- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-02-13
- Bylos Nr.
- e2YT-1930-494/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00179-2025-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Zeniauskaitė
- Pareiškėjas
- L. A.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė Turto bankas
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėja L. A. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo dėl palikimo priėmimo, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. A., a. k. (duomenys neskelbtini), faktiniu valdymu priėmė savo sutuoktinio P. A., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą.
2. Pareiškime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), sulaukęs 62 metų amžiaus, mirė pareiškėjos tėvas P. A., a. k. (duomenys neskelbtini), kuris iki pat savo mirties gyveno name, adresu (duomenys neskelbtini). Miręs tėvas P. A. nebuvo sudaręs jokio testamento, neturėjo užgyvenęs jokio savo vardu registruoto turto, tad po jo mirties palikimo niekas nepriėmė, ir našle tapusi pareiškėjos motina V. A., a. k. (duomenys neskelbtini), tiesiog ir toliau liko gyventi jos vardu registruotame gyvenamajame name, minėtu adresu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), sulaukusi 77 metų amžiaus, mirė ir motina V. A.. Dėl motinos palikimo kreipėsi pareiškėja ir jos sesuo R. P., a. k. (duomenys neskelbtini), kuri 2018-07-31 paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi Nr. 2130 pareiškėjai neatlygintinai perleido (dovanojo) visas paveldėjimo teises į visą turtą ir turtines teises atsiradusias po motinos mirties.
3. Kaip nurodyta pareiškime, besitvarkant paveldėjimo bylos reikalus pas notarę pareiškėja sužinojo, kad tik motinos vardu registruotas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini)., t. y. 0,1208 ha ploto žemės sklypas, kurio unik. Nr. (duomenys neskelbtini), 70,33 kv. m. bendro ploto gyvenamasis namas, kurio unik. Nr. (duomenys neskelbtini), 30 kv. m. užstatyto ploto ūkio pastatas, kurio unik. Nr. (duomenys neskelbtini), 17 kv. m. užstatyto ūkio pastatas, kurio unik. Nr. (duomenys neskelbtini), 8 kv. m. užstatyto ploto ūkio pastatas, kurio unik. Nr. (duomenys neskelbtini), šulinys, kurio unik. Nr. (duomenys neskelbtini), ir lauko tualetas, kurio unik. Nr. (duomenys neskelbtini) iš tikrųjų pagal galiojančius įstatymus nuosavybės teise priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių teise abiems tėvams – P. A. ir V. A., nes minėtas nekilnojamasis turtas buvo įgytas santuokos metu. Po tėvo P. A. mirties motina V. A. toliau liko gyventi name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Šį faktą patvirtina Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenys, kad V. A. savo „gyvenamąją vietą deklaravo nuo 1975-02-04 iki (duomenys neskelbtini) adresu: (duomenys neskelbtini)“.
Šalies argumentai
4. Pareiškėja nurodo, kad V. A. nuo (duomenys neskelbtini) gyvenamąjį namą bei kitą nekilnojamąjį turtą, esantį tuo pačiu adresu – (duomenys neskelbtini)., visą laiką iki pat mirties (duomenys neskelbtini) valdė kaip savo, pagal išgales jį prižiūrėjo, tvarkė, mokėjo mokesčius, pvz., už elektros energiją, sudarė komunalinių atliekų tvarkymo sutartis, pirko malkas šildymui, remontavo, tvarkė žemės sklypą – rūpinosi žolės nupjovimu, jame augančiais vaismedžiais, vaiskrūmiais ir t.t. Manytina, kad dėl palikimo priėmimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminu palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo priimti palikimą motina nepareiškė ir paveldėjimo bylos notarų biure neužvedė, nes buvo įsitikinusi, kad jeigu nekilnojamasis turtas buvo įregistruotas tik jos vardu, tai ji ir buvo vienintelė šio turto savininkė ir po sutuoktinio mirties jai papildomai nereikia kreiptis į notarą bei priimti palikimą. Kitaip tariant, V. A. laiku nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo tik todėl, kad visas turtas buvo registruotas jos vardu ir netinkamai suprato turto valdymo ir disponavimo juo sąvokas bei dėl to klaidingai suvokė ir patį palikimą. Be to, tuo metu buvo ir kitų rūpesčių – ji pati sirgo, buvo silpnos sveikatos. Šiuo atveju V. A. mirusio sutuoktinio P. A. palikimą priėmė iškart po jo mirties, kai faktiškai pradėjo naudotis visais palikėjo daiktais ir valdyti nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), – mokėjo mokesčius už turto išlaikymą (už jam tiekiamą elektros energiją, komunalinių atliekų tvarkymą ir t.t.), remontavo ir kitaip pagal savo išgales juo rūpinosi bei prižiūrėjo. Priimdama mirusio sutuoktinio palikimą faktiškai pradėdama valdyti turtą kaip savo V. A. savo valią išreiškė konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo P. A. turto savininke faktiškai jį valdydama. Šiuos veiksmus ji atliko per 3 mėnesius nuo palikėjo mirties, tačiau dėl nepakankamo teisinio išprusimo, laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusiojo turtą negavo. Dėl to, negalint kitokia tvarka įrodyti, kad V. A. buvo savo mirusio sutuoktinio P. A. turto paveldėtoja, pareiškėja priversta kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Atsiliepimas
5. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas atsiliepime nurodė, kad VĮ Turto bankas, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo P. A. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį P. A. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad V. A. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui. Prašo pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, VĮ Turto banko atstovui nedalyvaujant.
6. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims ir jų atstovams nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
7. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-969/2015).
8. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Įstatyme įtvirtinta keletas palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
9. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad V. A. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir P. A. (gim. (duomenys neskelbtini)) santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), pareiškėja L. A. (gim. (duomenys neskelbtini)) yra sutuoktinių bendras vaikas. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas P. A.. (duomenys neskelbtini), mirė pareiškėjos motina V. A.. Dėl motinos palikimo kreipėsi pareiškėja ir jos sesuo R. P., a. k. (duomenys neskelbtini), kuri 2018 m. liepos 31 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi (notarinio registro Nr. 2130) pareiškėjai neatlygintinai perleido (dovanojo) visas paveldėjimo teises į visą turtą ir turtines teises atsiradusias po motinos mirties. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad V. A. vardu registruotas šis nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini): 0,1208 ha ploto žemės sklypas, kurio unik. Nr. (duomenys neskelbtini), 70,33 kv. m. bendro ploto gyvenamasis namas, kurio unik. Nr. (duomenys neskelbtini), 30 kv. m. užstatyto ploto ūkio pastatas, kurio unik. Nr. (duomenys neskelbtini), 17 kv. m. užstatyto ūkio pastatas, kurio unik. Nr. (duomenys neskelbtini), 8 kv. m. užstatyto ploto ūkio pastatas, kurio unik. Nr. (duomenys neskelbtini), šulinys, kurio unik. Nr. (duomenys neskelbtini), ir lauko tualetas, kurio unik. Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi turtas įgytas santuokos metu, laikytina, kad palikėjui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė pusė viso sutuoktinės V. A. vardu įregistruoto turto (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Iš Vilniaus rajono 5-ojo notaro biuro notarės 2018 m. liepos 31 d. liudijimo (notarinio registro Nr. 2139) nustatyta, kad paveldėjimo byla po P. A. mirties, Vilniaus rajono 5-ajame notaro biure iki 2018 m. liepos 31 d., nėra užvesta. Iš Vilniaus rajono 5-ojo notaro biuro notarės 2018 m. liepos 31 d. liudijimo (notarinio registro Nr. 2138) nustatyta, kad notarė Sandra Vinciūnienė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CK 5.11 str., ir 2018 m. liepos 31 d. Paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi, patvirtinta Vilniaus r. 5-ojo notaro biuro notarės S. Vinciūnienės, notarinio registro Nr. 2130, paliudijo, kad L. A., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo motinos V. A., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, paduodama pareiškimą apie palikimo priėmimą Vilniaus raj. 5-ajam notaro biurui, registro Nr. 971, paveldėjimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini).
10. Po palikėjo P. A. mirties (duomenys neskelbtini) sutuoktinė V. A. toliau liko gyventi name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kartu ir palikėjui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusioje namo dalyje, taigi ir rūpinosi ja kaip savo turtu. Minėtą aplinkybę patvirtina VĮ Registrų centro 2024 m. gruodžio 10 d. Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis, kurios duomenimis V. A. savo gyvenamąją vietą deklaravo nuo 1975-02-04 iki (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini). V. A. nuo (duomenys neskelbtini) gyvenamąjį namą bei kitą nekilnojamąjį turtą, esantį tuo pačiu adresu – (duomenys neskelbtini), visą laiką iki pat mirties valdė kaip savo, mokėjo mokesčius už elektros energiją, sudarė komunalinių atliekų tvarkymo sutartis (pareiškimo priedai Nr. 10, 11, 12).
11. Teismo nuomone, byloje pakanka duomenų, jog V. A. rūpinosi turtu, kuris liko po jos sutuoktinio P. A. mirties. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad V. A. priėmė palikimą po sutuoktinio P. A. mirties, faktiškai pradėdama turtą valdyti. Atkreiptinas dėmesys, kad bylose, kuriose sprendžiama dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, teismas nenustatinėja palikimo sudėties (palikto turto kiekio ar jo dalies) ir teismo sprendime nenurodo konkretaus turto kaip palikto palikimo.
12. Pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą, todėl šis faktas nustatomas teismine tvarka (CPK 445 straipsnis). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nesant suinteresuotų asmenų prieštaravimų, teismas turi pakankamą pagrindą konstatuoti, kad po P. A. mirties, palikimą priėmė jo sutuoktinė V. A. (CK 5.50 straipsnio 2 ir 3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 444 straipsniais, 448 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio P. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, pradėdama paveldėtą turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.