Šiaulių apygardos teismo nutartis

2009-01-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-24-282-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-01-29
Bylos Nr.
1A-24-282-2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Virginija Žindulienė (pirm.), Irena Ivanovienė, Danutė Matiukienė
Nuteistasis
K., K. G., M.
Advokatai
Edmundas Jankaitis
Kategorijos
Kopija

Pranešėja Virginija Žindulienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-24-282/2009

Teisėjas Zigmas Kavaliauskas Procesinio sprendimo kategorijos 1.1.8.1.,

1.2.14.1.2.2., 2.4.6.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. sausio 29 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,

teisėjų Irenos Ivanovienės, Danutės Matiukienės,sekretoriaujant Renatai Guruškinienei,dalyvaujant prokurorei Laimai Mažeikienei,gynėjui advokatui Edmundui Jankaičiui,nuteistajam K. G.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. G. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 29 d. nuosprendžio, kuriuo K. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose

Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2008 m. kovo 26 d. iki 2008 m. kovo 28 d.

Skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas M. A., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neapskųstas.

Kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. G. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje su M. A., 2008 m. kovo mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytą datą, apie 13 val., atplėšęs nuo sienos šiferio lapą, per padarytą angą įsibrovė į V. R. priklausantį ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), bei iš ten pagrobė du vienetus 40 KW galios elektros variklius, kurių vertė po 500 Lt, tuo bendrai padarydamas V. R. 1000 Lt turtinę žalą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis K. G. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę.

Skunde apeliantas nurodo, kad teismas rėmėsi vien sunkinančia aplinkybe, kad nusikaltimas buvo padarytas veikiant grupėje su M. A., neatsižvelgė į jo lengvinančias aplinkybes, kad dirbo šaltkalviu-montuotoju UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, susitaikė su nukentėjusiuoju, kuris atsisakė ieškinio. Be to skunde apeliantas nurodo, kad teismo metu nebuvo paskirtas valstybės, o jis pats apsiginti nesugebėjo.

Nuteistasis K. G. ir jo gynėjas prašo tenkinti apeliacinį skundą.

Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Atsikirtime į apeliacinį skundą civilinio ieškovo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ Grūdų centras KŪB atstovas B. R. nurodė, kad teismo paskirta bausmė yra teisinga ir neturėtų būti sumažinta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir ištyrusi byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir jais remdamasis padarė teisingas išvadas dėl apelianto padaryto nusikaltimo aplinkybių. K. G. pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., to neginčija ir apeliantas, prašydamas sušvelninti jam paskirtą bausmę.

Savo skunde nuteistasis apeliuoja į tai, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo pažeistos jo procesinės teisės, o būtent – teisė į gynybą. Dėl to kolegija pažymi, kad BPK 51 str. numatyti atvejai, kada baudžiamajame procese yra būtinas gynėjo dalyvavimas. Konkrečiai nuteistojo K. G. atveju pagal BPK 51 str. turinį gynėjas jam nebuvo būtinas, tačiau, be abejonės, jis gynėją galėjo pasikviesti pats ar jo pavedimu (sutikimu) gynėją jam galėjo pakviesti kiti asmenys. Atliekant ikiteisminį tyrimą ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nei vienas iš nuteistųjų, tame tarpe ir apeliantas, gynėjo nepasikvietė nors suimti nebuvo, teisiamojo posėdžio metu tiek M. A., tiek K. G. pareiškė, jog gynėjai jiems nereikalingi (t. 2, b. l. 40), apie pageidavimą turėti gynėją nepareiškė iki pat bylos nagrinėjimo apylinkės teisme pabaigos. Pagal LR BPK 50 str. 3 d. nuostatas teismas privalo užtikrinti gynėjo dalyvavimą tik tais atvejais, kai kaltinamasis to prašo.

Tokiu būdu kolegija daro išvadą, kad nuteistojo K. G. skundo teiginys apie galimą jo teisės į gynybą pažeidimą nepagrįstas.

Neteisus apeliantas teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė tik į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas nustatė ir atsižvelgė į K. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Nuteistojo apeliacinio skundo argumentas, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad jis dirbo, nepagrįstas, nes tai nėra aplinkybė, turinti esminės reikšmės sprendžiant kaltės ar bausmės klausimus. Kita vertus, teismas nuosprendyje nurodė, kad K. G. dirba UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ šaltkalviu-montuotoju, apie tai bylojantys dokumentai taip pat buvo prijungti prie baudžiamosios bylos (t. 2, b. l. 16-17). Nepagrįstas apelianto teiginys, kad jis susitaikė su nukentėjusiuoju V. R.. Kaltininko susitaikymas su nukentėjusiuoju yra griežtai reglamentuotas Baudžiamojo įstatymo institutas (BK 38 str.). Byloje nėra jokių dokumentų patvirtinančių K. G. susitaikymą su nukentėjusiuoju, o tai, kad V. R. nepareiškė civilio ieškinio (t. 1, b. l. 35; t. 2, b. l. 25), negali būti traktuojama nei kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė pagal BK 59 str. 1 d. 3 p. (kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą), nei kaip kaltininko susitaikymas su nukentėjusiuoju.

Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad nuteistojo K. G. apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 str. reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kolegijos nuomone, bausmė apeliantui paskirta nepažeidžiant BK 54 str. reikalavimų. Teismas atsižvelgė į tai, jog K. G., neišnykus teistumui pagal ankstesnius nuosprendžius – ankščiau teistas 6 kartus už nusikalstamas veikas nuosavybei (t. 1, b. l. 158-163), vėl padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą – pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą (BK 11 str. 4 d.), nuteistąjį apibūdinančius duomenis – turi galiojančių administracinių nuobaudų (t. 1, b. l. 172-174), yra recidyvistas (BK 27 str. 1 d.), nukentėjusiajam padarytos žalos neatlygino, taip pat atsižvelgė į nustatytą vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupėje, į nustatytą vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir paskyrė bausmę žymiai mažesnę nei BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis (vidurkis 3 metai 1 mėnuo 15 dienų).

Iš bylos medžiagos matyti, kad ankstesniais teismų nuosprendžiais, pripažinus K. G. kaltu už nusikaltimų padarymą, apelianto atžvilgiu buvo taikomi įvairūs jo teisinę padėtį lengvinantys institutai – amnestijos įstatymo taikymas, lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos, tačiau visa tai nuteistajam pozityvaus poveikio nepadarė, jis toliau pažeidinėjo baudžiamuosius įstatymus, vykdė administracinės teisės pažeidimus. Be abejonės, legalūs apelianto darbo santykiai apibūdina jį teigiamai, tačiau tai nėra pagrindas dar labiau sumažinti jam paskirtą bausmę ar skirti kitos rūšies BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytą bausmę. Kaip buvo minėta, K. G. yra recidyvistas, tai yra asmuo keliantis didesnį pavojų visuomenei, o tokiam asmeniui paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė (BK 56 str. 1 d.).

Skundžiamame nuosprendyje išdėstytų ir aptartų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visuma byloja apie K. G. susiformavusias antivisuomenines nuostatas ir nenorą laikytis įstatymų, todėl kolegija daro išvadą, kad nuteistojo nusikalstamas veikimas yra įtakotas ne tam tikrų susiklosčiusių aplinkybių, bet tai viso jo ankstesnio elgesio tąsa.

Kolegijos nuomone skundžiamu nuosprendžiu apeliantui paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinka BK 41 str. numatytą bausmės paskirtį ir nėra aiškiai per griežta.

Naujų aplinkybių, į kurias būtų neatsižvelgta skiriant bausmę, apeliantas skunde nenurodė, todėl švelninti nuteistajam K. G. paskirtą laisvės atėmimo bausmę nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutaria:

nuteistojo K. G. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė Virginija ŽindulienėTeisėjai Irena IvanovienėDanutė MatiukienėKopija tikraTeisėjaVirginija Žindulienė