Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nataljos Zelionkienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjo nuomone, Migracijos departamentas neatsižvelgė, kad jis nedirbo dėl tokių nenumatytų aplinkybių kaip nemokamos atostogos dėl šeiminių aplinkybių, o tokiais atvejais darbo užmokestis skaičiuojamas proporcingai dirbtam laikui. Migracijos departamentas netinkamai ištyrė faktines aplinkybes, susijusias su pareiškėjo darbinėmis pareigomis, pragyvenimo Lietuvoje lėšų gavimo ir darbo užmokesčio mokėjimo pagrindu.

A. M. departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime (b. l. 42–45) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsižvelgus į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenis, t. y. kad asmeniui po leidimo laikinai gyventi išdavimo (2022-07-14) įdarbinimo Bendrovėje laikotarpiu 6 mėnesius buvo mokamas mažesnis nei MMA darbo užmokestis ir net 8 mėnesius, iš jų 6 mėnesius iš eilės, darbo užmokestis iš viso nebuvo mokamas ir jokių kitų gaunamų reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, asmuo negauna (prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nurodė, kad pragyvenimo lėšos – darbo užmokestis), yra pagrindas konstatuoti, kad asmuo neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje.

Pažymėjo, kad ginčijamas Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024-05-05 sprendimo Nr. 24S112780, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis. Ketindamas dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis 2022-05-26 Migracijos departamentui pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas užsieniečio darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip 2 metams). Prašyme nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis – 1 250 Eur (b. l. 61–65).

Tarpininkavimo rašte Nr. 20220526-072111 nurodoma, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju (833209), ekonominės veiklos rūšis (rūšys), pagal kurią (kurias) užsienietį ketinantis įdarbinti (įdarbinęs) darbdavys vykdo veiklą – krovininis kelių transportas (4941), numatant mokėti 1 250 Eur mėnesinį darbo užmokestį. Įsipareigojama, kad užsieniečio darbo užmokestis nebus mažesnis už tokį patį darbą dirbančio Lietuvos Respublikos gyventojo, o jeigu tokio darbuotojo nėra, – jo darbo užmokestis nebus mažesnis už Lietuvos statistikos departamento paskutinį paskelbtą kalendorinių metų vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) pagal atitinkamą ekonominę veiklos rūšį. Taip pat įsipareigojama, kad už užsienietį bus mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos (b. l. 57–60).

Pareiškėjui 2022-07-14 buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760157260 iki 2024-07-14.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenimis nustatyta, jog nuo 2021-04-28 pareiškėjas įdarbintas Bendrovėje ir jam po leidimo laikinai gyventi išdavimo įdarbinimo Bendrovėje laikotarpiu tik 7 mėnesius buvo mokėtas prašyme ir tarpininkavimo rašte nurodytas ne mažesnis mokėti mėnesinis darbo užmokestis – 1 250 Eur. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjui 2022 m. liepos–gruodžio mėn., 2023 m. kovo–gegužės mėn. ir 2024 m. sausio–vasario mėn. (7 mėn.) buvo išmokėtas darbo užmokestis, atitinkantis nurodytą prašyme ir tarpininkavimo rašte (1344,34–1592,8 Eur); 2022 m. rugpjūčio, lapkričio mėn., 2023 m. sausio–vasario, birželio mėn., 2024 m. kovo mėn. (6 mėn.) buvo išmokėtas mažesnis darbo užmokestis, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimali mėnesinė alga (234,74–776,73 Eur); 2022 m. rugsėjo, spalio mėn. ir 2023 m. liepos–gruodžio mėn. (iš viso 8 mėn.) darbo užmokestis iš viso nebuvo mokamas, o tai reiškia, kad užsienietis šiuo laikotarpiu faktiškai Bendrovėje nedirbo (b. l. 70–76). Pažymėtina, jog MMA dydis 2022 m. buvo nustatytas 730 Eur, 2023 m. – 840 Eur, 2024 m. – 924 Eur. Prašyme pakeisti leidimą gyventi pareiškėjas nurodė, kad jo pragyvenimo lėšos yra mėnesinis darbo užmokestis – 1 250 Eur per mėnesį.

Skundžiamu Sprendimu pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi tuo pagrindu, kad duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, kad asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, t. y. vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktais. Sprendimo motyvuose nurodoma, jog asmeniui teikiant prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Migracijos departamentui nebuvo pateikti duomenys, kad asmuo dirbs ne visą darbo laiką ar jam bus mokamas kitas atlyginimas, nei nurodytas tarpininkavimo rašte. Taip pat nurodoma, kad asmeniui po leidimo laikinai gyventi išdavimo (2022-07-14) įdarbinimo Bendrovėje laikotarpiu 6 mėnesius buvo mokamas mažesnis nei MMA darbo užmokestis ir net 8 mėnesius, iš jų 6 mėnesius iš eilės, darbo užmokestis iš viso nebuvo mokamas ir jokių kitų gaunamų reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, asmuo negauna.

Sprendime, vertinant individualią pareiškėjo situaciją, ryšius su Lietuvos Respublika, nustatyta, kad asmeniui 2019-10-11 buvo išduota nacionalinė viza, 2020-09-17 ir 2022-07-14 išduoti leidimai laikinai gyventi, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenimis, asmuo nuo 2019-12-06 iki 2021-04-28 buvo įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2021-04-28 įdarbintas Bendrovėje. Sprendime padaryta išvada, jog asmens nesieja ilgalaikiai ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika. Migracijos departamentas taip pat nenustatė asmens turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra duomenų apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“. Įstatymo 50 straipsnyje nustatyti leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo pagrindai. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai.

Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą užsieniečiui laikinai gyventi atsisakoma, jei duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jis neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.

Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas, jeigu jis atitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto imperatyvius reikalavimus, Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nustatytas leidimo išdavimo sąlygas ir nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, dėl kurių leidimas neišduodamas.

Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad viena iš leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų – užsienietis turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-10-12 įsakymu Nr. 1V-329, 8.3 papunktyje nustatyta, kad užsieniečio turimas pragyvenimo lėšų dydis vertinamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydį, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi. Užsieniečio turimų pragyvenimo lėšų turi pakakti visam prašomo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, o jeigu leidimas išduodamas ar keičiamas ilgesniam nei vieneri metai terminui, – bent vieneriems metams.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007-01-29 įsakymo Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“ 1.3 papunktyje nurodyta, kad pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, – 1 minimali mėnesinė alga.

Kaip matyti iš nurodyto teisinio reguliavimo, pareiškėjui tenka pareiga laikytis Įstatyme įtvirtintų imperatyvių nuostatų, t. y. atitikti tas sąlygas, pagal kurias jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi. Be to, kaip pirmiau jau minėta, Įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje keliamus reikalavimus turėjo atitikti ne tik prašymo pateikimo metu, bet ir viso leidimo laikinai gyventi galiojimo metu, t. y. iki 2024-07-14. Išimtys Įstatyme, kad tam tikrą laiką galima neatitikti tų sąlygų, pagal kurias užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, nėra numatytos.

Kaip minėta, atsakovas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje atlikęs duomenų patikrinimą, nustatė, jog asmeniui 6 mėnesius buvo mokėtas mažesnis, nei nustatyta MMA, darbo užmokestis ir net 8 mėnesius, iš jų 6 mėnesius iš eilės, darbo užmokestis nebuvo mokamas iš viso, o tai reiškia, kad užsienietis Bendrovėje faktiškai nedirbo.

Iš įvardytų duomenų akivaizdu, kad atsakovas Migracijos departamentas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjo pateikti duomenys neatitinka tikrovės. Taip pat pažymėtina, jog asmuo, kreipdamasis su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi, nurodė, kad jo pragyvenimo lėšos buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu bus 1 250 Eur darbo užmokestis, gaunamas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau byloje nustatyta, jog pareiškėjui nuo įdarbinimo Bendrovėje 6 mėnesius buvo mokamas mažesnis nei MMA darbo užmokestis ir net 8 mėnesius, iš jų 6 mėnesius iš eilės, darbo užmokestis iš viso nebuvo mokamas ir jokių kitų gaunamų reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsienietis negauna.

Taigi, atsakovas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjas darbo užmokesčio ir jokių kitų reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, negauna. Darbinės pajamos nurodytos kaip vienintelis pajamų šaltinis Lietuvoje. Pareiškėjui nepateikus duomenų apie kitas gaunamas pajamas (tokių duomenų nepateikta ir su skundu), Migracijos departamentas pagrįstai turėjo teisinį pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas neturi pakankamai reguliarių pajamų pragyventi Lietuvoje, todėl Sprendimas buvo priimtas teisėtai ir pagrįstai (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktai, 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Pareiškėjas skunde teigia, jog darbo Bendrovėje metu susiklostė tokios asmeninės aplinkybės, kad turėjo išvykti padėti savo šeimai, kurioje auga du nepilnamečiai vaikai, todėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka teikė darbdaviui prašymus dėl nemokamų atostogų suteikimo. Pareiškėjo prašymus darbdavys patenkino. Pareiškėjo teigimu, Migracijos departamentas neatsižvelgė, kad jis nedirbo dėl tokių nenumatytų aplinkybių kaip nemokamos atostogos dėl šeiminių aplinkybių, o tokiais atvejais darbo užmokestis skaičiuojamas proporcingai dirbtam laikui.

Pažymėtina, jog vien tai, kad pareiškėjui, kaip trečiosios šalies piliečiui, yra taikomas reikalavimas kiekvieną mėnesį turėti nustatytą sumą pragyvenimo lėšų, neriboja jo teisės į nemokamas atostogas, tačiau teikdamas prašymą leidimui išduoti užsienietis turi aiškiai, konkrečiai ir teisingai nurodyti, kas sudarys jo mėnesio pajamas, reikalingas pragyventi, bei užtikrinti, jog šios sąlygos bus laikomasi, arba apie pasikeitusias aplinkybes informuoti atsakovą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad darbo užmokesčio mokėjimas yra siejamas su realiai mokamu, o ne su teoriniu (pvz. nustatytu darbo sutartyje, bet faktiškai nemokamu) darbo užmokesčiu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021-06-16 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3159-415/2021). Pareiškėjas nepateikė Migracijos departamentui duomenų, patvirtinančių, kad jis Bendrovėje ketina dirbti ne visą darbo laiką arba kad jam bus mokamas kitas atlyginimas, nei nurodytas prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir tarpininkavimo rašte. Nustačius, jog nebuvo mokamas pareiškėjo prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi bei Bendrovės tarpininkavimo rašte nurodytas darbo užmokestis, yra pagrindas konstatuoti, kad tokiais veiksmais buvo sistemingai nevykdomos Įstatyme nustatytos prievolės, kaip pagrindas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, ir toks nuolatinis iš Įstatymo kylančių prievolių pažeidimas negali būti pateisinamas teisės į nemokamas atostogas įgyvendinimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024-04-17 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1352-415/2024, 2024-05-29 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1621-520/2024, 2024-08-07 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1901-821/2024).

Pažymėtina, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams nesuteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus. Pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus Įstatymo keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjui tenka pareiga pagrįsti Įstatyme numatytas aplinkybes, reikšmingas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimui ir (ar) pakeitimui, ir tokį įrodinėjimo naštos paskirstymą nėra pagrindo vertinti kaip tariamą atsakovo, viešojo administravimo subjekto perdėtą pranašumą ginčo teisiniuose santykiuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-12-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-2720-2014).

Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamas Sprendimas pagrįstas objektyviais Migracijos departamento turėtais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės buvo motyvuotos, neapsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktus, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, detaliai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visuma, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

Pažymėtina, kad kiekvienas iš Įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje nustatytų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Šiuo atveju pareiškėjui leidimas laikinai gyventi pagrįstai panaikintas dviem savarankiškais pagrindais.

Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamas Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus (aptartos esminės faktinės aplinkybės, jos susietos su taikytinu teisiniu reguliavimu, įvertinta pareiškėjo individuali situacija). Taip pat matyti, kad atsakovas tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, kurio naikinti nėra teisinio pagrindo, tad pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40–41, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 (keturiolika) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.