Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-11-04 · Administracinė byla Nr. I-1256-84/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Data
2013-11-04
Bylos Nr.
I-1256-84/2013
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Marytė Švažienė (pran.), Žanas Kubeckas, Virginijus Stankevičius
Pareiškėjas
A. A.
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui
Trečiasis asmuo
R. K., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
2013 m. lapkričio 4 d.Šiauliai(S)

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš posėdžio pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Marytės Švažienės,

kolegijos teisėjų Žano Kubecko ir Virginijaus Stankevičiaus,sekretoriaujant Daliai Semaškaitei,dalyvaujant pareiškėjai A. A., jos atstovui advokatui P. A.,

dalyvaujant atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus atstovei V. P.,

dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui R. K.,

nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos A. A. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir kitų reikalavimų.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pateiktą skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja Šiaulių apygardos administraciniam teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus 2013 m. kovo 18 d. sprendimą Nr. (10.1)S-12224 „Dėl neišmokėtos pensijos dalies grąžinimo“; panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2013 m. gegužės 20 d. sprendimą Nr. (6.5)I-3288; įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrių tenkinti T. K. įpėdinės A. A. prašymą apskaičiuojant ir išmokant negautą valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalies sumą už 2003-03-10 mirusią T. K..

Skunde ir teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė, kad ji Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus 2013 m. kovo 18 d. raštu Nr.(10.1)S-12224 buvo informuota, kad pareiškėjos 2013 m. kovo 5 d. prašymas dėl negautos valstybinės socialinio draudimo senatvės/invalidumo pensijos dalies (mirusios T. K. vardu) yra atmestas. Nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2002 m. gruodžio 31 d. T. K. pensijos paskyrimo laikotarpiu turėjo draudžiamųjų pajamų, dėl kurių dydžio pagal tuo metu galiojusias LR valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatas jai buvo mokama ne visa paskirta valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija. 2003 m. kovo 3 d. T. K. mirė ir jos turtas paveldėjimo tvarka perėjo pareiškėjai A. A. (T. K. įpėdinis taip pat yra pareiškėjos brolis R. K.). Pareiškėja, kaip ir trečiasis suinteresuotas asmuo, po T. K. mirties iki 2013 m. kovo mėn. neturėjo jokių duomenų, kad yra likusi neišmokėta paveldėta T. K. pensijos dalis. Po T. K. mirties (2003-03-10) ši pensijos dalis nebuvo išmokėta, ir informacijos, kad ji yra apskaičiuota, pareiškėja, kaip T. K. įpėdinė, niekada nebuvo gavusi. 2013 m. kovo 5 d. pareiškėja kreipėsi į VSDFV Šiaulių skyrių pateikdama prašymą dėl negautos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalies sumos apskaičiavimo už 2003-03-10 mirusią T. K.. VSDFV Šiaulių skyriaus 2013 m. kovo 18 d. raštu Nr. (10.1) S-12224 „Dėl neišmokėtos pensijos dalies grąžinimo“ pareiškėja buvo informuota, kad yra nuspręsta netenkinti 2013 m. kovo 5 d. prašymo „Dėl negautos valstybinės socialinio draudimo senatvės/invalidumo pensijos dalies sumos apskaičiavimo už 2003-03-10 mirusią T. K.“, nes prašymas buvo pateiktas praleidus Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies sumų išmokėjimo tvarkos apraše (toliau – ir Tvarkos aprašas) (Žin., 2008, Nr. 24-874) nustatytą terminą, t. y. po 2012 m. gruodžio 31 d. Tuo remiantis nuspręsta, kad nėra pagrindo apskaičiuoti ir išmokėti senatvės pensijos dalies, priklausiusios mirusiajai T. K..

Apie aplinkybę, kad pareiškėja, kaip T. K. įpėdinė, turi kreiptis į VSDFV Šiaulių skyrių, nežinojo, jokios informacijos apie mokėtiną pensiją iš VSDFV Šiaulių skyriaus pareiškėja nebuvo gavusi. Nors po T. K. mirties pareiškėja, kaip T. K. įpėdinė, gyvena tuo pačiu adresu (po mirties yra paveldėtas butas), apie apskaičiuotiną pensijos dalies sumą ar sąlygas jai išmokėti pareiškėja niekada nebuvo informuota. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad Tvarkos apraše nurodyti terminai yra pagrindas atsisakyti tenkinti pareiškėjos pateiktą prašymą VSDFV Šiaulių skyriui.

2007 m. lapkričio 6 d. Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies išmokėjimo įstatymas Nr. X-1313 nustato valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies išmokėjimo sąlygas ir tvarką tiems šių pensijų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo laikotarpiu nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2002 m. gruodžio 31 d. turėjo draudžiamųjų pajamų, dėl kurių dydžio pagal tuo metu galiojusias LR valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nuostatas jiems buvo mokama ne visa paskirta valstybinė socialinio draudimo senatvės ar invalidumo pensija. Šio įstatymo 3 straipsnis nustato, kad teisę gauti senatvės ar invalidumo pensijos dalį, priklausančią mirusiam asmeniui, kuris atitiko šio straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, turi asmenys, kuriems paveldėjimo tvarka pereina mirusiojo asmens turtas. LR valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies išmokėjimo įstatymas nenustato jokių terminų, kurie saistytų asmenį, šiuo atveju – pareiškėją įstatymo nustatytu terminu ir tvarka kreiptis į VSDFV Šiaulių skyrių dėl neišmokėtos pensijos dalies grąžinimo (Įstatymo 4 straipsnis). Priešingai, LR valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies išmokėjimo įstatymas nustato, kad senatvės ir invalidumo pensijos dalies suma išmokama be asmens, turinčio teisę gauti senatvės ar invalidumo pensijos dalies sumą, prašymo (5 str. 2 d.).

Tiek VSDFV Šiaulių skyriaus, tiek VSDFV nepagrįstai Tvarkos apraše nustatytus terminus, kurie iš esmės yra suformuluoti VSDFV skyriams, nustatant terminus ir tvarką vykdyti LR valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies išmokėjimo įstatymo nuostatas, vertina kaip pagrindą negrąžinti asmeniui pensijos dalies, kuri privalo būti grąžinama remiantis tiek aukščiau minėto įstatymo nuostatomis, tiek Konstitucijos 23 straipsniu. 2012 m. gruodžio 31 d. Tvarkos apraše, o ne įstatyme nustatytas terminas yra sietinas su sąlyga vykdyti neišmokėtos pensijos dalies mokėjimą, pateikus prašymą (pagal Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies sumų išmokėjimo tvarkos aprašą (Žin., 2008, Nr. 24-874), tačiau jo nesant, mokėjimas turi būti vykdomas, o asmeniui pateikus prašymą ne Tvarkos apraše nustatytais terminais, negali būti atsisakoma vykdyti mokėjimo apskritai. Tokiu būdu, atsisakant asmeniui grąžinti pensijos dalį, kaip tai buvo atlikta pareiškėjos atžvilgiu, yra paneigiama asmens teisė gauti pensijos dalį.

Motyvuojamoji dalis

Kad T. K. atitinka įstatymo 3 straipsnio nustatytas sąlygas, tarp pareiškėjos ir VSDFV ginčo nėra. Todėl pareiškėjai, kaip asmeniui, kuriam yra perėjusi mirusiosios turto dalis, vykdant įstatymo nuostatas turi būti grąžinta pensijos dalis. VSDFV atmesdama pareiškėjos prašymą grąžinti jai priklausančią išmokėti pensijos dalį pažeidė Konstitucijos 23 straipsnį, 2007 m. lapkričio 6 d. Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies išmokėjimo įstatymą (Nr. X-1313).

Pareiškėjos atstovas advokatas P. A. teismo posėdžio metu prašė pareiškėjos skundą tenkinti ir skundžiamus sprendimus panaikinti. Nurodė, kad valstybės pareigą išmokėti T. K. anksčiau neišmokėtą pensijos dalį nustato Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies išmokėjimo įstatymas (toliau – ir Įstatymas), kuris priimtas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. lapkričio 25 d. nutarimą. T. K. mirė 2003-03-10. Remiantis Įstatymo 3 str. 2 d., teisę gauti pensijos dalį įgijo jos įpėdiniai. Tokia turtinė teisė yra paveldima (LR CK 5.1 str.). Ši teisė įgyvendinama pagal paveldėjimo teisės normas, šią teisę nuginčyti ar apriboti galima tiktai įstatymų nustatyta tvarka. Įpėdinių teisė gauti išmoką sukūrė pareigą atsakovui išmokėti pensijos dalį. Atsisakant vykdyti tokią pareigą pažeidžiami Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str., 29 str. 1 d., taip pat konstitucinis teisinės valstybės principas. Įstatymo 5 str. 1 d. nustato, kad apskaičiuota senatvės ar invalidumo pensijos dalies suma asmeniui išmokama 2008–2012 metais Vyriausybės nustatyta tvarka. Įstatymo 2 d. nustato, kad pensijos dalies suma išmokama be asmens, turinčio teisę gauti senatvės ar invalidumo pensijos dalies sumą, prašymo. Įstatymas nenustatė termino, per kurį paveldėtojai privalo kreiptis dėl pensijos išmokėjimo, priešingai – įstatymas nustatė, kad pensijos pradedamos išmokėti be jokio asmens prašymo – automatiškai. Atsakovo interpretavimas, kad vieniems asmenims terminas yra, o kitiems nenustatomas, pažeidžia asmenų lygybės principą, neproporcingai apribojamos įpėdinių teisės gauti priklausantį palikimą. Tiek VSDFV Šiaulių skyrius, tiek VSDFV nepagrįstai Tvarkos apraše nustatytus terminus, kurie iš esmės yra suformuluoti VSDFV skyriams, nustatant terminus ir tvarką vykdyti Įstatymo nuostatas, vertina kaip pagrindą negrąžinti asmeniui pensijos dalies. Kadangi Įstatymas nenumatė naikinamojo termino prašymams pateikti ar teisei įgyvendinti, turi galioti bendrieji Civiliniame kodekse nustatyti terminai, per kuriuos ginamos asmens teisės. Kadangi šie terminai nėra praleisti, atsakovo atsisakymas išmokėti pensijos dalį yra neteisėtas.

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius pateiktame atsiliepime ir atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad Valstybinės socialinio draudimo pensijos skiriamos, apskaičiuojamos ir mokamos vadovaujantis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu (Žin., 1994, Nr. 59-1153; Žin., 2005, Nr. 71-2555, toliau tekste – Pensijų įstatymas) bei Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 patvirtintais Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais (Žin., 1994, Nr. 91 -1781; 2005, Nr. 83-3066, toliau tekste – Nuostatai). Nuo 2008-01-01 įsigaliojęs Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies išmokėjimo įstatymas (Žin., 2007, Nr.120-4880, toliau – ir Pensijų dalies išmokėjimo įstatymas) nustatė valstybinių socialinio draudimo senatvės ar invalidumo pensijų dalies išmokėjimo sąlygas ir tvarką tiems šių pensijų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo laikotarpiu nuo 1995-01-01 iki 2002-12-31 turėjo draudžiamųjų pajamų, dėl kurių dydžio pagal tuo metu galiojusias Pensijų įstatymo nuostatas jiems buvo mokama ne visa paskirta valstybinė socialinio draudimo senatvės ar invalidumo pensija. Teisę gauti senatvės ar invalidumo pensijos dalį, priklausančią mirusiam asmeniui, turi asmenys, kuriems paveldėjimo tvarka pereina mirusiojo asmens turtas.

Pagal Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies sumų išmokėjimo tvarkos aprašo (Žin., 2008, Nr.24-874, (toliau tekste – ir Aprašas) 6.6. punktą už mirusius iki 2008 m. sausio 1 d. senatvės ar netekto darbingumo ( invalidumo) pensijų gavėjus senatvės ir invalidumo pensijų dalies sumos išmokamos 2012 metų birželio mėnesį. Pagal šio Aprašo 7 punktą, senatvės ar invalidumo pensijų dalies sumos už mirusius pensijų gavėjus išmokamos asmenims, kuriems paveldėjimo tvarka pereina mirusio asmens turtas, teritoriniam skyriui, mokėjusiam valstybinę socialinio draudimo senatvės ar invalidumo pensiją mirusiajam, pateikus rašytinį prašymą, asmens tapatybės dokumentą, sąskaitos Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiame banke rekvizitus ir atitinkamai paveldėjimo teisės liudijimą ar nuosavybės teisės į bendrą sutuoktinių turtą liudijimą. Jeigu šio Aprašo 7 punkte nurodyti asmenys rašytinius prašymus ir šio Aprašo 7 punkte nurodytus dokumentus pateikia praėjus šio Aprašo 6.6. punkte nustatytam išmokėjimo eilės tvarkos terminui, senatvės ar invalidumo pensijų dalies sumos šiems asmenims išmokamos per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo kartu su reikiamais dokumentais pateikimo dienos, bet ne vėliau kaip iki 2012 m. gruodžio 31 dienos.

2013-03-05 pareiškėja kreipėsi į VSDFV Šiaulių skyrių dėl negautos valstybinės socialinio draudimo senatvės/invalidumo pensijos dalies sumos apskaičiavimo už 2003-03-10 mirusią T. K.. Kadangi jos prašymas buvo pateiktas po 2012-12-31, todėl nebuvo teisinio pagrindo apskaičiuoti senatvės ar invalidumo pensijos dalies, priklausančios mirusiam asmeniui. Vadovaujantis šiuo teisiniu pagrindu VSDFV Šiaulių skyrius 2013 m. kovo 18 d. raštu Nr. (10.1)S-12224 „Dėl neišmokėtos pensijos dalies grąžinimo“ pareiškėjai atsakė, kad negali tenkinti jos prašymo.

VSDFV Šiaulių skyrius pažymi, kad Pensijų dalies išmokėjimo įstatymas įsigaliojo nuo 2008-01-01. Įstatymas nustatyta tvarka paskelbtas „Valstybės žiniose“. Įstatymai skelbiami tam, kad su jais galėtų susipažinti visuomenė. Be to, visuomenės informavimo priemonių pagalba šis įstatymas buvo skelbiamas, dėl jo buvo viešai diskutuojama. Pagal teisės teoriją norminiai aktai įgauna atgalinę galią tuo atveju, kai kiekvienu konkrečiu atveju nustato įstatymų leidėjas ir apie tai nurodyta pačiame akte, išskyrus, kai normos panaikina ar sušvelnina baudžiamąją ir administracinę atsakomybę už anksčiau padarytus teisės pažeidimus. Pareiškėja nepasinaudojo savo subjektine teise iki įstatymu nustatyto termino. Priimant šį įstatymą buvo numatytos lėšos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto. Teisiniu reguliavimu nustatytas imperatyvus jų išmokėjimo terminas (ne vėliau kaip iki 2012 m. gruodžio 31 dienos) ir nenumatyta jokių išimčių nei pačiame įstatyme, nei jį lydinčiame poįstatyminiame akte, todėl pareiškėjos motyvas, kad ji nežinojo, kad jos motinai buvo mokama sumažinta pensija ir ji nebuvo informuota apie teisę gauti senatvės ar invalidumo pensijos dalį, priklausančią mirusiam asmeniui, kuriems paveldėjimo tvarka pereina mirusiojo asmens turtas, nesukuria jokio teisinio pagrindo tenkinti jos skundą.

Trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktame atsiliepime prašoma bylą nagrinėti fondo valdybos atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime į skundą nurodoma, kad su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nuo 2008-01-01 įsigaliojęs Pensijų dalies išmokėjimo įstatymas nustatė negautos senatvės ar invalidumo pensijos dalies, kurios 1995–2002 metais dirbę pensininkai negavo dėl to, kad pagal tuo metu galiojusias Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nuostatas jiems buvo mokama ne visa paskirta senatvės ir invalidumo pensija, išmokėjimo sąlygas ir tvarką. Pensijų dalies išmokėjimo įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad senatvės ar invalidumo pensijos dalimi laikomas asmeniui paskirtos senatvės ar invalidumo pensijos ir priklausiusios mokėti pensijos, kurios dydis pagal Pensijų įstatymo nuostatas buvo ribojamas dėl gautų draudžiamųjų pajamų dydžio, dydžių skirtumas. Pensijų dalies išmokėjimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad apskaičiuota senatvės ar invalidumo pensijos dalies suma asmeniui išmokama 2008–2010 metais Vyriausybės nustatyta tvarka, VSDF valdybos teritoriniams skyriams ir VSDF valdybos Užsienio išmokų tarnybai senatvės ir invalidumo pensijų dalies sumas pradedant mokėti nuo 2008-07-01. Vyriausybė, vykdydama Pensijų dalies išmokėjimo įstatymo 9 straipsnio nuostatas, 2008 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 144 patvirtintame Tvarkos apraše, įsigaliojusiame nuo 2008-02-29, nustatė negautos pensijos dalies išmokėjimo eiliškumą ir periodiškumą.

Nuo 2010-01-01 įsigaliojus 2009 m. gruodžio 8 d. įstatymui Nr. XI-530 (Žin., 2009, Nr. 151-6777), Pensijos dalies išmokėjimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis buvo pakeista ir nustatyta, kad apskaičiuota senatvės ar invalidumo pensijos dalies suma asmeniui išmokama 2008–2012 metais, o Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1780 (Žin., 2009, Nr. 158-7166), įsigaliojusiu nuo 2010-01-01, atitinkamai buvo pakeisti Tvarkos aprašo 6.3–6.5 ir 12 punktai. Nuo 2010-01-01 įsigaliojusiame Tvarkos aprašo 6.5 punkte nustatyta, kad už mirusius iki 2008-01-01 senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensijų gavėjus senatvės ir invalidumo pensijų dalies sumos išmokamos 2012 metų birželį.

Pensijų dalies išmokėjimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisę gauti senatvės ar invalidumo pensijos dalį, priklausančią mirusiajam asmeniui, kuris atitiko šio straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, turi asmenys, kuriems paveldėjimo tvarka pereina mirusiojo asmens turtas. Tvarkos aprašo 7 punkte nustatyta, kad senatvės ar invalidumo pensijų dalies sumos už mirusius pensijų gavėjus išmokamos asmenims, kuriems paveldėjimo tvarka pereina mirusio asmens turtas, teritoriniam skyriui, mokėjusiam senatvės ar invalidumo pensiją mirusiajam, pateikus rašytinį prašymą, asmens tapatybės dokumentą, sąskaitos Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiame banke rekvizitus ir atitinkamai paveldėjimo teisės liudijimą ar nuosavybės teisės į bendrą sutuoktinių turtą liudijimą, t. y. nustatyta, kad turto paveldėtojas, nustatytais terminais kreipdamasis į VSDF valdybos teritorinį skyrių su prašymu dėl mirusiojo pensijos dalies išmokėjimo, privalo pateikti ir Tvarkos aprašo 7 punkte nurodytus dokumentus.

Tvarkos aprašo 12 punkte nustatyta, kad jeigu šio Tvarkos aprašo 7 punkte nurodyti asmenys rašytinius prašymus ir nurodytus dokumentus pateikia praėjus šio Aprašo 6.1–6.6 punktuose nustatytam išmokėjimo eilės tvarkos terminui, senatvės ar invalidumo pensijų dalies sumos šiems asmenims išmokamos per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo kartu su reikiamais dokumentais pateikimo dienos, bet ne vėliau kaip iki 2012 m. gruodžio 31 d. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad, siekdamas gauti mirusio asmens negautą pensijos dalį, paveldėtojas pats turi pateikti prašymą ir kitus Tvarkos aprašo 7 punkte nurodytus dokumentus, o pagal šį prašymą negauta pensijos dalis išmokama per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo kartu su reikiamais dokumentais pateikimo dienos, bet ne vėliau kaip iki 2012 m. gruodžio 31 d. (Tvarkos aprašo 12 punktas).

Pareiškėja, pateikdama tik T. K. mirties liudijimą (nepateikdama kitų Tvarkos aprašo 7 punkte nurodytų dokumentų), 2013-03-05 prašymu VSDF valdybos Šiaulių skyriaus prašė apskaičiuoti 2003-03-10 mirusios motinos T. K. 1995–2002 metais negautą senatvės pensijos dalį. VSDF valdybos Šiaulių skyrius, remdamasis tuo, kad pareiškėja dėl 2003-03-10 mirusios T. K. negautos valstybinės socialinio draudimo senatvės/invalidumo pensijos dalies apskaičiavimo į VSDF valdybos Šiaulių skyrių kreipėsi po 2012-12-31, 2013 m. kovo 18 d. sprendimu Nr. (10.1)S-12224 nusprendė, kad nėra teisinio pagrindo apskaičiuoti senatvės ar invalidumo pensijos dalies. VSDF valdyba 2013 m. gegužės 20 d. sprendimu Nr. (6.5) 1-3288 nusprendė, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą. VSDF valdyba, nustačiusi, kad pareiškėja į VSDF valdybos Šiaulių skyrių dėl 2003-03-10 mirusios motinos T. K. negautos pensijos dalies sumos su rašytiniu prašymu kreipėsi 2013-03-05, t. y. po Tvarkos aprašo 12 punkte nustatyto termino, nusprendė, kad nėra teisinio pagrindo naikinti minėtą VSDF valdybos Šiaulių skyriaus 2013 m. kovo 18 d. sprendimą Nr. (10.1)S-10224 ir įpareigoti šį skyrių išmokėti pareiškėjai T. K. negautą pensijos dalies sumą, kaip pageidavo pareiškėja savo skunde. Pareiškėjai taip pat buvo nurodyta, kad nei Pensijų dalies išmokėjimo įstatyme, nei Tvarkos apraše nenumatyta taikyti išimtis ir išmokėti negautą pensijos dalį asmenims, besikreipusiems po 2012-12-31.

Priėmus Pensijos dalies išmokėjimo įstatymą, spaudoje ir kitomis žiniasklaidos priemonėmis visuomenė buvo nuolat informuojama apie šį įstatymą. 2012 metų antrą pusmetį, artėjant Tvarkos aprašo 12 punkte nurodyto termino pabaigai, žiniasklaidos priemonėmis visuomenė vėl nuolat buvo informuojama apie būtinybę paveldėtojams kreiptis dėl mirusiojo negautos pensijos dalies iki 2012-12-31. Pensijos dalies išmokėjimo įstatyme ir Tvarkos apraše nėra nustatyta, kad VSDF valdybos teritoriniai skyriai turi informuoti mirusiųjų pensininkų turto paveldėtojus apie 1995–2002 metais negautos pensijos dalies dydį ir gavimo sąlygas, nes teritoriniai skyriai nedisponuoja informacija apie mirusių pensininkų paveldėtojus. Todėl Tvarkos apraše ir yra nustatyta, kad dėl 1995–2002 metais neišmokėtos pensijų dalies sumos už mirusius pensininkus paveldėtojai į VSDF valdybos teritorinius skyrius turi kreiptis patys, pateikdami prašymą ir kitus Tvarkos apraše nurodytus dokumentus. Taigi pareiškėjos skundo teiginiai, kad „<...apie aplinkybę, kad pareiškėja, kaip T. K. įpėdinė, turi kreiptis į VSDFV Šiaulių skyrių, nežinojo, jokios informacijos apie mokėtiną pensiją iš VSDFV Šiaulių skyriaus pareiškėja nebuvo gavusi. Nors po T. K. mirties pareiškėja, kaip T. K. įpėdinė, gyvena tuo pačiu adresu (po mirties paveldėtas butas Šiauliuose), jokios informacijos apie apskaičiuotiną pensijos dalies sumą, ar sąlygas jai išmokėti, pareiškėja niekada nebuvo informuota“, atmestini kaip nepagrįsti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo R. K. teismui pateiktame atsiliepime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjos A. A. skundas yra pagrįstas, prašė pareiškėjos keliamus reikalavimus patenkinti.

Pareiškėjos A. A. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Nagrinėjamos bylos ginčo dalykas – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus 2013 m. kovo 18 d. sprendimo Nr. (10.1)S-12224 „Dėl neišmokėtos pensijos dalies grąžinimo“, kuriuo pareiškėjos 2013 m. kovo 5 d. prašymas dėl negautos valstybinės socialinio draudimo senatvės/invalidumo pensijos dalies (mirusios T. K. vardu) buvo atmestas, teisėtumas ir pagrįstumas. Pareiškėja prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrių tenkinti T. K. įpėdinės A. A. prašymą, išmokėti negautą valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalies sumą už 2003-03-10 mirusią T. K..

Byloje nustatyta, kad pareiškėja A. A. 2013-03-05 prašymu kreipėsi į VSDFV Šiaulių skyrių, prašydama apskaičiuoti 2003-03-10 mirusios motinos T. K. 1995–2002 metais negautą senatvės pensijos dalį. VSDFV Šiaulių skyrius, remdamasis tuo, kad pareiškėja dėl 2003-03-10 mirusios T. K. negautos valstybinės socialinio draudimo senatvės/invalidumo pensijos dalies apskaičiavimo į VSDFV Šiaulių skyrių kreipėsi po 2012-12-31, 2013 m. kovo 18 d. sprendimu Nr. (10.1)S-12224 nusprendė, kad nėra teisinio pagrindo apskaičiuoti bei išmokėti senatvės ar invalidumo pensijos dalies.

Pareiškėja, nesutikdama su VSDFV Šiaulių skyriaus 2013-03-18 sprendimu Nr. (10.1)S-12224, 2013-04-15 skundu kreipėsi į VSDFV. VSDFV 2013-05-20 priėmė sprendimą Nr. (6.5) 1-3288, kuriuo atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą išmokėti mirusios T. K. negautos pensijos dalį, nes pareiškėjos prašymas dėl 2003-03-10 mirusios T. K. negautos pensijos dalies išmokėjimo VSDFV Šiaulių skyriui pateiktas 2013-03-05, t. y. jau po Tvarkos apraše nustatyto termino.

Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl pareiškėjos teisės gauti jos mirusios motinos negautą senatvės pensijos dalį. Pareiškėja ginčija VSDFV Šiaulių skyriaus 2013-03-18 sprendimą Nr. (10.1)S-12224 ir VSDFV 2013-05-20 sprendimą Nr. (6.5)1-3288.

Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektai neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktai neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (ABTĮ 3 str. 2 d.). Sprendžiant pareiškėjos reikalavimo panaikinti ginčijamus sprendimus pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamų sprendimų, kurie laikytini viešojo administravimo aktais, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiami sprendimai turėtų būti panaikinti.

Negautų valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies sumų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka nustatyta 2007 m. lapkričio 6 d. Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies išmokėjimo įstatyme Nr. X-1313 (Žin., 2007, Nr. 120-4880; toliau – ir Pensijų dalies išmokėjimo įstatymas) bei Vyriausybės 2008 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 144 patvirtintame Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies sumų išmokėjimo tvarkos apraše.

Pensijų dalies išmokėjimo įstatymo 1 straipsnyje nustatyta, jog jis yra taikomas tiems pensijų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo laikotarpiu nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2002 m. gruodžio 31 d. turėjo draudžiamųjų pajamų, dėl kurių dydžio pagal tuo metu galiojusias Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nuostatas jiems buvo mokama ne visa paskirta valstybinė socialinio draudimo senatvės ar invalidumo pensija. Pensijų dalies išmokėjimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisę gauti senatvės ar invalidumo pensijos dalį, priklausančią mirusiajam asmeniui, kuris atitiko šio straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, turi asmenys, kuriems paveldėjimo tvarka pereina mirusiojo asmens turtas. Tvarkos aprašo 7 punkte nustatyta, kad senatvės ar invalidumo pensijų dalies sumos už mirusius pensijų gavėjus išmokamos asmenims, kuriems paveldėjimo tvarka pereina mirusio asmens turtas, teritoriniam skyriui, mokėjusiam senatvės ar invalidumo pensiją mirusiajam, pateikus rašytinį prašymą, asmens tapatybės dokumentą, sąskaitos Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiame banke rekvizitus ir atitinkamai paveldėjimo teisės liudijimą ar nuosavybės teisės į bendrą sutuoktinių turtą liudijimą. Nuo 2010-01-01 įsigaliojus 2009-12-08 įstatymui Nr. XI-530, Pensijos dalies išmokėjimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis buvo pakeista ir nustatyta, kad apskaičiuota senatvės ar invalidumo pensijos dalies suma asmeniui išmokama 2008–2012 metais, o Vyriausybės 2009-12-23 nutarimu Nr. 1780, įsigaliojusiu nuo 2010-01-01, atitinkamai buvo pakeisti Tvarkos aprašo 6.3–6.5 ir 12 punktai. Nuo 2010-01-01 įsigaliojusiame Tvarkos aprašo 6.5 punkte nustatyta, kad už mirusius iki 2008-01-01 senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensijų gavėjus senatvės ir invalidumo pensijų dalies sumos išmokamos 2012 metų birželį. Tvarkos aprašo 12 punkte nustatyta, kad, jeigu šio Tvarkos aprašo 7 punkte nurodyti asmenys rašytinius prašymus ir nurodytus dokumentus pateikia praėjus šio aprašo 6.1–6.6 punktuose nustatytam išmokėjimo eilės tvarkos terminui, senatvės ar invalidumo pensijų dalies sumos šiems asmenims išmokamos per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo kartu su reikiamais dokumentais pateikimo dienos, bet ne vėliau kaip iki 2012 m. gruodžio 31 d.

Sisteminė šių teisės aktų normų analizė leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja, siekdama gauti mirusios motinos negautą pensijos dalį, turėjo įgyvendinti dvi minėtuose teisės aktuose nustatytas sąlygas, t. y. pateikti rašytinį prašymą ir Tvarkos apraše 7 punkte nurodytus dokumentus ne vėliau kaip iki 2012 m. gruodžio 31 d. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėja su prašymu apskaičiuoti mirusios motinos T. K. susidariusią pensijos nepriemoką ir ją išmokėti į VSDFV Šiaulių skyrių kreipėsi tik 2013-03-05, t. y. jau praleidusi Tvarkos aprašo 12 punkte nustatytą terminą. Tiek VSDFV Šiaulių skyrius, tiek ir VSDFV skundžiamais sprendimais pareiškėją informavo, kad nėra teisinio pagrindo išmokėti neišmokėtą T. K. pensijos dalį, nes praleistas prašymo pateikimo terminas.

Pareiškėjos teiginys, kad jai, vadovaujantis Pensijų dalies išmokėjimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, apskritai nereikėjo pateikti jokio prašymo VSDFV Šiaulių skyriui, atmestinas kaip nepagrįstas. Pareiškėjai išaiškintina, jog ši įstatyminė nuostata iš esmės taikoma tik minėto įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams, t. y. nemirusiems pensijų gavėjams, o minėto 3 straipsnio 2 dalis nurodo, jog teisę gauti senatvės pensijos dalį turi ir mirusių asmenų paveldėtojai. Tačiau tokie asmenys, remiantis Tvarkos aprašo 7 punktu, turi pateikti ne tik rašytinį prašymą, asmens tapatybės dokumentą, sąskaitos Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiame banke rekvizitus, bet ir atitinkamai paveldėjimo teisės liudijimą ar nuosavybės teisės į bendrą sutuoktinių turtą liudijimą.

Sutiktina su atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens argumentais, jog VSDFV teritoriniai skyriai neturi informuoti mirusiųjų pensininkų turto paveldėtojus apie 1995–2002 metais negautos pensijos dalies dydį ir gavimo sąlygas, kadangi teritoriniai skyriai nedisponuoja informacija apie mirusių pensininkų paveldėtojus. O VSDFV teritoriniams skyriams neturint tokios informacijos (kas yra mirusio asmens paveldėtojai, kokie jų duomenys, banko sąskaitos Nr. ir pan.), nekyla ir pareiga šiems asmenims išmokėti neišmokėtą pensijos dalį.

Pažymėtina ir tai, kad Pensijos dalies išmokėjimo įstatymas kaip ir Tvarkos aprašas buvo oficialiai paskelbti teisės aktai, todėl pareiškėja, būdama pakankamai rūpestinga, atidi ir apdairi, galėjo susipažinti su šių norminių teisės aktų nuostatomis. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog priėmus Pensijos dalies išmokėjimo įstatymą, spaudoje ir kitomis žiniasklaidos priemonėmis visuomenė buvo nuolat informuojama apie šį įstatymą, apie būtinybę paveldėtojams kreiptis dėl mirusiojo negautos pensijos dalies iki 2012 m. gruodžio 31 d. Administracinių teismų praktikoje pažymima, kad įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas nepateisina netinkamo įstatymų reikalavimų vykdymo (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A11-646/2004).

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, remiantis anksčiau sprendime išdėstytais motyvais, vadovaujantis Pensijų dalies išmokėjimo įstatymo ir Tvarkos aprašo nuostatomis, protingumo bei teisingumo principais, darytina išvada, jog VSDFV Šiaulių skyrius ir VSDFV, nepažeisdami teisės aktų nuostatų, teisėtai, pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo išmokėti jai motinos T. K. negautą valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalį, kadangi praleistas prašymo pateikimo terminas. Teismas nenustatė Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje nurodytų pagrindų, dėl kurių skundžiami sprendimai turėtų būti panaikinti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos A. A. reikalavimai panaikinti VSDFV Šiaulių skyriaus 2013-03-18 sprendimą Nr. (10.1)S-10224 ir VSDFV 2013-05-20 sprendimą Nr. (6.5)1-3288 yra atmestini kaip nepagrįsti (ABTĮ 88 str. 1 d.).

Pareiškėjos skundo reikalavimas – įpareigoti VSDFV Šiaulių skyrių išmokėti jai motinos T. K., mirusios 2003-03-10, negautos pensijos dalį, laikytinas išvestiniu reikalavimu. Netenkinus pirmųjų dviejų pareiškėjos reikalavimų, t. y. nepanaikinus ginčijamų sprendimų, nėra teisinio pagrindo tenkinti ir šio reikalavimo. Todėl šis pareiškėjos reikalavimas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str.1 d. 1 p.,

nusprendžia:

Pareiškėjos A. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per šį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai Marytė ŠvažienėŽanas KubeckasVirginijus Stankevičius