Alytaus apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. II-10-922/2016;teisminio proceso Nr. 4-51-3-00210-2016-5;procesinio sprendimo kategorijos: 2.10.; 3.10.

2016 m. birželio 8 d.

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Janiulytė, sekretoriaujant Laurai Verseckienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. A., administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovui Giedriui Raulušaičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo J. A. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Alytaus apskrities VPK) Varėnos rajono PK 2016-04-07 nutarimo Nr. 55N-56569233-16 panaikinimo ir administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono PK įgaliotasis pareigūnas 2016-04-07 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 55P-56567820-16 J. A. už tai, kad jis 2016-03-24 d. apie 17 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje necenzūriniais žodžiais išvadino M. B. ir šiais veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono PK įgaliotasis pareigūnas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2016-04-07 nutarimu už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 174 str. padarymą skyrė J. A. 70 EUR baudą.

Nesutikdamas su paskirta nuobauda, J. A. pateikė skundą Varėnos rajono apylinkės teismui, kuriuo prašo panaikinti 2016-04-07 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Skunde paaiškino, kad jokio pažeidimo jis nepadarė – nešantis dviratį į savo butą penktame aukšte, kaimynė M. B. jo paprašė netrepsėti, pokalbio su ja metu tikrai nevartojo jokių keiksmažodžių ir jos neįžeidinėjo, nors galėjo kelti triukšmą stipriau dėdamas kojas. Tokį M. B. pareiškimą vertina bandymu susidoroti, kadangi visi to namo gyventojai jo neapsikenčia dėl jo turimo antros grupės neįgalumo ir atliktos laisvės atėmimo bausmės.

Institucija, paskyrusi administracinę nuobaudą, pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodo, kad piliečio J. A. administracinėje byloje Nr. 55N-56569233-16 surinkti įrodymai buvo objektyviai ir visapusiškai įvertinti, nutarimas surašytas pagrįstai, nes buvo padarytas pažeidimas, numatytas ATPK 174 str., skundą vertina kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės, todėl prašo palikti nepakeistą Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono PK 2016-04-07 priimtą nutarimą ir J. A. skundo netenkinti.

Teismo posėdžio metu J. A. palaikė skundą ir nurodė iš esmės skunde išdėstytus argumentus.

Institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą, įgaliotas atstovas Giedrius Raulušaitis palaikė institucijos atsiliepimą, nurodė iš esmės atsiliepime nurodytas aplinkybes, mano, kad J. A. pažeidimas yra įrodytas ir jis pagrįstai nubaustas pagal ATPK 174 str. Nurodė, jog dėl šio įvykio buvo apklausta daugelis kaimynų, tačiau apklausti kaip liudytojai buvo tik M. B. ir I. U., kurios girdėjo konfliktą.

Nutarimas paliktinas nepakeistas, pareiškėjo skundas netenkintinas (ATPK 302 str. 1 d. 1 p.).

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (LVAT 2011-10-21 nutartis administracinėje byloje Nr. N-575-2243/2011).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnis numato administracinę atsakomybę už nedidelį chuliganizmą, t. y. necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių ar kitus panašius veiksmus, kurie pažeidžia viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Pagal šį ATPK straipsnį viešąja vieta pripažįstama tokia vieta, kurioje neteisėtos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar pažeidimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N62-2206/2011; Nr. N575-93/2012). Analogiškos pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, vertinant kaltininko veiksmus pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio (Viešosios tvarkos pažeidimas) nuostatas. Analizuojamu atveju veika buvo padaryta (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, todėl šiuo atveju akivaizdu, jog J. A. veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje.

Nagrinėdamas pareiškėjo skundą teismas, atsižvelgdamas į paminėtas įrodymų vertinimo administracinio teisės pažeidimo byloje nuostatas, ištyrė ir patikrino byloje esančius įrodymus, kurių visuma, o būtent administracinio teisės pažeidimo protokolas, M. B. pareiškimas bei paaiškinimas, I. U. paaiškinimas, tiek liudytojų M. B., I. U., V. V. parodymai teismo posėdžio metu patvirtina, kad J. A. namo laiptinėje necenzūriniais žodžiais išvadino M. B., laiptinėje kėlė triukšmą ir šiais veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Teismo posėdžio metu liudytoja M. B. nurodė, jog įvykio dieną apie 17.30 val. tvarkydama savo buto koridorių išgirdo laiptinėje didelį triukšmą, trepsėjimą. Atsidarius buto duris, pamatė tik J. A. kojas ir dviratį. Pasiteiravus, kodėl taip triukšmauja, J. A. ją išvadino necenzūriniais žodžiais ir ją įžeidė. J. A. nuolat triukšmauja, garsiai leidžia muziką, savo bute mėto svarmenis tiek dienos, tiek nakties metu. Dažnai dėl jo tokių veiksmų buvo kviečiami policijos pareigūnai. Visi kaimynai negali pakęsti J. A. tokio elgesio.

Teismo posėdžio metu liudytoja I. U. nurodė, kad įvykio dieną būdama savo namuose išgirdo laiptinėje balsus, nuėjusi prie durų pasižiūrėti, išgirdo tarp M. B. ir J. A. kilusio konflikto pabaigą bei J. A. grasinančio pobūdžio pavartotus žodžius. Jos ir J. A. butai yra gretimai, su juo konfliktų nekyla, nors jis savo bute garsiai klausosi muzikos ir kartais kažką padaužo.

Teismo posėdžio metu liudytojas V. V. nurodė, kad gyvena bute, esančiame tiesiai po J. A. butu. J. A. pastoviai labai garsiai leidžia muziką, triukšmauja, daužo savo buto sienas, grindis kažkokiu sunkiu daiktu, dėl ko naktimis negali miegoti, bute tiesiog tapo nebeįmanoma gyventi. 2015-12-25 dėl J. A. bute daužomų grindų ir tuo pačiu jo buto lubų patyrė infarktą. Nesupranta, kodėl jis taip elgiasi.

Pažymėtina, kad ATPK 174 straipsnyje numatytu pažeidimu kėsinamasi į viešąją tvarką, t. y. šiuo pažeidimu sutrikdoma įprastinė aplinkinių žmonių gyvensena, kitų žmonių akivaizdoje pažeidžiamos visuomenėje nusistovėjusios bendro gyvenimo taisyklės ar moralės normos sprendžiant asmeninius konfliktus ir panašiai. Pažymėtina, kad iš ATPK 174 straipsnyje įtvirtintos teisės normos turinio matyti, jog esminis joje apibrėžto pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad šis pažeidimas privalo būti atliktas viešosiose vietose ir juo turi būti pažeidžiama viešoji tvarka bei žmonių rimtis. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tarp asmenų esant konfliktui dėl atitinkamų asmeninių santykių, veikos teisinį įvertinimą kaip smulkų chuliganizmą lemia asmens pasirinkta tokių santykių aiškinimosi vieta bei nepriimtinas visuomenei tokių santykių aiškinimosi būdas, kuriais asmuo netiesiogiai parodo savo nepagarbą visuomenei (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis bylose Nr. N261-1092/2012; N62-2800/2010 ir kt.). Nedideliam chuliganizmui konstatuoti nebūtinas įžeidimo fakto nustatymas, pakanka, kaip šiuo atveju ir buvo atlikta, nustatyti, kad buvo pasirinktas toks elgesio būdas, kuris aiškiai pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N444-165/2011). ATPK 174 straipsniu yra saugomos tokios bendrabūvio vertybės kaip tinkamas elgesys viešosiose vietose bei viešoji tvarka ir žmonių rimtis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis bylose N575-309/2012; Nr. N502-2066/2010 ir kt.).

Nors J. A. teigia, kad M. B. atžvilgiu nevartojo necenzūrinių žodžių ir jos neįžeidinėjo, netriukšmauja, sakydamas, kad su juo kaimynai bando susidoroti, tačiau tokius J. A. parodymus paneigia visuma kitų duomenų, kurie nustatyti iš teisme apklaustų asmenų parodymų. Liudytoja I. U. parodė, kad girdėjo M. B. ir J. A. kilusio konflikto pabaigą bei J. A. grasinančio pobūdžio pavartotus žodžius M. B. atžvilgiu. Liudytojas V. V. patvirtino J. A. pastoviai daromus viešosios tvarkos ir žmonių rimties pažeidimus. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų manyti, jog liudytojai gali būti šališki, todėl teismas neturi pagrindo abejoti ir nesivadovauti šių liudytojų parodymais, todėl J. A. parodymai vertintini kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės. Be to, pažymėtina, jog J. A. išsakytus necenzūrinius žodžius M. B. atžvilgiu ir jo pasakytus žodžius „užsidaryk savo narve ir sėdėk, nes kitaip aš tave pakasiu ir tavęs niekas neras“, M. B. suprato kaip grasinimą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog J. A. teismo posėdyje neneigė tos aplinkybės, jog savo namuose garsiai klausosi muzikos. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad J. A. turi dvi galiojančias administracines nuobaudas už viešosios rimties pažeidimus, padarytus vieno mėnesio laikotarpyje, teistas, kas charakterizuoja J. A. kaip asmenybę, nelinkusią laikytis įstatymo reikalavimų.

Teismas, išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes ir įvertinęs įrodymus (ATPK 257 str.), daro išvadą, kad pažeidimas yra įrodytas, veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 174 straipsnį.

Remiantis tuo, kad byloje nenustatyta J. A. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, teismas sprendžia, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nuobauda paskirta pagal bendrąsias nuobaudų ir baudų skyrimo taisykles, todėl teisėtai (ATPK 297 str.). Skirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus ir atitinka ATPK 20 straipsnyje nustatytus nuobaudos skyrimo tikslus.

Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliktinas nepakeistas, o J. A. skundas netenkintinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 1 p., 5 d., 6 d., 302 str. 2 d., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti nepakeistą Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono PK 2016-04-07 nutarimą Nr. 55N-56569233-16, kuriuo J. A. paskirta 70 EUR bauda ir skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Varėnos rajono apylinkės teismą.