- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-14
- Bylos Nr.
- 1S-180-654/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-7-00009-2017-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alenas Piesliakas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Alenas Piesliakas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės skundą dėl 2019 m. kovo 22 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutarties, kuria nuspręsta grąžinti baudžiamąją bylą prokurorui nurodytiems kaltinamojo akto trūkumams pašalinti, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose buvo gauta baudžiamoji byla, kurioje N. J. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 3 dalį, 304 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 1 dalį, T. M. kaltinama pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, 228 straipsnio 1 dalį. Susipažinęs su byla ir pateiktu kaltinamuoju aktu teismas nutarė bylą grąžinti prokurorui, nes iš esmės surašytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas bei padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų. Teismas nurodė, kad iš kaltinamojo akto neaišku, ar prokurorė N. J. inkriminuoja vieną tęstinę nusikalstamą veiką ar atskiras nusikalstamas veikas; neaišku, ar nusikalstamos veikos inkriminuojamos N. J. ir T. M. padarytos bendrininkų grupėje, nes aprašant inkriminuojamus veiksmus jie aptariami nevienodai. N. J. surašytame kaltinime nenurodomas nei laikas, nei vieta, kur jis atliko jam inkriminuojamus veiksmus su žinomai suklastotu tikru dokumentu (kur, kada jis laikė, gabeno ir panaudojo žinomai suklastotą tikrą dokumentą). Dėl kaltinamojo akto trūkumų negali apsibrėžti kaltinimo ribų, tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui, teismas negali tinkamai išspręsti baudžiamosios bylos teritorinio teismingumo klausimo. Teismo vertinimu suformuluotas kaltinimas yra perteklinis, neaiškus ir nekonkretus, nes prokurorė nurodė galiojantį teisinį reguliavimą, kadastrinių bylų rengimo tvarką, vidutinės statybos vertės nustatymo formules, kurie yra nesuderinami su inkriminuojamo BK 300 straipsnio dispozicija. Su baudžiamąja byla teismui nebuvo pateiktas apklaustinų teisiamajame posėdyje asmenų sąrašas, kaltinamajai T. M. nebuvo tinkamai paskelbta apie ikiteisminio tyrimo pabaigą bei kaltinamiesiems buvo neužtikrinta galimybė pasinaudoti teise susipažinti su baigto ikiteisminio tyrimo medžiaga.
Skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorė prašo panaikinti 2019 m. kovo 22 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartį grąžinti baudžiamąją bylą prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti ir spręsti klausimą dėl baudžiamosios bylos perdavimo nagrinėti apylinkės teismui.
Šalies argumentai
Skunde nurodė, kad N. J. inkriminuotos 7 nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 3 dalyje. Šios veikos nėra tęstinės, nes jos padarytos skirtingose vietose, skirtingu laiku ir skirtingomis aplinkybėmis. Kaltinamajame akte vieta, laikas ir aplinkybės nurodytos labai konkrečiai ir nurodyti 7 straipsniai, o ne vienas.
Teismas priimdamas nutartį nesusipažino su baudžiamosios bylos medžiaga. Kaltinamajame akte nurodytas vienas BK 300 straipsnio 3 dalies epizodas, kuriame N. J. ir T. M. veikė bendrininkų grupėje. Veikimas bendrininkų grupėje inkriminuotas abiems. Kitose N. J. nusikalstamose veikose T. M. nedalyvavo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo argumentas, kad kaltinime N. J. nenurodytas nei laikas, nei vieta, kur jis atliko jam inkriminuojamus veiksmus su žinomai suklastotu tikru dokumentu, neteisėtas ir nepagrįstas. Pagal išankstinį susitarimą su N. J.. UAB „B“ matininkė T. M. 2016 m. gegužės 5 – 12 d. „(duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagamintą žinomai netikrą dokumentą – nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą – perdavė N. J., o jis šį žinomai suklastotą dokumentą laikė, gabeno per Vilniaus m. bei jį panaudojo kitų dokumentų, reikalingų pirkimo-pardavimo sutarčiai tarp jo, E. J. ir E. A. bei I. B. notarų biure sudaryti. Toks įtarimas rodo, kad tiek N. J., tiek T. M. inkriminuotas žinomai netikro dokumento pagaminimas bendrininkų grupėje. Taip nurodoma, kur ir kada N. J. pasiėmė žinomai suklastot dokumentą – 2016 m. gegužės 12 d. (duomenys neskelbtini). Įtarimuose ir kaltinime nurodyta, kur N. J. laikė ir gabeno šį dokumentą – per Vilniaus miestą, bei kur jį panaudojo – kituose inkriminuotuose epizoduose, kurie aptarti kaltinamajame akte.
Teismo argumentai dėl negalėjimo išspręsti klausimo susijusio su bylos teismingumu, neteisingi. Byla teisminga Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams, nes paskutinė N. J. nusikalstama veika padaryta Vilniaus rajone.
Skunde dėstoma aplinkybė, jog apklaustinų teisiamajame posėdyje asmenų sąrašas galėjo pasimesti, tačiau tokio sąrašo kopiją yra įkelta į IBPS sistemą, kurioje teismas galėjo šį sąrašą rasti.
Be to, priešingai nei teigiama teismo nutartyje, T. M. ir jos gynėjui buvo tinkamai pranešta apie ikiteisminio tyrimo pabaigą 2019 m. vasario 27 d., nes ant pranešimo apie ikiteisminio tyrimo užbaigimą yra jų parašai, bet teismas to nepamatė.
Kaltinamieji ir jų gynėjai su baudžiamosios bylos medžiaga susipažino nuo 2019 m. vasario 18 d. iki vasario 27 d. dar nebaigus ikiteisminio tyrimo. Susipažinimas vyko prokurorės kabinete ir jiems buvo padarytos norimų dokumentų kopijos. 2019 m. vasario 28 d. advokato J. Masioko prašymas pratęsti susipažinimo su bylos medžiaga terminą buvo atmestas, nes advokatas turėjo galimybę susipažinti ir susipažino su bylos medžiaga nurodytu laikotarpiu. Kaltinamųjų teisės susipažinti su bylos medžiaga nebuvo pažeistos.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į skundą negauta.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės skundas atmetamas.
Motyvuojamoji dalis
Pagal BPK 234 straipsnio 2 ir 3 dalis perduoti bylą prokurorui teismas gali bylos parengimo nagrinėti teisme stadijoje.
Aiškinant bylos perdavimo prokurorui sąlygas Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad BPK 254 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu nagrinėjimo teisme metu nustatoma, kad surašytas iš esmės Lietuvos Respublikos BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, byla perduodama prokurorui. Pagal teismų praktiką kaltinamasis aktas neatitinka Lietuvos Respublikos BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius, kai kaltinamajame akte nenurodyti baudžiamojo įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą veiką, dalis ir (ar) punktas, kai taikomas straipsnis susideda iš dalių ir (ar) punktų. Tačiau ne bet koks kaltinamojo akto trūkumas yra pagrindas grąžinti bylą prokurorui. Teisę grąžinti bylą prokurorui suteikia tik toks Lietuvos Respublikos BPK 219 str. pažeidimas, kuris trukdo nagrinėti bylą teisme. Įstatyme įtvirtinti kaltinamojo akto reikalavimai skirti užtikrinti kaltinamojo teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas, ir apibrėžti bylos nagrinėjimo teisme ribas. Dėl ydingai surašyto kaltinamojo akto ne tik pažeidžiama kaltinamojo teisė žinoti kuo jis yra kaltinamas, tačiau ir bylą nagrinėjantis teismas atsiduria teisinėje aklavietėje. Byla perduodama prokurorui naujam kaltinamajam aktui surašyti, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinimas bus sukonkretintas, patikslintas, taps labiau pagrįstas ir tai padės teismui nustatyti tiesą byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-250/2009, 2K-581/2011, Nr. 2K-556/2012).
Susipažinęs su baudžiamąja byla teismas konstatuoja, jog apylinkės teismo nutartyje nurodytos aplinkybės yra esminiai kaltinamojo akto trūkumai, sudarantys pagrindą grąžinti baudžiamąją bylą prokurorui trūkumams šalinti. Prokuratūros skunde nurodyti argumentai nėra pagrindas keisti teisingą ir pagrįstą apylinkės teismo sprendimą. Teismas išsamiai motyvavo, kokie kaltinamojo akto trūkumai trukdo teismui nagrinėti bylą bei kodėl jų negalima ištaisyti bylą nagrinėjant teisme. Kaltinamasis aktas yra svarbiausias ikiteisminio tyrimo stadijos dokumentas, todėl nuo jo tinkamo surašymo labai priklauso tolesnis bylos nagrinėjimas teisme. Kaltinamasis aktas nubrėžia bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribas, todėl turi būti surašytas nepriekaištingai tiksliai, konkrečiai ir suprantamai. Įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, skundą nagrinėjantis teismas sutinka su apylinkės teismo motyvais, jog kaltinamasis aktas yra surašytas netinkamai, jo turinys yra klaidinantis, pertekliniai, jame daug aplinkybių, kurios nėra reikšmingos inkriminuotos BK sudėties požymiams konstatuoti, o kai kurie inkriminuotų sudėčių požymiai iš viso nėra aprašyti ir neturi jokio turinio.
Teismas pagrįstai nurodė, kad iš kaltinamojo akto turinio negalima suprasti, ar N. J. įtariamas vienos tęstinės nusikalstamos veikos ar kelių nusikalstamų veikų padarymų. Prokurorės skunde nebuvo suformuluotas joks reikšmingas argumentas šiuo klausimu, tuo labiau jis nėra pagrįstas kokiais nors duomenimis, o tik išdėstytas teismo nuomonei prieštaraujantis paneigimas. Kaltinamajame akte aptariant N. J. inkriminuojamas nusikalstamas veikas yra įvardijama, kad jis nusikalstamas veikas darė jas tęsdamas. Tokia formuluotė suponuoja, kad buvo daroma viena tęstinė nusikalstama veika, kuri su kiekvienu nauju epizodu vis tęsėsi. Nors prokurorė skunde prieštarauja tokiai teismo pozicijai ir teigia, jog buvo inkriminuotos atskiros nusikalstamos veikos, tačiau ir kaltinamojo akto turinio tai nėra aišku. Klaidinančiai veikia ir atskirų nusikalstamų veikų įvardijimas epizodais, nes atskiri nusikalstamų veikų epizodai būna tęstinių nusikalstamų veikų atvejais, kuomet asmuo vis daro naujus pasikartojančius veiksmus, apimtus vieningos tyčios ir šie atskiri veiksmai gali būti įvardijami epizodais. Esant atskiroms nusikalstamoms veikoms, jos nėra įvardijamos epizodais, tai yra atskiri nusikaltimai. Šie netikslumai teismui pagrįstai sukėlė abejonių, kurias privalo ištaisyti kaltinamąjį aktą surašęs prokuroras.
Teismui abejonių sukėlė ir inkriminuota sunkinanti aplinkybė dėl kaltinamųjų veikimo padarant nusikalstamas veikas bendrininkų grupėje. Skunde prokurorė akcentavo, kad kaltinamajame akte nurodytas tik vienas epizodas, kuriame N. J. ir T. M. veikė bendrininkų grupėje. Sunkinanti aplinkybė inkriminuota abiem. Tačiau sunkinančios aplinkybės įrašymas po visų nusikalstamų veikų aprašymu yra netinkamas bendrininkavimo požymio apibūdinimas. Veikimas bendrininkų grupėje nėra tinkamai nurodytas ir negali būti savaime suprantamas, o turi būti konkrečiai įvardijamas ir aprašytas remiantis BK 25 straipsnyje nurodytais bendrininkavimo požymiais. Kaltinamajame akte nurodyta aplinkybė, kad T. M., susitarusi su N. J. atliko įvairius veiksmus, negali būti laikomas motyvuotu veikimo bendrininkų grupėje požymio inkriminavimu. Susitarimo požymis turi būti išsamiai atskleistas. Be to, teigiant, kad kaltinamieji padarė nusikalstamas veikas bendrininkų grupėje ir tai yra jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tokios veikos turėtų būti išskirtos. Priešingu atveju, susidaro įspūdis, kad N. J. atsakomybę sunkinanti aplinkybė dėl veikimo bendrininkų grupėje inkriminuojama dėl visų padarytų nusikalstamų veikų. Prokurorė skunde teigia, kad nusikaltimą kaltinamieji atliko tik vieno epizodo (nusikaltimo) atveju, o kiti nusikaltimai buvo atlikti N. J. su kitais asmenimis ir T. M. su jais nėra susijusi. Toks požiūris prieštarauja veikos padarymo bendrininkų grupėje požymiui. Bendrininkai, bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje susitarę nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, atsako pagal visus kito bendrininko padarytus veiksmus. Todėl teismui pagrįstai abejonių sukėlė kaltinimo formulavimas, kai nusikalstamos veikos padarymo bendrininkams yra inkriminuojamas tik vienas (dokumento perdavimo) momentas, o visi kiti nusikalstami veiksmai su suklastoto dokumento panaudojimu vienam iš bendrininkų nėra inkriminuojami, nors nėra jokių vykdytojo eksceso požymių. Taigi iš tokio kaltinimo lieka neaišku ar nusikalstamas veikas kaltinamieji padarė bendrininkų grupėje.
Pagrindiniai BK 300 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo požymiai kaltinamajame akte yra tik įvardijami, bet jų turinys nėra atskleistas ir sukonkretintas. Esminis kaltinamojo akto trūkumas yra tai, kad prokurorė neaprašė, kaip nurodytais alternatyviais veiksmais buvo padarytos nusikalstamos veikos, į inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymius neįdėjo konkretaus objektyvaus turinio (kaip nurodo BPK 219 straipsnio 1 dalies 3 punktas - padarytos nusikalstamos veikos vietos, laiko, būdo, padarinių ir kitų svarbių aplinkybių), o tik nurodė pačius požymius. Kaltinamajame akte yra apstu papildomų ir kaltinimą paaiškinančių aplinkybių, neturinčių jokios prasmės kaltinimui, tačiau pagrindinę reikšmę turintys ir įstatymo dispozicijoje apibrėžti požymiai nėra atskleisti. Kaltinime nurodyta, kad N. J. suklastotą dokumentą 2016 m. gegužės 12 d., adresu (duomenys neskelbtini) perdavė T. M., o jis šį dokumentą laikė, gabeno Vilniaus mieste ir panaudojo kitų dokumentų gavimui. Kaltinamajame akte nėra detalizuojami ir sukonkretinami alternatyvūs nusikalstami veiksmai, neaprašytos jokios laikymo ir gabenimo aplinkybės (laikas, vieta, būdas), o jos tik preziumuojamos iš to, kad suklastotą dokumentą kaltinamasis panaudojo kitiems dokumentams gauti. Kaltinimas turi būti tikslus, konkretus, aiškus, pagrįstas ir motyvuotas, juo negali būti paliekama vietos interpretacijoms. Šie kriterijai svarbūs, nes pagal suformuotą kaltinamąjį aktą teismas nagrinėja bylos aplinkybes ir tiria įrodymus, o kaltinamajam užtikrinama galimybė žinoti, kuo tiksliai jis yra kaltinamas ir nuo to gintis. Nagrinėjamu atveju dėl kaltinamojo akto trūkumų, to nebuvo galima įgyvendinti.
Asmeniui pateikiamas kaltinimas padarius nusikalstamą veiką turi būti trumpas ir aiškus. Jis turi remtis tik inkriminuojamo nusikaltimo sudėtimi ir jame neturi būti jokių su inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymių aprašymu nesusijusių aplinkybių. Viskas, kas nėra susiję su inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymiais (taisyklės, kvalifikavimui reikšmingos aplinkybės, kvalifikavimo motyvai) kaltinamajame akte gali būti aprašyta, tačiau tai neturi būti aprašyta kaltinime. Inkriminuojant BK 300 straipsnį reikia nustatyti, ar buvo pagamintas netikras dokumentas, ar buvo suklastotas tikras dokumentas ir šiuos veiksmus aprašyti nurodant, koks neteisingas turinys yra netikrame arba tikrame dokumente. Kodėl tas turinys nėra teisingas reikia aprašyti kaltinamame akte nurodant kvalifikavimo motyvus. Jeigu yra inkriminuojamas laikymas, turi būti nurodyta, kur ir kokiu laikotarpiu netikras ar suklastotas dokumentas buvo laikomas bei kitas svarbias aplinkybes. Jeigu yra inkriminuojamas gabenimas, reikia aprašyti, kokiu laikotarpiu, kuriomis vietomis ir kokiu būdu gabeno bei kitas svarbias aplinkybes. Jei dokumentai buvo panaudoti, reikia nurodyti, kur ir kada jis buvo panaudotas bei nurodyti kitas svarbias aplinkybes. Inkriminuojant BK 300 straipsnio 3 dalį, kuri nustato atsakomybę už dokumento suklastojimą padariusį didelę žalą negalima apsiriboti tik sausu konstatavimu, kad nukentėjusiesiems buvo padaryta didelė žala, reikia aprašyti, kokia didelė žala buvo padaryta, o šiuo atveju būtinasis BK 300 straipsnio 3 dalies didelės žalos požymis visai neturi jokio turinio. Taigi, prokurorė privalo atsižvelgti į teismo argumentus ir surašyti kaltinimą kaip to reikalauja teisės aktų nuostatos.
Skunde klaidingai pasisakoma dėl bylos teismingumo. Teigiama, kad byla teisminga Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams, nes paskutinė N. J. nusikalstama veika padaryta Vilniaus rajone. Toks teisės normų interpretavimas visiškai neatitinka numatyto reguliavimo. BPK 227 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu nusikalstamos veikos padarytos kelių teismų veiklos teritorijose, baudžiamąją bylą nagrinėja tas teismas, kurio veiklos teritorijoje padaryta daugiausia nusikalstamų veikų, o kai kelių teismų veiklos teritorijose padaryta vienodas nusikalstamų veikų skaičius, bylą nagrinėja tas teismas, kurio veiklos teritorijoje padaryta paskutinė nusikalstama veika. Taigi teismingumas priklauso nuo padarytų nusikalstamų veikų kiekio, o paskutinė nusikalstama veika turi įtakos tik kai nusikalstamų veikų skaičius vienodas. Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, kur buvo padaryta daugiausiai nusikalstamų veikų ir tik tada spręsti klausimą dėl teismingumo. Kaltinamajame akte užsimenama, kad nusikalstamos veikos padarytos Vilniaus mieste, bet konkreti vieta nenurodyta. Teismingumo klausimas gali būti įvertintas tik patikslinus kaltinamąjį aktą ir jame nurodžius konkrečią nusikalstamos veikos padarymo vietą.
Aukštesnės instancijos teismas sutinka su prokurorės skundo argumentu dėl apklaustinų teisiamajame posėdyje asmenų sąrašo. Šio sąrašo kopija yra patalpinta IBPS sistemoje, prie kurios turi prieiga ir bylą nagrinėjantis teismas, todėl teismas galėjo šiuo sąrašu vadovautis. Teismui grąžinus bylą prokurorei ji turi tinkamai išpildyti BPK 220 straipsnio 3 dalies reikalavimus.
Teismas iš dalies sutinka su prokurorės skundo argumentu dėl tinkamo pranešimo apie ikiteisminio tyrimo pabaigą. Yra didelė tikimybė, kad T. M. buvo tinkamai pranešta apie ikiteisminio tyrimo pabaigą, nes T. M. surašytame pranešime apie ikiteisminio tyrimo užbaigimą yra parašai (t. 10 b. l. 124), tačiau nėra aišku kieno. Prokuroro surašomi dokumentai turi būti aiškūs, jeigu juose yra proceso dalyvių parašai, neturi kilti jokių abejonių, kas juos pasirašė. Šiuo atveju nėra aišku, kas pasirašė prokurorės surašytą dokumentą.
Teismas pritaria skundo argumentams, kad kaltinamiesiems nebuvo apribota teisė susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Kaltinamieji ir jų gynėjai su bylos medžiaga susipažino nuo 2019 m. vasario 18 d. iki 2019 m. vasario 27 d. ir gavo norimų dokumentų kopijas. 2019 m. vasario 20 d. supažindinimo su bylos medžiaga protokolas patvirtina, kad iki tyrimo pabaigos kaltinamiesiems buvo suteikta teisės susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir jų teisės nebuvo pažeistos (t. 10 b. l. 113-114). Nors teismas pritaria daliai skundo argumentų, tačiau šie skundo argumentai yra šalutiniai ir nesudaro pagrindo keisti apylinkės teismo sprendimą. Motyvai dėl susipažinimo su bylos medžiaga ir pranešimo apie ikiteisminio tyrimo pabaigą nekeičia aplinkybių, kad kaltinamasis aktas surašytas su trūkumais ir turi būti grąžintas prokurorui. Atsižvelgiant į bylos apimtį ir koreguotinas aplinkybes, apylinkės teismo nurodytas 2 mėnesių terminas kaltinamojo akto trūkumams pašalinti, yra pagrįstas ir tinkamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.