Kauno apygardos teismo nutartis

2018-04-03 · Civilinė byla Nr. e2S-853-480/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-04-03
Bylos Nr.
e2S-853-480/2018
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-09506-2017-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Albina Rimdeikaitė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Autojuta“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Kalchas“
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „Citadele faktoringas ir lizingas“
Advokatai
Nerijus Katilius, Laurynas Didžiulis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2S-853-480/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09506-2017-0Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.6.3.; 3.3.2.3.; 3.3.2.5.(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 3 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Autojuta“, atstovaujamos advokato Nerijaus Katiliaus, atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-16000-752/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kalchas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Autojuta“, dėl nekokybiško daikto pirkėjo teisių gynimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Citadele faktoringas ir lizingas“.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 4 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovės UAB „Kalchas“ ieškinį patenkino visiškai, priteisė iš atsakovės UAB „Autojuta“ ieškovės naudai 15 749,22 Eur permokėtą sumą, 354 Eur bylinėjimosi išlaidų; įpareigojo Valstybinę mokesčių inspekciją prie LR FM grąžinti ieškovei 31 Eur žyminį mokestį.Atsakovė UAB „Autojuta“ pateikė pareiškimą dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo, prašydama Kauno apylinkės teismo sprendimą 2017 m. rugsėjo 4 d. už akių panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Nurodė, kad apie priimtą sprendimą sužinojo tik 2017 m. gruodžio 8 d., kai iš antstolio gavo dokumentus apie vykdomą išieškojimą. Byloje procesiniai dokumentai bei priimtas sprendimas atsakovei buvo įteikiami elektroninių ryšių priemonėmis, nors ji tokio pageidavimo byloje išreiškusi nebuvo, paštu jokių procesinių dokumentų jai siųsta nebuvo. Priimtas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes byloje ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad jai parduotas automobilis buvo su gamykliniu broku. Byloje pateiktą ekspertizės išvada yra ydinga ir negali būti vertinama kaip tinkamas įrodymas. Ieškovė, teikdama ieškinį, elgėsi nesąžiningai. Ieškovė į atsakovę dėl automobilio trūkumų kreipėsi praleidusi garantinį terminą, o į bylą nėra pateikusi įrodymų, kad automobilio trūkumai atsirado garantinio termino galiojimo metu. Ieškovė UAB „Kalchas“ atsiliepime prašė pareiškimo netenkinti. Nurodė, kad procesiniai dokumentai atsakovei elektroninių ryšių priemonėmis buvo įteikti tinkamai, atsakovė turėjo pareigą tikrinti savo paskyrą. Nevykdydama nurodytos pareigos, atsakovė nepagrįstai byloje nepateikė atsiliepimo bei praleido pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikimo terminą. Be to, atsakovė nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, kad byloje priimtas sprendimas už akių yra nepagrįstas ar neteisėtas.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2018 m. vasario 7 d. nutartimi atmetė atsakovės UAB „Autojuta“ pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.Teismas nurodė, kad atsakovei turint prisijungimą prie Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo, procesiniai dokumentai jai buvo siunčiami per EPP sistemą. Kadangi per teismo nustatytą terminą atsiliepimas į ieškinį pateiktas nebuvo, teismas sprendė, kad atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė dėl nepateisinamų priežasčių, todėl esant ieškovės prašymui, pagrįstai priėmė sprendimą už akių.Teismas nustatė, kad 2013 m. gegužės 17 d. ieškovė, atsakovė ir trečiasis asmuo sudarė transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį pagal kurią trečiasis asmuo įsigijo, o atsakovė pardavė automobilį už 47 294,95 Eur. Automobilis ir jo serviso knygelė ieškovei buvo perduoti 2013 m. gegužės 30 d., ji automobilį naudojo pagal jo paskirtį, tačiau nepraėjus nei trims metams nuo įsigijimo dienos, išryškėjo esminis jo kokybės trūkumas - ant automobilio paviršiaus atsirado rūdys. 2016 m. gruodžio 5 d. ieškovė atliko ekspertizę ir gavo tiesioginį įrodymą, kad koroziją nulėmė gamyklinis brokas.Teismas sprendė, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad sprendimas už akių yra nepagrįstas ir neteisėtas. Atsakovė reiškia visiškai nepagrįstas abejones dėl ieškovės atliktos ekspertizės tikslumo ir ekspertizę atlikusio specialisto tinkamumo. Atsakovės nurodyti teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio, neparemti jokiais objektyviais įrodymais. Atsakovė nepateikė duomenų, kad į ieškovės pateiktą informaciją būtų atsakiusi, būtų reiškusi prieštaravimus dėl apžiūros-ekspertizės atlikimo įstaigos, reiškusi pageidavimus dėl apžiūros-ekspertizės vietos ar laiko. Jokių objektyvių duomenų, leidžiančių abejoti ekspertizės išvadą pateikusio asmens kompetencija, atsakovė nepateikė. Išvadoje konkrečiai, aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad automobilio korozija atsirado ne dėl išorės veiksnių, o dėl gamyklinio broko. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų nurodytas išvadas. Teismas nurodė, kad terminų skaičiavimo ypatumai buvo išsamiai aptarti teismo priimtame sprendime už akių. Atsakovė nepateikė pagrįstų argumentų, kurie paneigtų teismo nustatytas aplinkybes, įvertintus argumentus bei padarytas išvadas. Atsakovė neįrodė ir ieškovės nesąžiningumo reiškiant reikalavimus. Atsakovės nurodyta aplinkybė, kad dar 2014 m. ieškovė nurodė atsakovei, jog automobilis jai nėra reikalingas, nepaneigia byloje nustatyto fakto, jog ginčo automobilis buvo parduotas su defektais ir atsakovei kyla pareiga sumokėti ieškovei ieškinyje prašomą priteisti sumą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Autojuta“, atstovaujama advokato Nerijaus Katiliaus, prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo patenkinti. Atskirąjį skundą apeliantė grindžia šiais argumentais:Teismas nepagrįstai sprendė, kad procesiniai dokumentai nebuvo tinkamai įteikti atsakovei. Atsakovė nebuvo išreiškusi sutikimo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, todėl visi procesiniai dokumentai jai turėjo būti įteikiami Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu. Atsakovė EPP sistema nesinaudojo, ko pasėkoje ir buvo praleistas terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti.Teismas negalėjo priimti sprendimo už akių, kadangi atsakovė laiku nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį, nes nebuvo tinkamai informuota apie jos atžvilgiu pradėtą civilinį procesą bei jos pareigą per nustatytą terminą pateikti atsiliepimą į ieškinį. Todėl egzistavo teisiniai pagrindai sprendimą už akių panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą.Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovės pareiškime nurodyti argumentai nepatvirtina sprendimo už akių nepagrįstumo ir neteisėtumo. Teismas atsakovės argumentus dėl sprendimo už akių nepagrįstumo įvertino formaliai, iš esmės atkartodamas ieškovės poziciją procesiniuose dokumentuose, bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, suformuotos šioje byloje aktualiais klausimais.Teismas negalėjo priimti sprendimo už akių ir patenkinti ieškovės ieškinį, kadangi ieškovė nebuvo pateikusi jokių ?rodymų, jog automobilio trūkumai atsirado iki nustatytos garantijos pabaigos. Pateikti įrodymai patvirtina, jog dėl atsiradusių automobilio korozijos židinių ieškovė kreipėsi į atsakovę tik 2016 m. rugsėjo 2 d., tačiau nebuvo pateikta įrodymų, jog pirmosios rūdys ant automobilio buvo pastebėtos dar 2016 m. gegužės mėnesį. Teismas negalėjo vadovautis kartu su ieškiniu pateikta Ekspertizės išvada, kadangi išvados dėl defektu atsiradimo priežasčių buvo pateiktos neatlikus visų reikalingų tyrimų. Ekspertizės išvada buvo grindžiama tik prielaidomis, o ne kategoriškomis išvadomis, todėl teismas ją turėjo vertinti kritiškai. Neatnaujinus bylos nagrinėjimo yra sudaromos kliūtys objektyviai tiesai byloje nustatyti, kadangi jokios kitos išvados, apart ieškovės pateiktos subjektyvios išvados, byloje nėra.Teismas negalėjo remtis neobjektyviais turto vertintojo asistento samprotavimais ir priteisti ženklia pinigų suma iš atsakovės, kadangi tai grubiai pažeidžia atsakovės interesus ir prieštarauja teisingumo bei sąžiningumo principams. Išvadoje nėra nurodyta, kokie automobiliai buvo imti ir kiek automobilių buvo imta kainos palyginimui ir išvadai dėl jo vertės pateikti. Išvada neatitinka LR Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo reikalavimų.Atsakovė teikia teismui įrodymus, pagrindžiančius, kad sprendimu už akių iš atsakovės buvo priteista neprotingo dydžio suma. Teikiama UAB „Autojuta“ remonto sąmata bei UAB „Akstė servisas“ remonto sąmata, patvirtinanti, kad automobilio erozijos pažeistų vietų perdažymas ieškovei kainuotų 1 400,21 Eur arba 1 157,16 Eur, priklausomai nuo to, kuriame servise būtų atliekami darbai. Jog šie įrodymai yra būtini, atsakovei tapo aišku tik susipažinus su skundžiamos nutarties turiniu.Ieškovė UAB „Kalchas“, atstovaujama advokato Lauryno Didžiulio, atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:Atsakovei procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai. Atsakovė nepateikė jokių objektyvių priežasčių, kurios galėtų būti pripažįstamos svarbiomis, dėl ko ji netikrino EPP sistemos, kokios kliūtys buvo jai patikrinti EPP sistemą bent kartą per mėnesį. Atsakovė, sukūrusi EPP sistemą, išreiškė sutikimą gauti dokumentus per šią sistemą, dėl to įteikimas per EPP negali būti laikomas netinkamu ar siurpriziniu.Įstatyminis reguliavimas ir teismų praktika paneigia atsakovės samprotavimus, kad pasibaigus garantiniam terminui, pasibaigia ieškovo teisė teikti pretenzijas ir ieškinius dėl nekokybiško daikto. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sutrumpinto ieškinio senaties termino skaičiavimą susieja su garantinio termino pabaiga.Ieškovė ieškinio padavimo metu turėjo pareigą tik nurodyti daikto trūkumus ir tai, kad daikto trūkumai atsirado per nustatytą garantinį laikotarpį. Ieškovė su ieškiniu pateikė atsakovės nenuginčytus įrodymus, kurie patvirtinimo abi aplinkybes - automobilis jau pardavimo metu buvo su paslėptais trūkumais (gamykliniu broku), dėl ko, naujam automobiliui neįprasta kėbulo korozija, formavosi nuo pat automobilio perdavimo momento.Atsakovės nurodytos aplinkybės, kad autotechninė ekspertizė atlikta nedalyvaujant kitiems asmenims, ekspertas galimai yra šališkas, yra niekuo nepagrįstos. Atsakovei buvo siunčiama pakartotinė pretenzija kartu su specialisto išvada, tačiau atsakovė atliktos specialisto išvados teisėtumo neginčijo.Specialisto išvada, joje dėstomi motyvai ir pagrindimas paneigia atsakovės argumentus, kad ši išvada yra paremta tik prielaidomis. Net ir neatlikus šios ekspertizės, kiekvienam vidutiniškai protingam asmeniui suprantama, kad naujam, prestižinės klasės ir vos trijų metų senumo automobiliui nėra būdinga ankstyva viso kėbulo korozija.Ieškovė visomis leistinomis priemonėmis įrodė, kad sutartyje nurodyta automobilio kaina buvo nustatyta neįvertinant jo trūkumų ir atsižvelgus į automobilio gamyklinį broką turėtų būti mažintina 33.3 proc. Atsakovės teikiami nauji įrodymai nepagrindžia, kad sprendimas už akių neteisėtas, neįrodo, kad ieškovės pasirinktas teisių gynybos būdas yra netinkamas ir turėtų būti pakeistas kitu būdu.

Teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties, kuria atmestas atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Sprendimo už akių instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso (CPK 7 str.). Sprendimo už akių sąlygos įtvirtintos CPK 285 straipsnyje. Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 str. 5 d.). Taigi, teismo sprendimo už akių priėmimas nėra teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl ji turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu. Siekiant užtikrinti, kad nebūtų pažeisti neatvykusios šalies teisės ir teisėti interesai ir kad byla būtų išnagrinėta teisingai, CPK 287 straipsnyje nustatyta teisė šaliai, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, paduoti pareiškimą dėl šio sprendimo peržiūrėjimo.CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos dvi sąlygos, iš kurių nors vienai esant nustatytai, sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinamas: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Nagrinėjamu atveju apeliantė įrodinėja abi aplinkybes.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Įvertinęs byloje keliamus klausimus ir jiems išspręsti svarbias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas priima ir kartu su byloje esančių įrodymų visuma vertina su atskiruoju skundu pateiktus apeliantės įrodymus, atkreipdamas dėmesį, kad su apeliantės pateiktais naujais duomenimis priešinga šalis bei kiti dalyvaujantys byloje asmenys turėjo galimybę susipažinti ir dėl jų turinio bei įrodomosios reikšmės pasisakyti savo atsiliepimuose į atskirąjį skundą, todėl, pripažintina, jog šiuo konkrečiu atveju naujų įrodymų priėmimas ne tik neužvilkina bylos nagrinėjimo, bet ir nepažeidžia šalių teisių, be kita ko, ir lygiateisiškumo bei rungimosi principų.

Dėl sprendimo už akių priėmimo

Jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jei yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad sprendimas už akių buvo priimtas, atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovei UAB „Autojuta“ procesiniai dokumentai buvo siųsti per elektroninių paslaugų portalą (EPP), kadangi iškėlus civilinę bylą buvo nustatyta, jog atsakovė yra aktyvavusi savo paskyrą VEP posistemyje. Apeliantė teigia, kad atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nes teismas jai tinkamai neįteikė procesinių dokumentų; atsakovė EPP sistema nesinaudojo, todėl visi procesiniai dokumentai jai turėjo būti įteikiami Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu. CPK 117 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas procesinius dokumentus įteikia registruotąja pašto siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus, kitais CPK nurodytais būdais. CPK 175¹ straipsnyje numatyta galimybė teismo procese naudoti informacines ir elektroninių ryšių technologijas, taigi procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis. Procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras (CPK 175¹ straipsnio 2 dalis).Pagal CPK 175¹ straipsnio 9 dalį advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, finansų įstaigoms, draudimo įmonėms teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. Be to, elektroninių ryšių priemonėmis dokumentai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems asmenims teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie CPK nustatyta tvarka pageidavo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir yra nurodę reikalingus kontaktinius duomenis. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad apeliantė UAB „Autojuta“ nėra vienas iš CPK 175¹ straipsnio 9 dalyje nurodytų asmenų, kurie privalo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis.Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 22 punktą, jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato LITEKO VEP posistemio paskyrą; apie tai proceso dalyvis informuojamas elektroniniu pranešimu savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir nurodytu elektroniniu paštu.Naudojimosi EPP sistema sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklės, patvirtintos Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. 6P-95-(1.1) „Dėl Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės). Paslaugų gavėjas (šiuo atveju EPP sistema besinaudojantis asmuo – apeliantė) aktyvuodamas paskyrą (pirmą kartą prisijungia prie EPP sistemos ir autentifikuojasi minėtų taisyklių nustatyta tvarka), patvirtina, kad susipažino su minėtomis Taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sąlygų (šiuo sutikimu kartu laikoma, kad paslaugų gavėjas sutiko gauti procesinius dokumentu jo paskyroje) (Taisyklių 7.2 punktas). Taisyklių 34 punkte numatyta, jei adresatas neprivalo procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau yra pateikęs galiojantį sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje, jis privalo naudotis savo paskyra procesiniams dokumentams gauti viso bylų, kuriose jis dalyvauja, nagrinėjimo teismuose proceso metu. Ši nuostata netaikoma, jei paslaugų gavėjas konkrečioje byloje Taisyklių 35 punkte nustatyta tvarka atšaukia savo sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba Taisyklių V skyriuje nustatyta tvarka deaktyvuoja savo paskyrą.Nagrinėjamu atveju iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad apeliantė UAB „Autojuta“ yra sudariusi sutartį su teismų informacinės sistemos valdytoju, yra EPP sistemos vartotoja. Todėl nesant duomenų, kad apeliantės LITEKO VEP paskyra būtų neaktyvi, yra pagrindas išvadai, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai siuntė atsakovei (apeliantei) visus procesinius dokumentus per LITEKO VEP posistemį. Be to, esant aktyvuotai minėtai paskyrai, apie išsiųstus procesinius dokumentus asmuo (proceso dalyvis) yra informuojamas ne tik elektroniniu pranešimu jo LITEKO VEP posistemio paskyroje bet ir nurodytu elektroniniu paštu. Taigi apie įvykius VEP paskyroje apeliantė turi galimybę sužinoti ne tik prisijungęs prie paskyros, bet ir naudojantis elektoriniu paštu. Apeliantė nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad ji pasinaudojo Taisyklių 35 punkte numatyta teise atšaukti sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju, apeliantei turint prisijungimą prie EPP bei per pirmosios instancijos teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, galėjo būti priimtas sprendimas už akių.

Dėl sprendimo už akių teisėtumo

Kita aplinkybė, kurią apeliantė turėjo įrodyti, numatyta CPK 287 straipsnio 2 dalies 4 punkte. Savo esme ir turiniu ji yra svarbiausia, kadangi sprendžiant klausimus dėl sprendimo už akių peržiūros yra susiformavusi nuosekli teismų praktika, jog net ir be svarbių priežasčių į teismo posėdį neatvykusiai ar nepateikusio procesinio dokumento šaliai pateikus įrodymus, galinčius patvirtinti sprendimo neteisingumą ir asmens teisių pažeidimą, teismas privalo naikinti sprendimą už akių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2012; 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2012). Kaip minėta, bylos duomenimis nustatyta, kad 2013 m. gegužės 17 d. ieškovė, atsakovė ir trečiasis asmuo sudarė transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį pagal kurią trečiasis asmuo įsigijo, o atsakovė pardavė automobilį už 47 294,95 Eur. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama sumažinti transporto priemonės kainą iki 31 545,73 Eur ir priteisti ieškovei iš atsakovės 15 749,22 Eur permokėtą sumą. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ji automobilį naudojo pagal jo paskirtį, vadovaudamasis gamintojo instrukcijomis, tačiau nepraėjus nei trims metams nuo naujo automobilio įsigijimo dienos, išryškėjo esminis jo kokybės trūkumas - ant automobilio paviršiaus atsirado rūdys. Ieškovė savo reikalavimus grindė 2016 m. rugpjūčio 11 d. ir 2016 m. rugpjūčio 16 d. UAB „Moller auto“ (oficialaus Volkswagen atstovo Lietuvoje) atliktomis apžiūromis, atsakovei pateiktomis pretenzijomis dėl automobilio kokybės, 2016 m. gruodžio 5 d. autotechninės ekspertizės specialisto išvada Nr. 216-12-03/1, UAB „Turto ir verslo tyrimo centro“ konsultacine išvada dėl automobilio rinkos kainos.Apeliantė tiek pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tiek atskirajame skunde nurodė, kad ieškovė į atsakovę dėl automobilio trūkumų kreipėsi praleidusi garantinį terminą, o į bylą nėra pateikusi įrodymų, kad automobilio trūkumai atsirado garantinio termino galiojimo metu. Byloje pateikta ekspertizės išvada yra ydinga ir negali būti vertinama kaip tinkamas įrodymas, kadangi išvados dėl defektų atsiradimo priežasčių buvo pateiktos neatlikus visų reikalingų tyrimų, išvados yra šališkos. Ieškovės pateikta išvada dėl turto kainos grindžiama prielaida, ji neatitinka LR Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo reikalavimų. Apeliantė nurodo, kad ji kartu su prašymu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo negalėjo pateikti savo ekspertizės išvados dėl automobilio defektų, kadangi automobilis yra ieškovės dispozicijoje. Apeliantės nuomone, jos su atskiruoju skundu teikiami nauji įrodymai patvirtina, jog automobilio kainos sumažinimas yra akivaizdžiai neteisingas ir grubiai pažeidžiantis atsakovės interesus.Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors, esant atitinkamoms proceso sąlygoms, ir yra galimybė priimti sprendimą už akių atlikus tik formalų pateiktų įrodymų vertinimą, tačiau būtina patikrinti, ar tie įrodymai atitinka CPK 177 straipsnio ir kitų norminių aktų formalius reikalavimus, ar jie gauti įstatymų ir kitų norminių aktų nustatyta tvarka, ar turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar yra leistini (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantės nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai kelia pagrįstų abejonių dėl priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, o jas išsiaiškinti galima tik bylą nagrinėjant iš esmės. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog aplinkybių, galėjusių turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, teismas nenustatė, yra nepagrįsta. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo iš esmės nagrinėti ginčą, nes tai pažeistų šalių teises į tinkamą procesą pirmosios instancijos teisme ir į teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka. Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas atsakovės pareiškimo dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo ir neatnaujindamas bylos nagrinėjimo iš esmės, pažeidė CPK normas, reglamentuojančias sprendimo už akių priėmimo, jo panaikinimo sąlygas ir tvarką, kas sudaro pagrindą daryti išvadą, jog dėl šio procesinės teisės normų pažeidimo byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - sprendimą už akių panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Grąžinus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, spręstinas ir ieškovės UAB „Kalchas“ pateiktas 2018 m. kovo 19 d. prašymas dėl ieškovo pakeitimo civilinėje byloje.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338-339 straipsniais,

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 7 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės - panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Albina Rimdeikaitė