Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2020-09-29 · Administracinė byla Nr. I3-2135-644/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2020-09-29Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-09-29Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-09-29
Bylos Nr.
I3-2135-644/2020
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-02780-2019-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Audrius Grauželis (pirm.), Janina Vitunskienė, Algis Markevičius
Pareiškėjas
V. S.
Atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM
Trečiasis asmuo
B. S.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I3-2135-644/2020Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02780-2019-3Procesinio sprendimo kategorija:15.6.; 15.8.; 55.1.1. (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 29 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algio Markevičiaus ir Janinos Vitunskienės,

sekretoriaujant Neringai Musinienei,dalyvaujant pareiškėjui V. S., jo atstovui advokatui V. M.,atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui S. Č.,

trečiojo suinteresuoto asmens B. S. atstovėms advokatei R. G. ir advokato padėjėjai R. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, su trečiuoju suinteresuotu asmeniu B. S., dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas skundu, kuris 2020-01-30 teismo nutartimi priimtas iš dalies, kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno skyriaus 2019 m. rugsėjo 18 d. įsakymą Nr.7FPĮ-509-(14.7.124E.)

Skunde (b. l. 27,28) bei teismo posėdžio metu pareiškėjas bei jo atstovas paaiškino, kad byloje skundžiamu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno skyriaus vedėjo 2019-09-18 įsakymu Nr. 7FPĮ-509-(14.7.124 E.) „Dėl valstybinės žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ (toliau – ir skundžiamas įsakymas) B. S. buvo patvirtintas valstybinės žemės sklypo, esančio Kauno rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), formavimo pertvarkymo projektas (toliau – ir Projektas).

Šalies argumentai

Pareiškėjo teigimu, minimas sklypas buvo suformuotas ant ūkinių pastatų: 61 lž, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 71 lm, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau Registrų centro duomenimis minimi pastatai įsakymo tvirtinimo metu nebuvo registruoti B. S.. Darytina išvada, kad įsakymo tvirtinimas yra neteisėtas ir negalėjo būti formuojamas sklypas po B. S. nepriklausančiais pastatais. Be to, į B. S. formuojamą namų valdos sklypą ir atliekant sklypų ribų matavimus bei paženklinimą, projektą daręs matininkas, V. S. nekvietė. Matininkas atlikdamas matavimus vaikščiojo po kliento uždarą kiemą aptvertą tvoromis ir sukalė B. S. suprojektuoto žemės sklypo riboženklius. Suprojektuotas ir patvirtintas planas persidengia su V. S. naudojamomis namų valdos ribomis. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad įsakymas buvo patvirtintas neteisėtai, pažeidžiant pareiškėjo teises.

Atsiliepimas

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovė atsiliepime (b. l. 108-113) į skundą bei atstovas paaiškinimais duotais teismo posėdžio metu nurodė, kad Projekto rengimo procedūrą pradėjo atsižvelgiant į B. S. 2018 m. lapkričio 16 d. prašymą dėl Projekto rengimo. Paaiškino, kad pareiškėjo teiginiai, esą ginčo žemės sklypas suformuotas ant pastato 6I1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pastato 7I1m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), yra visiškai nepagrįsti, nes pastatai nurodytais unikaliais numeriais iš vis nėra registruoti.

Atsakovė pažymėjo, kad visi su žemėtvarkos planavimu susiję veiksmai dėl ginčo sklypo suformavimo yra atlikti automatizuotai per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą (toliau – ŽPDRIS). Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo, finansavimo, derinimo, visuomenės informavimo ir šių projektų tvirtinimo tvarka nustatyta Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452.D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės).

Kauno rajono skyriaus vedėjas 2018 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. 7FPĮ-659-(14.7.124.) „Dėl valstybinės žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ patvirtino sprendimą pradėti rengti projektą, kurio tikslas suformuoti žemės sklypą esamiems statiniams (unikalus (duomenys neskelbtini)) eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę paskirtį, kuri atitinka Taisyklių 2.4 papunktį.

Taisyklių 54 punktas nurodo, kad informacija apie pradedamą rengti Projektą (nurodant planuojamos teritorijos vietą (pertvarkomų žemės sklypų adresus), žemės sklypų kadastro numerius, jei šioje teritorijoje yra Nekilnojamojo turto registre įregistruoti žemės sklypai, planuojamos teritorijos plotą, Projekto tikslus ir uždavinius) bei galimybes su juo susipažinti skelbiama ŽPDRIS interneto svetainėje (www.zpdris.lt). Ši informacija viešinama iki sprendimo dėl Projekto patvirtinimo ar atsisakymo jį tvirtinti priėmimo.

Skelbimas apie pradedamą rengti Projektą ŽPDRIS paslaugoje Nr. ZSFP-55740 pateiktas 2019 m. gruodžio 4 d.

Kai Projektas rengiamas Taisyklių 2.4 papunktyje nurodytu atveju, organizatorius apie pradedamą rengti Projektą registruotais laiškais informuoja formuojamame žemės sklype esančių statinių savininkus jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresais, nurodydamas apie elektroninių paslaugų, teikiamų ŽPDRIS priemonėmis, būsenų pasikeitimų sekimo ir pasiūlymų teikimo galimybes. Apie pradedamą rengti ginčo sklypo Projektą pareiškėjas, kaip numato Taisyklių 55 punktas, informuotas nebuvo, nes nėra pastatų, prie kurių formuojamas Žemės sklypas, savininkas.

Pažymėjo, kad viešinimo laikotarpiais į ŽPDRIS nebuvo įkelta ar Nacionalinei žemės tarnybai pateikta pretenzijų, siūlymų dėl rengiamo Projekto sprendinių, todėl skundžiamu įsakymu buvo patvirtintas valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), parengtas Projektas, kuriuo suformuotas naujas valstybinės žemės sklypas.

Atsiliepimas

Atsakovė taip pat nurodė, kad prie pareiškėjo nuosavybės teise valdomų pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), žemės sklypas nesuformuotas, žemė yra valstybinė, todėl apie planuojamą Žemės sklypo ribų ženklinimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1 papunkčiu, buvo informuotas Kauno rajono skyrius kaip valstybinės žemės patikėtinis. Pažymėjo, ginčo žemės sklypo plano gretimybėse pareiškėjas nenurodytas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo B. S. atsiliepime bei jos atstovės teismo posėdžio metu skundą prašė atmesti ir paaiškino, kad pareiškėjo skundas ir jame išdėstyti argumentai yra formalūs ir nepagrįsti. Teigia, kad ginčo žemės sklypas nebuvo suformuotas pareiškėjo nurodomiems ūkiniams pastatams: 61 lž, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 71 lm, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nes minėti statiniai iš viso neegzistuoja. Nurodė, kad ji ir V. S. yra kaimynai, ji gyvena (duomenys neskelbtini), o pareiškėjas kartais gyvena (duomenys neskelbtini).

Taip pat paaiškino, kad statinius, kuriems yra suformuotas ginčo žemės sklypas eksploatuoti, ji paveldėjo iš O. B.. Nurodė, kad neužbaigus teisinės iš O. B. paveldėtų statinių registracijos, apgaulės būdu šiuos statinius įsiregistravo pareiškėjo V. S. palikėja – A. J.. Po daugelio metų teisminių procesų buvo panaikinta neteisėta pareiškėjo vardu užregistruota B. S. paveldėtų statinių teisinė registracija bei išformuotas neteisėtai suformuotas žemės sklypas. Iš VĮ Registrų centro išregistravus pareiškėjo V. S. vardu neteisėtai registruotus statinius: pastatą – ūkio pastatą 6I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatą – ūkio pastatą 7I1m, unikalus Nr(duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), buvo atlikta jos iš O. B. paveldėtų statinių kadastriniai matavimai ir jie buvo užregistruoti VĮ Registrų centre O. B. vardu. Trečiajam suinteresuotam asmeniui 2018 m. spalio 19 d. buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas, kuriuo ji po O. B. mirties paveldėjo šiuos statinius adresu (duomenys neskelbtini): 1) pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 1A1/m; 2) pastatą – kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 2I0/b; 3) pastatą – tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 3I1/m; 4) pastatą – daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 4I1/ž; 5) pastatą – ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 5I1/ž; 6) kitus inžinierinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane k1,v (toliau – ir Statiniai). Tokiu būdu visi paminėti statiniai nuo 2018-10-22 VĮ Registrų centre buvo įregistruoti B. S. vardu. Taigi, priešingai nei nurodo pareiškėjas, žemės sklypas buvo teisėtai suformuotas B. S. nuosavybės teise priklausantiems Statiniams adresu (duomenys neskelbtini), kurie buvo įregistruoti VĮ Registrų centre jos vardu nuo 2018-10-22, o O. B. vardu nuo 2018-08-27, eksploatuoti. Šias aplinkybes patvirtina išrašas iš VĮ Registrų centro bei nekilnojamojo turto kadastro ir registro byla. Juo labiau, kad ir ginčo žemės sklypas buvo suformuotas jai nuosavybės teise priklausantiems Statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį bei jos naudojamo žemės sklypo ribose.

Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat paaiškino, kad ginčo žemės sklypas yra suformuotas jos iki šiol naudoto žemės sklypo ribose, todėl jos ir pareiškėjo naudojamų žemės sklypų ribos nepersidengia. Pažymėjo ir tai, kad pareiškėjui nėra suformuotas žemės sklypas ir visa žemė po jam nuosavybės teise priklausančiais pastatais bei esanti apie juos, yra valstybinė žemė. Todėl esant tokioms aplinkybėms, atliekant suformuoto žemės sklypo kadastrinius matavimus, nebuvo pagrindo kviesti pareiškėją. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad 2018 metų pabaigoje, prieš formuojant žemės sklypą, matininkai buvo atvykę į jos namų valdą ir matavo žemę tose pačiose ribose kaip ir jis yra suformuotas šiuo metu. Tuo metu pareiškėjas buvo jam priklausančiuose statiniuose, matė kaip matininkai matavo jos žemės sklypą ir atėjo pakalbėti su matininkais. Tačiau nei jai, nei matininkams jokių pretenzijų ar pastabų nepareiškė.

Teigė, kad Projektas, kurio tikslas buvo suformuoti žemės sklypą jai nuosavybės teise priklausantiems Statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę paskirtį, ir kuriuo yra suformuotas naujas valstybinis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra parengtas ir patvirtintas teisėtai bei laikantis visų imperatyvių įstatymų nuostatų.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas.

Bylos duomenimis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjas 2018 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. 7FPĮ-659-(14.7.124.) „Dėl valstybinės žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ patvirtino sprendimą pradėti rengti projektą, kurio tikslas suformuoti žemės sklypą B. S. nuosavybės teise priklausantiems statiniams (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantiems adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Statiniai), eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę paskirtį. Visi veiksmai dėl ginčo sklypo suformavimo buvo atlikti automatizuotai per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą (toliau – ŽPDRIS), esančią adresu www.zpdris.lt, paslaugos Nr. ZSFP-55740. Paslaugoje ZSFP-55740 skelbimas apie parengtą Projektą pirmą kartą buvo viešinamas 10 darbo dienų, t. y. nuo 2019-02-28 iki 2019-03-14. Vėliau po derinančių institucijų pastabų Projekto sprendiniai buvo viešinami dar du kartus, t. y. nuo 2019-06-19 iki 2019-06-26 ir nuo 2019-08-07 iki 2019-08-13, po 5 darbo dienas. Duomenų apie tai, kad viešinimo laikotarpiais į ŽPDRIS buvo įkelta ar Nacionalinei žemės tarnybai pateikta pretenzijų, siūlymų dėl rengiamo Projekto sprendinių, byloje nėra. Atsakovė, patikrinusi Projekto rengimo, viešinimo ir derinimo procedūras bei Projekto sprendinių atitiktis teisės aktų reikalavimams ir nenustačiusi pažeidimų skundžiamu 2019 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 7FPĮ-509-(14.7.124E.) ,,Dėl valstybinės žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ patvirtino valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo pertvarkymo projektą (b. l. 8,9).

Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl skundžiamo 2019 m. rugsėjo 18 d. įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiamu įsakymu, nurodo du motyvus, t. y., teigia, kad sklypas buvo suformuotas ant ūkinių pastatų: 61 lž, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 71 lm, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurie Registrų centro duomenimis įsakymo priėmimo metu nebuvo registruoti B. S. vardu ir tai, jog atliekant sklypų ribų matavimus bei paženklinimą, projektą daręs matininkas, V. S. nekvietė dėl ko suprojektuotas ir patvirtintas planas persidengia su V. S. naudojamomis namų valdos ribomis.

Pareiškėjo teiginiai yra nepagrįsti todėl atmestini.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Analogiška nuostata yra įtvirtinta ir Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (toliau – Taisyklės), 2.4 papunktyje, pagal kurį žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas rengiamas, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

Taigi, šiuose teisės aktuose yra įtvirtintos bendro pobūdžio nuostatos, susijusios su sklypų prie statinių formavimu. Pabrėžtina tai, kad žemės sklypas prie statinių gali būti formuojamas tik esant konkrečiai sąlygai, kai toks žemės sklypas yra būtinas šiame sklype esantiems statiniams eksploatuoti.

Taisyklių 55 punkte numatyta, kad tuo atveju, kai Projektas rengiamas Taisyklių 2.4 papunkčio pagrindu, organizatorius apie pradedamą rengti Projektą registruotais laiškais informuoja formuojamame žemės sklype esančių statinių savininkus jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresais, nurodydamas apie elektroninių paslaugų, teikiamų ŽPDRIS priemonėmis, būsenų pasikeitimų sekimo ir pasiūlymų teikimo galimybes. Tuo atveju, kai formuojamame žemės sklype yra daugiabutis namas, organizatorius registruotu laišku informuoja daugiabučio namo savininkų bendrijos pirmininką ir (ar) bendrijos valdybą ar daugiabučio namo patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotą atstovą, ar butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratorių, nurodydamas paskelbti šią informaciją (skelbimų lentose) namo gyventojams.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad skundžiamu įsakymu būtent ir buvo patvirtintas valstybinės žemės sklypo formavimo pertvarkymo projektas B. S. nuosavybės teise priklausantiems statiniams eksploatuoti. Faktą, kad statiniai, kuriems ir buvo suformuotas sklypas, nuo 2018-10-19 (Įrašas VĮ Registrų centre padarytas 2018-10-22) priklausė bei priklauso B. S., patvirtina byloje esantis Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas (b. l. 148-150). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atmestinas pareiškėjo teiginys, kad sklypas buvo suformuotas statiniams, kurie nepriklausė B. S..

Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad patvirtintas žemės sklypo projektas buvo ant ūkinių pastatų: 61 lž, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 71 lm, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra visiškai nepagrįstas, nes statiniai su tokiais unikaliais numeriais išvis neegzistuoja, nes yra išregistruoti iš VĮ Registrų centro. Pažymėtina, kad statiniai tokiais unikaliais numeriais pareiškėjo nuosavybėje buvo iki tol, kol Kauno apylinkės teismo 2017-07-20 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-70-451/2017 (b. l.42-47) buvo panaikinti paveldėjimo teisės liudijimai, kurių pagrindu pareiškėjas neteisėtai buvo įsigijęs šiuos pastatus. Be to, minėtame Kauno apylinkės teismo sprendime dėl pareiškėjo nurodomų statinių (6I1ž ir 7I1m) konstatuota, kad „ieškovei priklauso du ūkiniai pastatai, kurių vienas naudojamas kaip gyvenamasis namas, tik atsakovo buvo inventorizuotas kaip ūkinis pastatas, kitas naudojamas kaip ūkinis pastatas. Iš šių aplinkybių teismas daro išvadą, kad kito asmens naudojami ir atsakovui V. S. nepriklausantys statiniai negali būti vertinami kaip jo pagrindinio pastato priklausiniai tiek teisiniu, tiek faktiniu požiūriu, o ieškovės valdomų statinių eksploatavimui reikalingas žemės sklypas. Byloje nėra ir kitų duomenų, kurie patvirtintų, kad ieškovės ir atsakovo V. S. statinius sieja funkcinė priklausomybė, ūkinis ryšys. Tai visiškai atskiri, nesusiję tarpusavyje pastatai.“

Pareiškėjo teiginiai, kad atliekant sklypo ribų matavimus bei paženklinimą, projektą daręs matininkas, V. S. nekvietė, dėl ko suprojektuotas ir patvirtintas planas persidengia su V. S. naudojamomis namų valdos ribomis, taip pat yra visiškai nepagrįsti, todėl atmetami.

Minėtų Taisyklių 55 punkte numatyta, kad apie pradedamą rengti Projektą registruotais laiškais informuojami formuojamame žemės sklype esančių statinių savininkai. Be to, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų LR Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ 32 punkte nurodyta, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu atliekami šie veiksmai: 32.1.1. „nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai. Žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamajam arba būsimajam) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims, gretimos valstybinės ar savivaldybės žemės, pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą nesuformuotos atskiru žemės sklypu, patikėtiniui (-iams), taip pat sodininkų bendrijos pirmininkui, jeigu matuojamas žemės sklypas ribojasi su sodininkų bendrijos žeme (toliau – kviestiniai asmenys), išskyrus šių Nuostatų 32.1.1.1 punkte nurodytus atvejus“.

Nagrinėjamu atveju suformuotas žemės sklypas ribojasi su valstybiniu žemės sklypu, kuris nėra suformuotas. Tokiu atveju turi būti informuojamas valstybinės žemės patikėtinis, t. y. Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM, kas buvo ir padaryta šiuo atveju.

Atsižvelgiant į išvardintą teisinį reglamentavimą, bei tai, kad pareiškėjas nėra pastatų, prie kurių buvo formuojamas žemės sklypas, savininkas, taip pat nėra valstybinio žemės sklypo patikėtinis, todėl visiškai pagrįstai, ženklinant B. S. suformuoto žemės sklypo ribas, pareiškėjas apie tai nebuvo informuotas ir kviestas dalyvauti.

Pareiškėjo teiginys, kad patvirtintas planas persidengia su jo naudojamomis namų valdos ribomis, taip pat yra visiškai nepagrįstas, nes kaip minėta žemės sklypas, kuriuo naudojasi pareiškėjas yra nesuformuotas, o duomenų, kad B. S. suformuotas žemės sklypas nėra būtinas šiame sklype esantiems jos statiniams eksploatuoti, byloje nėra.

Teisėjų kolegija, konstatuoja, kad Projektas, kurio tikslas buvo suformuoti žemės sklypą B. S. nuosavybės teise priklausantiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę paskirtį, ir kuriuo yra suformuotas naujas valstybinis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra parengtas ir patvirtintas teisėtai bei laikantis teisės aktų reikalavimų, dėl ko pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 5 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas turi teisę reikalauti atlyginti ir atstovavimo išlaidas. Kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (ABTĮ 40 str. 3 d.).

Kadangi pareiškėjo skundas, kuriame jis kėlė ginčą, be kita ko, dėl trečiojo suinteresuoto asmens veiksmų teisėtumo, buvo atmestas, minėtas trečiasis suinteresuotas asmuo, kurio naudai priimtas procesinis teismo sprendimas, įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Trečiąjį suinteresuotą asmenį B. S. administracinėje byloje atstovavo advokato padėjėja R. S. pagal 2020 m. vasario 10 d. atstovavimo sutartį (b. l. 130). Atstovavimo išlaidos grindžiamos 2020 m. rugpjūčio 28 d. pinigų priėmimo kvitu ir sąskaita (b. l. 190, 191).

Trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimas administracinėje byloje buvo gautas 2020 m. vasario 18 d. (b. l. 131-136). 2019 metų III ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje - 1317,6 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, už atsiliepimo parengimą nustatytas koeficientas – 2,5. Atitinkamai maksimali rekomenduojama priteisti suma už atsiliepimo parengimą – 3294,00 Eur (1317,6 x 2,5). Kadangi prašomos 550 Eur išlaidos už atsiliepimo parengimą neviršija rekomenduojamų dydžių, todėl priteistinos.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tokios advokato suteiktos teisinės paslaugos kaip teisinės konsultacijos ir pan., laikytinos sudėtine platesnės apimties (turinio) teisinių paslaugų dalimi, todėl patirtos išlaidos už minėtas pavienes paslaugas traktuojamos kaip išlaidos už atitinkamą teisinę paslaugą (žr., pvz., LVAT 2015 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-988-756/2015, 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3910-415/2018). Nagrinėjamu atveju nurodomos 50 Eur išlaidos už konsultacijas yra tiesiogiai susijusios ir vertintinos kaip sudėtinė Rekomendacijų 8.2 punkte numatytų atsiliepimo surašymo paslaugų dalis. Šios išlaidos neviršija maksimalaus rekomenduojamo dydžio, yra pagrįstos, todėl priteistinos.

Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą, rekomenduojamas užmokesčio dydis (koeficientas) už vieną atstovavimo teisme valandą - 0,1. 2020 m. rugsėjo 1 d. teismo posėdis truko 39 minutes, kas pagal Rekomendacijų 9 punktą prilyginama 1 val. 2020 metų I ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje - 1381,0 Eur, atitinkamai už atstovavimą teisme maksimali rekomenduojama priteisti suma – 138,10 Eur (0,1 x 1381,0). Kadangi nurodomos 100 Eur išlaidos už atstovavimą teisme neviršija rekomenduojamų dydžių, todėl priteistinos.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog trečiojo suinteresuoto asmens prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo tenkintinas ir iš pareiškėjo priteistinas 700 Eur su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti trečiojo suinteresuoto asmens B. S. naudai iš pareiškėjo V. S. 700 Eur (septynis šimtus eurų) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Audrius GrauželisAlgis MarkevičiusJanina Vitunskienė