- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-04-26
- Bylos Nr.
- 2A-440-186/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Žironas (pirm.), Romualda Janovičienė, Neringa Švedienė
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus
- Trečiasis asmuo
- R. D.
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš
dalyvaujant atsakovo atstovams Tomui Žilinskui ir Dariui Zapasnykui
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2007 m. sausio 11 d. galutinio sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui dėl žalos atlyginimo. Tretysis asmuo R. D. .
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, prašydamas išnagrinėjus bylą dokumentinio proceso tvarka priteisti iš atsakovo 7296,55 Lt žalos atlyginimą už priskaičiuotas ir išmokėtas ligos pašalpas A. S. , P. A. ir A. Č. . Nurodė, kad 2005-06-02 eismo įvykio metu, kurio kaltininku pripažintas R. D. , buvo sužaloti A. S. , P. A. ir A. Č. . R. D. eismo įvykio metu savo transporto priemonę - Audi 100, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) – buvo apdraudęs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu UADB „INGO Baltic“, kuriai šiuo metu iškelta bankroto byla. Vadovaudamasis 2004-03-22 LR Vyriausybės nutarimu „Dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo“, ieškovas nukentėjusiesiems A. S. , P. A. ir A. Č. išmokėjo 100 proc. kompensuojamojo darbo užmokesčio dydžio ligos pašalpas, kurių bendra suma sudaro 7296,55 Lt. Ieškovas prašė priteisti jam iš atsakovo žalos atlyginimą LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 17 str. 1 d. 3 p. pagrindu, kuris numato, jog dėl Lietuvos Respublikoje įvykusių eismo įvykių nukentėjusiajam trečiajam asmeniui Draudikų biuras moka išmoką, jei kaltininkas, kurio tapatybė yra nustatyta, žalos padarymo metu buvo apsidraudęs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, tačiau atsakingam draudikui yra iškelta bankroto byla. Ieškovas kreipėsi į atsakovą su 2006-09-13 pretenzija dėl žalos atlyginimo regreso tvarka, tačiau atsakovas žalą atsisakė atlyginti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto antras apylinkės teismas 2006-10-25 preliminariu sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir nusprendė priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus naudai 7296,55 Lt žalos atlyginimo už priskaičiuotas ir išmokėtas ligos pašalpas A. S. , P. A. ir A. Č. , o taip pat bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai – 218,90 Lt žyminio mokesčio ir 3,20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Atsakovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras pareiškė prieštaravimus, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2006-10-25 preliminarų sprendimą ir ieškinį atmesti. Prieštaravimuose nurodė, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius nėra tinkamas atsakovas šioje byloje, nes jis nelaikytinas nukentėjusiuoju trečiuoju asmeniu LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 17 str. 1 d. 3 p. prasme, turinčiu teisę į išmoką, kai atsakingam draudikui iškelta bankroto byla. Įstatymo 19 str. 10 p. numatyta, į ką draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę. Regreso teisė gali būti nukreipta tik į atsakingą draudiką arba į žalą padariusį asmenį, bet ne į Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurą. Draudikų biuras nėra UADB „INGO Baltic“ teisių ir pareigų perėmėjas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto antras apylinkės teismas 2007-01-11 galutiniu sprendimu Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2006-10-25 preliminarų sprendimą paliko nepakeistą. Teismas sprendė, kad atsakovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras yra atsakingas už padarytą žalą, kurią privalo atlyginti ieškovui už priskaičiuotas ir išmokėtas ligos pašalpas. Teismas atmetė kaip nepagrįstą atsakovo argumentą, jog SODRA negali būti pripažinta nukentėjusiuoju trečiuoju asmeniu Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo prasme, nes, remiantis šio įstatymo 19 str. 10 d. nuostata, draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos teisės aktų nustatyta tvarka įgyja regreso teisę į atsakingą draudiką arba, jei tokio nėra, į žalą padariusį asmenį. Pagal įstatyme pateiktą žalos sąvoką, žalą gali patirti ne tik betarpiškai eismo įvykyje buvęs nukentėjusysis, bet ir kiti tretieji asmenys, kuriems žala atsirado kaip eismo įvykio pasekmė. Išmokų sumas, įskaitytinas į atlygintiną žalą, VSDF biudžetui turėtų kompensuoti draudimo kompanijos. UADB „INGO Baltic“ iškėlus bankroto bylą Fondo valdybos Mažeikių skyrius pagrįstai kreipėsi į Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurą atlyginti padarytą žalą. Todėl teismas atmetė argumentą dėl netinkamo atsakovo šioje byloje. Teismas vadovavosi LR Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 31 str., numatančiu, jog jeigu ištyrus nelaimingą atsitikimą darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo nustatoma, kad jis įvyko dėl trečiojo asmens kaltės, tai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius atgręžtinio reikalavimo teise išreikalauja išmokėtas sumas iš kalto asmens LR CK nustatyta tvarka.
Šalies argumentai
Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2007-01-11 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Mano, jog teismas nagrinėjamoje byloje nepagrįstai taikė LR Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 31 str. nustatą, nes SODRA išmokėtas išmokų sumas atgręžtinio reikalavimo teise gali išreikalauti arba iš kalto asmens (R. D. ), arba iš šio asmens civilinė atsakomybę privalomuoju draudimų apdraudusios draudimo kompanijos (UADB „INGO Baltic“). Nagrinėjamoje byloje atsakovas neatitinka šių sąlygų ir yra nepagrįstai tapatinamas su draudimo veiklą vykdančiomis draudimo kompanijomis. Teismas nepagrįstai nagrinėjamoje byloje taikė LR CK 6.101 str. 4 d. 5 p. ir 6.111 str. nuostatas, reglamentuojančias kreditoriaus reikalavimo teisės perleidimą, nes įstatymai nesuteikia SODRAI teisės reikalauti išmokėtų išmokų sumų iš atsakovo. Teismas netinkamai taikė LR CK 6.254 str. nuostatas, nes šiame straipsnyje aptariami atvejai, kai pareiga atlyginti žalą perkeliama draudimo kompanijai, o ne atsakovui, kuris neturi draudimo kompanijai būdingų požymių (LR draudimo įstatymo 2 str. 8 d. ir II skyrius). Jei draudimo kompanija yra nemoki, visą žalos atlyginimą nukentėjusysis gali prisiteisti iš apdraustojo (R. D. ). Nagrinėjamoje byloje atsakovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras negali būti tapatinamas su atsakingu draudiku LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 str. 10 d. prasme. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamos praktikos (2002-10-15 Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1080/2002), kurioje numatyta, kad SODRAI draudžiama reikalauti išmokėtų sumų iš asmenų, jeigu tokia teisė nėra numatyta teisės aktuose. Teismas nepagrįstai plečiamai aiškindamas įstatymo nuostatas sprendė, kad SODRA yra laikytina nukentėjusiuoju asmeniu LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 17 str. 1 d. 3 p. prasme. Nukentėjusiais trečiaisiais asmenimis pripažintini tik betarpiškai dėl įvykusio eismo įvykio nukentėję asmenys, kurie yra įvykdę teisės aktuose įtvirtintas pareigas: apie eismo įvykį pranešę policijai, pateikę atsakovui eismo įvykio bei žalos įrodymus, leidę atsakovui susipažinti su dokumentais, galinčiais įrodyti padarytos žalos aplinkybes, faktą bei dydį, išsaugoję sugadintą transporto priemonę ir pan. Atsižvelgiant į SODROS specifinį statusą, Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 str. 10 p. atskirai aptarta, kada ir iš ko SODRA gali gauti išmokas. Kadangi atsakovas nėra UADB „INGO Baltic“ teisių ir pareigų perėmėjas, jis negali atsakyti už minėtos bendrovės įsipareigojimus. Ieškovas įgijo teisę reikalauti žalos atlyginimo ne iš atsakovo, bet iš vis dar egzistuojančio draudiko UADB „INGO Baltic“ bankroto byloje. Atsižvelgiant į autotransporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimą reglamentuojančias ES direktyvų nuostatas, pagrindinis ES veikiančių nacionalinių draudikų biurų uždavinys yra pagelbėti nukentėjusiems per eismo įvykį asmenims operatyviau gauti žalos atlyginimą. Tokios institucijos neatlieka jokių mokėjimų kitiems juridiniams asmenims, kurie, vykdydami savo funkcijas, turėtų atlikti tam tikrus mokėjimus nukentėjusiems nuo eismo įvykio asmenims. Todėl teismo sprendimas prieštarauja atsakovo įsteigimo tikslams.
Ieškovo atsiliepimo į apeliacinį skundą nustatyta tvarka ir terminu nebuvo gauta.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.).
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).
Apeliantas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nurodo, jog teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas - LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 17 str.1d. 3 p., Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 31 str., o taip pat LR CK 6.101 str. 4 d. 5 p., 6.111 str., 6.254 str. Apelianto apeliaciniame skunde pateikti argumentai iš esmės susiję su įrodinėjimu, jog jis nėra tinkamas atsakovas nagrinėjamose byloje ir negali atsakyti už nuostolių ieškovui atlyginimą.
Byloje nustatyta, jog 2006-06-02 įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužaloti A. S. , P. A. ir A. Č. . Kaltu dėl šio eismo įvykio buvo pripažintas R. D. , vairavęs automobilį Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.6-7), kuris savo civilinę atsakomybę buvo apdraudęs transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu UADB „INGO Baltic“. Ieškovas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius, išmokėjo ligos pašalpas nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimu apdraustiems A. S. , P. A. ir A. Č. , kurių bendra suma sudarė 7296,55, pripažinus, jog 2005-06-02 įvykęs nelaimingas atsitikimas pakeliui iš darbo buvo draudiminis įvykis (b.l.3-5, 8-10).
LR CK 6.290 str. 1 d. nustatyta, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Šio straipsnio 3 d. nurodoma, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos (nagrinėjamu atveju - ieškovas) įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį. Šią nustatą konkretizuoja LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 str. 10 d., numatanti, jog draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos teisės aktų nustatyta tvarka įgyja regreso teisę į atsakingą draudiką arba, jei tokio nėra, į žalą padariusį asmenį.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius, išmokėjęs eismo įvykyje nukentėjusiems A. S. , P. A. ir A. Č. socialinio draudimo išmokas, įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę draudimo sumos ribose išreikalauti išmokėtas socialinio draudimo išmokas tiesiogiai iš atsakingo už padarytą žalą asmens civilinę atsakomybę apdraudusio draudiko – UADB „INGO Baltic“. Iš žalą padariusio asmens R. D. nagrinėjamu atveju ieškovas būtų galėjęs pareikalauti atlyginti tik tuos socialinio draudimo patirtus nuostolius, kurie viršytų draudimo sumą, t.y. tiek, kiek jiems atlyginti neužtektų draudimo sumos. Kadangi R. D. sudarant transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį su UADB „INGO Baltic“ galiojo LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. nuostata, numatanti, jog transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 500 eurų dėl neturtinės žalos padarymo) bei 100 000 eurų dėl žalos turtui, ieškovas įgijo teisę reikalauti nuostolių atlyginimo iš tik iš draudiko.
Byloje nustatyta, jog dėl eismo įvykio kaltu pripažinto R. D. draudikui UADB „INGO Baltic“ yra iškelta bankroto byla.
LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 17 str. 1 d. 3 p. yra įtvirtinta teisės norma, pakeičianti draudiko prievolių vykdymo tvarką, kuri numatyta draudimo sutartimi tais atvejais, kai atsakingam draudikui yra iškelta bankroto byla. Remiantis minėta įstatymo nuostata, tuo atveju, kai kaltininkas, kurio tapatybė yra nustatyta, žalos padarymo momentu yra apsidraudęs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, tačiau atsakingam draudikui iškelta bankroto byla, išmoką nukentėjusiam trečiajam asmeniui moka Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuras.
Teisėjų kolegija pripažįsta, jog nagrinėjamu atveju LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 str. 10 d. įtvirtintas reikalavimo teisės perėjimas, numatantis, jog draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos teisės aktų nustatyta tvarka įgyja regreso teisę į atsakingą draudiką arba, jei tokio nėra, į žalą padariusį asmenį regreso tvarka, yra įstatymo įtvirtintas sobrogacijos atvejis. Subrogacija – tai regreso teisės atsiradimo atvejis, kai regreso tvarka asmeniui pereina teisė reikalauti iš skolininko atlyginti nuostolius, kuriuos jis atlygino kreditoriui. Subrogacijos tikslas yra įtvirtinti įstatymo nustatytos bendrosios taisyklės išimtį, kad prievolės įvykdymas lemia jos pasibaigimą. Išimtys nustatomos tam, kad kreditorius išlaikytų visas buvusio kreditoriaus teises, nes, įvykdžius prievolę, pagal bendrąją taisyklę ji pasibaigtų, todėl kreditorius prarastų senosios prievolės privalumus. Subrogacija reiškia kreditorių pasikeitimo būdą egzistuojančioje prievolėje. Atsižvelgiant į subrogacijos esmę, teisėjų kolegija pripažįsta, jog nagrinėjamoje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius, išmokėdamas nukentėjusiems nuo eismo įvykio asmenims - A. S. , P. A. ir A. Č. – ligos pašalpas, perėmė jų reikalavimo teisę kaltu dėl eismo įvykio pripažinto R. D. draudikui UADB „INGO Baltic“ , nes kaip jau buvo minėta, socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo atveju, yra įskaitomos į atlyginamos žalos dydį, esant eismo įvykiui, kuriam įvykus pagal LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą turi būti išmokama išmoka. Kadangi nukentėjusieji asmenys jų santykiuose su UADB „INGO Baltic“ dalyje reikalavimų buvo pakeisti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus, teisėjų kolegija pripažįsta, ieškovas perėmė ir nukentėjusiųjų asmenų teisę, jog atsakingo draudiko bankroto atveju Draudikų biuras jam atlygintų nukentėjusiems tretiesiems asmenims išmokėtų ligos pašalpų dydžio nuostolius. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino draudikų biurą tinkamu atsakovu šioje byloje, jo atsakomybę kildinant iš LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 17 str. 1 d. 3 p. nuostatų.
Kiti atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nes nepaneigia teisėjų kolegijos išvadų, jog nukentėjusiųjų asmenų reikalavimo teisei perėjus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui, jis kartu perėmė ir LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 17 str. 1 d. 3 p. įtvirtintą nukentėjusio asmens teisę, kad nuostolius atsakingo draudiko bankroto atveju atlygintų Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras.
Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str.), nenustatyta įstatyme (CPK 329, 330 str.) numatytų pagrindų, įgalinančių panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Todėl Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2007-01-11 sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1d. 1p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 - 331 str. teismas
nutarė:
Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2007 m. sausio 11 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.