Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2007-09-24 · Administracinė byla Nr. A-438-769-07

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-09-24
Bylos Nr.
A-438-769-07
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Stasys Gagys, Romanas Klišauskas (pran.)
Pareiškėjas
L.V.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities viršininko administracijos
Trečiasis asmuo
Kėdainių rajono savivaldybei, E.V.S.
Kategorijos
  • 15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A8 – 769/2007Procesinio sprendimo kategorija 15.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. rugsėjo 24 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio ir Romano Klišausko (pranešėjas),

sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,dalyvaujant pareiškėjos atstovui Stasiui Šedbarui,atsakovo atstovei L.T.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L.V. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L.V. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities viršininko administracijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kėdainių rajono savivaldybei ir E.V.S., dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja L.V. su skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė priteisti iš Lietuvos Respublikos valstybės 200 000 Lt turtinę ir 10 000 Lt neturtinę žalą, padarytą valdžios institucijos neteisėtais veiksmais.

Pareiškėja skunde nurodė, kad 1991 m. gruodžio 13 d. kartu su savo motina M.V., broliu L.-J.V. ir seserimi V.D. pateikė prašymą Kėdainių rajono agrarinės reformos tarnybai dėl 9,29 ha žemės, iki nacionalizacijos buvusios Kėdainių apskrities, Kėdainių valsčiaus, Zalsidiškio kaime, grąžinimo. Šiame prašyme visi pretendentai nurodė, kokia forma norėtų žemę susigrąžinti. Ji buvo įrašyta į pretendentų gauti žemės sklypą sąrašą patvirtintą Kauno apskrities viršininko administracijos 1998 m. rugpjūčio 18 d. įsakymu Nr. 06-5026. Apie 1999 metus Kauno apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Kėdainių rajono žemėtvarkos skyriaus darbuotojas E.V.S. pareiškėją informavo apie galimybę vietoje prašomo 0,3 ha žemės sklypo gauti piniginę kompensaciją (apie 10 000 Lt), todėl ji parašė prašymą, išreikšdama sutikimą vietoje žemės sklypo natūra gauti piniginę kompensaciją. 2001 m. birželio 20 d., jai buvo įteiktas Kėdainių rajono valdybos 1994 m. rugsėjo 14 d. potvarkis Nr. 1916pv, kuriuo nustatytas atsiskaitymo su būdas, visiškai neatitinkantis 1991 metų prašyme nurodyto atsiskaitymo būdo. Be to, minėtame potvarkyje aiškiai matėsi daryti ištaisymai, kuomet vieni skaičiai buvo pilnai užtušuoti baltu dažikliu, o kiti skaičiai buvo užtušuoti, ant viršaus užrašant naujus skaičius. Kėdainių rajono policijos komisariato 2002 m. rugsėjo 20 d. nutarimu paskirtos techninės dokumentacijos ekspertizės akto Nr. 6415 išvadoje užfiksuoti potvarkio Nr. 1916pv ištaisymai, kurie byloja apie tai, kad minėtas potvarkis iš pradžių buvo surašytas atsižvelgiant į 1991 m. prašyme išreikštą jos valią dėl nuosavybės atkūrimo būdo. Kadangi potvarkio ištaisymai neatitiko pareiškėjos išreikštos valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, ji kreipėsi į įvairias valstybines bei teismines institucijas, bandydama šį potvarkį užginčyti ir jį pakeisti. Tačiau valstybinės institucijos jos prašymų netenkino vien formaliais pagrindais, visiškai nesigilindamos į skundų esmę ir potvarkyje darytus ištaisymus, teigdamos, kad, vadovaujantis potvarkio Nr. 1916pv nuostatomis, su ja pilnai atsiskaityta. Teismai pareiškėjos skundus atmetė tuo pagrindu, kad buvo praleisti apskundimo terminai, o prašymai juos atnaujinti buvo atmesti ir iki šiol jai yra užkirstos bet kokios galimybės teisminiu keliu užginčyti ar pakeisti Kėdainių rajono valdybos 1994 m. rugsėjo 14 d. potvarkį Nr. 1916pv ir tokiu būdu įgyvendinti savo teises į nuosavybės teisių atkūrimą jos pasirinktu būdu.

Anot pareiškėjos, vėliau ji bandė inicijuoti ikiteisminį tyrimą dėl dokumentų klastojimo ir didelės turtinės žalos padarymo, tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, kadangi nepakako įrodymų, jog E.V.Skačkausko veiksmuose buvo veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros 2006 m. birželio 12 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą konstatuota, jog žemėtvarkos skyriaus darbuotojai savo iniciatyva, t. y. neturėdami jokio pagrindo, pakeitė jos pasirinktą nuosavybės teisių atkūrimo būdą ir savalaikiai jos apie tai neinformavo, todėl atsirado pagrindas spręsti dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų darbuotojų neteisėtų veiksmų, atlyginimo, kaip tai numatyta Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje. Žemėtvarkos skyriaus darbuotojas, veikdamas kaip valstybės tarnautojas, buvo nepakankamai atidus, rūpestingas ir kvalifikuotas, kaip to reikalauja jo einamos pareigos, savo iniciatyva nustatęs (pakeitęs) pareiškėjos išreikštą valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, viršijo savo įgaliojimus, ir tai traktuotina kaip neteisėti veiksmai, t. y. viena iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų. Kaip nurodė pareiškėja, jos patirtus tiesioginius nuostolius sudaro bylinėjimosi išlaidos, kurių ji turėjo bandydama nuginčyti arba pakeisti 1994 m. rugsėjo 14 d. potvarkį Nr. 1916pv, taip pat šio teisminio proceso bylinėjimosi išlaidos. Negautos pajamos - tai 0,3 ha žemės sklypo Kėdainių mieste rinkos vertė, iš kurios reikia atimti 2131 investicinį litą, kurie buvo pervesti be jos sutikimo ir jos neinformavus vietoje žemės sklypo natūra. Pasak pareiškėjos, minėtą sumą investicinių litų ji turi galimybę grąžinti natūra.

Pareiškėja taip pabrėžė, kad reikalaujamos turtinės žalos dydis yra 0,3 ha žemės sklypo, esančio Kėdainių mieste, Respublikos gatvėje, vidutinė rinkos kaina. Neturtinės žalos, padarytos valdžios institucijų ir pareigūnų neteisėtais veiksmais viešojo administravimo srityje, atlyginimą nustato Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnis. Taigi šiuo atveju yra atlygintina tiek turtinė, tiek neturtinė žala. Jeigu neturtinės žalos atlyginimas numatytas įstatyme, tai jos fakto pareiškėjas neturi įrodyti. Šiuo atveju neturtinės žalos faktas preziumuojamas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Šeštoji knyga. Vilnius: Justitia, 2003. P.345). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas nenustato, todėl, pareiškėjos teigimu, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Aplinkybės, kad daug metų pareiškėja buvo apgaudinėjama, teigiant, jog jai buvo renkamas žemės sklypas, bet apsilankymų metu neva nieko tinkamo nebuvo, prašymo dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo rašymas ir vėliau žlugusi viltis šiuos pinigus gauti, ir galiausiai arogantiškas valstybės tarnautojų elgesys, kuomet paaiškėjo potvarkio Nr. 1916pv ištaisymo faktas ir tai, jog už žemės sklypą mieste su pareiškėja atsiskaityta, papildomai išmokant 2 131 investicinį čekį, suponuoja tai, kad ji patyrė didelius nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją ir netgi pažeminimą. Pareiškėja nurodė, kad dėl šios priežasties laikytina, jog šiuo atveju jai privalo būti atlyginta ir neturtinė žala.

Šalies argumentai

Pareiškėja taip pat paaiškino, kad Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse yra įtvirtinta lankstaus priežastinio ryšio doktrina. Tai reiškia, jog priežastiniam ryšiui konstatuoti užtenka įrodyti, kad skolininko elgesys yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis, nors ir ne vienintelė. Kaip matyti iš pridėtų susirašinėjimų su Kauno apskrities viršininko administracija, Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, kompetentingos valstybinės institucijos atsisakė spręsti keliamą klausimą dėl 0,3 ha žemės sklypo Kėdainių mieste perdavimo neatlygintinai, motyvuodamos, kad vadovaujantis 1994 m. rugsėjo 14 d. potvarkiu Nr. 1916pv su pareiškėja buvo pilnai atsiskaityta. Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros 2006 m. birželio 12 d. nutarimu konstatuota, jog Kėdainių rajono žemėtvarkos skyrius nepateikė jokio kito prašymo, nei tas, kuris buvo užpildytas 1991 m. gruodžio 13 d. ir kuriuo pareiškėja prašė sklypo namo statybai. Pareiškėja atkreipė dėmesį į tai, kad pirminis potvarkio Nr. 1916pv variantas (iki pataisymų) kaip tik ir atitiko jos išreikštą valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo: 0,3 ha žemės grąžinti natūra, suteikiant žemės sklypą Kėdainių mieste namo statybai, 2,80 ha išpirkti teisės aktų nustatyta tvarka. Kas pakeitė potvarkio įrašus ir kokiu pagrindu tai padarė nenustatyta, tačiau akivaizdu, kad tai padarė valstybinės institucijos darbuotojai ir būtent dėl šių pataisymų pareiškėjai buvo sumokėti investiciniai čekiai už visą grąžintiną žemę, tokiu būdu iškreipiant jos pareikštą valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo ir padarant didelės turtinės žalos. Skunde teismui pareiškėja akcentavo, kad jei būtų laiku sužinojusi apie padarytus pataisymus, t. y. iki investicinių čekių pervedimo į jos sąskaitą, o ne praėjus septyneriems metams, ji būtų tam prieštaravusi, skundusi potvarkį įstatymų nustatyta tvarka ir tokiu būdu apgynusi savo pažeistas teises. Todėl neteisėti valstybės tarnautojų veiksmai, kuomet 1994 m. rugsėjo 14 d. potvarkis Nr. 1916pv buvo surašytas (įskaitant pataisymus), neatsižvelgiant į pareiškėjos raštu išreikštą valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo ir apie tai laiku neinformuojant, yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl pareiškėja šiuo metu nebeturi galimybės neatlygintinai gauti žemės sklypo natūra Kėdainių mieste, tokiu būdu padarant jai nuostolių, kuriuos sudaro 200 000 litų turtinė žala ir 10 000 litų neturtinė žala. Šiuo atveju egzistuoja ir trečioji civilinės atsakomybės sąlyga - priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą atsakovas Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Kauno apskrities viršininko administracijos, prašė pareiškėjos skundą atmesti.

Atsakovas nurodė, kad L.V. mano patyrusi žalą dėl 1994 m. rugsėjo 14 d. potvarkio Nr. 1916 pv, kurį priėmė Kėdainių rajono valdyba. Žalos atlyginimas siejamas su jos atsiradimu dėl neteisėtų atitinkamos institucijos bei jos tarnautojų veiksmų ar neveikimo viešojo administravimo srityje, todėl atsakovu šioje byloje turėtų būti Kėdainių rajono savivaldybė ir byla teisminga Panevėžio apygardos administraciniam teismui. Kauno apskrities viršininko administracija pagal Apskrities valdymo įstatymo 10 straipsnį ir Žemės reformos įstatymo 16 straipsnį įgyvendina žemės reformą bei priima sprendimus dėl nuosavybės teisės į žemę atkūrimo, tačiau neperima atsakomybės už anksčiau šias funkcijas vykdžiusių institucijų priimtus sprendimus ar potvarkius. Civilinio kodekso 6.246 straipsnyje nurodyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros 2006 m. birželio 12 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą konstatuota, kad nepakanka įrodymų, kad E.V.S. veiksmuose buvo veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl, atsakovo manymu, darytina išvada, kad minėtame Civilinio kodekso straipsnyje nurodyta civilinė atsakomybė šiuo atveju atsirasti negalėjo. Vadovaudamasis Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalimi atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį ir tuo pagrindu pareiškėjos skundą atmesti.

Tretysis suinteresuotasis asmuo Kėdainių rajono savivaldybė prašė pareiškėjos skundą atmesti.

Tretysis suinteresuotasis asmuo paaiškino, kad pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį žala yra atlyginama dėl neteisėtų aktų. Byloje nėra jokio dokumento, jokio teismo sprendimo, kad veiksmai būtų pripažinti neteisėtais. Šiuo atveju pareiškėja praleido senaties terminą, kuris turi būti skaičiuojamas nuo 2001 m. birželio 21 d.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2006 m. gruodžio 11 d. sprendimu pareiškėjos skundo netenkino.

Teismas konstatavo, kad nagrinėjant bylas dėl žalos, padarytos neteisėtais viešojo administravimo subjektų aktais atlyginimo, taikytinos ieškinio senatį reglamentuojančios Civilinio kodekso normos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr.AS (7)-331/2001; Administracinių teismų praktika Nr.1). Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Tuo tarpu teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalis).

Teismas nurodė, jog pareiškėja 2001 m. birželio 20 d., gavusi Kėdainių rajono valdybos 1994 m. rugsėjo 14 d. potvarkį Nr.1916 pv, sužinojo apie savo teisių pažeidimą, t. y., kad nuosavybės teisės į žemę jai buvo atkurtos ne tuo būdu, kokį ji nurodė prašyme dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Tai, kad pareiškėja suprato apie savo teisių pažeidimą patvirtina jos pareiškimai, rašyti Kauno apskrities viršininkui, Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos, skundai Kauno apygardos administraciniam teismui ir Panevėžio apygardos administraciniam teismui. Todėl, teismo nuomone, nagrinėjamoje byloje ieškinio senaties termino eiga prasidėjo nuo Kėdainių rajono valdybos 1994 m. rugsėjo 14 d. potvarkio Nr.1916 pv įteikimo pareiškėjai datos, t. y. nuo 2001 m. birželio 20 d.

Teismas akcentavo, jog ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl žalos atlyginimo yra treji metai (Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalis). Tuo tarpu pareiškėja į Kauno apygardos administracinį teismą dėl žalos atlyginimo kreipėsi 2006 m. rugsėjo 29 d., t. y. praleidusi trejų metų ieškinio senaties terminą. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį, todėl ieškinio senaties termino pabaiga iki skundo padavimo yra pagrindas skundą atmesti (Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis).

III.

Apeliaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti.

Apeliacinį skundą pareiškėja grindžia pirmosios instancijos teismui išdėstytais motyvais bei argumentais. Papildomai nurodo, kad veikė pagal galimybes tinkamai ir rūpestingai. Todėl ieškinio senaties terminas galėjo būti praleistas (jei apskritai buvo praleistas) tik dėl objektyvių priežasčių. Todėl nustačius, kad ieškinio senaties termino eiga prasidėjo ne nuo 2006 m. gruodžio 12 d., kuomet buvo konstatuota viena iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų - neteisėti veiksmai, o nuo 2001 m. birželio 20 d., kada pareiškėja gavo Kėdainių rajono valdybos 1994 m. rugsėjo 14 d. potvarkį Nr. 1916 pv, anot pareiškėjos, egzistuoja visos sąlygos ieškinio senaties terminui atnaujinti.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno apskrities viršininko administracijos, prašo skundą atmesti.

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškėja pareiškė 2006 m. rugsėjo 26 d., tuo tarpu jos nurodomas Kėdainių rajono valdybos potvarkis Nr. 1916 pv priimtas 1994 m. rugsėjo 14 d. Tad pareiškėja praleido Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą ieškinio senaties terminą. Atsakovas atkreipia dėmesį, jog ieškinio senaties termino pradžią reglamentuoja Civilinio kodekso 1.127 straipsnis, kuriame nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Taigi, pasak atsakovo, Kauno apygardos administracinis teismas pagrįstai nurodo, jog pareiškėja 2001 m. birželio 20 d., gavusi Kėdainių rajono valdybos 1994 m. rugsėjo 14 d. potvarkį Nr. 1916 pv, sužinojo apie savo teisių pažeidimą. Kaip teigia atsakovas, tai, kad pareiškėja suprato apie savo teisių pažeidimą patvirtina jos pareiškimai, rašyti Kauno apskrities viršininkui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, skundai Kauno apygardos administraciniam teismui ir Panevėžio apygardos administraciniam teismui. Atsakovas nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad ieškinio senaties terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Svarbiomis priežastimis laikytinos tik objektyvios priežastys, realiai trukdžiusios pareiškėjai realizuoti savo teises. Tuo tarpu kreipimasis į kitas institucijas nėra objektyvi kliūtis pareikšti ieškinį nustatyta tvarka.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis suinteresuotasis asmuo Kėdainių rajono savivaldybė prašo skundą atmesti.

Atsiliepimą grindžia pirmosios instancijos teismui išdėstytais motyvais bei argumentais. Papildomai nurodo, kad pareiškėja akcentuoja tik vienintelę galimą ieškinio senaties termino praleidimo priežastį, kad gavusi Kėdainių rajono valdybos 1994 m. rugsėjo 14 d. potvarkio Nr. 1916 pv originalą, visomis jai prieinamomis ir suprantamomis priemonėmis bandė apginti pažeistas teises, kreipėsi į teisėsaugos institucijas ir tokiu būdu įrodymų rinkimas užtruko ketverius metus. Trečiojo suinteresuotojo asmens manymu, ši priežastis negali būti pripažinta svarbia. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos ir teismo sprendimo, pareiškėja 2001 m. birželio 20 d. gavusi Kėdainių rajono valdybos 1994 m. rugsėjo 14 d. potvarkį Nr. 1916 pv, sužinojo apie savo teisių pažeidimą, todėl ji turėjo objektyvią galimybę pasirinkti savo teisių gynimo būdą ir kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo. Nagrinėjamu atveju pareiškėja neprivalėjo kreiptis į kitas institucijas norėdama pareikšti ieškinį, kadangi teismas pats turi pareigą konstatuoti visų civilinės atsakomybės sąlygų buvimą. Todėl subjektyvus suvokimas ir aplinkybių vertinimas bei kreipimasis į kitas institucijas nėra objektyvi kliūtis pareikšti ieškinį nustatyta tvarka. Pareiškėjai nenurodžius jokių objektyvių priežasčių, sudariusių kliūtis prašymui pateikti nustatytu laiku, terminas negali būti atnaujintas. Tretysis suinteresuotasis asmuo pabrėžia, jog iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja galimybę pareikšti ieškinį tinkamai nepasinaudojo dėl nerūpestingumo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja L.V. su skundu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš Lietuvos Respublikos valstybės 200 000 Lt turtinę ir 10 000 Lt neturtinę žalą, padarytą valdžios institucijos neteisėtais veiksmais dėl tos priežasties, jog L.V. Kėdainių rajono valdybos 1994 m. rugsėjo 14 d. potvarkiu Nr.1916 nuosavybės teisės į žemę neteisėtai ir nepagrįstai buvo atkurtos ne tuo būdu, kokį ji nurodė prašyme dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Pareiškėjos teigimu, Kėdainių rajono policijos komisariato 2002 m. rugsėjo 20 d. nutarimu paskirtos techninės dokumentacijos ekspertizės akto Nr. 6415 išvadoje užfiksuoti minėto potvarkio Nr. 1916pv ištaisymai, kurie byloja apie tai, kad minėtas potvarkis iš pradžių buvo surašytas atsižvelgiant į pareiškėjos 1991 m. prašyme išreikštą valią dėl nuosavybės atkūrimo būdo. Pareiškėja nurodė, ir tai kad dėl šio fakto buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros 2006 m. birželio 12 d. nutarimu jis buvo nutrauktas (b.l. 5-7).

Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjant bylas dėl žalos, padarytos neteisėtais viešojo administravimo subjektų aktais atlyginimo, taikytinos ieškinio senatį reglamentuojančios Civilinio kodekso normos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr.AS7-331/2001; Administracinių teismų praktika Nr.1, p. 255-258). Be to, kaip patvirtina bylos medžiaga, taikyti Civilinio kodekso nustatytą ieškininės senaties terminą pareiškėjos pateiktų reikalavimų atžvilgiu prašė ir atsakovas (b.l. 58).

Kaip numato Civilinio kodekso 1.124 straipsnis, ieškinio senaties terminas – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Vadovaujantis Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalimi, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Tuo tarpu teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalis). Pagal Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 punktą sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo.

Iš apeliaciniu skundu ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, jog šiuo atveju teismas konstatavo, kad pareiškėja 2001 m. birželio 20 d., gavusi Kėdainių rajono valdybos 1994 m. rugsėjo 14 d. potvarkį Nr.1916 pv, sužinojo apie savo teisių pažeidimą. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju byloje ieškinio senaties termino eiga prasidėjo nuo Kėdainių rajono valdybos 1994 m. rugsėjo 14 d. potvarkio Nr.1916pv įteikimo pareiškėjai datos, t. y. nuo 2001 m. birželio 20 d. Tuo tarpu pareiškėja į Kauno apygardos administracinį teismą dėl žalos atlyginimo kreipėsi 2006 m. rugsėjo 29 d., t. y. praleidusi trejų metų ieškinio senaties terminą.

Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog pagal Civilinio kodekso 1.131 straipsnį, praleistas ieškinio senaties terminas gali būti atnaujinamas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis buvo praleistas dėl svarbios priežasties. Šiuo aspektu pažymėtina, kad svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios. Tokios aplinkybės gali būti fizinio asmens sunki liga, neraštingumas, padariusio žalą asmens neradimas ir pan.

Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėja, 2001 m. birželio 20 d. gavusi jos manymu neteisėtą ir suklastotą Kėdainių rajono valdybos 1994 m. rugsėjo 14 d. potvarkį Nr.1916 pv, dėl kurio jai galėjo būti padaryta turtinė bei neturtinė žala, ėmėsi aktyvių veiksmų siekdama ginti savo pažeistas teises. Kėdainių rajono policijos komisariatui 2002 m. rugpjūčio 19 d. buvo perduotas tirti pareiškėjos L.V. pareiškimas dėl šio fakto bei pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris iš esmės buvo baigtas tik 2006 m. birželio 12 d., Kėdainių rajono apylinkės prokuratūrai priėmus nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo (b.l. 30-32).

Dėl šios priežasties galima daryti išvadą, jog nors pareiškėja apie Kėdainių rajono valdybos 1994 m. rugsėjo 14 d. potvarkį Nr.1916 pv sužinojo dar 2001 m. birželio 20 d., tačiau 2002-2006 m. vykstant ikiteisminiam tyrimui dėl šio administracinio akto galimo suklastojimo ji siekė nustatyti žalą padariusius asmenis. Tuo tarpu nors šios aplinkybės pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino, nurodyta aplinkybė, kaip jau buvo minėta, gali būti pripažinta svarbia ieškinio senaties termino praleidimo priežastimi.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 10 straipsnis numato, kad teismas turi išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių, padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises. Todėl nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas privalėjo pareiškėjai išaiškinti jos procesinę teisę pareikšti prašymą bei pasiūlyti pateikti įrodymus dėl ieškininės senaties termino atnaujinimo.

Kadangi pirmosios instancijos teismas byloje reikšmingų aplinkybių bei įrodymų, susijusių su ieškininės senaties termino atnaujinimu, nevertino ir nerinko, egzistuoja pagrindas panaikinti skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl šios priežasties pareiškėjos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 11 d. sprendimas panaikinamas, o byla šiam teismui perduodama nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Pareiškėjos L.V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 11 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRomanas KlišauskasStasys Gagys