Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vyto Miliaus ir Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo N. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 17 d. nutarties, kuria civilinė byla Nr. 2-1686-513/2012 pagal ieškovo N. K. ieškinį atsakovui V. K. dėl skolos priteisimo perduota nagrinėti Klaipėdos rajono apylinkės teismui prie atsakovo V. K. ir E. K. santuokos nutraukimo civilinės bylos Nr. 2-25-904/2012 (šiuo metu civilinė bylos Nr. 2-13-904/2013).

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012 m. spalio 12 d. atsakovas teismui pateikė šalių taikos sutartį, prašė ją patvirtinti ir civilinę bylą nutraukti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atsakovas V. K. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal atskirojo skundo, kuriuo ginčijamas pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas, suformuluotus pagrindus, apeliacijos dalyką sudaro bylos perdavimo pagal kreditoriaus ieškinį skolininkui teismingumo klausimas, kai kitame teisme nagrinėjama skolininko ištuokos byla. Šis klausimas sprendžiamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrinama ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Byloje nustatyta, kad ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 57 575 eurų skolą, t. y., paliktas saugojimui ir negrąžintas lėšas, bei procesines palūkanas. 2012 m. spalio 12 d. atsakovas teismui pateikė šalių taikos sutartį ir prašė bylą nutraukti. Teismas, nustatęs, kad Klaipėdos rajono apylinkės teisme nagrinėjama atsakovo ištuokos civilinė byla Nr. 2-25-904/2012 ir dėl 57 575 eurų sumos priimti procesiniai sprendimai ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 06-1-02041-11, konstatavo, jog visi atsakovo kreditorių reikalavimai turi būti sprendžiami Klaipėdos rajono apylinkės teismo nagrinėjamoje atsakovo ir E. K. ištuokos byloje Nr. 2-25-904/2012.

Ši pirmosios instancijos teismo išvada nepripažįstama pagrįsta bei teisėta.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodė, kad įstatymas imperatyviai įpareigoja visus klausimus, tame tarpe ir kreditorių reikalavimus vienam iš sutuoktinių, spręsti santuokos nutraukimo byloje. Pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodomos materialinės teisės normos (CK 3. 59, 3.85, 3.86, 3.109, 3.118 str.) bei procesinės normos (CPK 539, 541 str.) iš esmės kalba apie bendrą sutuoktinių turtą bei prievoles, susijusias su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, jų padalinimą. Šiose normose nėra reikalavimo į dalintino turto balansą įtraukti ir turtą ar prievoles, atsiradusiais po santuokos nutraukimo bylos iškėlimo ar imperatyvaus reikalavimo santuokos nutraukimo byloje nagrinėti ir reikalavimus, kuriuos reiškia vieno iš sutuoktinių kreditorius būtent šiam sutuoktiniui, negrįsdamas šio reikalavimo sutuoktinių prievolės bendrumu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių, yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai kreditoriams atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros. Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. sausio mėn. 18 d. nutarti, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2013).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinė sesija, pasisakydama dėl sutuoktinių (vieno iš jų arba abiejų) prisiimtų prievolių taip pat išaiškino, kad teismas privalo identifikuoti kreditoriaus pareikštą reikalavimą – reikalavimas reiškiamas vienam ar abiem sutuoktiniams, kaip bendraskoliams pagal CK 3.109 straipsnį. Kai kreditorius pareiškia reikalavimą vienam iš sutuoktinių, santuokos, taip pat pagal sudarytą sandorį panaudoto turto šeimos interesais faktas savaime nereiškia, kad prievolė yra bendra ir dalijama tarp sutuoktinių priteisiant kreditoriui pagal dalinės prievolės taisykles. Sandorį su vienu iš sutuoktinių sudaręs kreditorius gali remtis prievolės uždarumu (tik sandorį sudariusių šalių teisiniu ryšiu) reikalaudamas, kad ją asmeniškai įvykdytų sandorį sudaręs sutuoktinis. Plenarinė sesija taip pat pažymėjo, kad faktas, jog teismo sprendimu kreditoriaus naudai jau yra priteista iš vieno sutuoktinio, nesaisto turto padalijimo klausimą sprendžiančio teismo spręsti dėl prievolės pobūdžio, išskyrus atvejus, kai toks sprendimas abiems sutuoktiniams turi res judicata galią ar juo nustatyti faktai turi prejudicinę galią (CPK 182 straipsnio 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės mėn. 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Aptarti kasacinio teismo išaiškinimai reškia, jog ne kiekvienas kreditorių reikalavimas vienam iš sutuoktinių reiškia reikalavimą abiems sutuoktiniams, taip pat- nebūtinai reiškia solidariąją sutuoktinių prievolę ir, atitinkamai- ne bet kuris turtas esantis pas sutuoktinius, yra turto padalinimo objektas santuokos nutraukimo byloje.

Ieškovas savo reikalavimą kildina iš piniginių lėšų perdavimo atsakovui fakto, nurodydamas šių piniginių lėšų perdavimo tikslą bei laiką- jos, ieškovo teigimu, perduotos pasaugoti 2011 m. rugsėjo 27 d.. CK 3.67 straipsnio 1 dalis numato, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, atsakovo V. K. ieškinys dėl santuokos nutraukimo su E. K. teismui pateiktas 2010 m. balandžio 29 d., o santuokos nutraukimo byla iškelta 2010 m. gegužės mėn.. Taigi, pagal ieškovo nurodomas faktines aplinkybes, piniginės lėšos neturėtų būti vertinamos kaip sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, o prievolė jas grąžinti ieškovui- solidarioji sutuoktinių prievolė. Ieškovas atskirajame skunde akcentuoja, jog jis ieškinį sąmoningai reiškė vienam sutuoktiniui, nes lėšos buvo perduotos atsakovo asmeniniams poreikiams (ieškinyje teigiama, jog saugojimui). Be to, ieškovas atsakovo sutuoktinei nereiškia jokių reikalavimų, nesiekia savo kreditoriaus teisių apsaugos atsakovo santuokos nutraukimo byloje. Apeliantas teisingai pažymi, kad kreditorių reikalavimai santuokos nutraukimo byloje nagrinėtini siekiant apsaugoti kreditorių interesus, o nagrinėjamu atveju kreditorius tokios apsaugos nesiekia. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog esant tam tikroms aplinkybėms, kurių pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino ir nenustatė, tokio pobūdžio reikalavimo perdavimas nagrinėti santuokos nutraukimo byloje būtų pateisinamas bei pagrįstas. Būtent, esant duomenims, kad minėto dydžio pinigų suma, kurią ieškovas nurodo esant jo piniginėmis lėšomis, perduotomis atsakovui pasaugoti, buvo rasta atsakovo gyvenamojoje vietoje kratos metu (Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. sausio 23 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1S-200-360/2013), kreditoriaus reikalavimo nagrinėjimas santuokos nutraukimo byloje būtų pagrįstas tuo atveju, jeigu atsakovo V. K. sutuoktinė E. K. reikštų reikalavimus dėl šių pinigų kaip santuokinio turto, padalinimo tarp sutuoktinių. Tokiu atveju būtent santuokos nutraukimo byloje turėtų būti sprendžiamas atitinkamo turto statusas (ar tai santuokos metu įgytos piniginės lėšos, kurios turėtų būti dalinamos tarp sutuoktinių, ar tai iš tiesų yra pinigai, perduoti tik atsakovui pasaugoti ir nuosavybės teise priklausantys ieškovui).

Tačiau nei remiantis šios bylos duomenims, nei teismui prieinamais informacinės teismų sistemos Liteko duomenimis, nėra galimybės patikimai nustatyti aplinkybę, ar santuokos nutraukimo byloje yra pareikšti reikalavimai dėl 57 575 eurų piniginių lėšų, rastų atsakovo gyvenamojoje vietoje, padalinimo kaip bendro sutuoktinių turto. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-100-714/2011, yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės tam tikram turtui: žemės sklypui (duomenys neskelbtini) su jame esančiais nebaigtais statyti statiniais; žemės sklypui (unikalus Nr. 4400-0787-8197 su kiemo statiniais (duomenys neskelbtini); gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), sandėliui (duomenys neskelbtini); sandėliui (duomenys neskelbtini); gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini); sandėliui (duomenys neskelbtini); sandėliui (duomenys neskelbtini); butui (duomenys neskelbtini); transporto priemonėms OPEL ANTARA, YAMAHA FZ1-S, (duomenys neskelbtini) 02S, KMZ DNIEPR 11, keturračiui motociklui ARCTIC CAT; UAB „Viteksoma” vardinėms akcijoms. Šioje nutartyje nėra nurodoma dėl 57 575 eurų piniginių lėšų arešto, todėl darytina prielaida, jog sutuoktiniai santuokos nutraukimo byloje nėra pareiškę vienas kitam reikalavimų dėl šioje byloje nagrinėjamos skolos - 57 575 eurų pasidalijimo. Tačiau patikimai ši aplinkybė gali būti nustatyta tik susipažinus su santuokos nutraukimo byloje esančiais šalių procesiniais dokumentais- ieškiniu ir priešieškiniu, atsiliepimais į juos.

Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas perduoti bylą nagrinėti atsakovo ištuokos byloje, nenustatė bei neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, kurios galėtų turėti įtakos nagrinėjamos bylos teismingumui.

Apeliantas prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – patvirtinti šalių taikos sutartį. Tačiau šioje byloje apeliacijos objektą sudaro bylos teismingumo klausimo nagrinėjimas ir toks apelianto reikalavimas negali būti tenkinamas.

Nagrinėjant bylą iš naujo, tame tarpe ir sprendžiant dėl bylos teismingumo, teismas turėtų svarstyti atsakovo sutuoktinės įtraukimo dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu klausimą (CPK 47 str.). Nors ieškovas nurodo, kad 57 575 aurų suma (t.y. būtent tokia suma, kuri rasta atsakovo gyvenamojoje vietoje kratos metu), nuosavybės teise priklauso jam, byloje nėra aiški atsakovo sutuoktinės pozicija šiuo klausimu- galima situacija, jog apie tokių piniginių lėšų egzistavimą jai apskritai nėra žinoma; galima ir situacija, jog žinodama apie tokių lėšų egzistavimą, atsakovo sutuoktinė pareikštų reikalavimus dėl jų padalinimo santuokos nutraukimo byloje (jeigu tokie reikalavimai nėra pareikšti). Tokiu atveju būtų neabejotinas pagrindas šį reikalavimą nagrinėti ne atskiroje, o būtent santuokos nutraukimo byloje. Bet kuriuo atveju teismo sprendimas šioje byloje gali turėti įtakos atsakovo sutuoktinės teisėms bei pareigoms, nes ieškovo nurodomos aplinkybės tiek dėl pinigų nuosavybės teisės, tiek dėl pinigų perdavimo atsakovui fakto, momento bei teisinio pagrindo yra įrodinėjimo dalyku nagrinėjamoje byloje.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutartyje konstatavo, jog byla neteisminga Klaipėdos apygardos teismui, nenustatė bylos teismingumo klausimo išsprendimui reikšmingų faktinių aplinkybių, todėl bylos perdavimas nagrinėti Klaipėdos rajono apylinkės teismui, kuriame nagrinėjama atsakovo V. K. ir E. K. santuokos nutraukimo civilinė byla, negali būti pripažįstamas teisėtu bei pagrįstu (CPK 26 str., 27 str. 1 d., 34 str. 1 d. 4 p.). Dėl netinkamo civilinio proceso normų bei materialinės teisės normų taikymo skundžiama nutartis naikinama, o byla perduodama nagrinėti iš esmės Klaipėdos apygardos teismui (CPK 329 str. 1 d., 330, 338 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 17 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pagal N. K. ieškinį atsakovui V. K. dėl skolos priteisimo nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui.