- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-12-09
- Bylos Nr.
- 2A-1004-340/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 2-04-3-00222-2009-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Atsakovas
- A. C.
- Ieškovas
- M., M. D.
- Kategorijos
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės M. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. vasario 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. D. ieškinį atsakovui A. C. dėl kreditorinės prievolės įvykdymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą prašydama iš atsakovo priteisti pusę paskolos sumos – 4000 Lt, nustatytos 2006-06-01 paskolos sutartyje; pusę priklausančių palūkanų sumos – 371,25 Lt bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2008-05-13 sprendime, priimtame byloje dėl atsakovo santuokos nutraukimo, teismas pažymėjo, kad atsakovas, 2006-06-01 yra sudaręs 8 000 Lt paskolos sutartį su J. D., ieškovės tėvu, mirusiu 2007 m. lapkričio mėnesį ir nespėjusiu įstoti į minėtą bylą su kreditoriaus reikalavimais. 2008-05-13 sprendimu atsakovo A. C. ir jo žmonos santuoka buvo nutraukta ir sutuoktinių gyvenant santuokoje prisiimti asmeniniai įsipareigojimai kreditoriams palikti kiekvieno asmeninėmis prievolėmis. Nurodė, kad pagal minėtą teismo sprendimą, atsakovo asmeninis įsipareigojimas mirusiajam J. D. turi būti įvykdytas jo įpėdiniams. Ieškovė yra savo mirusio tėvo įpėdinė pagal Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą ir jo turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėmėja, todėl ieškovė reiškia ieškinį atsakovui dėl kreditorinės prievolės įvykdymo.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti; priteisti 4000 Lt kompensaciją už sukeltą moralinę žalą. Nurodė, kad tarp jo ir J. D. 2006-06-01 sudarytą paskolos sutartį visiškai įvykdė dar 2006 m. pabaigoje, ką patvirtina sutarties originalo buvimas pas paskolos gavėją, kaip nustatyta sutartyje.
Vilniaus m. 4 apylinkės teismas 2010-02-08 sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš M. D. 14,28 bylinėjimosi išlaidų valstybei. Teismas nustatė, kad ieškovė, siekdama pagrįsti reikalavimą, teismui pateikė tik Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą ir 2008-05-13 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr.N2-168-127/2008. Atsakovas argumentuodamas, kad paskolą grąžino, pateikė teismui į bylą 2006-06-01 paskolos sutarties, sudarytos tarp jo ir J. D., originalo, šiuo metu esančio Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr.N2-168-127/2008, kopiją. Kaip įrodymą apie paskolos grąžinimą, jis Vilniaus m. 1 apylinkės teismui pateikė minėtos sutarties originalą. Teismas, išklausęs šalių paaiškinimus ir įvertinęs pateiktus rašytinius įrodymus, konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas neįvykdė paskolos sutarties sąlygų. Teismas pažymėjo, kad 2006-06-01 paskolos sutartyje, sudarytoje tarp atsakovo A. C. ir J. D. yra nustatyta, jog „Paskolos sutartis sudaryta viename egzemplioriuje ir yra laikoma pas paskolos davėją iki paskolos gavėjas įvykdys sutartį. Paskolos gavėjui tinkamai įvykdžius sutartį paskolos sutartis perduodama paskolos gavėjui“. Atsakovo tvirtinimą, kad jis sutartį įvykdė pastiprina ir tai, kad šios sutarties originalą būtent jis pateikė Vilniaus m. 1 apylinkės teismui ir sutarties kopiją šioje byloje, o tokią jo poziciją sustiprina ir prijungtoje civilinėje byloje esantis A. S. pranešimas teismui, apie tai, kad ji A. C. jokių pretenzijų neturi.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus m. 4 apylinkės teismo 2010-02-08 sprendimą ir apeliantės ieškinį tenkinti. Nurodo, jog sprendimas priimtas remiantis tik ta aplinkybe, kad atsakovas turėjo sudarytos paskolos originalą, tačiau visai neanalizuojant kitų byloje esančių įrodymų. Aplinkybę, kad atsakovas 2008 m. buvo skolingas apeliantės tėvui pagrindžia tai, kad skola atsakovo santuokos nutraukimo byloje pripažinta atsakovo asmeniniu skoliniu įsipareigojimu. Atsakovas nepateikė svarių įrodymų pinigų grąžinimui patvirtinti; abejingas ir aplaidus teismo sprendimo priėmimas, remiantis tik šia aplinkybe, negali būti teisėto ir teisingi ginčo tarp šalių sprendimo pagrindu. Nurodo, jog paskolos sutartis sudaryta 2006-06-01 ir grąžinta tais pačiais 2006 m., nors paskolos grąžinimui buvo likę dar du metai, todėl apeliantei nesuprantamas paskolos tikslas ir reikalingumas, jeigu paskolos gavėjas sugeba ją grąžinti praktiškai iškart tik pasiskolinęs pinigus. Pažymi, kad santuokos nutraukimo metu į sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių yra įtraukiami tik realiai egzistuojantys ir vykdytini kreditiniai įsipareigojimai, kurie neįvykdyti anksčiau, todėl akivaizdu, kad atsakovas pateikia klaidingas aplinkybes apie skolos grąžinimą. Santuokos nutraukimo byloje sprendimas įsiteisėjęs, todėl jame nustatytos aplinkybės turi reikšmės nagrinėjant šį ginčą ir turėtų būti vertinamos kaip prejudiciniai faktai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą; priteisti iš ieškovės 4 000 Lt kaip kompensaciją už sugaištą laiką, suteiktus nemalonumus. Nurodo, jog paskola įvykdyta, ką liudija sutarties originalo buvimas pas atsakovą. Pažymi, jog sutarties 4 p. numato galimybę įvykdyti prievolę prieš terminą.
Apeliacinis skundas patenkinamas.
Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje netinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas (CPK 176, 185 str.), o būtent šie teisės taikymo (aiškinimo) aspektai sudaro apeliacijos dalyką; netinkamas įrodymų vertinimas sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti iš dalies (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Šalies argumentai
Ieškovė (kreditoriaus J. D. turto paveldėtoja) prašė priteisti iš atsakovo ½ paskolos pagal J. D. ir atsakovo A. C. 2006-06-01 paskolos sutartį; paskolos santykių atsakovas neneigė, tačiau pareiškė, kad palikimo atsiradimo momentu (J. D. mirė (duomenys neskelbtini)) jis jau buvo įvykdęs prievolę; 2006 m. gruodžio mėnesį, prieš Kalėdas jis buvo grąžinęs J. D. visą paskolintą sumą, ką patvirtina faktas, kad paskolos sutarties originalas buvo pas jį – jis pats pateikė paskolos sutarties originalą į santuokos nutraukimo bylą Nr. 2-168-127/2008, išnagrinėtą Vilniaus m. 1 apylinkės teisme. Teismas įvertino paskolos sutarties pateikimą atsakovo santuokos nutraukimo byloje kaip įrodymą apie tai, jog atsakovas įvykdė prievolę kreditoriui J. D. sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 str.). Kaip netiesioginį įrodymą apie prievoles įvykdymą teismas įvertino civilinėje byloje Nr. 2-168-127/2008 esantį kitos J. D. turto paveldėtojos, sutuoktinės A. S. pranešimą teismui apie tai, kad ji A. C. jokių pretenzijų neturi (b.l. 104).
Teisėjų kolegija nesutinka su surinktų civilinėje byloje Nr. 2-168-127/2008 įrodymų vertinimu. Ši civilinė byla buvo iškelta ieškininės teisenos tvarka 2007-08-31 pagal J. C. ieškinį dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo bei sutuoktinių turto padalijimo. Pažymėtina, kad 2007 m. rugpjūčio mėnesį kreditorius J. D. buvo gyvas. Su atsiliepimu į ieškinį A. C. pateikia 4 paskolos sutartis, tarp jų ir paskolos sutarties su kreditoriumi J. D., originalą (b.l. 41-42). Nors sutarties teksto baigiamuosiuose nuostatuose yra įrašyta, kad paskolos sutarties sudaryta vienu egzemplioriumi ir yra laikoma pas paskolos davėją iki paskolos gavėjas įvykdys sutartį, A. C. 2007-10-12 parengiamojo teismo posėdžio metu paaiškino teismui, kad jis yra skolingas D. 8 000 Lt (protokolas, b.l. 71). Atsikirtimo apeliaciniam skundui argumentas, kad jis įtraukė paskolos sutartį su J. D. kaip įrodymą apie tai, jog automobilį jis įsigijo už asmeninės lėšas, dėl ko paskola ir buvo įtraukta į jo asmeninių prievolių sąrašą, o teisėjas nepasidomėjo, kad ši prievolė įvykdyta, atmetamas. Kaip jau buvo paminėta, teismo posėdžio metu A. C. pareiškė, kad jis yra skolingas D.. Bylos nagrinėjimo metu sutuoktiniai C. pateikė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, į sutarties nuostatas dėl santuokinio turto padalijimo ir kiekvieno iš sutuoktinių asmeninio turto ir prievolių nustatymo, tarp kitų buvo įtraukta asmeninė A. C. prievolė (8 000 Lt) mirusiojo kreditoriaus J. D. įpėdiniams (b.l. 126-127); Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2008-05-13 sprendimu sutuoktinių sutartis buvo patvirtinta; teismo sprendimas įsiteisėjo (b.l. 134-136). Teisėjų kolegija taip pat atmeta atsikirtimo apeliaciniam skundui argumentą, kad paskolos grąžinimą įrodo tai, jog kita J. D. įpėdinė neturėjo pretenzijų A. C., ką patvirtino jos pareiškimas (b.l. 104), kaip neįrodytą. 2008-02-20 pareiškime A. S. nurodė, jog jai, kaip vienai iš kreditoriaus J. D. įpėdinių, A. C. turi grąžinti 5 000 Lt, t. y. 62,5 proc. nuo visos paskolos sumos; pareiškėja pranešė teismui, kad skolininkui pretenzijų neturi ir atsisakė nuo kreditorinių reikalavimų (b.l. 104). Tokiu būdu, nors kreditoriaus turto paveldėtoja A. S. atsisakė reikšti savarankišką reikalavimą byloje dėl turto padalijimo, ji vienareikšmiškai pareiškė, kad paskola grąžinta nebuvo, prievolė kreditoriaus įpėdiniams yra galiojanti. Jos atsisakymas reikšti kreditorinį reikalavimą neatima tokios teisės iš kitos kreditoriaus J. D. turto paveldėtojos – ieškovės nagrinėjamoje byloje. Po to, kai sutuoktiniai sudarė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, A. S. pareiškė teismui, kad susipažino su 2008-02-11 sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir sutinka su A. C. įsipareigojimu asmeniškai grąžinti skolą jos mirusio sutuoktinio J. D. įpėdiniams (b.l. 131), tuo dar kartą patvirtindama, jog prievolė yra galiojanti.
Ieškovei M. D., kitai J. D. turto paveldėtojai, apie santuokos nutraukimą nebuvo pranešta, ji neturėjo galimybės pareikšti savarankiškus reikalavimus byloje, sutuoktinių C. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių jai nebuvo išsiųsta, t. y. teismo sprendimas neturi prejudicinės galios M. D.. Teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-168-127/2008, kuriuo patvirtintas atsakovo A. C. įsipareigojimas asmeniškai grąžinti J. D. įpėdiniams, vertinamas kaip prima facie įrodymas apie tai, jog teismo sprendimo priėmimo dieną (2008-05-13) ši prievolė nebuvo įvykdyta ir paneigia atsakovo argumentus, jog sutarties paskolos originalo buvimas pas atsakovą įrodo paskolos grąžinimo faktą 2006 m. gruodžio mėnesį.
Atmetus atsakovo atsikirtimus ieškiniui, kaip neįrodytus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad paskolos grąžinimo terminas pagal J. D. ir atsakovo paskolos sutartį – 2009-12-31, todėl ieškinį tenkina. M. D. paveldėjo ¾ nuo ½ savo tėvo J. D. turto (paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas, b.l 4-5). Palikimo priėmimas iš dalies negalimas (CK 5.50 str. 1 d.), todėl ieškovė kartu su kitu tėvo turtu priėmė ir jai tenkančią dalį skolos pagal atsakovo ir J. D. 2006-06-01 paskolos sutartį. Jos reikalavimas priteisti ½ paskolos sumos tenkinamas iš dalies, priteisiant jai ¾ nuo ½ skolos – 3 000 Lt. Kreditorius ir skolininkas buvo susitarė dėl neatlygintinos (neprocentinės) paskolos suteikimo, todėl ieškovės reikalavimas priteisti palūkanas CK 6.872 str. 1 d. pagrindu pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, atmetamas, kaip nepagrįstas paskolos sutartimi.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai; tokios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas kiekvienos instancijos teisme (CPK 93 str. 1, 2, 3 d.). Pirmosios instancijos teismas priėmė M. D. ieškinį neapmokėtą žyminiu mokesčiu, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad žyminio mokesčio už ieškinio padavimą sumokėjimo klausimas turi būti išspręstas apygardos teismo sprendimu. Ieškinys patenkintas iš dalies, todėl dalis žyminio mokesčio už ieškinio padavimą priteisiama iš atsakovo valstybės biudžetui proporcingai patenkintai reikalavimų daliai (90 Lt – 3 proc. nuo 3 000 Lt); likusi žyminio mokesčio dalis priteisiama į valstybės biudžetą iš ieškovės M. D. proporcingai nepatenkintai ieškinio daliai (41,13 Lt-3 proc. nuo 1 371 Lt). M. D. atstovai sumokėjo 131 Lt už apeliacinio skundo padavimą (b.l. 59); žyminis mokestis už apeliacinio skundo padavimą priteisiamas apeliantei proporcingai patenkintai skundo daliai.
Iš atsakovo priteisiamos dokumentų siutimo išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (b.l. 67) valstybės biudžetui (CPK 79, 88 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str., teismas
nusprendė:
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. vasario 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: ieškinį iš dalies patenkinti ir priteisti M. D. iš A. C. (a.k. (duomenys neskelbtini)) 3 000 (tris tūkstančius) Lt negrąžintos paskolos; kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti M. D. iš A. C. 90 (devyniasdešimt) Lt žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą.
Priteisti iš ieškovės M. D. 41,13 Lt (keturiasdešimt vieną litą 13 centų) , iš atsakovo A. C. 90 (devyniasdešimt) Lt žyminio mokesčio už ieškinio padavimą į valstybės biudžetą.
Priteisti iš A. C. 6,95 Lt (šešis litus 95 centus) pašto išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybės biudžetui, sumokamų banke į Surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).