Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Marytės Mitkuvienės ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,VJ Investicija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-357-5654/2011 pagal ieškovo Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro ieškinį atsakovams: uždarajai akcinei bendrovei „Swedbank lizingas“ ir uždarajai akcinei bendrovei „VJ Investicija“, dalyvaujant tretiesiems asmenims A. Z., B. Z., akcinei bendrovei SEB bankui, valstybės įmonei Registrų centrui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir J. S., dėl valstybės nuosavybės teisių gynimo nuo pažeidimų, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Pasisakydamas dėl ieškinio senaties termino, teismas sprendė, kad ieškinio senaties termino pradžia skaičiuotina nuo tos dienos, kai prokurorai surenka pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad viešasis interesas yra pažeistas. Šios bylos atveju prokurorai informaciją apie tikėtiną viešo intereso pažeidimą gavo iš 2007 m. rugpjūčio 14 d. K. L. K. skundo. Paskutinius duomenis, iš kurių galima buvo konkrečiau nuspręsti apie viešojo intereso pažeidimą, gavo iš įvairių institucijų 2007 m. lapkričio 19 d., todėl, teismas sprendė, kad ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Baudžiamoji byla Nr. 10-2-49-96 buvo iškelta pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 275 straipsnio 3 dalyje, dėl patikėto turto iššvaistymo stambiu mastu komerciniame banke ,,Balticbank“, galimam turto konfiskavimui užtikrinti šioje baudžiamojoje byloje buvo areštuotas gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), priklausęs trečiajam asmeniui A. Z., kuri yra kaltinamojo baudžiamojoje byloje R. J. buvusios žmonos motina. Byloje nėra įrodymų, kad baudžiamojoje byloje buvo tiriamos ar turėjo būti tiriamos faktinės aplinkybės dėl areštuoto gyvenamojo namo priklausinių (kiemo statinių) statybos teisėtumą, todėl prokurorai neturėjo pagrindo sužinojimą apie viešo intereso pažeidimą sieti su baudžiamosios bylos iškėlimu dėl konkretaus, nesusijusio su nagrinėjama civiline byla, fakto (CK 49str. 1 d., 1.124 str., 1.127 str. 1 d., Prokuratūros įstatymo 19 str. 2 d. 1 p.).

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3 Tuo metu galiojusio Žemės įstatymo 14 straipsnyje buvo numatyta, kad žemės sandoriai sudaromi raštu, o privačios žemės sandoriai tvirtinami notariškai. Tai reiškia, kad ši norma numatė privalomą notarinį patvirtinimą tik privačios žemės sandoriams, o valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sandoriai notariškai neturėjo būti tvirtinami, t. y. jie turėjo būti sudaromi paprasta rašytine forma, todėl konstatuotina, kad tuo metu valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandoriai turėjo būti sudaromi paprasta rašytine forma. Rašytinės formos nesilaikymas sukeldavo teisines pasekmes, numatytas tuo metu galiojusio 1964 m. CK 58 straipsnio 1 dalyje. Šioje normoje buvo numatyta, kad ,,įstatymo reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojanti tik tuo atveju, kada tokia pasekmė yra įsakmiai numatyta įstatyme“. Tai reiškia, kad valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorio nesudarymas rašytine forma šį sandorį darytų negaliojantį tik tokiu atveju, jeigu tokia pasekmė įsakmiai būtų numatyta tuo metu galiojusio Žemės įstatymo 14 straipsnyje. Kadangi pastarojoje normoje tokia pasekmė nebuvo numatyta, ta aplinkybė, kad tarp valstybės įgaliotas institucijos ir A. Z. rašytinė nuomos sutartis nebuvo sudaryta, nepaneigia faktinių šio žemės sklypo nuomos santykių buvimo.

4 Teismas netyrė ir nevertino ar pagal tuo metų galiojusių teisės aktų reikalavimus ginčo statinių statyba buvo galima, ar yra teisės aktas, leidžiantis statytojui šiuos statinius įsiteisinti. Teismo išvada, jog A. Z. neturėjo teisinio pagrindo naudotis ginčo valstybinės žemės sklypu yra nepagrįsta. Šis žemės sklypas buvo jos namų valdos sudėtinė dalis, o nuo 1997 iki 2006 m. jį šį žemės sklypą valdė nuomos (faktiniai nuomos santykiai) pagrindu ir už jį mokėjo nuomos mokestį, todėl ji turėjo teisę šiame žemės sklype statyti ginčo kiemo statinius. Nors A. Z. nebuvo išduotas statybos leidimas ginčo kiemo statinių statybai, tačiau tai nereiškia, kad A. Z. pastatyti kiemo statiniai yra neteisėti ir jų negalima įteisinti. Šiuo atveju statybos leidimo neturėjimas yra tik formalus pažeidimas, kuris gali būti pašalinimas specialia įstatymuose nustatyta administracine savavališkos statybos padariniu pašalinimo tvarka.

5 Pagal Statybos ir urbanistikos ministro 1994 m. gruodžio 22 įsakymu Nr. 249 patvirtintų Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo taisyklių 9 punktą ginčo statiniai - tvora, atraminė sienelė, pavėsinė buvo priskirti statiniams, kurių statybai reikėjo supaprastinto leidimo. Leidimai šiems statiniams statyti buvo išduodami pateikus miesto (rajono) vyriausiojo architekto suderintą minimalios apimties projektą (aiškią fiksuotą statinio statybos vietą, statinio planą, pjūvį, fasadus). Byloje yra architekto R. B. parengto (duomenys neskelbtini) sklypo aplinkos gerbusio projekto kopija. Šiame projekte ginčo valstybinės žemės sklype buvo suprojektuota dalis ginčo kiemo statinių - pavėsinė, baseinas, atraminė sienelė, kiemo židinys. Byloje nėra surinkta įrodymų ir nebuvo tirta ar šis projektas buvo suderintas su miesto (rajono) vyriausiuoju architektu, tačiau pats faktas, kad toks projektas buvo parengtas ir jį parengė architektas, įrodo, kad tokių statyba buvo galima, nes architektas atsako už parengto projekto teisingumą. Byloje taip pat yra gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) aptvėrimo planai, kuriuose yra aiškiai fiksuota tvoros statybos vieta, tvoros planas, pjūvis, fasadas. Šiuos tvoros planus 1993 m. liepos 17 d. suderino Antakalnio seniūnijos architektas. Duomenų, kad šie tvoros aptvėrimo planai būtų suderinti su miesto vyriausiuoju architektu byloje nėra, tačiau tas faktas, kad tvoros aptvėrimo planus suderino Antakalnio seniūnijos architektas, yra neginčijamas įrodymas, jog pagal tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus ginčo sklype tokios tvoros statyba buvo galima. Tvoros aptvėrimo planai yra itin svarbūs šiai bylai, nes jie, be kitų aukščiau jau aptartų įrodymų, taip pat įrodo, kad A. Z. faktinės namų valdos sklypas buvo 4 420 kv. m ploto, nes Antakalnio seniūnijos architektas leido apsitverti net tik jai išskirtą 1 760 kv. m žemės sklypo plotas, bet ir ginčo 2 660 kv. m valstybinės žemės sklypą, t. y. visą faktinės namų valdos plotą. Jeigu A. Z. nebūtų turėjusi teisės naudotis tokio dydžio namų valda, jai Antakalnio seniūnijos architektas nebūtų leidęs apsitverti viso šio sklypo.

6 Kadangi administracinė savavališkos statybos padarinių šalinimo administracinė procedūra nebuvo atlikta, ieškovo ieškinio reikalavimas dėl ginčo kiemo statinių nugriovimo negalėjo būti nagrinėjamas teisme. Ieškinio reikalavimas dėl įpareigojimo grąžinti valstybei savavališkai užimtą 2 660 kv. m valstybinės žemės sklypą, esantį šalia (duomenys neskelbtini), yra išvestinis iš ieškinio reikalavimo dėl ginčo kiemo statinių nugriovimo, todėl, palikus nenagrinėtą ieškinio reikalavimą dėl ginčo kiemo statinių nugriovimo, ieškinio reikalavimas dėl įpareigojimo valstybei grąžinti minėtą žemės sklypą turi būti atmestas.

7 Šioje byloje buvo sprendžiamas savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimas, o, kaip jau minėta, pagal Statybos įstatymo 28 straipsnio šis klausimas yra priskirtinas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos kompetencijai, todėl ši inspekcija turėjo būti įtraukta į šios bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, nes byloje buvo sprendžiami jos kompetencijai priskirtini klausimai. Kadangi Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija į bylą nebuvo įtraukta - tai yra absoliutus pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.

8 Nors A. Z. turėjo pagrindą naudotis 4 420 kv. m sklypu, faktiškai ji apsitvėrė mažesnį žemės sklypą. Iš byloje esančio P. G. IĮ „Invaras“ parengto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plano matyti, kad pagal patikslintus kadastrinius matavimus tvora aptverto ginčo valstybinės žemės sklypo plotas yra 2 387 kv. m, tačiau teismas šios aplinkybės netyrė ir prieštaravimų tarp anksčiau atliktų kadastrinių matavimų ir naujai atliktų kadastrinių matavimų nepašalino, t. y. nenustatė tikrojo valstybinės žemės sklypo ploto. Tikslus šio valstybinės žemės sklypo ploto nustatymas bylai yra svarbus. Ieškinio dėl turto išreikalavimo suma, o kartu ir mokėtino žyminio mokesčio dydis nustatomas pagal išreikalaujamą turto vertę, kurią sprendžia sklypo plotas (CPK 785 str. 1 d. 2 p.). Be to, nuo to priklauso kokia apimti gali būti tenkinamas ieškovo ieškinio reikalavimas dėl tariamai savavališkai užimto žemės sklypo grąžinimo valstybės nuosavybėn, t. y. kokio dydžio sklypas ieškinio patenkinimo atveju turi būti grąžintas valstybės nuosavybėn.

9 Ieškinio dėl turto išreikalavimo suma, o kartu ir mokėtino žyminio mokesčio dydis nustatomas pagal išreikalaujamą turto vertę (CPK 85 str. 1 d. 2 p.). Pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ieškinio sumą, nes teismas netinkamai nustatė savavališkai užimto žemės sklypo plotą, o sklypo plotas apsprendžia jo vertę ir ieškinio sumą bei žyminio mokesčio dydį. Teismas skundžiame sprendime nurodė, kad 2 660 kv. m ploto žemės sklypo vertė yra 2 541 443,80 Lt, o tokią vertę teismas nustatė remdamasis žemės sklypo vidutine rinkos verte, apskaičiuota pagal verčių žemėlapį, tačiau ši vertė negali būti laikoma ginčo žemės sklypo rinkos verte teismo sprendimo priėmimo dieną, nes verčių žemėlapis negali būti prilyginami tikrajai konkretaus turto rinkos vertei. Pagal byloje esančius duomenis išreikalaujamo turto rinkos vertės nustatyti negalima. Netgi jei būtų galima remtis verčių žemėlapiu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi byloje esančia UAB „Orkanas“ 2008 m. gegužės 9 d. nustatyta žemės sklypo vidutine rinkos verte. Išreikalaujamo turto vertė turi būti nustatoma pagal teismo sprendimo priėmimo dienai esančią šio turto vertę. Pagal VĮ Registrų centras internetinėje svetainėje http://www.registrucentras.lt/masvert/paieska obi.isp viešai skelbiamus paieškos pagal verčių žemėlapius duomenis 2011 m. sausio 1 d. (duomenys neskelbtini) sklypo, kurio plotas 1 760 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė buvo 928 000 Lt, todėl pagal turto verčių žemėlapius teismo sprendimo priėmimo dieną 2 660 kv. m valstybinės žemės sklypo vertė buvo 1 402 542,72 Lt, o ne 2 541 443,80 Lt, kaip nepagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas. Prie šio apeliacinio skundo pridedama iš VĮ Registrų centro svetainės http://www.registrucentras.lt/masvert/paieska obi.isp atspausdinta informacija apie rinkos vertę pagal verčių žemėlapius 2011 m. sausio 1 dienai.

Trečiasis asmuo AB SEB bankas prisideda prie apeliacinio skundo ir prašo apeliacinį patenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:

Teismas nepakankamai įsigilino į faktines bylos aplinkybes, nesilakė įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklių, dėl ko padarė klaidingą išvadą dėl ginčo žemės sklypo valdymo teisėtumo.Netinkamai taikė ir aiškino ginčo statinių statybą reglamentavusias materialines teisės normas bei savavališkos statybos padarinių pašalinimo klausimą, nepagrįstai neatsižvelgė į ginčo statinių valdytojų, taip pat ir banko, sąžiningumą bei teisėtus lūkesčius. Teismas neįvertino viešojo intereso apsaugos poreikio ir galimų sprendimo teisinių pasekmių. Nagrinėjamoje byloje nepateikta viešojo intereso pažeidimą dėl ginčo statinių buvimo ginčo sklype pagrindžiančių įrodymų.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas labai preciziškai įvertino visas bylos faktines aplinkybes, atsižvelgė į visus byloje esančius įrodymus ir padarė teisingą išvadą, kad A. Z. pastato, unikalus Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priklausinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), - dalį tvoros (tl), vartus (t2), baseiną (kl), kiemo židinį (k3), atraminę sienelę (k 4), pavėsinę (p), taip pat dalį neidentifikuoto pastato pastatė ant valstybei priklausančiame 2 660 kv. m ploto žemės sklype, neturėdama teisėto pagrindo šiuo žemės sklypu naudotis. Taip pat nėra įrodymų, kad atsakovai šiuo metu teisėtu pagrindu naudojasi nurodytu valstybei priklausančiu žemės sklypu.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo J. S. prašo apeliacinio skundo netenkinti, nes teismas visapusiškai išnagrinėjo bylos medžiagą, apgynė viešąjį interesą; priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad tuometinė Vilniaus apskrities viršininko administracija nėra išdavusi statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktų ar kitų dokumentų, kurių pagrindu galėtų būti atlikta gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), priklausinių teisinė registracija. Apeliantas nepagrįstai vertina, kad šiuo atveju statybos leidimo neturėjimas yra tik formalus pažeidimas. Nagrinėjamu atveju statytojo teisė pastatant gyvenamojo namo priklausinius buvo įgyvendinama nevaldant žemės sklypo nuosavybės teise ar kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, t. y. namo priklausinių statyba buvo įvykdyta ant valstybinės žemės sklypo. Be to, Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2004 m. vasario 24 d. raštu Nr. 31/04/18-623 „Dėl savavališkos žemės užėmimo“ AB „Vilniaus bankas“ buvo įpareigotas iki 2004 m. kovo 29 d. atlaisvinti neteisėtai užimtą valstybinę žemę.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jo teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas patenkinamas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismo pareiga patikrinti neįsiteisėjusį pirmosios instancijos teismo sprendimą, įvertinti jo teisinį ir faktinį pagrindą, neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 301 str.), ir ex officio patikrinti absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 263 str., 320 str. 1 ir 2 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, o taip pat ir kitų esminių procesinės bei materialinės teisės normų pažeidimų, dėl kurių teismo sprendimas galėtų būti panaikintas, nenustatyta. Sprendimo pakeitimas iš dalies keičiamas dėl teisėjų kolegijos nustatyto teisinio santykio kvalifikavimo bei su naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teisme, apeliantui pateikus naujus dokumentus, o taip pat dėl žyminio mokesčio dydžio.

Daiktas dėl kurio byloje kilęs ginčas – valstybei nuosavybės teise priklausantis 2 660 kv. m žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) gatvėje, besiribojantis su žemės sklypu unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini). Nei trečiojo asmens A. Z., nei atsakovų, nei kitų trečiųjų asmenų nuosavybės teisė į šį sklypą neįregistruotos, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad šis sklypas yra išlikęs valstybės dispozicijoje. Trečiojo asmens A. Z. neteisėtais veiksmais: 1994 metais neteisėtai aptvėrus valstybinį sklypą mūro tvora, taip prijungus jį (sklypą) prie savo teisėtai valdomo, esančio prie jai nuosavybės teise priklausančio 1 760 kv. m ploto namų valdos žemės sklypo (1 t., 50-53 b. l.) ir jame neteisėtai pastačius įvairaus pobūdžio statinius, iš esmės buvo pažeistos nekilnojamojo turto savininko teisės naudotis savo daiktu – žemės sklypu, todėl savininko teisė naudotis savo turtu turi būti ginama. Savininko teisė reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, kad ir nesusijusius su valdymo netekimu, nustatyta CK 4.98 straipsnyje. Nekilnojamojo turto savininko pažeidimas įrodytas byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių bei bylos dalyvių paaiškinimais. Atsakovai ir trečiasis asmuo A. Z. neginčija, kad nei nuosavybės, nei nuomos teisių į ginčo sklypą įrodančių dokumentų nei A. Z., nei atsakovai neturėjo ir neturi (CPK 178 str.). Ginčo dėl valstybinio žemė sklypo ploto nėra. Ieškovas įrodė, kad valstybė yra ginčo sklypo savininkė ir tai, kad jos teisės naudotis sklypu pažeistos (CPK 177, 178 str.).

Savininko teisių pažeidimo metu galioję teisė aktai: Žemės reformos įstatymo (toliau – ŽRĮ, 15 str.), Žemės įstatymo (toliau – ŽĮ, 13, 14, 21 str.,) bei Žemės nuomos įstatymo (toliau – ŽNĮ, 2, 3, 4-7 str.) (redakcijos, galiojusios valstybinio žemės sklypo paėmimo ir prijungimo prie A. Z. asmeninės nuosavybės teise valdomo sklypo metu) nuostatos numatė, kad Lietuvos piliečiai įgytų nuosavybės teisę į žemę bei teisę naudotis žeme, ji (žemė) grąžinama (nusavinta), parduodama ar išnuomojama įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (1995 m. liepos 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 987 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“, patvirtinęs Valstybinės žemesne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarką bei Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos ne aukciono tvarka taisykles). Minėtuose teisės aktuose įtvirtinta nuostata, kad žemės sandoriai sudaromi raštu – imperatyvi ir jokių išlygų nenumato.

Iš byloje esančių įrodymų akivaizdu, kad trečiasis asmuo A. Z. neįgijo teisės valdyti ginčo sklypo nei nuomos, nei kitais teisiniais pagrindais. Nei atsakovai, nei trečiasis asmuo A. Z. nepateikė valstybinės žemės nuomą pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 str.). Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino į bylą pateiktus dokumentus: žemės (nuomos) mokesčio deklaracijas, kvitus ir kt. (3 t., 155-162 b. l.), kuriais atsakovai bei trečiasis asmuo A. Z. siekė įrodyti egzistavus žemės nuomos teisinius santykius, ir padarė pagrįstą išvadą, kad šių dokumentų nepakanka žemės numos teisiniams santykiams pagrįsti. Teisėjų kolegija sutinka su tokia teismo išvada (CPK 185 str.). Iš šių dokumentų negalima identifikuoti nei žemės sklypo, už kurį buvo sumokėti mokesčiai, nei mokėtų mokesčių pobūdžio (nuomos ar žemės mokesčiai), nes deklaracijose nurodyti žemės sklypo identifikaciniai numeriai, nors pažymėta, kad sklypas yra (duomenys neskelbtini), skirtingi ir nesutampa su A. Z. šioje vietoje esančio žemės sklypo identifikaciniu (unikaliu) numeriu. Valstybinės žemės sklypas tuo metu nebuvo suformuotas ir unikalus numeris jam nebuvo priskirtas, todėl joks identifikacinis numeris deklaracijose negalėjo būti nurodytas. Nesutampa ir trečiojo asmens A. Z. deklaruoti žemės sklypo plotas. Įvertinus šias faktines aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo sutikti su apeliantu teiginiu, kad šie dokumentai įrodo faktinius valstybinės žemės nuomos santykius (CPK 177, 178 str.).

Byloje nustatyta, kad A. Z., neturėdama sklypo valdymo teisėtumą pagrindžiančių įrodymų, neturėjo teisės sklypo naudoti, daryti jam poveikį, jame statyti bet kokio pobūdžio statinius. Tokios statybos teisėtumas neįrodytas. Sprendžiant ginčą teisme dėl savininko nuosavybės teisių gynimo, reikalavimui sutvarkyti sklypą, pašalinant neteisėtus statinius, ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka netaikytina (CK 4.103 str. 3 d.), todėl apelianto teiginys apie privalomą ikiteisminę ginčo nagrinėjimo tvarką, atmetamas.

Nustačius, kad ieškinys yra dėl nuosavybės teisių gynimo nuo pažeidimo, nesusijusio su valdymo netekimu (negatorinis ieškinys, CK 4.98 str.), t. y. priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, kvalifikavęs ginčą pagal CK 4.96 straipsnį, teismo sprendimas keičiamas, atmetant ieškinio reikalavimą įpareigoti atsakovą UAB ,,Swedbank lizingas“ ir atsakovą UAB ,,VJ Investicija“ grąžinti valstybei savavališkai užimtą 2 660 kv. m ploto žemės sklypą, esantį šalia žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nes, kaip nustatyta, valstybė į šį sklypą nuosavybės teisų nėra praradusi.

Dėl žemės sklypo kadastrinių duomenų pakeitimo

Apeliantas pateikė apeliacinės instancijos teismui rašytinius įrodymus – 1 760 kv. m žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribų patikslinimo (paženklinimo) aktus, kitus su tuo susijusius dokumentus bei Nacionalinės žemės tarnybos2012 m. spalio 5 d. sprendimą Dėl žemės sklypo nustatytų kadastro duomenų pakeitimo (6 t., 99-104 b. l.), iš kurių matyti, kad pakito ginčo sklypo tvoros, kurią atsakovas įpareigotas nugriauti, koordinatės: tvoros dalis (plane pažymėta 3-4 taškais) eina šio žemės sklypo ir gretimo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), riba ir nepatenka į valstybinę žemę. Dėl šių duomenų patikslinimo nei vieno sklypo (valstybei priklausančio 2 660 kv m ploto sklypas ir atsakovų valdomo 1 760 kv. m sklypo) plotai, nei juose nustatyta situacija nepakito. Teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinę dalį dėl negriautinų tvoros atkarpų papildo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas pareiškė negatorinį reikalavimą (ieškinys dėl nuosavybės teisių gynimo nuo pažeidimo, nesusijusio su valdymo netekimu, ir toks ieškinys priskirtinas prie neturtinio pobūdžio reikalavimų ir apmokestinamas 100 Lt žyminiu mokesčiu, taikant vartojimo kainų indeksą. Ieškinys paduotas 2007 m. gruodžio 10 d., apeliacinis skundas – 2011 m. gegužės 11 d., galiojant 2002 m. vasario 28 d. redakcijos Civiliniam kodeksui, kuris nustatė mokėtino žyminio mokesčio dydį už ieškinį ir apeliacinį skundą (80 str. 1 d. 2 p., 4 d., 82 str.), todėl už ieškinį ir apeliacinį skundą turėjo būti sumokėta po 119,70 Lt. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovų 29 583,43 Lt. Iš teismo sprendimo motyvų aišku, kad ši suma nurodyta kartu su pašto išlaidomis (169 Lt). Atskaičius šią sumą, teismo nustatytas mokėtinas žyminis mokestis būtų 29 414,43 Lt, tačiau, kaip paminėta, atsakovai tokio dydžio žyminio mokesčio neprivalo mokėti. Iš atsakovų UAB „Swedbank lizingas“ ir UAB „VJ Investicija“ priteistina 119,70 Lt žyminio mokesčio, mokėtino paduodant ieškinį, nes prokuroras nuo tokio mokesčio atleistas įstatymu ir 169 Lt, susiję su procesinių dokumentų išsiuntimu. Apeliantas turi mokėti už apeliacinį skundą taip pat 139,20 Lt, todėl jo permokėta suma – 7 380,30 Lt, grąžinama.

Apeliantas UAB „VJ Investicija“ prašo priteisti iš ieškovo 2 300 Lt atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų, pateikia išlaidas pagrindžiančius rašytinius įrodymus. Prašymas netenkintinas, įvertinus tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo pakeitimai nėra esminiai: ieškovas prašė pašalinti valstybes nuosavybės teisės pažeidimą, atlaisvinant žemės sklypą nuo neteisėtai pastatytų statinių ir toks ieškinys patenkintas. Tvoros koordinačių korekcija – neesminė, valstybės sklypo ploto nekeičia, todėl negalima teigti, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas, iš dalies pakeičiantis pirmosios instancijos teismo sprendimą, priimtas apelianto naudai (CPK 93 str. 1 - 4 d.).

Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 11 d. sprendimą pakeisti iš dalies.

Sprendimo dalį, kuria atsakovas UAB ,,Swedbank lizingas“ ir atsakovas UAB ,,VJ Investicija“ įpareigoti grąžinti valstybei savavališkai užimtą 2 660 kv. m ploto žemės sklypą, esantį šalia žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinti ir ieškinį šioje dalyje atmesti.

Sprendimo dalį, kuria atsakovas uždaroji akcinė bendrovė „Swedbank lizingas“ įpareigotas nugriauti tvorą, išskyrus tvoros atkarpą, einančią sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), riba iš (duomenys neskelbtini) pusės, pakeisti, papildant įpareigojimą negriautinos tvoros riba ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Įpareigoti atsakovą uždarąją akcinę bendrovę „Swedbank lizingas“ per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis sutvarkyti 2 600 kv. m ploto valstybinės žemės sklypą, esantį šalia žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip, kad sklypas būtų tinkamas naudoti pagal paskirtį, t. y. nugriauti sklype esančius statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini): tvorą (t1, t2), išskyrus tvoros atkarpą, einančią sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), riba iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės (plane pažymėta koordinačių taškais 1-2) ir atkarpą, einančią šio žemės sklypo ir gretimo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), riba (plane pažymėta koordinačių taškais 3-4), baseiną (k1), kiemo židinį (k3), atraminę sienelę (k4), pavėsinę (p) ir neidentifikuotą statinį, kurio dalis yra 2 660 kv. m ploto valstybiniame žemės sklype (griautini statiniai pažymėti raudonai žemės sklypo plane, esančiame civilinės bylos 4 tomo 22 bylos lape).

Sprendimo dalį, kuria valstybei iš atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ (į.k. 111568069) ir uždarosios akcinės bendrovės „VJ Investicija“ (į. k. 300520541) lygiomis dalimis priteista 29 583,43 Lt bylinėjimosi išlaidų, panaikinti ir priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ ir uždarosios akcinės bendrovės 119,70 Lt (po 59,85 Lt) žyminio mokesčio, mokėtino už ieškinio padavimą, ir 169 Lt (po 84,5 Lt) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų išsiuntimu pirmosios instancijos teisme.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Grąžinti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „VJ Investicija“ (į. k. 300520541) žyminio mokesčio, sumokėto Valstybinei mokesčių inspekcijai AB „Swedbank“ 2011 m. gegužės 9 d. Mokėjimo nurodymu Nr. 0000000620, paduodant apeliacinį skundą, permoką - 7 380,30 Lt (septynis tūkstančius tris šimtus aštuoniasdešimt litų 30 centų).