Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atstovaujamo įstatyminio atstovo motinos R. K., gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo V. B. 2021 m. rugpjūčio 22 d. priimto nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos (ROIK: 21141847190).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato (toliau - Panevėžio apskrities VPK Rokiškio r. PK) Reagavimo skyriaus tyrėjas V. B. 2021 m. rugpjūčio 22 d., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 6 straipsnio 1 dalies punktu priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 21141847190) (toliau – Nutarimas).

Nutarime nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo (E. K.) vairuodamas šaligatviu elektrinį paspirtuką nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į sąlygas, atsargumo priemones ir atsitrenkęs į automobilį, jį apgadino. Taip pat neturėdamas 18 metų amžiaus nedėvėjo apsauginio šalmo. Tokiais savo veiksmais padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 428 straipsnio 6 dalyje ir 417 straipsnio 2 dalyje. Kadangi šias veikas padarė nepilnametis, kuriam iki šių veikų padarymo nebuvo sukakę 16 metų, atlikus tyrimą administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta.

2021 m. rugsėjo 24 d. teisme gautas E. K., atstovaujamo motinos R. K., skundas dėl Nutarimo, kuriuo prašoma: 1) atnaujinti administracinio nusižengimo bylos teiseną; 2) remtis nepilnamečio E. K. pirminiais parodymais ir papildomai į apklausą jo nekviesti (jis ir taip patyrė didžiulį sukrėtimą); 3) apklausti nepilnamečio E. K. atstovą- motiną R. K.; 4) apžiūrėti transporto priemonės VW Passat (tikslus valstybinis numeris pareiškėjui nežinomas), kurį vairavo I. L., kairės pusės galinio rato padangos protektorių, užfiksuoti tai ir sulyginti su ant avalynės esančiomis juodomis žymėmis; 5) spręsti dėl avalynės - šlepečių (su ant jų esančiomis žymėmis) paėmimo; 6) esant būtinybei, spręsti dėl tyrimo paskyrimo, tikslu nustatyti, ar ant baltos spalvos avalynės esančios juodos spalvos žymės yra paliktos minėtos transporto priemonės ratu; 7) nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną E. K. atžvilgiu, nesant jo veikoje administracinio nusi­žengimo požymių; 8) atlikus tyrimą, spręsti dėl transporto priemonės vairuotojos I. L. administracinės atsakomybės.

Nurodo, kad Nutarime nurodyta, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 428 straipsnio 6 dalyje ir 417 straipsnio 2 dalyje.

Pažymi, kad ANK 417 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad „Sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles, draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimas ir stovėjimas, nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas“. Minėtas eismo įvykis įvyko Rokiškio m., Nepriklausomybės a., šalia Sodros pastato ant šaligatvio, o tai nėra gyvenamoji zona ar kiemas, taip pat toje vietoje nėra ženklų, draudžiančių sustoti ar stovėti, pagal kuriuos būtų buvę pažeistos Kelių eismo taisyklės, todėl darytina išvada, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. K. veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje požymių.

Paspirtuko vairuotojo (E. K.) teigimu, eismo įvykio dieną jis važiavo pas draugą, gyvenantį prie kavines „Pupelė“, šaligatvis buvęs tuščias, žmonių nebuvę, todėl jis sau ramiai važiavęs apie 20 km/h greičiu. Jo teigimu, jis staiga pamatęs, kaip iš dešinės pusės, iš pastato kiemo, išvažiavo tamsios spalvos automobilis, kuris buvo vos už kelių metrų nuo jo. Norėdamas išvengti susidūrimo, jis staiga pasukęs paspirtuko vairą į dešinę pusę, tačiau susidūrimo išvengti nepavyko ir jis trenkėsi su paspirtuku į vairuotojo pusės dureles. Jo teigimu, jis tuo pat metu pajutęs, kaip automobilio galinis kairės pusės ratas pervažiavo jam kairiąją pėdą. Pasak jo, iš automobilio išlipusi vairuotoja buvo labai išsigandusi, vis klausiusi „ką dabar darysim“, sakiusi, kad „aš tau galėjau ir kojas sulaužyti“.

R. K., gavusi pranešimą iš policijos apie eismo įvykį, iškarto nuvyko į įvykio vietą. Jos sūnus E. K. sėdėjo greitosios pagalbos automobilyje, matė, kad jis buvo labai išsigandęs, išbalęs, jis sakė, kad jam nieko neatsitiko, apie įvykį nieko nekalbėjo. Matė, kad jo kairės kojos kelio srityje buvo nubrozdinimas. Įvykio vietoje buvusi transporto priemonės vairuotoja vis kartojo, kad ji tik stovėjo ant šaligatvio. Apie tai, kad ji po darbo važiavo iš Sodros kiemo, paaiškėjo tik vėliau. Kai iš įvykio vietos išvažiavo policijos pareigūnai ir transporto priemonės vairuotoja, jiems su sūnumi dar būnant įvykio vietoje, jis papasakojo, kaip viskas atsitiko. Jis klausė R. K., „kaip gi vairuotoja galėjo stovėti, jeigu ji man koją pervažiavo?“ Taip pasakęs, jis pakėlė kairę koją, sakydamas „pažiūrėk į šlepetę“. Tuo metu pamačiusi, kad ant sūnaus avalynės - baltos spalvos guminės šlepetės yra juodos spalvos žymės, labai panašios į automobilio padangos protektoriaus žymes. Visa tai įrodo, kad transporto priemonė ne stovėjo, kaip teigia pati vairuotoja, o judėjo, tai yra transporto priemonės vairuotoja išvažiavo iš pastato kiemo, nepraleido šaligatviu važiavusio paspirtuko vairuotojo, dėl ko ir įvyko šis eismo įvykis. Kadangi paspirtuko vairuotojas, staiga pamatęs iš dešinės pusės atsiradusią kliūtį, staiga pasuko vairą į dešinę pusę, todėl smūgis buvęs į vairuotojo pusės dureles. Jeigu jis būtu staiga vairo nepasukęs, tikėtina, kad smūgis galėjęs būti į automobilio priekį. Būdama įvykio vietoje matė, kad transporto priemonės vairuotojo pusės durelėse viršutinėje ir apatinėje dalyse yra nedideli įlenkimai, taip pat ant vairuotojo ir galinės kairės pusės durelių nubrėžta balta tiesi linija turbūt nuo paspirtuko plastikinės pilkos spalvos rankenos. Šie įbrėžimai atsirado galimai po smūgio transporto priemonės judėjimo metu arba tuo metu, kai paspirtuko vairuotojas staiga pasuko vairą i dešinę pusę.

Paspirtuko vairuotojas E. K. su paspirtuku važinėja apie metus laiko, turi važiavimo patirties, pro Sodros pastatą, kur įvyko eismo įvykis, važinėja kiekvieną dieną po kelis kartus, regėjimu sūnus nesiskundžia, be to, eismo įvykis įvyko saulėtą dieną, todėl vairuotojos parodymai, kad paspirtuko vairuotojas galėjo nepastebėti vidury šaligatvio priešais stovinčio tamsios spalvos automobilio ir į jį įvažiuoti, yra paprasčiausiai neįtikinami.

Kadangi administracinio nusižengimo bylos teisena atlikta neišsamiai, nevisapusiškai ir neobjektyviai, tikslinga ją atnaujinti.

Panevėžio apskr. VPK Rokiškio r. PK Reagavimo skyriaus (Toliau – RS) Tyrėjas V. B., 2021 m. rugpjūčio 22 d., išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą ir, kadangi E. K. nėra sukakę 18 metų, vadovaudamasis ANK 591 straipsnio 1 dalies 2 punktu administracinio nusižengimo teiseną nutraukė ir sprendimą apie nepilnametį perdavė savivaldybės administracijos direktoriui.

E. K., vairuodamas paspirtuką neužsidėjęs dviratininko šalmo ir nedėvėdamas ryškiaspalvės liemenės su šviesą atspindinčiais elementais, pažeidė kelių eismo taisyklių 56 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 428 straipsnio 6 dalyje, todėl E. K. atstovo prašymas dėl administracinio nusižengimo teisenos E. K. atžvilgiu neturėtų būti tenkintinas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal ANK 567 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ta pati nuostata numatyta ir ANK 617 straipsnyje, kai administracinio nusižengimo byla nagrinėjama ne teismo tvarka. Pažymėtina ir tai, kad įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 569 straipsnio 2 dalis), o teismas ir administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija (pareigūnas) iš esmės juos tik tiria ir vertina (ANK 569 straipsnio 3 ir 4 dalis). Administracinio nusižengimo byloje nutarimas privalo būti priimtas remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, byloje turi būti nustatytos teisiškai reikšmingas aplinkybės, pašalinti galimi prieštaravimai.

Iš bylos duomenų matyti, kad tiriant administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes buvo apklausti E. K. ir I. L..

2021 m. rugpjūčio 13 d. duotame paaiškinime (b. l. 25) I. L. parodė, kad 2021 m. liepos 2 d., apie 15.52 val., ji išvažinėjo iš kiemo, adresu Nepriklausomybės a. 15, Rokiškis, su jos vyrui priklausančiu automobiliu VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neprivažiavus automobilių stovėjimo aikštelės ji sustojo apsidairyti ir įsitikinti, ar nėra atvažiuojančio automobilio Nepriklausomybes a. Tuo metu gatve vyko intensyvus eismas ir ji stovėjo ir laukė, kada pravažiuos automobiliai. Tuo metu jai iš kairės pusės nuo Kauno g., Rokiškis pamatė, kad, jos manymu, dideliu greičiu atvažiavo elektrinis paspirtukas, nes jo vairuotojas važiuodamas pro pastato kampą padarė didelį lanką. Elektrinio paspirtuko vairuotojas važiavo kaire šaligatvio puse, nedėvėjo apsaugos priemonių ir šalmo. Jis pamatęs, kad stovi jos automobilis ir metėsi į šaligatvio dešinę pusę ir atsitrenkė į automobilio kairės pusės priekinių durelių rankeną, užkabindamas dalinai galines dureles. Slysdamas su elektriniu paspirtuku po automobiliu apgadino automobilio priekinių durelių slenkstį ir paspirtuko vairuotojas nugriuvo prie automobilio galinio rato. Atsitrenkdamas jis įlenkė priekines dureles. Daugiau apie įvykį nieko pasakyti negali.

2021 m. rugpjūčio 22 d. Nutarimu pripažinti nukentėjusiuoju A. L. pripažintas nukentėjusiuoju, motyvuojant tuo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, vairuodamas šaligatviu elektrinį paspirtuką nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į sąlygas, atsargumo priemones ir atsitrenkęs į automobilį, jį apgadino, padarydamas turtinę žalą (b. l. 15).

Bylos nagrinėjimo metu peržiūrėtas į bylą pateiktas Eismo įvykio 07-21-9552098 vaizdo įrašas (CD).

Nagrinėjamu atveju Nutarimu E. K. pripažintas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 2 dalyje ir 428 straipsnio 6 dalyje.

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju iš byloje pateiktos informacijos matyti, kad E. K. paspirtuku važiavo Rokiškio m., Nepriklausomybės a., šalia Sodros pastato šaligatviu, ir tai nėra gyvenamoji zona ar kiemas, taip pat byloje nėra duomenų, kad toje vietoje yra ženklų, draudžiančių sustoti ar stovėti, dėl ko būtų buvę pažeistos Kelių eismo taisyklės, numatytos ANK 417 straipsnio 2 dalyje.

Tuo tarpu ANK 428 straipsnis numato administracinę atsakomybę pėstiesiems ir kitų kelių eismo dalyviams už padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus.

Pagal šio straipsnio 6 dalį administracinė atsakomybė kyla šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims už padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus išskyrus šiame kodekse numatytuosius.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymu, transporto priemonė, kuri turi ne mažiau kaip du ratus ir vidaus degimo variklį ar elektros variklį, kurių didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 1 kW, ir kurios didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/val., priskiriama motoriniam dviračiui. Tokios transporto priemonės vairuotojas turi laikytis Kelių eismo taisyklių VIII skyriuje nurodytų reikalavimų (Reikalavimai dviračių vairuotojams).

KET 56 straipsnyje nurodyta, kad dviračio vairuotojas (keleivis) iki 18 metų, važiuodamas (vežamas) keliu, privalo būti užsidėjęs ir užsisegęs dviratininko šalmą.

Nagrinėjamu atveju neabejotinai nustatyta, kad E. K. 2021 m. liepos 2 d. įvykio metu paspirtuku važiavo neužsidėjęs ir neužsisegęs dviratininko šalmo ir tokiais savo veiksmais pažeidė KET 56 punkto reikalavimus, ir tokie jo veiksmai atitiktų administracinio nusižengimo, numatyto ANK 428 straipsnio 6 dalyje, nurodytus požymius.

Tačiau Nutarime taip pat nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, vairuodamas šaligatviu elektrinį paspirtuką nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į sąlygas, atsargumo priemones ir atsitrenkęs į automobilį, jį apgadino.

Esant nurodytoms aplinkybėms Nutarimą priėmusi institucija turėtų patikslinti už kokius teisės aktų pažeidimus E. K. yra traukiamas administracinėn atsakomybėn.

Taip pat atkreiptinas Nutarimą priėmusios institucijos dėmesys, kad nei 2021 m. rugpjūčio 22 d. nutarime nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos, nei 2021 m. rugpjūčio 22 d. Nutarime pripažinti nukentėjusiuoju, nei 2021 m. rugpjūčio 27 d. Sprendimu dėl informacijos apie nepilnametį perdavimo administracinių nusižengimų kodekso 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, nėra nurodyta informacija apie administracinio nusižengimo datą ir vietą.

Be to, teismas, patikrinęs skundžiamą Nutarimą, skundo argumentus ir bylos medžiagą, daro išvadą, jog skundžiamas Nutarimas buvo priimtas neištyrus visų reikšmingų bylos aplinkybių.

Visų pirma, tiriant eismo įvykį nesiaiškinta, ar I. L. vairuojamo automobilio kairės pusės galinis ratas galėjo pervažiuoti E. K. kairės kojos pėdą. Pažymėtina, kad peržiūrint byloje esantį aukščiau nurodytą vaizdo įrašą, matyti, kad eismo įvykio metu E. K. dėvi baltos spalvos šlepetes, o ant kairės kojos šlepetės matyti tamsios spalvos dėmės (vaizdo įrašas, 16:07:29 – 16:07:30). Prie skundo pateiktose nuotraukose (b. l. 6-7) užfiksuotos baltos spalvos šlepetės, kurias, anot R. K., įvykio dieną dėvėjo E. K., ir ant kurių taip pat matyti tamsios spalvos žymės, galimai tapačios matytoms vaizdo įraše.

Be to, peržiūrint eismo įvykio vaizdo įrašą, pačioje vaizdo įrašo pradžioje girdėti, kaip E. K. sako, kad jam ant kojos užvažiavo (vaizdo įrašas, 16:03:19), taip pat pareigūnė klausia, ar ant kojos užvažiavo (vaizdo įrašas, 16:03:31), o I. L. iškart paneigia, kad ant kojos neužvažiavo, tačiau peržiūrėjus vaizdo įrašą duomenų apie tai, kad eismo įvykio vietoje dėl šios aplinkybės buvo aiškintasi, nėra. Šios aplinkybės nebuvo aiškintos ir vėliau, nes E. K. atstovė teigė, kad apie tai, jog įvykio metu galimai jos sūnui buvo pervažiuota koja,ant jo šlepečių matosi žymės ji informavo ir apklausti jos nepilnamečio sūnaus atvykusiam pareigūnui V. B., kuris apklaustas liudytoju, tą patvirtino , tačiau nėra aišku, kodėl ši aplinkybė nebuvo tirta, nurodytas daiktinis įrodymas nebuvo paimtas, nesulygintas su automobilio padangų protektoriaus žymėmis.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad byloje tikslinga nustatyti, ar ant E. K. eismo įvykio metu dėvėtų šlepečių tamsios spalvos dėmės galėjo atsirasti dėl to, kad I. L. vairuojamas automobilis pervažiavo jam koją, taip patvirtinant ar paneigiant aplinkybę, kad eismo įvykio metu I. L. automobilis judėjo, ar tamsios spalvos dėmės ant šlepečių visgi galėjo atsirasti dėl to, kad nuo smūgio paspirtuku automobilis pajudėjo.

Taigi, peržiūrėjus bylos medžiagą, nėra pagrindo vienareikšmiškai spręsti, ar I. L. vairuotas automobilis susidūrimo metu stovėjo ar judėjo, bei ar automobilio vairuotoja, atsižvelgiant į įvykio metu užfiksuotą automobilio stovėjimo vietą, iš Sodros kiemo išvažiavo įsitikinusi, kad praleidžia pėsčiųjų taku einančius pėsčiuosius ar važiuojančius dviratininkus. Pažymėtina, kad eismo įvykio vietoje policijos pareigūnas taip pat nurodo (vaizdo įrašas,16:12:55), kad vairuotoja prieš išvažiuodama iš kiemo, turėjo įsitikinti, ar neina pėstysis, ar nevažiuoja dviratininkas.

Be to, išklausius liudytojo V. B. parodymus teismo posėdžio metu darytina išvada, kad patraukiant E. K. administracinėn atsakomybėn buvo pasiremta ir tuo, kad automobilio įlenkimai, kurie buvo užfiksuoti durelėse, yra arčiau vidurio, tuo tarpu jei paspirtukas būtų kliudęs automobilio priekį, tuomet būtų kalta automobilio vairuotoja, kuri išvažiavo iš kiemo neįsitikinusi, ar kam nesudaro kliūties, tačiau teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, neturi pagrindo vienareikšmiškai spręsti, kad liudytojo nurodytos aplinkybės būtų pakankamas pagrindas nustatyti, kad eismo įvykis kilo dėl paspirtuko vairuotojo veiksmų, tuo labiau įvertinant ir automobilio stovėjimo padėtį, kuri yra užfiksuota nuotraukose (b.l.16-18,21) ir vaizdo medžiagoje, nes jis nebuvo privažiavęs prie važiuojamosios kelio dalies, norint praleisti juo važiuojančius automobilius, kad galėtų įsukti į važiuojamąją kelio dalį. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju tikslinga eismo įvykio vietoje nustatyti, ar automobilio vairuotoja susidūrimo metu, kaip ji teigia, stovėjo nepažiesdama KET, ir, ar nuo paspirtuko rankenos ant automobilio likusi vingiuota baltai pilka linija galėjo būti padaryta tik automobiliui stovint nurodytoje vietoje, ar, visgi, galėjo būti padaryta ir automobiliui judant, kaip nurodė E. K..

Be to, susipažinus su eismo įvykio medžiaga darytina išvada, kad, pasak, automobilio vairuotojos, ji nematė paspirtuku atvažiuojančio E. K. dėl to, kad jis važiavo labai dideliu greičiu, todėl, teismo vertinimu, yra tikslinga eismo įvykio vietoje išsiaiškinti, ar paspirtuku, su tokiais techniniais parametrais, kokiu važiavo E. K., galima išvystyti tokį greitį, kad išvažinėjant iš Sodros kiemo teritorijos automobiliu atvažiuojančio paspirtuko, tokioje situacijoje kaip nagrinėjamas eismo įvykis, galima būtų nepastebėti.

Dėl nurodytų aplinkybių darytina išvada, jog byloje yra nenustatytos visos reikšmingos aplinkybės ir tai laikytina esminiu administracinės bylos medžiagos trūkumu, išsamiam aplinkybių ištyrimui reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą, siekiant nustatyti eismo įvykio eigą, todėl, atsižvelgiant į ANK 563 straipsnyje įtvirtintus administracinių nusižengimų teisenos uždavinius, pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies - skundžiamas nutarimas naikintinas, o administracinio nusižengimo byla grąžintina nutarimą surašiusiai institucijai administracinio nusižengimo bylos medžiagos trūkumams pašalinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

E. K. įstatyminės atstovės R. K. skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo V. B. 2021 m. rugpjūčio 22 d. nutarimo medžiagoje ROIK Nr. 21141847190, tenkinti iš dalies.

Panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą - Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriui.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.