Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

4. Asmens, kuriam buvo paskirta priverčiamoji medicinos priemonė, O. V. gynėjas advokatas S. P. Juodelis apeliaciniame skunde prašė pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartį: 1) panaikinti nutarties dalį, kuria pripažinta, kad O. V. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, nustatytą BK 261 straipsnyje, būdamas nepakaltinamas, ir priimti naują sprendimą – šią baudžiamosios bylos dalį nutraukti, neįrodžius, kad O. V. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką; 2) O. V. esant nepakaltinamam padarytą baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką perkvalifikuoti iš BK 260 straipsnio 1 dalies į 259 straipsnio 1 dalį; 3) panaikinti O. V. taikytą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje ((duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje), ir paskirti kitą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Apeliacinis skundas grindžiamas toliau nurodomais motyvais:

4.1. Gynėjas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, kurioje nurodoma, kad nors psichikos sutrikimų turinčio asmens parodymai nėra įrodymų šaltinis, tačiau jo paaiškinimai gali padėti teismui įvertinti kitus bylos įrodymus ir išsamiau išsiaiškinti įrodinėjimo dalyką sudarančias bylos aplinkybes. Gynėjas nurodo, jog iš bylos duomenų matyti, kad apklaustas kaip įtariamasis O. V. nurodė, jog jo namuose kratų metu rastas narkotines ir psichotropines medžiagas jis įgijo asmeniniam vartojimui ir jas iš tiesų vartojo, platinti jų neketino. O. V. taip pat nurodė, kad į jo namus atėjo M. P. ir M. T., pastaroji paprašė jo duoti pavartoti kanapių. Kadangi M. T. O. V. nepažinojo, jis į vandens pypkę įdėjo tik gryno tabako be kanapių ir davė nepilnametėms jo parūkyti, to joms nesakydamas. O. V. manymu, kanapių pėdsakų nepilnamečių organizmuose – šlapime galėjo atsirasti dėl to, kad vandens pypkė, kurią jis naudoja kanapėms rūkyti, buvo neišvalyta ir joje buvo likusių kanapių, pypkės sienelės galėjo būti aplipusios kanapių derva.

4.2. O. V. gynėjas apeliaciniame skunde taip pat remiasi 2022 m. sausio 17 d. specialisto pateikta išvada, kurioje nurodyta, kad ant tyrimui pateiktos stiklinės rūkymo pypkės kolbos su stikline degimo kamera (pakuotė Nr. 533478) vidiniame paviršiuje yra rudos ir juodos spalvų apdegusios augalinės kilmės medžiagų mišinio likučių. Nuoplovos nuo degimo kameros vidinio paviršiaus ekstrakte nustatytas nikotinas, kuris nėra įtrauktas į narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus, ir kanapių kanabinoidai. Tai rodo, kad ant stiklinės rūkymo pypkės kolbos su stikline degimo kamera vidinio paviršiaus yra narkotinių kanapių (antžeminių dalių) pėdsakų. Rudos spalvos skysčio iš stiklinės rūkymo kolbos su stikline degimo kamera, kuris buvo supiltas į plastikinį baltos spalvos butelį mėlynu kamšteliu (pakuotės Nr. 533478), sudėtyje nustatytas nikotinas, kuris nėra įtrauktas į narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus, ir kanapių kanabinoidas-delta9 tetrahidrokanabinolis. Gynėjo teigimu, esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms, lieka jokiais faktiniai bylos duomenimis nepaneigta O. V. pateikta versija, kad jis M. T. ir M. P. davė rūkyti tik susmulkintą tabaką, jo su kanapėmis nemaišė ir apie tai nepilnametėms nepasakė.

4.3. Gynėjas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu prašė iškviesti Biržų ligoninės medikus, kurie atliko THC testus M. T. ir M. P., siekiant išsiaiškinti, ar testo rezultatams galėjo turėti įtakos tabako rūkymas per nevalytą vandens pypkę, su kuria prieš tai buvo rūkomos narkotinės medžiagos kanapės, ir kokie šalutiniai veiksniai galėjo turėti įtakos atliktiems THC testo rezultatams. Teismas šį prašymą išsamiau nemotyvuodamas nepagrįstai atmetė kaip perteklinį, nors tai galėjo lemti išvadą, kad O. V. nepadarė BK 261 straipsnyje nustatytos veikos. Bet kokios abejonės baudžiamajame procese šiuo atveju turi būti aiškinamos O. V. naudai. To nepadaręs, deklaratyviai nurodydamas, kad pirmiau nurodytos gynybinės versijos nepatvirtina jokie bylos duomenys, pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 straipsnio 6 dalies nuostatas.

4.4. Nepagrįstai nevertindamas O. V. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų kitų byloje surinktų duomenų kontekste, pirmosios instancijos teismas nesilaikė BPK 20 straipsnyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių. Dėl to buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai, kurie suvaržė O. V. įstatymų garantuojamas teises ir sukliudė priimti teisėtą bei pagrįstą teismo sprendimą.

4.5. Bylos duomenimis nepaneigus, kad O. V. rūkymui paruošė nevalytą pypkę tik su tabaku, kad tokios pypkės rūkymas galėjo turėti įtakos teigiamiems M. T. bei M. P. THC testams, nėra įrodyta, kad O. V. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, nustatytą BK 261 straipsnyje. Ši bylos dalis, vadovaujantis BPK 403 straipsnio 1 dalies 6 punktu, anot gynėjo, nutrauktina.

4.6. Pirmosios instancijos teismas, anot gynėjo, taip pat netinkamai pagal BK 260 straipsnio 1 dalį kvalifikavo kitą O. V. padarytą veiką – narkotinių medžiagų įgijimą ir laikymą, turint tikslą jas platinti. Byloje surinktų duomenų visuma, gynėjo manymu, paneigia pirmosios instancijos teismo konstatuotą aplinkybę, kad ne mažiau kaip 29,308 g narkotinės medžiagos (kanapių) O. V. įgijo ir laikė, turėdamas tikslą jas platinti. Skunde teigiama, kad iš O. V. įtariamojo apklausos metu duotų parodymų, kurių nepagrįstai nevertino ir apie juos skundžiamoje nutartyje net neužsiminė pirmosios instancijos teismas, taip pat O. V. brolio R. D. teisme duotų parodymų matyti, kad kanapes O. V. ilgą laiką reguliariai naudojo tik savo reikmėms. 2021 m. spalio 27 d. medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte nurodoma, kad O. V. šlapime buvo rastas teigiamas THC. Byloje nėra duomenų, kad jis anksčiau būtų platinęs narkotines ar psichotropines medžiagas, kratos jo namuose metu rastos kanapės nebuvo išdalintos dozėmis ir supakuotos į platinti skirtus maišelius, jų kiekis artimas nedideliam teisės aktuose nustatytam kanapių kiekiui. O. V. tikslas platinti jo įgytą ir laikomą narkotinę medžiagą negali būti preziumuojamas ir išvedamas iš teismo nustatytos aplinkybės, kad jis davė dviem nepilnametėms dalį jos parūkyti. Anot gynėjo, įgydamas ir laikydamas kanapes O. V. negalėjo numatyti, kad ateityje M. T. ir M. P. atvyks į jo namus, prašydamos duoti jų parūkyti. Byloje neužfiksuoti jokie O. V. ir nepilnamečių išankstiniai susitarimai dėl kanapių įgijimo, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad šią narkotinę medžiagą O. V. įgijo siekdamas vėliau išplatinti. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, gynėjo manymu, O. V. veika turėjo būti kvalifikuota ne pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, o pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.

4.7. Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas BPK reikalavimus ir nesilaikydamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotos praktikos, nepagrįstai O. V. parinko griežčiausios rūšies priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Nekvestionuodamas teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 88TPK-2/2022 pateiktų išvadų, kad O. V. serga psichine liga ir yra nepakaltinamas, gynėjas atkreipia dėmesį, kad (duomenys neskelbtini) nėra priskiriama sunkių psichinių ligų kategorijai. Ekspertas savo poziciją, kodėl O. V. turi būti paskirta griežčiausia priverčiamoji medicinos priemonė, iš esmės grindė kaltinimo sunkumu, taip pat išsakė savo nuomonę, kad taip bus geriau pačiam įtariamajam. Tokios deklaratyvios ir nemotyvuotos išvados kelia įtarimų eksperto, dirbančio (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje, suinteresuotumu, kad O. V. būtinai būtų priverstinai gydomas šioje gydymo įstaigoje ir dėl to ši įstaiga atitinkamai gautų papildomų lėšų iš valstybės biudžeto.

4.8. Skunde gynėjas taip pat nurodo, kad apeliacinės instancijos teismui atsižvelgus į apeliacinio skundo argumentus ir bylos dalį dėl BK 261 straipsnyje nustatytos veikos padarymo nutraukus, taip pat perkvalifikavus O. V. veiką iš BK 260 straipsnio 1 dalies į 259 straipsnio 1 dalį, byloje tinkamai nustatytos jo padarytos veikos (baudžiamasis nusižengimas ir nesunkus nusikaltimas) pagal savo pobūdį nelaikytinos pavojingomis ir sunkiomis, jos nebuvo nukreiptos į kitų asmenų gyvybę, sveikatą ar turtą. Gynėjas pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog iki baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo O. V. kėlė pavojų savo ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei. Teismo psichiatrinės ekspertizės akte nurodyta, kad dėl psichikos sutrikimo paskutinį kartą O. V. stacionare gydytas nuo 2004 m. gruodžio 27 d. iki 2005 m. vasario 2 d. Nuo tada beveik septyniolika metų O. V. neturėjo reikalų su policijos pareigūnais, nekėlė jokio pavojaus nei sau, nei aplinkiniams, veda sveiką gyvenimo būdą, nevartoja alkoholio, laikosi badavimo dietų, jo psichinė būklė per visą šį laikotarpį buvo stabili ir medikų pagalba jam nebuvo reikalinga. Be to, nuo baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo iki šiol O. V. naujų baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų nepadarė, gyvena su mama, padeda jai atlikti buities darbus, juo taip pat rūpinasi brolis, todėl tikimybė, kad jis gali sukelti pavojų savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, yra itin maža. Gynėjo manymu, pirmosios instancijos teismas pernelyg didelę reikšmę suteikė teismo ekspertizės išvadai dėl rekomenduojamos skirti priverčiamosios medicinos priemonės. Vien ši išsamiau nemotyvuota išvada neturėtų lemti griežčiausios priverčiamosios medicinos priemonės taikymo O. V.. Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo tikslai gali būti pasiekti O. V. skiriant švelnesnę priemonę – BK 98 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Gynėjas taip pat atkreipia dėmesį, kad, vadovaujantis BK 98 straipsnio 6 dalimi, O. V. būsenai pablogėjus ir išaugus pavojui, priverčiamoji medicinos priemonė jam galėtų būti sugriežtinta.

5. 2022 m. gruodžio 29 d. teisme gautas O. V. gynėjo S. P. Juodelio prašymas, kuriuo pranešta, kad O. V. (duomenys neskelbtini) mirė. Gynėjas teismo prašo, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, nutraukti teisminį procesą O. V. atžvilgiu. Advokato S. P. Juodelio teigimu, prašyme išdėstyta pozicija yra suderinta su mirusiojo broliu R. D..

6. Teismo posėdžio metu gynėjas palaikė savo 2022 m. gruodžio 29 d. prašymą, prašė procesą O. V. atžvilgiu nutraukti, patvirtino, kad O. V. šeimos nariai prašymo tęsti procesą reabilitavimo tikslu nereiškia. Prokuroras prašė procesą O. V. atžvilgiu nutraukti BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu.