo teigti, jog dėl to būta darbdavio atsakingo darbuotojo kaltės bet kuria BK 15 ir 16 str. numatyta kaltės forma, o nenustačius kaltės, baudžiamoji atsakomybė negalima.

E. R. taip pat nuteistas už tai, kad neužtikrino pakankamos kontrolės, jog ekskavatorininkas darbus atliktų blaivus, o D. J. kaltu pripažintas dėl to, kad prieš pradedant darbą ir jo metu nepatikrino ekskavatorininko blaivumo.

Jau minėta, kad aptariamo įvykio dieną E. R. statybvietėje nebuvo, o objekte nesant darbų vadovo, kontroliuoti, jog darbuotojai dirbtų blaivūs, buvo pavesta meistrui D. J.. Pagal UAB (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus 2010 m. spalio 4 d. įsakymo Nr. 3DS10/34 „Dėl kelių tarnybų meistrų pareigų“ 6 p. meistrai įpareigoti tikrinti darbuotojų blaivumą ar apsvaigimą nuo psichiką veikiančių medžiagų, vykdyti įmonėje nustatytą darbuotojų medicininės apžiūros, tikrinimo ir nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų tvarką ir kt. (3 t., b. l. 27-28). Su šiuo įsakymu D. J. buvo supažindintas. Pareiga meistrui kontroliuoti, kaip darbuotojai laikosi saugos darbe reikalavimų, laikinai nušalinti darbuotoją nuo darbo, jeigu jis darbo metu darbe neblaivus, numatyta ir 2006-05-22 UAB (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus patvirtintų Pareiginių nuostatų meistrui Nr. 16 2.8 p. (1 t., b. l. 170-173). Meistras D. J. su pareiginiais nuostatais supažindintas 2010-05-03 (1 t., b. l. 175). Taigi būtent D. J. buvo atsakingas už darbuotojų blaivumą darbo metu, kai objekte nebuvo E. R.. D. J. parodė, kad prieš darbų pradžią jis vizualiai patikrino darbininkus dėl blaivumo, jokio alkoholio kvapo nejuto, vizualiai jie atrodė blaivūs. Tokius D. J. parodymus patvirtino ir A. A. bei M. M.. Tačiau D. J. versiją, kad ekskavatoriaus vairuotojas A. J. įvykio metu buvo blaivus, o alkoholį vartojo jau po įvykio, paneigia byloje esantys duomenys.

A. J. neblaivumą patvirtina byloje esantys 2011-07-12 13.08 val. alkotesterio duomenys, kurie rodė lengvą – 0,98 promilės girtumą ir specialisto išvada Nr. T-A 4989/11(01), kurioje nurodyta, kad 2011-07-12 d. 13.40 val. A. J. kraujyje rasta 0,75 promilės etilo alkoholio (2 t., b. l. 189-190). Nors A. J. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad po įvykio jis būdamas sutrikęs parduotuvėje nusipirko ir išgėrė butelį degtinės, pateikė čekį, iš kurio matyti, kad 2011-07-12 11.26 val. parduotuvėje buvo pirktas 0,5 l talpos butelis ,,Lietuviška degtinė“ (2 t., b. l. 163-164), tačiau iš bylos medžiagos taip pat matyti, jog 11 val. 22 min. medicinos darbuotojai nuvykus į įvykio vietą, (duomenys neskelbtini) gatvėje, Raguvoje, A. J. tuo metu statė ekskavatorių atgal į įvykio vietą, po to nuėjo link parduotuvės. Bylos duomenimis, iki parduotuvės jis turėjo eiti apie 10 min. (2 t., b. l. 167-170). Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. J., 11 val. 22 min. dar buvęs įvykio vietoje, 11.26 val. (pateikto čekio duomenimis) parduotuvėje ,,Ūkininko rojus“ spėti nusipirkti degtinės negalėjo. Be to, jei A. J. po įvykio būtų išgėręs butelį degtinės, jam 13.40 val. kraujyje būtų nustatytas ne 0,75 promilės girtumas, bet kur kas didesnis. Pažymėtina ir tai, kad A. J. parodymai dėl jo neva įsigyto butelio talpos nebuvo nuoseklūs, nes iš pradžių jis nurodė, kad parduotuvėje nusipirko ir išgėrė mažesnį alkoholio kiekį (apie 0,2 l), vėliau jau ėmė aiškinti, kad nusipirko 0,5 l talpos butelį degtinės. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad parduotuvės čekį apie pirktą 0,5 l talpos butelį „Lietuviška degtinė“ A. J. pareigūnams pateikė tik praėjus trims savaitėms po įvykio (2 t., b. l. 162). Įvertintina ir tai, jog liudytojas S. D. parodė, kad tos dienos ryte pas jį į kiemą buvo atėjęs A. J., kuris pasisakė, jog iš vakaro ir ryte vartojo alkoholinius gėrimus, o po įvykio jis atbėgęs prašė jo (liudytojo) duoti jam aliejaus, išgėręs aliejų vėmė. Kaip liudytoja apklausta D. K. taip pat parodė, jog kažkas iš susirinkusiųjų pasiūlė traktoriaus vairuotojui aliejaus. Be to, tai, kad A. J. po įvykio būtų pirkęs ar vartojęs alkoholį, nepatvirtino ir nė vienas liudytojas, nors A. J. išėjus iš įvykio vietos, kiti darbuotojai jį puolė vytis, nes jis jiems pasirodė sutrikęs, buvo šoko būsenos. Nors tiksliai ir nenustatyta, kuriuo konkrečiai metu A. J. vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau byloje neabejotinai įrodyta, jog tai buvo dar prieš įvykį, o įvykio metu A. J. buvo neblaivus. Kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad pats A. J. šio nuosprendžio neskundė, nors jam inkriminuoti teisės aktų nustatytų specialių elgesio saugumo taisyklių pažeidimai, nulėmę G. Z. mirtį, iš kurių vienas – tai, kad jis darbo metu buvo neblaivus.

Tačiau teisėjų kolegija, priešingai nei apylinkės teismas, nemano, jog šiuo atveju E. R. turėtų būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už nepakankamą kontrolę, kad ekskavatorininkas darbus atliktų blaivus, o D. J. už ekskavatorininko blaivumo nepatikrinimą prieš pradedant darbą ir jo metu.

Jau minėta, kad E. R. įvykio dieną minimame objekte nebuvo, o jo nesant objekte, kontroliuoti, jog darbuotojai dirbtų blaivūs, buvo pavesta meistrui D. J..

Iš UAB (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus 2009-07-17 įsakymu patvirtintos „Darbuotojų medicininės apžiūros, tikrinimo ir nušalinimo nuo darbo neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų tvarkos“ (toliau – neblaivumo nustatymo tvarkos) bei jos priedų matyti, jog įmonės vadovo įsakymu paskirti atsakingi asmenys, šiuo atveju D. J., organizuoja vairuotojų, plataus profilio mechanizatorių, buldozerininkų ir kitų darbuotojų, vairuojančių paskirtą įmonės transporto priemonę, apžiūrą ir patikrinimą likus ne daugiau kaip 30 minučių iki jiems išvykstant į reisą, taip pat kilus įtarimui, bet kuriuo darbo dienos, pamainos metu (neblaivumo nustatymo tvarkos 6 ir 6.1 p.). Kiti darbuotojai tikrinami prieš darbo pradžią ir bet kuriuo darbo dienos, pamainos metu, kilus įtarimui dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų (neblaivumo nustatymo tvarkos 6.3 p.). Pagal neblaivumo nustatymo tvarkos 7 p., kilus įtarimui, kad darbuotojas yra neblaivus ar apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų (esant požymiams: iš burnos sklinda alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai ir pan.) ir (ar) atlikus apžiūrą, t. y. įvertinus neblaivumą (girtumą) ar apsvaigimą, darbuotojas nedelsiant nušalinamas nuo darbo bei atliekami kiti veiksmai, vadovaujantis neblaivių ir apsvaigusių nuo psichiką veikiančių medžiagų darbuotojų nušalinimo nuo darbo schema (priedas 1) bei užpildant reikiamus dokumentus (priedas 2, priedas 3, priedas 4 ir priedas 5). Taigi iš neblaivumo nustatymo tvarkos 7 p. matyti, jog: pirma, neblaivumas nustatomas esant išorės požymiams (iš burnos sklinda alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekordinuoti judesiai ir pan.), antra, esant išorės požymiams, apžiūra nebūtina (tvarkoje naudojami jungtukai „ir(ar)“ atlikus apžiūrą). Neblaivumo nustatymo tvarkos 5 p. numato, jog neblaivumui (girtumui) nustatyti gali būti naudojamas alkotesteris. Iš šios formuluotės matyti, kad alkotesterio naudojimas nėra privalomas.

Nagrinėjamu atveju tiek pats D. J., tiek ir kiti UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai patvirtino, jog D. J. prieš pradedant darbą vizualiai tikrino darbuotojų blaivumą, tačiau, kaip parodė D. J., A. J. vizualiai atrodė blaivus, nuo jo jokio alkoholio kvapo nejuto. Kartu su A. J. statybvietėje dirbusiems A. A. ir M. M. A. J. taip pat atrodė blaivus. Tą dieną dar prieš įvykį su A. J. bendravęs liudytojas S. D. irgi parodė, jog jei A. J. jam pats nebūtų prisipažinęs iš vakaro ir ryte vartojęs alkoholį, jis vizualiai nebūtų supratęs, kad A. J. neblaivus, nes iš jo elgesio ir išvaizdos to nebuvo matyti. Be to, pasak D. J., jis nematė, kad A. J. būtų vartojęs alkoholį iš vakaro ar ryte, jam apie tokias aplinkybes nebuvo žinoma. Duomenų, paneigiančių šiuos D. J. parodymus, byloje nėra. Taigi kolegija šiuo atveju nenustatė, jog D. J. būtų netinkamai vykdęs 2010-10-04 UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) bei Meistro pareiginiuose nuostatuose (3.5 p.) jam deleguotą pareigą prieš pradedant darbus objekte patikrinti darbuotojų blaivumą vizualiai (pagal išorės požymius), kaip tai numato neblaivumo nustatymo tvarka. Be to, kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, kuriuo konkrečiai metu A. J. vartojo alkoholį iki G. Z. mirtino sužalojimo, o blaivumo tikrinimas, nesant jokių įtarimų, kad asmuo gali būti neblaivus, negali būti suprantamas kaip nuolatinis asmens tikrinimas, juolab kad byloje nėra duomenų apie tai, kad A. J. ar kiti darbuotojai piknaudžiautų alkoholiu, iki įvykio dienos į darbą būtų atėję neblaivūs ar būtų buvę neblaivūs darbo metu, dėl ko jiems turėtų būti skirtas didesnis dėmesys. Taigi nesant byloje duomenų, jog D. J. būtų netinkamai atlikęs savo pareigą prieš pradedant darbą objekte patikrinti darbuotojus, kad jie būtų blaivūs ir leidęs A. J. vairuoti padidinto pavojaus šaltinį (ekskavatorių), žinodamas, jog jis neblaivus, ir tokiais savo veiksmais sudaręs sąlygas nelaimingam atsitikimui kilti, konstatuotina, jog D. J. veiksmuose nėra jam inkriminuoto nusikaltimo būtino sudėties požymio – kaltės, todėl jis pagal BK 176 str. 1 d. išteisintinas, kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Teisėjų kolegija taip pat mano, jog pagal byloje surinktus duomenis, tarp E. R. inkriminuotų darbų saugos pažeidimų, vykdant darbus neaptvertoje darbo aikštelėje, pakankamos kontrolės nebuvimo, kad laiku būtų aptvertos darbų vykdymo ir savaeigių statybinių mechanizmų saugumo zonos, kad jos būtų paženklintos saugos ir sveikatos ženklais, bei pasekmių nėra priežastinio ryšio, o dėl nepakankamo kontroliavimo, kad G. Z. nepatektų į ekskavatoriaus darbo zoną bei neužtikrinimo, kad A. J. dirbtų blaivus, nėra jo kaltės, nes jam nebūnant objekte, tą buvo pavesta užtikrinti kitam asmeniui – D. J.. Todėl E. R. dėl visų kaltinimų pagal BK 176 str. 1 d. irgi išteisintinas, kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kadangi E. R. ir D. J. aptartais motyvais išteisinami, teismas dėl kitų jų apeliacinių skundų argumentų, kuriais jie ginčija kaltę, nepasisako.

Nors atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) nesutinka, kad yra atsakinga ir turi atlyginti padarytą žalą, tačiau CK 6.264 str. numato, jog samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Pagal šį straipsnį darbuotojais laikomi asmenys, atliekantys darbą darbo sutarties arba civilinės sutarties pagrindu, jeigu jie veikia atitinkamo juridinio ar fizinio asmens nurodymu ir jo kontroliuojami.

Byloje nustatyta, jog A. J., pagal darbo sutartį dirbdamas atsakovės įmonėje, darbo metu mirtinai sužalojo G. Z.. Todėl šiuo atveju UAB (duomenys neskelbtini) yra tinkama atsakovė. Byloje yra pateiktas draudimo polisas, serija VF Nr. 018019, pagal darbdavės UAB (duomenys neskelbtini) civilinės atsakomybės sutartį su draudimo bendrove G. T. atsakovė teismui nėra pateikusi pačios sutarties ir duomenų, jog į apdraustųjų sąrašą buvo įtrauktas ir G. Z.. Atsakovei nepateikus pakankamai įrodymų, jog draudimo bendrovė dėl šio įvykio į procesą įtrauktina baudžiamojoje byloje civiliniu atsakovu, ir siekiant baudžiamojo proceso operatyvumo, pripažintina, jog neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiesiems pagrįstai priteistas iš atsakovės UAB (duomenys neskelbtini), o atsakovė su draudimo bendrove žalos atlyginimo klausimus tarpusavyje galės spręsti civilinio proceso tvarka.

Nepagrįstas apelianto argumentas, kad E. Z. nėra tinkama ieškovė šioje byloje. Iš bylos duomenų matyti, kad 2011-07-18 nutarimu E. Z. buvo pripažinta nukentėjusiąja (2 t., b. l. 94). Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorė S. Šabliauskienė 2012 m. balandžio 2 d. nutarimu panaikino Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro tyrėjo D. P. 2011-07-22 nutarimą pripažinti E. Z. nukentėjusiąja (2 t., b. l. 100). Tačiau Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 14 d. protokoline nutartimi E. Z. vėl pripažinta nukentėjusiąja (4 t., b. l. 3). Todėl E. Z. šioje byloje turi civilinės ieškovės statusą (BPK 28 str., 110 str.).

Apeliantai apeliaciniuose skunduose prašo atmesti nukentėjusiųjų K. Z. ir E. Z. civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo, tvirtindami, kad G. Z. ir K. Z. bei E. Z. nesiejo glaudūs dvasiniai ryšiai, E. Z. nėra tinkamas subjektas, turintis teisę į neturtinės žalos atlyginimą, kadangi G. Z. ir E. Z. santuoka buvo nutraukta.

Asmens gyvybės atėmimo atveju teisę gauti neturtinės žalos atlyginimą turi tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyveno neįregistravęs santuokos (CK 1.136 str. 2 d. 5 p., 1.138 str. 6 p., 6.250 str., 6.284 str. 1 d.).

Nors bylos duomenys patvirtina apie E. Z. ir G. Z. nutrauktą santuoką, faktiškai jų bendras gyvenimas nebuvo nutrūkęs, t. y. iki pat G. Z. mirties jie gyveno kartu, vedė bendrą ūkį. Šią aplinkybę patvirtino nukentėjusiųjų E. Z. ir K. Z. parodymai, Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 7 d. sprendimas, kuriuo yra nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog E. Z. G. Z. mirties dieną buvo jo išlaikoma. Pažymėtina ir tai, kad E. Z., su G. Z. iki jo mirties gyvenusi kartu, vedusi bendrą ūkį, rūpinosi ir jo laidotuvėmis, ką patvirtina net ir pačios atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) įsakymai, kuriais buvo paskirta kelio darbininko G. Z. šeimos nariui (žmonai) E. Z. 8000 Lt dydžio pašalpa laidojimo reikmėms bei UADB „Ergo Lietuva“ pažyma, kad E. Z. buvo išmokėtos laidojimo išlaidos (4 t., b. l. 89).

Nepaneigtos E. Z. ir K. Z. nurodytos aplinkybės, jog K. Z. ryšiai su tėvu nebuvo nutrūkę, kad jis išgyveno tėvo netektį.

Todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į G. Z. ir K. Z. bei G. Z. ir E. Z. glaudžius dvasinius ir emocinius ryšius, negrįžtamas nusikaltimo pasekmes, pagrįstai pripažino nukentėjusiųjų K. Z. bei E. Z. teises gauti neturtinės žalos atlyginimą dėl G. Z. gyvybės atėmimo.

Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai numatyti CK 6.250 str. 2 d. Tai konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais apibrėžiami kriterijai. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Ieškovai, prašydami priteisti neturtinę žalą, įvertino tą aplinkybę, kad jiems UADB „Ergo Lietuva“ išmokėjo po 2877,50 Lt draudimo išmokas neturtinei žalai atlyginti ir atitinkamai sumažino šiomis sumomis prašomą priteisti neturtinės žalos dydį (2 t., b. l.72). Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas jiems neturtinės žalos atlyginimą, į tai atsižvelgė.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiesiems priteistinos neturtinės žalos dydį, konstatavo, jog dėl įvykio nukentėjusieji patyrė skausmą, netekę artimo žmogus jie patyrė dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, atsižvelgė į neturtinės žalos pasekmes, taip pat sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus ir priteisė iš civilinės atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) nukentėjusiesiems K. Z. ir E. Z. po 40 000 litų, taip pat atsižvelgė į CK nuostatas, reguliuojančias žalos atlyginimo klausimus, kai ši žala atsiranda dėl darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Tačiau teisėjų kolegija šiuo nuosprendžiu nustatė, jog G. Z. veiksmai, jam išeinat į judančio savaeigio mechanizmo darbo zoną ir prisiartinant prie judančio ekskavatoriaus, prieštaravo draudimui vaikščioti po ekskavatoriaus darbo zoną, t. y. neatitiko Kelio darbininko saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 6 15.3 p. reikalavimų nuolat stebėti aplinką, įvertinti situaciją, pavojų keliančius faktorius, mechanizmų ir transporto judėjimą. Taip pats žuvusysis pažeidė darbų saugos reikalavimus ir savo veiksmais prisidėjo prie žalos atsiradimo. Pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė. Todėl, vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais ir šia naujai nustatyta aplinkybe, laikytina, kad kiekvienam nukentėjusiajam priteista neturtinės žalos atlyginimo suma – po 40 000 litų yra per didelė, nes turi būti įvertinta ir paties žuvusiojo kaltė, dėl to skundžiamu nuosprendžiu priteistas neturtinės žalos atlyginimas kiekvienam nukentėjusiajam mažinamas iki 30 000 Lt (8689 Eur), o skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkami išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 str. 4 p.).

Kadangi E. R. ir D. J. šiuo nuosprendžiu išteisinami, o dėl nuteistojo A. J. apeliacinis skundas paduotas nebuvo, nukentėjusiųjų E. Z. ir K. Z. patirtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti neišieškotinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 3 p., 4 d., 329 str. 1 p., 328 str. 4 p.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 7 d. nuosprendžio dalį, kuria E. R. ir D. J. pripažinti kaltais pagal BK 176 str. 1 d., panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują nuosprendį:

E. R. pagal BK 176 str. 1 d. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

D. J. pagal BK 176 str. 1 d. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Pakeisti nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio išsprendimo:

K. Z. iš civilinės atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) priteistą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo sumažinti iki 30 000 litų (8689 Eur).

E. Z. iš civilinės atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) priteistą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo sumažinti iki 30 000 litų (8689 Eur).

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.