Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – A. M., P. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Palikėjui A. V. po mirties liko bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktine priklausantis turtas. Po A. V. mirties liko trys įstatyminiai įpėdiniai – vaikai P. V. ir A. M., ir sutuoktinė L. V.. Testamentų registro duomenimis, nėra duomenų apie įregistruotus A. V. testamentus, bei duomenų apie kreipimąsi dėl palikimo priėmimo. Po sutuoktinio mirties pareiškėja ir toliau valdė ir tvarkė jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą: mokėjo mokesčius, juo rūpinosi, tvarkė ir valdė. Ginčo dėl palikimo po sutuoktinės mirties priėmimo tarp pareiškėjos ir jos vaikų nėra. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas tam, jog būtų notariškai įformintas palikimas ir išduotas paveldėjimo teisės liudijimas po sutuoktinio mirties.

3. Procesiniai dokumentai suinteresuotiems asmenims – A. M., P. V. įteikti 2023 m. rugsėjo 14 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, t. y. asmeniškai. Suinteresuoti asmenys per teismo nustatytą 14 dienų terminą, t. y. iki 2023 m. rugsėjo 28 d., atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.

4. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, vadovaudamasis civilinio proceso koncentruotumo, ekonomiškumo principais, nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

5. Proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimą informuoti tinkamai (CPK 122 straipsnio 1 dalis, 123 straipsnio 1 dalis, 133 straipsnio 3 dalis, 175¹ straipsnis)

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas

6. Kad įgytų palikimą įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo ir šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesiui nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 ir 2 dalys)

7. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad A. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. V., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką. A. V., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), būdamas santuokoje. Gyventojų registro duomenimis, palikėjas turėjo du vaikus: A. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir P. V., gim. (duomenys neskelbtini).

8. Nekilnojamojo turto registro duomenimis (2023-08-06, 2023-08-08 išrašais), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininke yra įregistruota tik L. V., asmens kodas, (duomenys neskelbtini) tačiau nurodytas turtas yra įgytas santuokos metu (nuosavybės teisė į nurodytą butą registruota nuo 2005-05-23, sodo pastatą – nuo 1994-09-21, žemės sklypą – nuo 1994-08-15), nėra duomenų, kad priklausytų pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise CK 3.89 straipsnyje nustatytais pagrindais, todėl laikytina bendrąja jungtine pareiškėjos ir mirusio sutuoktinio bendrąja jungtine nuosavybe.

9. Palikimas po A. V. mirties atsirado (duomenys neskelbtini). Po palikėjo mirties pagal į bylą pateiktus duomenis liko turto – ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), bei ½ dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini).

10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs kriterijus, kurie yra svarbūs nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

11. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės ir pateikti mokėjimai už elektros energiją, šildymą ir karšto vandens tiekimą, namo administravimą, tinklus kvitai patvirtina, kad pareiškėja po sutuoktinio mirties ((duomenys neskelbtini)) atsiradusį palikimą priėmė, pradėdama jį valdyti kaip savo – pareiškėja rūpinosi ir išlaikė likusį nekilnojamąjį turtą.

12. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po A. V. mirties jo palikimą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys. Įregistruotų mirusio A. V. testamentų nėra. Nurodytų aplinkybių visetas teikia pagrindą išvadai, kad pareiškėja po sutuoktinio mirties faktiškai savo aktyviais veiksmais pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl ji laikoma priėmusia palikimą (CK 5.51 straipsnis).

13. Nagrinėjamu atveju pareiškėja neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad po A. V. mirties priėmė palikimą, todėl šis faktas paveldėjimo tikslais nustatytinas teismo tvarka. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad pareiškimas pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

14. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas pareiškėjos interesais, todėl valstybei iš pareiškėjos priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 26,56 Eur (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis). Įrodymai, patvirtinantys išlaidų sumokėjimą, turi būti pateikti teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškėjos L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldėtą turtą.

Juridinis faktas pareiškėjai L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Priteisti iš pareiškėjos L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 26,56 Eur (dvidešimt šešis eurus ir 56 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti sumokėta į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662. Sumokėjus išlaidas, teismui (raštinei) būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.