Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. S. atstovės Auritos Gintautienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutarimo, G. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. S. Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje 127 straipsnio 2 dalyje ir nubaustas subendrinta 1000 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu 3 trejiems metams. G. S. nubaustas už tai, kad jis 2016 m. liepos 31 d., 10.40 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį Opel Omega, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų atsargumo priemonių, įvažiuodamas į stovėjimo vietą, nepaliko saugaus tarpo iš šono ir kliudė šalia stovėjusią transporto priemonę. Nepranešęs apie eismo įvykį policijai ir neužpildęs eismo įvykio deklaracijos iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Eismo įvykio metu buvo apgadinti du automobiliai. G. S. po eismo įvykio buvo nustatytas 2,71, t.y. sunkus girtumo laipsnis. Šiais veiksmais G. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 14, 126, 219.1, 222 punktų reikalavimus.Apeliaciniu skundu G. S. atstovė A. Gintautienė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutarimą ir bylą grąžinti institucijai tinkamam administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui. Skunde G. S. atstovė atkreipė dėmesį į aplinkybę, jog administracinio teisės pažeidimo protokole G. S. buvo inkriminuojami administraciniai teisės pažeidimai, numatyti ATPK 127 straipsnio 3 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, tačiau apeliantas buvo nubaustas už pažeidimus, numatytus ATPK 126 straipsnio 4 dalyje., 127 straipsnio 2 dalyje bei 130 straipsnio 1 dalyje. G. S. atstovės teigimu, vadovaujantis ATPK 284 straipsnio 2 dalies nuostatomis, organas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą ir priimantis galutini sprendimą byloje, gali pakeisti tik traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens veikos, nurodytos administracinio teisės pažeidimo protokole, teisine kvalifikaciją, tačiau minėta teisės norma jokiu būdu nesudaro galimybės jam savo iniciatyva papildyti kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis ar pripažinti asmenį kaltu padarius administracini pažeidimą nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius. Todėl skundžiamo nutarimo išvada, jog apelianto G. S. veiką papildomai kvalifikuojant pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį nebus pažeistas neleistinų procesinių staigmenų principas, neatitinka administracinių teisės pažeidimų teisenos principų, kuomet asmuo nubaudžiamas už veiką, kurios padarymu net nebuvo kaltinamas nei administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu, nei nagrinėjant bylą.Apelianto atstovės teigimu, papildomai kvalifikuojant veiką, turi būti laikomasi nuostatos, kad papildomu kvalifikavimu nebus pabloginta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėtis bei nebus pažeistas neleistinų procesinių staigmenų principas. G. S. atstovės įsitikinimu, ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyta sankcija nelaikytina mažareikšme ir ženkliai pablogina apelianto padėtį, todėl laikytina neleistina procesine staigmena. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas susipažinęs su bylos medžiaga ir nustatęs, jog inkriminuojamoje veikoje yra ir ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytos veikos požymių, turėjo grąžinti bylą institucijai, surašiusiai protokolą, o ne išnagrinėjus bylą dalyvaujant asmeniui ir jo atstovui nutarime papildomai konstatuoti dar vieno pažeidimo padarymą, kuriuo asmuo nebuvo kaltinamas. Tokiu būdu apylinkės teismas pažeidė ATPK 280 straipsnio reikalavimus. Apelianto atstovės nuomone, skundžiamas nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas, grąžinant bylą institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą, esminiams administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumams ištaisyti.Be to, apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, jog Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas 3 str. 1 d. reglamentuoja, jog jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka Administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK) numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Apelianto atstovės teigimu, galiojančiame ANK nėra veikos, numatytos ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, todėl inkriminuojamas pažeidimas nutrauktinas vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 6 punkto nuostatomis. G. S. atstovės pastebėjimu ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta sankcija už analogišką ATPK 130 straipsnio 1 dalies pažeidimą numato švelnesnę atsakomybę, todėl G. S. inkriminuojama veika numatyta ATPK 130 straipsnio 1 dalyje turėtų būti perkvalifikuojama į ANK 426 straipsnio 1 dalį. Tačiau atsižvelgiant į aplinkybę, jog byloje nėra nustatytas padarytos žalos dydis, kas taip pat laikytinas esminiu administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumu, dėl kurio negalima tinkamai perkvalifikuoti veikos, skundžiamas nutarimas naikintinas, o byla grąžintina institucijai tinkamam protokolo surašymui.Atsiliepimu į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyrius prašė apeliacinį skundą tenkinti, skundžiamą Kauno apylinės teismo nutarimą naikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

G. S. atstovės Auritos Gintautienės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujam Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksui (toliau – ANK), kuris pakeičia iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK, spręstina, ar nėra pagrindų dėl veikos perkvalifikavimo, kad būtų sušvelninta pažeidėjui atsiradusi atsakomybė. Įgyvendinant 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusį naują ANK pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869) (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalį administracinis teisės pažeidimas, padarytas iki 2017 m. sausio 1 d., kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, turi būti perkvalifikuotas pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. To paties įstatymo 31 straipsnis numato tai, kad už iki 2017 m. sausio 1 d. padarytas ATPK numatytų administracinių teisės pažeidimų požymių turinčias veikas, už kurias nuo 2017 m. sausio 1 d. atsakomybė nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, skiriamos ATPK nustatytos nuobaudos ATPK nustatyta tvarka.Apeliaciniame skunde keliamas klausimas, jog Kauno apylinkės teismas, skundžiamame nutarime nepagrįstai G. S. veiką papildomai kvalifikavo pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį. Atstovės teigimu, G. S. buvo nubaustas už veiką, kurios padarymu net nebuvo kaltinamas nei administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu, nei nagrinėjant bylą.Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog apylinkės teismas, nepagrįstai G. S. veiką papildomai kvalifikavo pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, kadangi teismas negali savo iniciatyva papildyti kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis ar pripažinti asmenį kaltu padarius administracini pažeidimą nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius (ATPK 284 straipsnio 2 dalis), tačiau sutikti su šiais skundo argumentais negalima. Pažymėtina, jog iš administracinio teisės pažeidimo protokole išdėstytų pažeidimų esmės ir nustatytų aplinkybių matyti, kad protokole aprašyti pažeidėjo G. S. veiksmai atitinka ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus, tačiau pareigūnai tokius pažeidėjo veiksmus, neįskaitant ATPK 130 straipsnio 1 dalies, klaidingai kvalifikavo pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį. Aukštesniojo teismo vertinimu, šią klaidą apylinkės teismas ištaisė savo skundžiamame nutarime, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, tinkamai kvalifikuodamas administracinio teisės pažeidimo protokole aprašytus G. S. veiksmus bei nekeisdamas jų esmės, kas yra numatyta ir leidžiama ATPK 284 straipsnio 2 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodė administracine tvarka nubausto G. S. atstovė, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl G. S. kaltės padarius ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus. Priimdamas skundžiamą nutarimą, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Apeliaciniame skunde nėra jokių pagrįstų argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams. Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad G. S. vairavo transporto priemonę – automobilį, nesiėmė visų atsargumo priemonių, įvažiuodamas į stovėjimo vietą, nepaliko saugaus tarpo iš šono ir kliudė šalia stovėjusią transporto priemonę. Nepranešęs apie eismo įvykį policijai ir neužpildęs eismo įvykio deklaracijos iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Eismo įvykio metu buvo apgadinti du automobiliai. G. S. po eismo įvykio buvo nustatytas 2,71 promilės (sunkus) neblaivumo laipsnis. Šiais veiksmais G. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 126, 219.1, 222 punktų reikalavimus. Šias aplinkybes patvirtina betarpiškai ištirta bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame užfiksuotos visos esminės pažeidimų padarymo aplinkybės (b. l. 1), eismo įvykio vietos schema (b. l. 2), policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai dėl eismo įvykio, iš kurių matyti, kad 2016 m. liepos 31 d. buvo gautas pranešimas apie įvykusį eismo įvykį, įtariama, kad kaltininkas neblaivus. Nuvykus eismo įvykio kaltininkas jau buvo pasišalinęs, nuvykus pas asmenį į namus, duris atidarė G. S.. Jis neigė, kad apgadino kitą automobilį. Parduotuvėje pirko alkoholio ir grįžęs namo jį išgėrė. Alkoholio matavimo prietaisu jam nustatytas 2,71 promilės neblaivumas (b. l. 3; 4), G. S. paaiškinimas (b. l. 6), R. J. paaiškinimas (b. l. 7), transporto priemonės techninės apžiūros aktas (b. l. 9), pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 10), asmens blaivumo testas, iš kurio matyti, kad 2016 m. liepos 31 d., 12.14 val., G. S. nustatytas 2,71 promilės neblaivumas (b. l. 11), alkotesterio patikros sertifikatas (b. l. 12), fotonuotraukos (b. l. 13-18), eismo įvykio deklaracija (b. l. 20), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 21-24) bei kita bylos medžiaga. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų G. S. pripažino tas aplinkybes, jog sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinti du automobiliai, paaiškino, kad atsitrenkė labai nežymiai ir to nepastebėjo, tačiau neigė, jog tyčia pasišalino iš įvykio vietos. Nors G. S. apklaustas pirmosios instancijos teisme nurodė, jog tyčios pasišalinti iš įvykio vietos neturėjo, kadangi nukentėjęs asmuo užpildė eismo įvykio deklaraciją ir gražino jam dokumentus, suprato, kad jau viskas, be to jam niekas nesakė, kad reikia pildyti deklaraciją, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu šie pareiškėjo paaiškinimai yra tik nepagrįsta pažeidėjo gynybinė versija. Priešingai nei teigė pareiškėjas, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas nukentėjęs R. J. nurodė, jog pradėjus pildyti deklaraciją, pareiškėjas pateikė negaliojantį draudimo polisą. Jis nuėjo į automobilį ieškoti draudimo, kiek paieškojęs užsikūrė automobilį ir išvažiavo. Jį perspėjo, kad neišvyktų, nes tai bus traktuojama kaip pasišalinimas iš eismo įvykio vietos, tačiau pareiškėjas nuvažiavo. Kai eismo įvykio kaltininkas pateikė negaliojantį draudimo polisą, kitus dokumentus jau buvo jam atidavęs. Jo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo paklausė kur reikia pasirašyti, jis jam parodė, tačiau asmuo nepasirašė. Aukštesnysis teismas neturi jokio pagrindo abejoti nuosekliais, neprieštaringais ir rašytiniuose įrodymuose užfiksuotas aplinkybes atitinkančiais nukentėjusiojo R. J. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotais parodymais, taip pat jo paaiškinime išdėstytomis aplinkybėmis. Byloje nėra duomenų, kad jis dėl kokių tai priežasčių siektų melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį. Kaip matyti iš nukentėjusiojo asmens parodymų, G. S. buvo nurodyta, kad deklaraciją reikia pasirašyti, parodyta kur reikia pasirašyti, taip pat buvo įspėtas, dėl pasišalinimo ir apie tai, kad yra iškviesta policija, tad puikiai suvokdamas pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, bei įspėtas apie tai, kad deklaracija ne tik nebaigta pildyti, bet ir iškviesti policijos pareigūnai, jis sąmoningai iš eismo įvykio vietos pasišalino. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, išdėstytos aplinkybės patvirtina skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą vertinant jo dalį dėl inkriminuoto teisės pažeidimo G. S. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytos pažeidimo esmės ir nustatytų aplinkybių, G. S. alkoholinius gėrimus vartojo po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, jam buvo nustatytas sunkus 2,71 promilės neblaivumo laipsnis. Tai, kad po eismo įvykio vartojo alkoholinius gėrimus, neneigė ir pats pareiškėjas G. S., apklaustas pirmosios instancijos teisme paaiškinęs, kad eismo įvykio metu buvo blaivus, tačiau grįžus namo pas jį į svečius atvažiavo bendradarbiai, su kuriais alkoholį vartojo 12 val. Policijos pareigūnai atvyko maždaug po 10 min, kai buvo vartojęs alkoholį. Neblaivumas jam buvo patikrintas policijos komisariate, ten rašė paaiškinimą. Liudytoju teisme apklaustas policijos pareigūnas M. V. parodė, kad atvykę į įvykio vietą, apžiūrėjo apgadintą transporto priemonę, vėliau vyko į eismo įvykio kaltininko namus, asmuo pasakė, kad išgėrė ir nuėjo miegoti. Alkotesterio pagalba jam buvo nustatytas 2,71 promilių neblaivumas. Tas pačias aplinkybes patvirtino ir liudytojas V. K., kuris parodė, kad buvo gautas pranešimas apie įvykusį eismo įvykį. Atvykus prie parduotuvės „Rimi“, juos pasitiko Audi Q5 vairuotojas, kuris paaiškino, kad kaltininkas iš eismo įvykio vietos pasišalino. Iš namo išėjus eismo įvykio kaltininkui jis pasakė, kad eismo įvykio metu buvo blaivus, o dabar yra išgėręs. Jis atsinešė savo alkotesterį ir pūtė, kuris parodė 0,31 promiles, tačiau patikrinus policijos alkotesteriu jis įpūtė labai daug. Kaip ir nurodyta skundžiamame nutarime, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog G. S. buvo supažindintas su jam pareikštu kaltinimu, kuriame aprašyta tai, kad po eismo įvykio jam buvo nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai G. S. veiką kvalifikavo pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį. Išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, aukštesnysis teismas, priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, daro išvadą kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai, įvertino byloje esančius įrodymus, kurių pakako padaryti teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl G. S. kaltės padarius jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus, jo kaltė yra įrodyta pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtais ir įvertintais įrodymais. Vien tai, kad pareiškėjo atstovė nesutinka su skundžiamame nutarime padarytomis teismo išvadomis, kitaip interpretuodama byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindama, nėra pagrindas tenkinti jos apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais. Kaip jau ne kartą akcentuota teismų praktikoje, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Tačiau, atsižvelgiant į nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teisės pažeidimas, padarytas iki 2017 m. sausio 1 d., kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, turi būti perkvalifikuotas pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė.ATPK 127 straipsnio 2 dalis numato administracinę atsakomybę tam, kas pažeidė Kelių eismo taisykles ir tai nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). ATPK 127 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto administracinio teisės pažeidimo atitikmens naujajame ANK nėra, tačiau ANK 417 straipsnio 8 dalis numato administracinę atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius. Įvertinus ATPK 127 straipsnio 2 dalies ir ANK 417 straipsnio 8 dalies sankcijose įtvirtintų administracinių nuobaudų dydžius (ATPK 127 straipsnio 2 dalis užtraukia baudą vairuotojams nuo dvidešimt aštuonių iki penkiasdešimt septynių eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių; ANK 417 straipsnio 8 dalis – įspėjimą arba baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų), G. S. veiksmai, skundžiamu apylinkės teismo nutarimu kvalifikuoti pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį perkvalifikuojami į ANK 417 straipsnio 8 dalį. Atsižvelgus į pasikeitusią G. S. veiksmų kvalifikaciją, iš naujo spręstinas ir skirtinos administracinės nuobaudos klausimas. Kaip jau minėta, sutinkamai su ANK 417 straipsnio 8 dalimi, Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, užtraukia įspėjimą arba baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų. Atsižvelgus į tai, jog G. S. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje buvo paskirta minimali sankcijoje numatyta bauda, nebloginant G. S. teisinės padėties jam skirtina bauda, nustatant minimalų jos dydį, įtvirtintą ANK 417 straipsnio 8 dalyje, t. y. 10 (dešimt) eurų. G. S. skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu buvo pripažintas kaltu ir už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, jam buvo paskirta paskirta minimali ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcija numato baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų. ANK 426 straipsnio 1 dalis (aukštesnysis teismas laiko, jog padaryta žala neviršija 15 BBND, kadangi byloje duomenų, jog žala būtų didesnė nėra) numato baudą nuo šešių šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų, galimą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių iki trejų metų arba transporto priemonės konfiskavimą. Šiuo atveju, ANK 426 straipsnio 1 dalies sankcijoje nelikus administracinio arešto, o galimos skirti baudos dydžio vidurkiui sumažėjus nuo 1013 (vieno tūkstančio trylikos) eurų iki 725 (septynių šimtų dvidešimt penkių) eurų, specialiosios teisės vairuoti transporto priemonės atėmimui tapus galima, tačiau neprivaloma administracinio poveikio priemone, G. S. veika perkvalifikuojama pagal švelnesnę teisės normą, t. y. iš ATPK 130 straipsnio 1 dalies į ANK 426 straipsnio 1 dalį.Tokiu būdu, iš naujo spręstinas ir G. S. už ANK 426 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymą skirtinos administracinės nuobaudos klausimas. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamu apylinkės teismo nutarimu G. S. už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisės pažeidimo padarymą, buvo paskirta minimalaus dydžio sankcijoje nustatyta bauda, nagrinėjamu atveju, nebloginant G. S. teisinės padėties, atsižvelgiant į švelnesnę ANK 426 straipsnio 1 dalies sankciją (lyginant ją su ATPK 130 straipsnio 1 dalimi), G. S. taip paskirtina minimalaus dydžio ANK 426 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – 600 eurų bauda. Įvertinus pareiškėjo padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, bei visuomenės interesą, aukštesniojo teismo įsitikinimu, G. S. paskirtos administracinės nuobaudos paskirtis bus tinkamai įgyvendinta tik kartu su apeliantui skirtina administracinio poveikio priemone. Kadangi pirmosios instancijos teismas skyrė vairavimo teisės atėmimą minimaliam 3 metų laikotarpiui, apeliacinės instancijos teismas neblogindamas administracinėn atsakomybės traukiamo asmens teisinės padėties ir skirdamas ANK 426 straipsnio 7 dalyje nustatytą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą (sankcija nuo 1 iki 3 metų), nustato 1 (vienerių) metų šios teisės atėmimo terminą. Netaikyti minėtos administracinio poveikio priemonės, apeliacinės instancijos vertinimu, teisinio pagrindo nėra, nes pareiškėjas anksčiau ne kartą baustas ATPK tvarka, nei lengvinančių, nei sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Analizuojant Įstatymo nuostatas, nagrinėjamu atveju pagrindų perkvalifikuoti G. S. padarytą pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį nėra teisinio pagrindo. G. S. nubaustas už tai, kad vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcija numato baudą vairuotojams nuo 579 iki 868 Eur su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 2 iki 3 metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 2 iki 3 metų. ANK 423 straipsnio 3 dalis už <...> alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytą KET pažeidimą, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą užtraukia baudą vairuotojams nuo 1200 iki 1400 Eur. Už šį administracinį nusižengimą privaloma skirti teises vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 5 metų. Pagal ANK ženkliai didėja galimos skirti baudos dydžio vidurkis – nuo 723,5 iki 1300 Eur (skirtumas 576,5 Eur) bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimo trukmės vidurkis. Tačiau vadovaujantis ANK už aptariamą nusižengimą nebegalima skirti administracinio arešto. Nors įsigaliojus ANK nebelieka galimybės asmeniui taikyti administracinio arešto, tačiau nagrinėjamu atveju G. S. ši nuobaudos rūšis nebuvo paskirta, apylinkės teismas jam skyrė lengvesnę nuobaudą iš ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytų alternatyvių nuobaudų, t. y. baudą, kuri numatyta ir šiuo metu galiojančiame ANK ir kurios vidurkis ANK yra didesnis net 576,5 Eur bei papildomą nuobaudą - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, kurios trukmės vidurkis ANK yra didesnis 1 metais ir 6 mėnesiais. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojantis teisinis reguliavimas sunkintų G. S. teisinę padėtį, jo veiksmų numatytų ATPK 126 straipsnio 4 dalyje perkvalifikavimo klausimas nesprendžiamas, taip pat nesprendžiamas ir G. S. už ANK 126 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymą skirtinos administracinės nuobaudos klausimas. Paliekama nepakeista, skundžiamu nutarimu paskirta nuobauda. G. S. veiksmus perkvalifikavus iš ATPK 127 straipsnio 2 dalies ir 130 straipsnio 1 dalies į ANK 417 straipsnio 8 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį, taip pat už jo padarytą pažeidimą numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje paskyrus švelnesnes nuobaudas nei jos buvo paskirtos skundžiamu apylinkės teismo nutarimu, iš naujo spręstinas ir nuobaudų subendrinimo klausimas. Pagal ANK 38 straipsnio 2 dalį, kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, <...>, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. Šiuo atveju asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti paskirta ir administracinio poveikio priemonė (priemonės), numatyta (numatytos) už bet kurį padarytą administracinį nusižengimą. Tokiu būdu, vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, G. S. skirtina galutinė administracinė nuobauda parenkama nuobaudos, paskirtos pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, ribose, t. y. jam skiriama galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 600 Eur (šešių šimtų) eurų bauda su administracinio poveikio priemone – specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, 5 straipsnio 3 dalimi, 4 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutarimą pakeisti:

G. S. veiką, iš ATPK 127 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į ANK 417 straipsnio 8 dalį ir už šio administracinio nusižengimo padarymą G. S. paskirti 10 (dešimties) eurų baudą.

G. S. veiką, iš ATPK 130 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į ANK 426 straipsnio 1 dalį ir už šio administracinio nusižengimo padarymą G. S. paskirti 600 (šešių) šimtų eurų baudą su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, už šiuos du pažeidimus taip pat ir už administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje paskirti G. S. galutinę administracinę nuobaudą – 600 (šešių) šimtų eurų baudą su administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.